Byla 1-485-1058/2018
Dėl padarytų sužalojimų: kraujosruvos abiejose akių vokuose, veido kairėje pusėje, nosies kaulų lūžio, nosies muštinės žaizdos, trijų priekinių viršutinių dantų netekimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos pilvo dešinėje ir krūtinėje, nesunkiai sutrikdė V. G. sveikatą

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, sekretoriaujant Renatai Vanagienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui, kaltinamajam M. I. (M. I.), viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje M. I., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta ( - ), nevedęs, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje,

Nustatė

2M. I. 2017 m. liepos 2 d., apie 10 val., gyvenamajame name, adresu ( - ), kilusio konflikto metu V. G. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, taip pat du kartus į pilvo ir krūtinės sritis. Dėl padarytų sužalojimų: kraujosruvos abiejose akių vokuose, veido kairėje pusėje, nosies kaulų lūžio, nosies muštinės žaizdos, trijų priekinių viršutinių dantų netekimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos pilvo dešinėje ir krūtinėje, nesunkiai sutrikdė V. G. sveikatą.

3M. I. parodė, kad būdamas lauke išgirdo motinos šauksmą, atbėgęs, šalia jos pamatė stovintį ir metalinį vamzdį laikantį V. G.. Jis stovėjo ir žiūrėjo. Mama pasakė, kad V. G. ją mušė gulinčią lovoje. Kadangi V. G. kėlė ranką su tuo vamzdžiu, jis pamanė, kad nori suduoti jam ar mamai vėl, todėl kumščiu vieną kartą sudavė jam į pilvą. Nemano, kad smūgis buvo labai stipus, nes kambariukas labai mažas ir jis neturėjo vietos gerai užsimoti. V. G. susilenkus, vieną kartą sudavė kumščiu jam į galvą, ties dešinės pusės smilkiniu ir atėmęs vamzdį, jį perlenkė pusiau ir numetė. Šiuo vamzdžiu V. G. nemušė. Po pastarojo smūgio V. G. nukrito ant kairio šono, po to apsivertė ant nugaros. Nukrito minkštai, ant rūbų. Nukritęs V. G. spyrė jam į pilvą, pradėjo prasivardžiuoti, sakyti necenzūrinius žodžius, tada jis dar labiau supyko, delnais kelis kartus sudavė per veidą, tuo metu galėjo pataikyti į lūpą, ir kartą kumščiu į galvą tarp antakių, galima sakyti ir į nosį. Pamena, kad viso sudavė 3 smūgius kumščiu – vieną į pilvą ir 2 kartus į galvą, tačiau neatmetė galimybės, kad dėl tuo metu buvusio didelio susijaudinimo, galėjo suduoti ir daugiau smūgių, kurių nepamena, tačiau dantų išmušti negalėjo, nes į dantis nemušė. Po muštynių padėjo V. G. atsistoti ir palydėjo iki lauko durų. Teigė, kad jo parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu gali šiek tiek skirtis, nes konflikto metu buvo tarpų, kurių dėl patirto šoko neatsimena. Teigė, kad jei 2017 m. gruodžio 3 d. apklausos metu nurodė, kad po necenzūrinių žodžių pavartojimo V. G. sudavė į krūtinę, gal taip ir buvo, dėl šoko dabar neprisimena. Jis buvo blaivus, tačiau labai susijaudinęs, galvojo tik apie motiną. Tuo metu kambaryje dar buvo ir viską matė motinos sugyventinis I. Š., kuris gulėjo, nes negali vaikščioti. Su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

4Ikiteisminio tyrimo metu M. I. davė iš esmės analogiškus parodymus. Papildomai 2017 m. liepos 3 d. apklausos metu papildomai buvo parodęs, kad ( - ) vieno kambario bute gyvena kartu su savo motina G. G., jos sugyventiniu I. Š. ir buto savininku A., kurio pavardės nežino, tačiau jis yra V. G. sūnėnas. Su V. G. santykiai blogi, jis yra smurtavęs prieš jo motiną, buvo padegęs jų sandėliuką, vadina jį ir jo mamą necenzūriniais žodžiais, elgiasi nepagarbiai. Dėl suduotų V. G. smūgių nurodė kad atėmęs iš V. G. vamzdį ir jį išmetęs, sudavė jam 3 kartus dešinės rankos delnu – į nosį, po ko pradėjo bėgti kraujas ir į lūpą ir dar kažkur. Po antro smūgio V. G. buvo nukritęs ant grindų, bet atsistojo. Tada jis jam trečią kartą delnu sudavė į veidą (kur, neprisimena). Po to V. G. išėjo iš buto. Mano, kad gynė savo motiną. Dėl savo poelgio labai gailisi (b. l. 63-64). 2017 m. gruodžio 3 d. apklausos metu parodė, kad numetęs iš V. G. atimtą vamzdį, kelis kartus kumščiu sudavė jam į veidą, pataikydamas į nosį, nes pradėjo bėgti kraujas ir į lūpą. Tiksliai neatsiminė, ar iš pradžių jis jį pastūmė ir gulinčiam V. G. sudavė šiuos smūgius, ar nuo jo suduotų smūgių jis nukrito. Praradęs sąmonės V. G. nebuvo. Jis (M. I.) buvo labai susijaudinęs ir išsigandęs dėl savo motinos sveikatos ir gyvybės. V. G. jį vadino valkata, vartojo kitus necenzūrinius žodžius. Tai jį dar labiau supykdė, tada jis jam dar kelis kartus kumščiu sudavė į krūtinės ir į pilvo sritį. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 70).

5Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

6Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

7Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute, ( - ). Jo sūnėnas A. P. kartu su G. G., I. Š. ir M. I. gyvena bute, ( - ). Jų butai yra tame pačiame name. 2017 m. liepos 2 d. apie 17 val. jis nuėjo pas I. Š. ir pareikalavo iš jo už elektrą 47 EUR. Kažkas iš jų jam pasakė, kad jie nemokės. Po to M. I. su I. Š. priklausančia lazda trenkė jam per kūną. Po šio smūgio jis nebuvo pargriuvęs, tačiau jam buvo išmušti 6 priekiniai viršutiniai dantys. M. I. pasakė, kad nemokės už elektrą ir sudavė ta lazda jam per galvą. Jis pargriuvo ir prarado sąmonę. Atsipeikėjo gulėdamas ant grindų toje pačioje vietoje ir pajuto bei pamatė, kad M. I. jį spardo kojomis į pilvą, krūtinės ląstos, šonų sritį. Kiek buvo suduota jam smūgių, negali pasakyti, tačiau ne mažiau negu 5 smūgiai. Kai M. I. nustojo spardyti ir išėjo, jis atsikėlė ir nuėjo namo. G. G. nemušė, į kambarį nebuvo užėjęs, stovėjo prie įėjimo durų. Minėto konflikto metu, jis reiškė pretenzijas G. G., kad ji atiduotus A. P. batus atidavė savo sūnui

8M. I.. G. jam į tai nieko neatsakė (t. 1, b. l. 37-39). Kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis V. G. yra miręs, jo parodymai teisiamajame posėdyje balsu perskaityti Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

9Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 2157/2017(01) nurodoma, kad V. G. padarytos kraujosruvos abiejų akių vokuose, veido kairėje pusėje, nosies kaulų lūžis, muštinė žaizda, kairės ausies muštinė žaizda, trijų priekinių viršutinių dantų netekimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, dešinio stipinkaulio lūžis. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, prieš 1-2 paras iki apžiūros (2017 m. liepos 3 d.). Sužalojimai padaryti 1-2 paras iki apžiūros galėjo atsirasti vienu metu, tačiau jie nėra pavojingi gyvybei. Neatmetama galimybė, kad šiuos sužalojimus V. G. galėjo padaryti pats. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 47-48).

10Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 rugsėjo 12 d. specialisto išvadoje Nr. M 825/2017 (01) nurodoma, kad V. G. mirė nuo lėtinės išeminės širdies ligos. V. G. lavone nustatyta: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame žande, kairės akies vokuose nusitęsianti į skruostą bei kaklą su nosikaulių lūžiais, dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis. Pagal mikro-, makroskopinį vaizdą padaryti kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais) ar paviršiumi (paviršiais), dviejų trauminių poveikių pasėkoje, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Šie sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu; poodinės kraujosruvos pilvo dešinėje, krūtinėje pagal makroskopinį vaizdą padarytos kontaktuojant su kietu, buku daiktu (daiktais), ar paviršiumi (paviršiais), dviejų trauminių poveikių pasėkoje, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 89-99).

11Liudytoja G. G. (G. G.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena ( - ) bute, kartu su vyru V. G.. To paties namo bute Nr. ( - ) gyvena vyro sūnėnas A. P., kuris namo dalį nuomoja G. I. ir J. Š.. 2017 m. liepos 2 d. apie 10 val. pas juos atėjo sūnėnas A. P., kuris paaiškino, kad G. G. atidavė jo batus savo sūnui M. I. be jo leidimo. Apie 11 val. V. G. nuėjo į kitą namo dalį, t. y. butą Nr. ( - ) pasiaiškinti dėl sūnėno batų. Praėjus 20 minučių pamatė grįžtantį vyrą kruvinu veidu, galva ir rankomis, suplėšytomis kelnėmis. Vyras jai pasakė, kad jį sumušė M. I.. Ji iš karto iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Atvykę medikai pasiėmė vyrą ir išvežė į Lazdynų ligoninę. Jau prieš tai vyro sveikata buvo pablogėjusi, jam buvo daryta galvos operacija (b. l. 26-17).

12Iš Bendrojo pagalbos centro gautame garso įraše ir jo apžiūros protokole užfiksuotas

13G. G. 2017 m. liepos 2 d. pranešimas apie tai, kad ( - ) kaimynai sumušė

14V. G., kad jis parėjo vos gyvas, visas kruvinas ir reikia iškviesti greitąją (b. l. 21-23, kompaktinis diskas su garso įrašu laikomas prie bylos viršelio).

15Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su sugyventiniu

16I. Š., nuomininku A.. Kartais pas juos ateina jos sūnus M. I.. 2017 m. liepos 2 d. apie 10 val. jai gulint lovoje į kambarį atėjo kaimynas V. G.. Pradėjo kaltinti ją, kad atidavė savo sūnui M. I. jo sūnėno batus ir metaliniu vamzdžiu vieną kartą trenkė jai į pilvo sritį, antrą kartą jam užsimojus, ji prieš save iškėlė rankas bandydama sustabdyti smūgį ir V. G. jai metaliniu vamzdžiu pataikė į dešinę ranką. Konfliktą išgirdo jos sūnus M. I. ir atbėgęs į kambarį pradėjo ją ginti. V. G. vis šaukė, kad jam atiduotų batus, ji bandė paaiškinti, kad batų neėmė. Tarp sūnaus ir V. G. kilo konfliktas, kurio metu sūnus iš V. G. rankų išplėšė metalinį vamzdį ir išmetė jį į koridorių. V. G. nustūmė jos sūnų, o M. I. tuo tarpu trenkė jam į veidą, V. G. gynėsi, o M. I. mušė rankomis jam į veido sritį vis sakydamas, kad neliestų jo mamos. V. pradėjo sakyti, kad jo jau nebeliestų, tada M. I. nustojo jį mušti. Ji kartu su sūnumi padėjo išeiti V., kuris nuėjo namo (b. l. 29-30). Papildomos apklausos metu G. G. nurodė, kad 2017 m. liepos 2 d. V. G. mušė ją su 1 m ilgio baltos spalvos aliuminio strypu. Priėjęs prie jos lovos jis staiga užsimojo ir visa jėga sudavė jai gulinčiai minėtu strypu per pilvą. Pareikalavo grąžinti A. priklausančius batus. Antrą kartą tuo strypu norėjo suduoti per galvą, tačiau ji suspėjo dešine ranka pridengti, todėl smūgis atiteko 2 rankai. Nuo skausmo ji pradėjo šaukti M. I.. V. G. užsimojus trečią kartą į kambarį įbėgo M. I. ir atėmęs iš V. G. strypą du kartus juo sudavė V. G. per nugara. Po to išmetė į koridorių. V. G. pradėjo šaukti, kad M. I. grąžintų jam tą strypą. M. I. atsisakė ir pasakė, kad neleis skriausti jo mamos. Po to M. I. dviem rankomis pastūmė V. G. iš nugaros. V. G. nukrito ant medinių grindų, apsivertęs ant nugaros reikalavo grąžinti jam strypą. Po to M. I. pasilenkė prie V. G. ir du kartus trenkė dešinės rankos delnu per žandus ir pasakė, kad neleis mušti savo motinos. Tada V. G. M. I. pavadino necenzūriniu žodžiu.

17M. I. supyko, pasilenkė prie V. G. vėl ir du kartus trenkė dešinės rankos delnu per žandus, pasakė, kad neleis mušti savo motinos. Tada V. G. vėl pavadino M. I. necenzūriniu žodžiu ir M. I. dešinės rankos kumščiu sudavė V. G. į veidą du kartus. Ji liepė M. I. daugiau nemušti V. G. ir kartu su M. I. padėjo jam atsistoti bei palydėjo iki įėjimo durų. V. G. pats nuėjo link savo namų (t. 1, b. l. 35-36).

18Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. G 2160/2017 (01) nurodoma, kad G. G. nustatytos dešinės alkūnės, dešinio dilbio, krūtinės ląstos ir pilvo dešinės pusės poodinės kraujosruvos, padarytos kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nustatytu laiku (2017 m. liepos 2 d.). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32).

19Liudytojas I. Š. parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine G. G. ir jos sūnumi M. I., ( - ). Kartu su jais gyvena ir šio kambario savininkas A.. 2017 m. liepos 3 d. apie 10 val. buvo namie, gulėjo lovoje. G. G. irgi atsigulė į lovą, o M. I. buvo kažkur lauke. Staiga į kambarį atėjo tame pačiame name gyvenantis A. dėdė V. G. ir priėjęs prie gulėjusios G. G. pareikalavo, kad M. I. grąžintų A. paimtus batus. G. G. pasakė, kad nieko apie tai nežino, tačiau V. G. pradėjo ją mušti baltos spalvos metaliniu strypu, suduodamas smūgius į įvairias kūno vietas. G. rankomis uždengė savo galvą ir pradėjo šaukti. Tuo metu atbėgo M. I., atėmė iš V. G. strypą, perlaužė ir numetęs ant grindų pasakė, kad neleis mušti savo motinos. Jis gulėjo savo lovoje ir niekaip negalėjo padėti G. G., nes yra silpnas, kojos jo nelaiko. Po to M. I. sudavė kumščiu V. G. į veidą ir jis nukrito ant nugaros, pradėjo šaukti, kad jie yra valkatos, kartojo necenzūrinius žodžius. Tada M. I. pasilenkė ir sudavė dar kelis smūgius V. į veidą. Iš V. G. nosies pradėjo bėgti kraujas. Po to M. I. ir G. G. padėjo V. G. atsikelti, palydėjo iki išėjimo durų. V. G. anksčiau ne kartą smurtavo G. G. atžvilgiu, todėl M. I. taip ir pasielgė. Jis apgynė savo motiną (b. l. 51-53).

20Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant durų paviršiaus iš kambario pusės vieno metro atstumu, nuo apačios ties centru yra 3 cm pločio raudonos spalvos dėmė biologinės kilmės. Kambario kairėje pusėje, prie įėjimo esančiame kampe, tarp rūbų guli pagalvė su užvalkalu, ant kurio paviršiaus yra įvairių dydžių raudonos spalvos dėmių biologinės kilmės. Ant pagalvės paviršiaus guli baltos spalvos sulenktas metalinis vamzdis, ant kurio matomos rudos spalvos dėmės ir keli plaukai. Už pagalvės prie sienos stovi lova, ant kurios guli antklodė. Ant antklodės užvalkalo paviršiaus yra įvairių dydžių raudonos spalvos dėmių biologinės kilmės (b. l. 12-13).

21Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti daiktai: antklodės užvalkalas, pagalvės užvalkalas, baltos spalvos metalinis vamzdis. Apžiūros metu nustatyta: antklodės užvalkalas, raštuotos medžiagos, mėlynos spalvos gėlės gelsvai-geltonos spalvos fone, 200x150 cm dydžio. Medžiaga turi nusidėvėjimo požymių. Ant medžiagos dvejuose kampuose matyti tamsiai rudos spalvos dėmės. Pagalvės užvalkalas 60x70 cm dydžio, audinio spalva yra išblukusi, gelsvos spalvos. Ant audinio matosi tamsiai rudos spalvos dėmės. Metalinis strypas nudažytas baltos spalvos, perlenktas, viena jo perlenkta dalis yra 52 cm, kita 47 cm ilgio. Strypas 15 mm skersmens. Ant strypo dažai įtrūkę, matosi tamsiai pilkos spalvos metalas, įtrūkusių dažų vietose yra rūdžių dėmės (b. l. 14-16).

22Kaltinamojo ir liudytojų G. G., I. Š. bei G. G. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 29 d. specialisto išvada Nr. G 2157/2017(01) patvirtina, kad 2017 m. liepos 2 d. M. I. tyčia kumščiu sudavė smūgius V. G. į galvos ir į pilvo sritį.

23M. I. teisme parodė prisimenantis du smūgius nukentėjusiajam į galvos sritį ir vieną į pilvo, tačiau taip pat nurodė, kad dėl patirto šoko kai kurių įvykio aplinkybių neprisimena. Pirminės apklausos metu M. I. teigė, kad V. G. sudavė 3 smūgius delnu į nosį, lūpą ir dar kažkur galvos srityje, papildomos apklausos metu nurodė, kad į veidą kumščiu sudavė kelis smūgius, smūgių į pilvo ar krūtinės sritį nenurodė. M. I. parodymai nors ir ne visiškai sutampa su konfliktą stebėjusių ir nukentėjusįjį po konflikto mačiusių liudytojų parodymais, tačiau iš esmės jie atitinka specialistų išvadose užfiksuotų V. G. padarytų sužalojimų vietas, jų padarymo būdą ir laiką, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

24Teismas taip pat neturi pagrindo nesivadovauti kaltinamojo parodymus papildančiais liudytojų G. G., G. G. ir I. Š. parodymais, kurie vieni kitiems taip pat neprieštarauja ir papildo. Liudytoja G. G. parodė, kad jos sutuoktinis grįžo kruvina galva, kas akivaizdžiai rodo, jog sužalojimai buvo padaryti galvos srityje. Liudytojas I. Š. parodė matęs, kaip vieną kartą kumščiu M. I. sudavė V. G. į veidą, jam stovint, ir dar kelis kartus nugriuvus. Šio liudytojo parodymai iš esmės atitinka kaltinamojo teisme duotus parodymus. Liudytoja G. G. taip pat patvirtino mačiusi 4 smūgius kumščiu į veidą - smūgių lokacija atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Papildomos apklausos metu G. G. taip pat teigė, kad M. I. du kartus sudavė V. G. per nugarą metaliniu strypu, tačiau specialisto išvadose neužfiksuota, kad 2017 m. liepos 3 d. V. G. būtų nustatyti nugaros sužalojimai. Kaltinamasis tvirtino, jog atimtu metaliniu strypu nukentėjusiojo nemušė, o perlenkęs pusiau numetė į šalį. Tokius jo parodymus patvirtino ir liudytojas I. Š.. V. G. taip pat nebuvo nurodęs, kad kaltinamasis mušė jį per nugarą jo paties atsineštu metaliniu strypu. Teismo vertinimu nurodytas G. G. parodymų neatitikimas paaiškinamas situacijos netikėtu, be to, netrukus iki kaltinamojo įėjimo į kambarį ji buvo mušama nukentėjusiojo V. G.. Pastarojo suduotus smūgius patvirtino G. G., I. Š. ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. G 2160/2017 (01). Dėl patirto streso ir skausmo G. G. kaip ir M. I. galėjo ne visiškai tiksliai prisiminti įvykio aplinkybes. Kaip parodė kaltinamasis, konfliktas vyko labai mažoje erdvėje, G. G. konfliktą stebėjo iš gulimos padėties, todėl galėjo nepastebėti kai kurių M. I. veiksmų ar neteisingai juos suprasti. Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad teisme nepasitvirtino, jog V. G. buvo mušamas metaliniu strypu, todėl ši faktinė aplinkybė šalintina iš kaltinimo.

25Nukentėjusysis parodė, kad jam gulint ant žemės kaltinamasis sudavė ne mažiau 5 smūgių kojomis – į pilvą, krūtinės ląstos, šonų sritį. Šiuos parodymus paneigia specialisto išvados Nr.

26M 825/2017 6 punktas, kuriame konstatuota, kad pilvo srityje esantys sužalojimai galėjo būti padaryti tik dvejais trauminiais poveikiais, o šonų srityje sužalojimai nekonstatuoti. Nei kaltinamasis, nei konfliktą stebėję liudytojai nepatvirtino, kad nukentėjusiajam būtų suduoti smūgiai koja, todėl ši nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė laikytina nepasitvirtinusia.

27V. G. taip pat parodė, kad kaltinamasis su I. Š. priklausančia lazda trenkė jam per kūną, tačiau nei vienas liudytojas nenurodė, kad kaltinamasis I. Š. priklausančią lazdą naudojo kaip mušimo įrankį. Priešingai, tiek kaltinamasis, tiek liudytojai vieningai tvirtino, jog M. I. nukentėjusįjį mušė tik ranka. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodyta nukentėjusiojo parodymų dalimi nesivadovauja.

28M. I. kaltinamas nukentėjusiajam sudavęs smūgį į dešinę ranką. Specialisto išvadoje Nr. M 825/2017 nurodyta, kad V. G. buvo lūžęs dešinio stipinkaulio distalinis galas. Specialisto išvadoje Nr. G 2157/2017(01) nustatyta, kad dešinio stipinkaulio lūšis galėjo atsirasti maždaug vienu metu kaip ir kiti sužalojimai. Nei kaltinamasis, nei nukentėjusysis, nei įvykį matę liudytojai nenurodė, kad M. I. būtų smūgiavęs V. G. į dešinės rankos ties plaštaka esančią kūno dalį. Kaltinamasis parodė, kad nukentėjusysis nukrito ne tiesiogiai ant grindų, o minkštai, ant rūbų krūvos. Ką patvirtina ir įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, kuriuose biologinės kilmės raudonos dėmės užfiksuotos ant rūbų krūvos rastos pagalvės užvalkalo. Krentant ant minkšto pagrindo toks rankos susižalojimas mažai tikėtinas. Be to, niekas nematė, kaip V. G. parėjo į savo butą, todėl egzistuoja tikimybė, kad šį sužalojimą galėjo pasidaryti pats, pakeliui nugrūdamas, ar kokiu kitu būdu, kaip nurodyta ir specialisto išvados Nr. G 2157/2017(01) 4 punkte. Byloje nesant įrodymų, patvirtinančių M. I. suduotus V. G. smūgius, kurių metu galėjo atsirasti aukščiau nurodytas sužalojimas – dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis, ši faktinė aplinkybė taip pat šalintina iš kaltinimo.

29Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma paneigia būtinosios ginties galimybę. Nors Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 4 d. specialisto išvada Nr. G 2160/2017 (01) patvirtina, kad 2017 m. liepos 2 d. G. G. buvo sumušta, kaltinamasis,

30G. G., ir liudytojas I. Š. tvirtino, kad tai padarė V. G., tačiau M. I. įėjęs į kambarį nematė kaip V. G. mušė jo mamą. Pasak kaltinamojo, tuo metu V. G. tik stovėjo ir žiūrėjo. Kadangi iškeltoje rankoje nukentėjusysis laikė metalinį strypą, M. I. darė tik prielaidą, kad jis nori suduoti jam ar mamai, tačiau nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad V. G. sudavė ar bandė suduoti smūgius ir kaltinamajam ar po jo atėjimo G. G.. Iš to, kas nurodyta matyti, kad M. I. atėmus iš nukentėjusiojo metalinį strypą, fizinės prievartos V. G. atžvilgiu naudojimas peržengė bet kokias būtinosios ginties ribas ir tolimesni jo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu atitiko ne gynybos, o puolimo pobūdį.

31Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių – regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo netekimo ar kito sunkaus suluošinimo, susirgimo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba didelės dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimo, arba nepataisomai subjauroto nukentėjusio asmens kūno. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis kumščiu sudavė du smūgius V. G. į galvos sritį bei du smūgius į pilvo bei krūtinės sritis, tokiu būdu nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Suduodamas smūgius M. I. suprato, kad dėl tokių veiksmų bus sutrikdyta V. G. sveikata ir to norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad dėl nurodytų M. I. padarytų sužalojimų nukentėjusiajam būtų atsiradę aukščiau minėti BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, todėl jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.

32Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą. Nors M. I. pripažino esmines veikos kvalifikacijai reikšmingas aplinkybes, tačiau gailesčio dėl savo veiksmų neišreiškė. Iš kaltinamojo parodymų nematyti, kad jis neigiamai vertina savo poelgius ar kremtasi dėl savo veiksmų, todėl vien kaltės pripažinimas šiuo atveju lengvinančia atsakomybę aplinkybe nepripažintinas. M. I. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – nedirba, Darbo biržoje neregistruotas (b. l. 107, 108), Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus miesto priklausomybės ligų centre nesigydė (b. l. 119-121), administracine tvarka baustas keturis kartus, paskutinį kartą 2016 m. birželio 2 d. (b. l. 103-106), teisiamas pirmą kartą (b. l. 102). Nurodytos kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės patvirtina, kad jam nėra būdingas nusikalstamas ar kitoks smurtinio pobūdžio elgesys. Kadangi asmuo anksčiau neteistas, vadovaujantis BK 55 straipsniu, sankcijoje numatyta griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, jam neskirtina. Įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, M. I. asmenybę, sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, spręstina, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. I. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis, nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Siekiant kuo greitesnio civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos žalos atlyginimo, kaltinamasis įpareigotinas bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas), o atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas yra smurtinio pobūdžio, teismo vertinimu teigiamą įtaką kaltinamajam padarys įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

33Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir M. I. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, į bausmės laiką įskaitant sulaikyme išbūtą laiką – dvi dienas. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis buvo sulaikytas 2017 m. liepos 2 d. 11.10 val., o 2017 m. liepos 3 d. priimtas nutarimas paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį (b. l. 54, 56). Kadangi 2017 m. liepos 3 d. nutarime kaltinamojo paleidimo į laisvę laikas nurodytas ankstesnis, nei nutarimo priėmimo, o ir pačios nusikalstamos veikos padarymo laikas (2017 m. birželio 30 d. 11.45 val.), ši aplinkybė vertintina kaltinamojo naudai, nustatant, kad

34M. I. paleidimo į laisvę diena buvo 2017 m. liepos 3 d, o sulaikymas truko dvi dienas.

35Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65) paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

36Dėl civilinio ieškinio

37Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti 6 461,78 EUR nusikaltimu padarytai žalai atlyginti. Ieškinyje nurodyta, kad žalą sudaro asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos, kurios buvo dengtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Šios išlaidos grindžiamos į bylą pateiktu 2017 m. gruodžio 1 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam nustatyta pagrindinė diagnozė – trauminė subdurinė hemoragija, suteikta paslauga – Nervų sistemos ligos, kai atliekama plaučių ventiliacija, - kai būklė sudėtinga (b. l. 130). Specialisto išvados patvirtina, kad VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje nukentėjusiajam V. G. buvo teikiamos gydymo paslaugos, tačiau iš specialisto išvados Nr. M 825/2017 matyti, kad ligoninėje gydymas V. G. buvo teikiamas ne tik dėl M. I. veiksmais padarytų sužalojimų, bet ir dėl lėtinės išeminės širdies ligos, nuo kurios nukentėjusysis ir mirė (specialisto išvados 2 punktas). Iš 2017 m. gruodžio 1 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašo nėra galimybės nustatyti, ar reikalaujamos priteisti išlaidos visa apimtimi yra tiesiogiai susijusios tik su M. I. nukentėjusiajam padarytų sužalojimų gydymu, ar į reikalaujamą priteisti sumą įeina su širdies ligos gydymu susijusios išlaidos. Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, civilinio ieškovo atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant, todėl neatidėjus bylos nagrinėjimo teismas neturėjo galimybės išsiaiškinti visų su civilinio ieškinio dydžiu susijusių klausimų.

38Nagrinėjamoje byloje M. I. kaltės klausimas nekelia abejonių. Specialistų išvados patvirtina, kad po to, kai kaltinamasis sumušė V. G., jis buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, vadinasi, buvo patirtos realios gydymo išlaidos ir egzistuoja sąlygos M. I. civilinei atsakomybei kilti. Kita vertus, byloje esantys duomenys, nėra pakankamai išsamūs įvertinti tikslų turtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, pripažintina Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio nustatymo klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

39Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

40Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – paketas Nr. 345059 su nuoplova, perlenktas vamzdis ir patalynės užvalkalas 2 vnt., perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje (b. l. 17-18), pripažintini menkaverčiais ir sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Baudžiamojoje byloje voke esanti V. G. rankų daktilokorta (b. l. 117), prie bylos viršelio voke esantis 2017 m. liepos 2 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruoto pranešimo apie įvykį, adresu Baravykų g. 5, Vilnius, skaitmeninė garso įrašo kopija (kompaktinis diskas), paliktini saugoti byloje.

41Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

42M. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

43Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir M. I. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

44Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 2 d. 11.10 val. iki 2017 m. liepos 3 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

45Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, M. I. įpareigoti:

461) bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;

472) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

48Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

49Pripažinti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

50M. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

51Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – paketą Nr. 345059 su nuoplova, perlenktą vamzdį ir 2 vnt. patalynės užvalkalų, perduotų saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, pripažinti menkaverčiais ir sunaikinti; baudžiamojoje byloje voke esančią V. G. rankų daktilokortą ir prie bylos viršelio voke esančią 2017 m. liepos 2 d. Centro informacinėje sistemoje užregistruoto pranešimo apie įvykį, adresu Baravykų g. 5, Vilnius, skaitmeninę garso įrašo kopiją (kompaktinį diską) palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

52Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė... 2. M. I. 2017 m. liepos 2 d., apie 10 val., gyvenamajame name, adresu ( - ),... 3. M. I. parodė, kad būdamas lauke išgirdo motinos šauksmą, atbėgęs, šalia... 4. Ikiteisminio tyrimo metu M. I. davė iš esmės analogiškus parodymus.... 5. Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai... 6. Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais... 7. Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena bute, ( - ).... 8. M. I.. G. jam į tai nieko neatsakė (t. 1, b. l. 37-39). Kadangi bylos... 9. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. rugpjūčio 29... 10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 rugsėjo 12 d.... 11. Liudytoja G. G. (G. G.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena ( - )... 12. Iš Bendrojo pagalbos centro gautame garso įraše ir jo apžiūros protokole... 13. G. G. 2017 m. liepos 2 d. pranešimas apie tai, kad ( - ) kaimynai sumušė... 14. V. G., kad jis parėjo vos gyvas, visas kruvinas ir reikia iškviesti... 15. Liudytoja G. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena kartu su... 16. I. Š., nuomininku A.. Kartais pas juos ateina jos sūnus M. I.. 2017 m. liepos... 17. M. I. supyko, pasilenkė prie V. G. vėl ir du kartus trenkė dešinės rankos... 18. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. liepos 4 d.... 19. Liudytojas I. Š. parodė, kad gyvena kartu su savo sugyventine G. G. ir jos... 20. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad ant durų paviršiaus iš... 21. Daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėti daiktai: antklodės... 22. Kaltinamojo ir liudytojų G. G., I. Š. bei G. G. parodymai, Valstybinės... 23. M. I. teisme parodė prisimenantis du smūgius nukentėjusiajam į galvos... 24. Teismas taip pat neturi pagrindo nesivadovauti kaltinamojo parodymus... 25. Nukentėjusysis parodė, kad jam gulint ant žemės kaltinamasis sudavė ne... 26. M 825/2017 6 punktas, kuriame konstatuota, kad pilvo srityje esantys... 27. V. G. taip pat parodė, kad kaltinamasis su I. Š. priklausančia lazda trenkė... 28. M. I. kaltinamas nukentėjusiajam sudavęs smūgį į dešinę ranką.... 29. Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma paneigia būtinosios... 30. G. G., ir liudytojas I. Š. tvirtino, kad tai padarė V. G., tačiau M. I.... 31. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino... 32. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną... 33. Kadangi byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos... 34. M. I. paleidimo į laisvę diena buvo 2017 m. liepos 3 d, o sulaikymas truko... 35. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 36. Dėl civilinio ieškinio... 37. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį,... 38. Nagrinėjamoje byloje M. I. kaltės klausimas nekelia abejonių. Specialistų... 39. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –... 40. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti –... 41. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303... 42. M. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 43. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,... 44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į... 45. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies... 46. 1) bausmės laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;... 47. 2) per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos... 48. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.... 49. Pripažinti civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai teisę į... 50. M. I. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą... 51. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti –... 52. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...