Byla 1-1383-1058/2018
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,

2sekretoriaujant Renatai Vanagienei,

3viešame teismo posėdyje civilinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamojoje byloje pareikštą ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atsakovui M. I. dėl turtinės žalos priteisimo,

Nustatė

4ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį atsakovui (kaltinamajam) M. I., prašydamas priteisti iš M. I. 6 461,78 EUR turtinę žalą, patirtą dėl nukentėjusiojo V. G. gydymo (b. l. 127-128). Pareiškime dėl papildomų įrodymų, patvirtinančių prašomą priteisti turtinę žalą, ieškovas nurodė, kad prašo priteisti, ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 2, b. l. 4-8).

5Ieškinyje ir pareiškime dėl papildomų įrodymų nurodyta, kad V. G. nuo 2017 m. liepos 2 d. iki 2017 m. liepos 13 d. buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dėl kaltinamojo M. I. nusikalstamais veiksmais padarytų sveikatos sužalojimų. V. G. buvo suteiktas stacionarinis gydymas, priskiriamas giminingų diagnozių grupei „Nervų sistemos ligos, kai atliekama plaučių ventiliacija, - kai būklė sudėtinga paslaugos“, dėl pagrindinės diagnozės – „Trauminė subdurinė hemoragija“. Suteiktų gydymo paslaugų išlaidos – 6 461,78 EUR, buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Civilinis ieškinys grindžiamas privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ (toliau - IS „Sveidra“) gydymo paslaugų apskaitos išrašu, IS „Sveidra“ V. G. stacionare gydyto asmens statistinės kortelės kopija, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medicininių dokumentų kopijomis. Ieškovas teigia, kad gydymo įstaigoje nukentėjusiajam buvo nustatyta pagrindinė diagnozė - trauminė subdurinė hemoragija arba subdurinė hematoma kairėje bei komplikacijos - dešinė pneumonija, ūmus kvėpavimo nepakankamumas, ūminis inkstų funkcijos nepakankamumas, dešinės poraktinės venos trombozė, P V paroksizmas, sepsis, septinis šokas, lydinčios ligos - hipertenzinė kardiomiopatija, lėtinis širdies nepakankamumas, C stadija, NYHA 4, epilepsija, dešinio stipinkaulio distalinio galo lūžis. Pabrėžia, kad stacionarinių paslaugų teikimo išlaidoms apmokėti vieno aktyviojo gydymo etapo metu visos pacientui suteiktos paslaugos, priklausomai nuo nustatytos pagrindinės ir gretutinių diagnozių, komplikacijų bei taikyto gydymo, yra priskiriamos vienai iš giminingų diagnozių grupių, gretutinės diagnozės turi būti vertinamos kaip įtaką paciento gydymui darančios būklės. V. G. 2017 m. liepos 2 d. iki 2017 m. liepos 13 d. laikotarpiu buvo taikytas gydymas dėl didžiausią grėsmę gyvybei keliančios trauminės subdurinės hemoragijos, t. y. galvos traumos, kurią padarė M. I.. Nukentėjusiajam suteiktos gydymo paslaugos iš Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžeto apmokėtos pagal didžiausią grėsmę gyvybei keliančios pagrindinės ligos diagnozę.

6Atsakovas M. 2018 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje Nr. 1-485-1058/2018 išreiškė savo poziciją dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio, nurodydamas, kad su ieškiniu sutinka (t. 1, b. l. 150-153).

7Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu (t. 1, b. l.156-163) M. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį. Nuosprendyje teismas pripažino Vilniaus teritorinės ligonių kasos teisę į pareikštą civilinį ieškinį, o klausimą dėl jo dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

8Teismo posėdyje civilinis ieškovas ir atsakovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai (t. 1, b. l. 184). 2018 m. gegužės 2 d. gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 2, b. l. 1-2).

9Ieškinys tenkinamas.

10Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalį turtine žala pripažįstamas asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kuri yra tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

11Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktu, prejudicinių faktų (kurių nereikia iš naujo įrodinėti civilinėje byloje) galią turi įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamą veiką padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis; yra civilinių bylų, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje, pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turi įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1-485-1058/2018) konstatuoti M. I. neteisėti veiksmai ir dėl jų kilusios neigiamos pasekmės nukentėjusiojo V. G. sveikatai, t. y. M. I. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad 2017 m. liepos 2 d., apie 10 val., gyvenamajame name, adresu ( - ), kilusio konflikto metu V. G. kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į galvos sritį, taip pat du kartus į pilvo ir krūtinės sritis. Dėl padarytų sužalojimų: kraujosruvos abiejose akių vokuose, veido kairėje pusėje, nosies kaulų lūžio, nosies muštinės žaizdos, trijų priekinių viršutinių dantų netekimo, kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos pilvo dešinėje ir krūtinėje, nesunkiai sutrikdyta V. G. sveikata (t. 1, b. l. 156-163). Byloje esantys įrodymai – Stacionare gydomo asmens statistinė kortelė (t. 2, b. l. 9-10) bei gydymo stacionare ligos istorija (t., b. l. 14-145) patvirtina, kad dėl kaltinamojo M. I. nukentėjusiajam V. G. padarytų kūno sužalojimų, pastarajam buvo taikomas intensyvus gydymas. Jis nuo 2017 m. liepos 2 d. iki 2017 m. liepos 13 d. buvo gydomas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje: nuo 2017 m. liepos 2 d. iki 2017 m. liepos 8 d. gydytas Neurochirurgijos skyriuje, vėliau – Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriuje, 2017 m. liepos 2 d. taikyta galvos smegenų kompiuterinė tomografija, 2017 m. liepos 9 d. – nenutrūkstama dirbtinė plaučių ventiliacija. V. G. buvo atliekama ir eilė laboratorinių, instrumentinių, radiologinių tyrimų, suteiktos gydytojų specialistų konsultacijos (okulisto, neurochirurgo, chirurgo, terapeuto, traumatologo ortopedo, angiochirurgo), nustatyta pagrindinė diagnozė – Trauminė subdurinė hemoragija bei komplikacijos ir gretutinės ligos. Bendra aktyviojo gydymo kaina įvertinta 6 120,85 balais (t. 2, b. l. 10, 138-139). Nukentėjusiajam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos patenka į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1113 patvirtintos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos 2 punkte nustatytą sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo socialinio draudimo biudžeto lėšomis, sąrašą.

12Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas bazines stacionarinio gydymo etapo kainas ir paslaugų apmokėjimo metu galiojusią balo vertę, kuri Gydymo paslaugų apskaitos išraše nurodyta 1,0557 EUR (t. 1, b. l. 130), nukentėjusiajam suteiktų stacionarinių paslaugų (aktyviojo gydymo atvejo, kurio DRG grupės kodas - B42A) sveikatos priežiūros įstaigoje kaina nustatyta 6 461,78 EUR. Šios išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

13Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir SDĮ) 2 straipsnio 5 dalimi, privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, be kita ko, garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimą. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos. Pagal SDĮ 34 straipsnio 1 punktą teritorinės ligonių kasos turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudoti joms perduotas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas, kitas teisėtai įgytas lėšas ir turtą, atitinkamai, atlyginti kalto dėl sveikatos sutrikdymo asmens veiksmais padarytas gydymo išlaidas bei CK 6.280 straipsnio 1 dalies tvarka pasinaudoti atgręžtinio reikalavimo teise į kaltu pripažintą asmenį.

14Šiuo atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-485-1058/2018 nustatyta, kad dėl kaltinamojo

15M. I. 2017 m. liepos 2 d. padarytų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo suteiktas gydymas, kurio išlaidas - 6 461,78 EUR, apmokėjo Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Kaip nurodė civilinis ieškovas, nukentėjusiajam suteiktos gydymo paslaugos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokėtos pagal didžiausią grėsmę gyvybei keliančios pagrindinės ligos diagnozę, lėmusią stacionarinį gydymą - trauminė subdurinė hemoragija, t. y. galvos traumą, kurią, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių specialistų išvadų ir konstatuota baudžiamojoje byloje, nukentėjusiajam padarė M. I..

16Iš to kas išdėstyta matyti, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos išlaidos, atitinkančios V. G. suteiktų gydymo paslaugų kainą, visa apimtimi yra tiesiogiai susijusios su M. I. nukentėjusiajam padarytų sužalojimų gydymu, duomenų, kad kaltinamasis savanoriškai atlygino ieškovo reikalaujamą priteisti turtinę žalą byloje nėra, todėl civilis ieškinys dėl 6 461,78 EUR turtinės žalos priteisimo laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

17Pareiškime dėl papildomų įrodymų, patvirtinančių prašomą priteisti turtinę žalą, ieškovas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, prašė priteisti ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pastebėtina, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusio skolininko pareigą mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, nustatančios teisės normos, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, t. y. taikomos civiliniame procese. Tuo tarpu, nors baudžiamajame procese dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrę asmenys taip pat turi teisę pareikšti civilinį ieškinį (Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis), tačiau tokiu atveju žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalinga pasekmė, kuri pirmiausia siejama su BK specialiosios dalies straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos požymiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016). Šiuo atveju procesinės palūkanos nelaikytinos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniais, jos nesietinos priežastiniu ryšiu su M. I. padaryta nusikalstama veika, todėl nepriteistinos.

18Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

Nutarė

19iš dalies patenkinti ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.

20Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasa, įmonės kodas 188783796, iš atsakovo M. I., asmens kodas ( - ) 6 461,78 EUR (šešis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą, septyniasdešimt aštuonis euro centus) turtinę žalą, likusioje dalyje ieškovo reikalavimą atmesti.

21Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,... 2. sekretoriaujant Renatai Vanagienei,... 3. viešame teismo posėdyje civilinio proceso tvarka išnagrinėjusi... 4. ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė... 5. Ieškinyje ir pareiškime dėl papildomų įrodymų nurodyta, kad V. G. nuo... 6. Atsakovas M. 2018 m. vasario 14 d. teismo posėdžio metu baudžiamojoje byloje... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu (t. 1, b.... 8. Teismo posėdyje civilinis ieškovas ir atsakovas nedalyvavo. Apie teismo... 9. Ieškinys tenkinamas.... 10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249... 11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 12. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatytas bazines... 13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – ir... 14. Šiuo atveju baudžiamojoje byloje Nr. 1-485-1058/2018 nustatyta, kad dėl... 15. M. I. 2017 m. liepos 2 d. padarytų kūno sužalojimų nukentėjusiajam buvo... 16. Iš to kas išdėstyta matyti, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos... 17. Pareiškime dėl papildomų įrodymų, patvirtinančių prašomą priteisti... 18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270... 19. iš dalies patenkinti ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį... 20. Priteisti ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasa, įmonės kodas... 21. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...