Byla 2A-1008-464/2008

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Egidijaus Žirono, sekretoriaujant R.Kurganovaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės L. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centras, dalyvaujant tretiesiems asmenims R. M. ir S. M., dėl statinio teisinio registravimo laikinosios tvarkos pažeidimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė L. S. 2006-11-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją R. M. vardu pagal namo bendrijos „Žaibas“ 1996-10-03 pažymą Nr. 32 (b.l.9) neteisėta ir ją panaikinti (b.l.3-4). Nurodė, kad kooperatyvo „Žaibas“ anksčiau - 1992-09-01 išduotoje pažymoje Nr. 43 apie R. M. atsiskaitymą už kooperatinį butą yra įrašyta, jog butas rūsio neturi (t.y. sandėliukas išbrauktas) (b.l.6). Tačiau bendrijos „Žaibas“ 1996-10-03 pažymoje Nr. 32, kuri adresuota LR Respublikiniam valstybiniam inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui (dabartinis pavadinimas – VĮ Registrų centras), sakoma priešingai: butas turi sandėliuką Nr. R-13 (5,64 m2). Respublikinis valstybinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras, 1996 metais atlikdamas buto teisinę registraciją, nepagrįstai paskirstė tarp bendrasavininkių ieškovės ir R. M. bendro naudojimo patalpų ir sandėliuko Nr. R-13 proporcijas (atitinkamai 34/ 100 ir 66/ 100). 1996 m. atliktą R. M. vardu minėto buto teisinę registraciją vertina kaip klastotę.

4Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį (b.l.32-34) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasis šiais argumentais. Pirma, ginčai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų teismingi administraciniams teismams. Antra, tokio administracinio pobūdžio ginčams yra nustatyta privaloma ikiteisminė nagrinėjimo tvarka. Trečia, ieškovė pareiškė tapatų ieškinį, nes įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-05-04 sprendimu (civ. byla Nr. 2-1278-30/2004, t. 3, b.l.119-122, 241-244) c.b. Nr. 2-30-1278/ 2004 buvo atmesti ieškovės L. S. reikalavimai atsakovams S. M., R. M., 84-jai DNSB „Žaibas“ bei VĮ Registrų centras dėl 66/100 dalių buto dovanojimo sutarties, kuri sudaryta 1996-10-16, pripažinimo negaliojančia ir jos pagrindu atlikto buto registracijos panaikinimo. Ketvirta, Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas c.b. Nr. 2-1278-30/ 2004 nustatė, kad L. S. priklauso 34/ 100 dalių ginčo buto. Vadinasi, ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo šios bylos dėl viso buto baigtimi, todėl nėra tinkama ieškovė. Penkta, istorinio įrašo panaikinimas pats savaime nesukeltų ieškovei teisinių pasekmių, nes nuosavybės teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia, pasibaigia esant teisės aktuose numatytiems pagrindams. Šešta, neįrodyti Teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1996-08-23 nutarimu Nr. 1011, pažeidimai, o ieškinio dalykas nesusijęs su faktiniu ieškinio pagrindu. Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-06-26 sprendimu ( b.l.201-203) ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė 1981-11-20 nutraukė santuoką su V. M.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1982-08-10 nutartimi (civ. byla Nr. 2-1278-30/2004, t. 1, b.l.10-14) padalino pajų, esantį gyvenamųjų namų statybos kooperatyve „Žaibas“, tokiu būdu: ieškovei skyrė 18,76 m2 ploto kambarį, esantį bute (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 28-7, ieškovės sutuoktiniui V. M. - 24,72 m2 ir 11,66 m2 ploto kambarius, esančius bute (duomenys neskelbtini), pažymėtus indeksais 28-6 ir 28-5, o vonią, virtuvę, tualetą bei koridorių šalims paliko naudotis bendrai. Savo pajaus dalį į butą (66/100) V. M. perleido R. M.. R. M. 1992-09-01 įregistravo nuosavybės teises į 66/100 dalį buto ir 66/ 100 dalį rūsio. 1996-10-16 R. M. savo dalį į butą ir rūsį dovanojo broliui S. M. (civ. byla Nr. 2-1278-30/2004, t. 1, b.l.20). Teisinė registracija į 34/ 100 dalis buto, 34/ 100 dalis bendro naudojimo patalpų, 34/ 100 dalis rūsio (L. S. vardu) nėra atlikta. Ieškovė prašo panaikinti buto teisinę registraciją R. M. vardu, atliktą pagal GNSB „Žaibas“ 1996-10-03 pažymą Nr. 32. Tačiau GNSB „Žaibas“ 1996-10-03 pažyma Nr. 32 buvo ne buto teisinės registracijos pagrindas, o vienas iš 1996-10-09 Detalizuoto pažymėjimo (sudaryti sandorį) pagrindų. Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro 1996-10-09 R. M. išduotame Detalizuotame pažymėjime (sudaryti sandorį) nurodyta, kad jo nuosavybės teises į buto (duomenys neskelbtini), su rūsiu dalį patvirtina šie dokumentai: 1992-09-01 GNSK „Žaibas“ pažyma Nr. 43 ir 1996-10-03 GNEB-84 pažyma Nr. 32 (b.l.7). Detalizuotas pažymėjimas – nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas, patvirtinantis, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso statinys, ir nurodantis turto apsunkinimus. Detalizuotas pažymėjimas galioja 1 mėnesį. Ieškovė 1996-10-09 Detalizuotą pažymėjimą klaidingai prilygina buto teisinei registracijai ar, pasak jos, „antrinei teisinei registracijai“. Be to, Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2004-05-04 sprendimu, Vilniaus apygardos teismas 2005-07-04 nutartimi jau įvertino R. M. 66/ 100 ginčo buto su rūsiu dalių teisinę registraciją ir ją pripažino teisėta, kaip ir pačią 1996-10-16 dovanojimo sutartį. Ieškovė L. S. apeliaciniu skundu (b.l.211-215) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-26 sprendimą ir vietoj jo priimti naują sprendimą, kuriuo būtų: 1) pripažinta neteisėta ir panaikinta 1996-10-09 R. M. buto (duomenys neskelbtini) teisinė registracija dėl sandėliuko R-13 66/100 dalies ir bendro naudojimo patalpų (virtuvės, vonios, tualeto, koridoriaus) proporcinės gyvenamajam plotui priklausomybės nuosavybės teise 1996-10-03 GNEB-84 „Žaibas“ pažymos Nr. 32 pagrindu; 2) pripažinta neteisėtai išduotu, neteisėtais ir panaikinti VĮ Registrų centras 1996-10-09 detalizuotas pažymėjimas Nr. 011865 ir 1996-10-16 dovanojimo sutartis Nr. 4-3933 tarp R. M. ir S. M.; 3) panaikinta buto, esančio (duomenys neskelbtini), teisinė registracija S. M. vardu; 4) pripažinta teisėta buto (duomenys neskelbtini) registracija R. M. vardu pagal 1992-09-01 GNSK „Žaibas“ pažymą Nr. 43; 5) VĮ Registrų centras įpareigotas ištaisyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko registro įrašą Nr. 10/86180, 1992-09-01 GNSK „Žaibas“ pažymos Nr. 43 pagrindu, įregistruojant butą (duomenys neskelbtini), R. M. vardu: du kambarius (24,72 m2 ir 11,66 m2 ploto, pažymėtus indeksais 28-6 ir 28-5) viso 36,38 m2su bendro naudojimo patalpomis be rūsio. Apeliacinį skundą motyvavo tuo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1982-08-10 nutartyje nenurodė bendro naudojimo patalpų proporcijų; nepriskyrė sandėliuko R-13 naudotis bendrai. Pagal 1992-09-01 GNSK „Žaibas“ pažymą Nr. 43 R. M. priklauso du kambariai su bendro naudojimo patalpomis, tačiau be rūsio. VĮ Registrų centras 1996-10-09 detalizuotame pažymėjime Nr. 011865 savavališkai nurodė, kad R. M., be kita ko, priklauso 66/100 dalių bendro naudojimo patalpų ir 66/ 100 dalių rūsio R-13. Pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, jog R. M. 1996-10-04 buvo išduotas kitas detalizuotas pažymėjimas Nr. 011864 ir registracijos pažymėjimas Nr. 011865A. Teismas taip pat be pagrindo nesivadovavo Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 2000-12-13 išrašu Nr. 10/74389 (b.l.174), 1992 m. ir 1996 m. atliktos namo (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos išvadomis (b.l.5, 8). Ir atvirkščiai, teismas be jokio reikalo rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuris sudarytas po 2002 m. (b.l.55-56). Bylų tapatumo, apeliantės manymu, nėra, kadangi ankstesnėje byloje apeliantė kvestionavo buto ir jo priklausinių dalių registraciją S. M. vardu, dabartinėje – R. M. vardu.

5Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.222-223) skundą laikė nepagrįstu ir prašė Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-26 sprendimą palikti galioti nepakeistą. Akcentavo, kad ginčo buto dalies teisinė registracija R. M. vardu buvo atlikta 1992-09-01, o 1996-10-22 - panaikinta, padovanojus dalį buto S. M.. Todėl reikalavimas panaikinti buto registraciją, atliktą 1996 metais R. M. vardu, neatitinka net faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus ir skundą grįsti naujomis aplinkybėmis (CPK 306 str. 2 d. ir 312 str.).

6Apeliacinis skundas atmestinas.

7Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).

8Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia neteisingu, jos manymu, teisės akto taikymu, netinkamu bylos įrodymų bei anksčiau priimtų teismų sprendimų vertinimu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai (CPK 185 str.), teisingai aiškino ir taikė procesines bei materialines teisės normas, savo išvadas dėl apeliantės reikalavimų nepagrįstumo ir atsisakymą juos tenkinti tinkamai motyvavo ir argumentavo.

9Byloje nustatyta, kad ieškovė naudojasi vieno 18,76 kv.m. ploto kambario su bendro naudojimo patalpomis buto dalimi adresu (duomenys neskelbtini), savo nuosavybės teisių viešame registre nėra įregistravusi (b.l. 57), o nuosavybės teisė į likusią dalį šio buto su bendro naudojimo patalpomis bei rūsiu R-13 ( 3,72 kv. m. iš viso rūsio ploto 5,64 kv.m.) yra įregistruota trečiojo asmens S. M. vardu ( b.l. 55-56).

10Teisėjų kolegija apeliantės skundo argumento, jog laikotarpiu nuo 1992-09-01 iki 1996-10-22 66/100 buto ir rūsio R-13 dalys R. M. vardu viešame registre nebuvo įregistruotos, GNSK kooperatyvo „Žaibas“ 1992-09-01 pažymos Nr. 43 pagrindu jo vardu buvo įregistruota tik 2 kambarių su bendro naudojimo patalpomis be rūsio nuosavybė, pagrįstu nepripažįsta. Pagal CK 4.14 str. nuostatas antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. Tai reiškia, kad visais atvejais, kai pirkimo – pardavimo sutartyje nepadaryta išlygos, jog priklausinys neparduodamas kartu su pagrindiniu daiktu, laikoma, jog priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas. Todėl, taikant CK 4.14 str. įtvirtintą taisyklę, pirmiausia reikia nustatyti, ar tam tikras daiktas yra antraeilis, t.y. tik su konkrečiu pagrindiniu daiktu egzistuojantis arba jam priklausantis, arba kitaip su juo susijęs daiktas (CK 4.13 str.). Šiuo konkrečiu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad butui (duomenys neskelbtini) buvo priskirtas priklausinys (jam tarnaujantis daiktas) CK 4.19 str. prasme - konkreti rūsio patalpa R-13. Tą pripažino ir pati apeliantė, teigdama esanti vienintele rūsio savininke (ieškinys, b.l. 3), nors tokio argumento leistinais šioje situacijoje - rašytiniais įrodymais nepagrindė (CPK 177 str. 4 d., 178 str.), nurodžiusi apie žodinio susitarimo su buvusiu sutuoktiniu sudarymą, jog šiuo rūsiu naudosis ji viena (b.l. 196, verstoji pusė), taip pat inicijuodama teisminius ginčus dėl naudojimosi rūsiu, dėl šios bylos trečiųjų asmenų nuosavybės teisių į dalį šio rūsio nuginčijimo.

11Teisės normos, galiojusios buto pajaus išmokėjimo metu, nustatė, kad daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenumato ko kita (CK 153 str., iki 2001-07-01 gal. įst. red.). Analogiškas teisinis reglamentavimas, kaip jau paminėta, galioja ir šiuo metu ( CK 4.13 str. 2 d., 4.14 str. bei 4.19 str.). Įstatymų leidėjas pakankamai aiškiai apibrėžia priklausinių paskirtį bei jų statusą – tai pagrindiniam daiktui skirtas tarnauti daiktas, kuris pagal savo savybes yra nuolat susijęs su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas dėl daiktų, kaip priklausinių, teisinio statuso ir formuodamas tuo klausimu vienodą teismų praktiką, taip pat yra pabrėžęs, kad priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taigi tarp pagrindinio daikto ir jam tarnaujančio daikto turėtų būti toks funkcinis ryšys, kad tarnaujantis daiktas būtų skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad funkcinio ryšio buvimui neturi lemiamos įtakos fizinis ryšys, tačiau tam, kad funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006).

12Šiuo atveju ginčo dalykas – rūsys R-13 – akivaizdžiai jokios savarankiškos ūkinės ar kitokios paskirties, sudarančios prielaidas spręsti apie jo galėjimą būti savarankišku teisinių santykių objektų, neatlieka ir byloje tokios aplinkybės net nebuvo įrodinėjamos, tai buvo ir tebėra pagalbinės (sandėliavimo) patalpos, o dėl naudojimosi jomis kyla buto dalių savininkų ginčai. Darytina išvada, jog ginčo rūsys tarnauja butui, kurį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise iki pajaus padalinimo ir naudojimosi konkrečiomis gyvenamosiomis patalpomis tvarkos nustatymo (b.l.10) valdė apeliantė ir jos sutuoktinis, juos sieja funkcinis ryšis bei bendra ūkinė paskirtis. Būtent konkretaus sandėliuko rūsyje R-13 paskyrimo naudotis visiems buto (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiams yra įvardintas ir GNSB „Žaibas“ 1996-10-03 pažymoje Nr.32. Kolegija pažymi, kad minėta pažyma tik identifikavo konkrečią butui priskirtą rūsio patalpą ir jo plotą, pati savaime nesukurdama jokių naujų nuosavybės santykių R. M. į buto priklausinį rūsį kaip tokį bei nesuteikdama jam daugiau teisių, nei jis jau jų turėjo, įsigydamas atitinkamą buto dalį su priklausiniais iš V. M. (apeliantės buvusio sutuoktinio). Aptariama pažyma sudarė prielaidas viešame registre įvardinti konkrečią rūsio patalpą bei jos plotą, priklausantį R. M. atitinkama dalimi (proporcingai turimam buto plotui).

13Įstatyme, kaip jau nurodyta, įtvirtintas antraeilio daikto likimas pagrindinio daikto perleidimo atveju, išskyrus šiose teisės normose aptartas išlygas (iki 2001-07-01 gal. CK 153 str., CK 4.14 str.). Toks likimas priklausinį ištinka net ir tuo atveju, jei priklausinys nebuvo įregistruotas, šiuo klausimu ne kartą savo poziciją yra išsakęs Lietuvos Aukščiausiais Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006 ir kt.). Taigi buto priklausinį – gyvenamųjų patalpų daliai atitinkančią rūsio patalpos dalį V. M. faktiškai perleido R. M. kartu su butu, perduodamas ir raktą, kaip teisme teigė S. M. (b.l.198, verstoji pusė), o pastarasis dovanojimo sandorio pagrindu butą su bendro naudojimo patalpomis bei priklausiniu perleido S. M. ( b.l. 55-56). Apeliantės nuosavybės teisėms į visą rūsį įrodyti, kaip jau nutartyje minėta, vien jos pareiškimo apie buvusį žodinį susitarimą nepakanka.

14Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia ir tai, kad registravimas pats savaime nesąlygoja nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo ar panaikinimo, registravimo viešame registre paskirtis kita – atskleisti teisiškai reikšmingus juridinius faktus (nurodyti turto savininką, disponavimo apribojimus turtu ir t.t.).

15Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo argumentais dėl Teisinio statinių registravimo laikinosios tvarkos nuostatų taikymo, jų nekartodama, bei pažymi, kad pirmosios instancijos teismas šį teisės aktą taikė tinkamai, taip pat teisingai nustatė faktinę aplinkybę, kad 1996 m. R. M. vardu teisinė registracija nebuvo atlikta (ieškinio dalykas), priešingai, ji buvo panaikinta, įregistruojant turtą kito savininko – S. M. vardu.

16Kita vertus, analogiškomis aplinkybėmis – ginčo dviejų kambarių butas viešame registre R. M. vardu įregistruotas neteisėtai (faktinis ieškinio pagrindas) - apeliantė grindė ir savo reikalavimus dėl sandėliuko teisinės registracijos S. M. vardu bei dovanojimo sutarties panaikinimo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr.2-1278-30/2004 ( pastarosios bylos t.3, b.l. 241-244). Taigi teismas šių aplinkybių teisėtumą jau įvertino, spręsdamas, jog R. M. teisėtai įgijo ginčo buto dalį, pasisakydamas ir dėl rūsio, pažymėto R-13, teisinės registracijos teisėtumo (t.3, b.l. 246), kartu nustatydamas prejudicinius faktus ir nagrinėjamam ginčui (CPK 182 str. 2 p.). Nors aptariamojoje byloje dalyvavo tie patys dalyvaujantys asmenys, jų procesinė padėtis su šioje byloje įvardinta procesine padėtimi nesutampa, skiriasi reikalavimas (ieškinio dalykas), todėl bylos nutraukimo pagrindo, nurodyto CPK 293 str. 3 p., nėra. Tačiau nustatyti prejudiciniai faktai turi įrodomąją galią ir šiam ginčui spręsti.

17Kitų teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas, apeliantė neįvardijo (CPK 306 str. 1 d. 3 p.). Apeliaciniame skunde suformuluotų prašymų (CPK 306 str. 1 d. 4 p.) pagrįstumo pirmosios instancijos teismas nevertino, nes tokie klausimai ieškinyje nebuvo keliami. CPK 312 str. imperatyviai draudžia apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme ir šio teismo nebuvo išnagrinėti. Apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o apeliacinės instancijos teismas nekompetentingas nagrinėti bylą pirmąja instancija, todėl tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Priešingas traktavimas nebūtų suderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija, neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.), įtvirtinančio bylos šalims pareigą galutinai suformuluoti savo reikalavimus dar rengiantis teisminiam bylos nagrinėjimui (CPK 226 str.). Todėl apeliacinio skundo reikalavimai, išskyrus pareikštą ieškinyje ir šioje nutartyje jau įvertintą, plačiau neanalizuotini dėl kompetencijų pasiskirstymo principo bei CPK 312 str. ir 320 str. 1 d . įtvirtintų apribojimų.

18Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro prielaidų pakeisti ar panaikinti visapusiškai teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo.

19Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str.1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

20Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovė L. S. 2006-11-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama... 4. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į ieškinį (b.l.32-34) su... 5. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą... 6. Apeliacinis skundas atmestinas.... 7. Apeliacijos tikslas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo... 8. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia neteisingu, jos manymu, teisės... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovė naudojasi vieno 18,76 kv.m. ploto kambario su... 10. Teisėjų kolegija apeliantės skundo argumento, jog laikotarpiu nuo 1992-09-01... 11. Teisės normos, galiojusios buto pajaus išmokėjimo metu, nustatė, kad... 12. Šiuo atveju ginčo dalykas – rūsys R-13 – akivaizdžiai jokios... 13. Įstatyme, kaip jau nurodyta, įtvirtintas antraeilio daikto likimas... 14. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia ir tai, kad registravimas pats savaime... 15. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo argumentais dėl Teisinio... 16. Kita vertus, analogiškomis aplinkybėmis – ginčo dviejų kambarių butas... 17. Kitų teisinių argumentų, kuriais būtų pagrindžiamas skundžiamo teismo... 18. Nurodytos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pirmosios... 19. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str.1 d. 1 p., kolegija... 20. Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti...