Byla e2S-2614-258/2018
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „SiTiBalt“, kuriai atstovauja bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo paslaugos“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Kazand“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Hermitrans“ ieškinį atsakovui UAB „Kazand“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „SiTiBalt“, kuriai atstovauja bankroto administratorius UAB „Bankroto administravimo paslaugos“.

2Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 15 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – priteisė ieškovui iš atsakovo 13 860 Eur skolos, 1790,19 Eur palūkanų, 8,05 procento procesines palūkanas ir 3114 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Atsakovas pateikė prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą 75 mėnesių terminui, posėdžio metu šį prašymą sumažino iki 12 mėn. termino. Atsakovo teigimu, jis neturi galimybių visos skolos sumokėti iš karto, nes turi įsipareigojimų kitiems asmenims, todėl visos skolos sumokėjimas iš karto gali nulemti atsakovo nemokumą ir bankrotą. Anot atsakovo, jis yra sudaręs taikos sutarčių, kuriomis baigti ginčai teismuose su kitais kreditoriais, šios taikos sutartys yra vykdomos, todėl yra pagrindas išvadai, kad atsakovas turi galimybes vykdyti įsipareigojimus juos išdėsčius. Atsakovo nuomone, sprendimo vykdymo išdėstymas būtų naudingas ir ieškovui, taip išvengiant priverstinio išieškojimo.
  3. Ieškovas prašė atsakovo prašymą atmesti. Anot ieškovo, atsakovas laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. perleido su atsakovo įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku tiesiogiai susijusiam UAB „Antota“ vertingą atsakovo įmonės turtą, siekdamas pabloginti atsakovo turtinę padėtį ir galimybes sąžiningai atsiskaityti su ieškovu. Ieškovo nuomone, atsakovo santykiai su kitais kreditoriais nagrinėjamoje byloje neturi teisinės reikšmės.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.
  2. Teismas nurodė, kad siekdamas pagrįsti nagrinėjamą prašymą, atsakovas pateikė duomenis apie jo turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, tačiau atsakovas, teikdamas nurodytus įrodymus, nepateikė įrodymų (išskyrus subjektyvius teiginius), kad išdėsčius sprendimo įvykdymą, atsakovas iš tikrųjų vykdys savo įsipareigojimus ieškovui. Vien tik atsakovo deklaruojama sunki turtinė padėtis nėra pagrindas išdėstyti sprendimo įvykdymą, nes turi būti vertinamos ir realios atsakovo galimybės atsiskaityti su ieškovu per nurodytą laikotarpį. Šiuo aspektu atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie savo turtą, gaunamas pajamas, vykdomas sutartis, ateityje gautinas lėšas ir panašiai (CPK 178 straipsnis). Priešingai, atsakovas akcentavo jam gręsiantį nemokumą. Šiame kontekste sutiktina ir su ieškovo argumentais, kad atsakovas nuo prašymo pateikimo iki šiol neatliko nė vienos įmokos ieškovui, kas paneigia atsakovo geranoriškus ketinimus dengti skolą. Be to, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2018 m. gegužės 22 d. atsakovas perleido savo vertingą turtą UAB „Antota“. Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių paslaugų departamento Vilniaus skyrius pateikė informaciją antstoliui, kad UAB „Antota“ prašymu dėl geležinkelių riedmenų duomenų keitimo Geležinkelių riedmenų registre buvo pakeisti duomenys apie septynių geležinkelio riedmenų savininką ir valdytoją iš UAB „Kazand“ į UAB „Antota“. Šios aplinkybes patvirtina, kad atsakovas gerokai sumažino savo ilgalaikį turtą. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina kad UAB „Kazand“ ir direktorius ir akcininkas yra tas pats asmuo – A. K.. Be to, atsakovas gaunamas lėšas perveda į tarpininko Paysera LT, UAB sąskaitą, taip apsunkindamas išieškojimą iš nurodytų lėšų, o vėliau šias lėšas išgrynina arba perveda UAB „Antota“ kaip nuomos mokestį už anksčiau perleistą savo paties turtą. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendė, kad atsakovas (kuriam šiuo atveju ir teko įrodinėjimo našta) neįrodė pacituotose teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodomo „išimtinio atvejo“ teismo sprendimo vykdymui išdėstyti, neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties ir galimybių tinkamai vykdyti įsipareigojimus ieškovui, todėl jo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
  1. Atskirojo skundo argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą išdėstant teismo sprendimo įvykdymą 12 mėnesių. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

46.1. Teismas nevertino, neatsižvelgė į tai, kad atsakovas UAB „Kazand“ realiai šiuo metu neturi jokių objektyvių galimybių iškart sumokėti visą teismo priteistą skolą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, kadangi turi finansinių (ekonominių) sunkumų, taip pat įsipareigojimų tretiesiems asmenims pagal pasirašytus susitarimus dėl skolų apmokėjimo, dėl ko skolos sumokėjimas iš karto atsakovą gali privesti prie bankroto. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad vykdomojo rašto išdavimas ir priverstinio skolos išieškojimo proceso pradėjimas atsakovui – juridiniam asmeniui, sukeltų daiktinių teisių ir lėšų suvaržymą, o tai gali sukelti neigiamų padarinių jam vykdant veiklą, atsiskaitant su darbuotojais, valstybės biudžetu ir vykdant prisiimtus įsipareigojimus patvirtintomis taikos sutartimis, kitose civilinėse bylose bei tretiesiems asmenims (pridedami susitarimai su trečiaisiais asmenimis bei teismų nutartys, kuriomis patvirtintos taikos sutartys).

56.2. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Skundžiamoje nutartyje nėra pateikta jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad atsakovas yra nesąžiningas. Taip pat nėra ir duomenų, kad atsakovas turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitų veiksmų, siekdamas sukliudyti teismo sprendimo įvykdymui.

66.3. Teismas neįvertino svarbios aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios skolininką - bylose nėra išduoti vykdomieji raštai, o tai reiškia, jog jos yra vykdomos, kas nagrinėjamu atveju rodo, kad atsakovas vykdo sutartinius įsipareigojimus, o jo turtinė padėtis ateityje pagerės.

76.4. Teismas visiškai neatsižvelgė į paties išieškotojo interesus, kadangi ilgalaikėje perspektyvoje sprendimo vykdymo išdėstymas būtų naudingesnis ir pačiam ieškovui kaip išieškotojui, lyginant su galimomis pasekmėmis priverstinio teismo sprendimo vykdymo iškart ar bankroto atveju. Tuo labiau, kad ieškovo interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl jo išdėstymas tokiu būdu, kad kuo maksimaliau užtikrintų atsakovo mokumą, gina ir ieškovo interesus. Be to, ieškovo patiriamus minimalius nuostolius kompensuoja teismo priteistos procesinės palūkanos. Taigi atsakovo prašyme nurodyta teismo sprendimo išdėstymo tvarka ir terminai, atitinka CPK 284 str. 1 d. nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros, bei teisingumo ir sąžiningumo principų.

87. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
  2. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 12 mėnesių, teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba, kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti.
  4. Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo (ar atidėjimo) klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius (atidėjus) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.
  5. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas (ar atidedamas) tik išimtiniais atvejais.
  6. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nepagrindė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį atidėti teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą grindė sunkia turtine padėtimi ir teigė, jog yra pasiryžęs skolą grąžinti per metus. Sunkiai turtinei padėčiai pagrįsti iš esmės nurodė vienintelę aplinkybę, kad turėjo ne vieną civilinį ginčą, tačiau visi jie buvo baigti taikos sutartimis ir tose bylose nėra išduoti vykdomieji raštai bei pažymėjo, kad turi vykdyti įsipareigojimus tretiesiems asmenims. Atskirajame skunde akcentavo savo sąžiningumą, į kurį, pasak atsakovo, būtina atsižvelgti. Tuo tarpu ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis patvirtinančius, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai, t. y. tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 15 d. iki 2018 m. gegužės 22 d., t. y. bylos nagrinėjimo metu, atsakovas perleido savo vertingą turtą UAB „Antota“, kurio direktorius ir akcininkas yra tas pats asmuo – A. K.. Taip pat ieškovas pateikė duomenis, kad atsakovo gaunamos lėšos pervedamos į tarpininko Paysera LT, UAB sąskaitą, o šios lėšos atitenka UAB „Antota“ kaip nuomos mokestis už anksčiau perleistą savo paties turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas sprendimo išdėstymo klausimą atsižvelgė į šias ieškovo nurodytas svarbias aplinkybes, o atsakovas šių teismo išvadų nepaneigė. Vadinasi, atsakovas tikslingai siekia sumažinti savo turtą, kad išieškojimas iš jo turto būtų apsunkintas. Be to, atsakovas neįrodė, kad ketina geruoju vykdyti teismo sprendimą jį išdėsčius, nes pagal savo prašomą išdėstyti priteistos skolos grafiką jokių pinigų ieškovui iki šiol nesumokėjo. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad jis turi įsiskolinimų kitiems kreditoriams reikšmės šiai bylai neturi, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtą, apyvartą, pinigines lėšas sąskaitose, todėl nėra galimybių teismui įvertinti, kad jam kyla sunkumų atsiskaityti su visais kreditoriais ir kartu sumokėti skolą pagal teismo sprendimą. Tai, kad atsakovas turimų lėšų panaudojimą suplanavęs kitaip ir dėl to jam gali kilti nepatogumų, nėra pagrindas konstatuoti išimtines aplinkybes teismo sprendimo išdėstymui. Nesant ieškovo sutikimui teismo sprendimo įvykdymą atidėti, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog sprendimo įvykdymo atidėjimas atsako pageidaujamam terminui pažeistų ieškovo, kaip kreditoriaus, teises ir teisėtus lūkesčius, šalių lygiateisiškumą ir protingos jų interesų pusiausvyros taisyklę.
  7. Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą.

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

12Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai