Byla 2A-647-569/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. R. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8-496/2016 pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovei R. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

51. Ieškovė L. P. pateikė ieškinį atsakovei R. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo prašė iš R. R. priteisti 3 404,33 Eur žalos atlyginimo (508,13 Eur – turtinė žala ir 2 896,20 Eur – neturtinė žala).

62. Ieškovė nurodė, kad žala jai buvo padaryta 2014 metų rugpjūčio 3 dieną apie 17.10 val., ( - ) gatvėje, kai iš namo, pažymėto ( - ) numeriu, kiemo, kurio vartai buvo atviri, išbėgęs kovinis šuo sukandžiojo ieškovei kairės rankos plaštaką ir riešą, bei įkando į dešinę ranką. Dėl patirtų sužalojimų ieškovė gydėsi ambulatoriškai, buvo nedarbinga nuo 2014-08-03 iki 2014-09-26. Įvykio metu buvo sužalotas ir jos veislinis šuo Biglis. Baudžiamajame procese buvo nustatyta, kad ją ir jos šunį apkandžiojo atsakovės R. R. kovinis šuo. Turtinę žalą sudaro: 1471,35 Lt negautų darbo pajamų; 49,53 Lt už vaistus; 1337,23 Lt šuns transportavimui pas veterinarą ir gydymui. Neturinė žala atsirado dėl to, kad ieškovei labai skaudėjo rankas, ypač kairiąją, ji negalėjo ruoštis namuose, negalėjo pati viena prižiūrėti gydomo šuns, naktimis negalėjo miegoti dėl skausmo ir patirto streso, persekiojo košmarai.

7II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

83. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; priteisė L. P. iš R. R. 508,13 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 334,62 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš R. R. priteisė 11,59 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

94. Atsakovės paaiškinimus, kad ieškovei įkando ne jos šuo, teismas vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės dėl jos šuns padarytos žalos. Įvertinęs liudytojų parodymus, teismas pripažino įrodytu, kad būtent R. R. šuo, o ne kitas šuo, užpuolė L. P. šunį, sukandžiojo jį bei ieškovės L. P. rankas.

105. Teismas vertino, jog aplinkybės, kad šuo buvo laikomas R. R. nuosavybės teise priklausančioje valdoje, ji neprieštaravo nepilnamečiam sūnui dėl šuns pirkimo, ji pati rūpinosi šunimi, jį maitino, vedžiojo, patvirtina, kad ji yra šuns savininkė ir ji yra atsakinga už šuns padarytą žalą. Tai, kad šuo buvo įsigytas nepilnamečio vaiko auklėjimo tikslu, kad vaikas prisidėjo prie šuns priežiūros, nešalina atsakovės R. R. atsakomybės.

116. Teismas sprendė, kad ieškovės išgyvenimai turi būti atlyginami priteisiant neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei padarytas sužalojimas buvo nežymus, šuns užpuolimas nesukėlė nepataisomų pasekmių, maždaug per du mėnesius pasveiko ieškovė ir jos šuo, sprendė, kad prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra per didelis. Teismas vertino, kad ieškovei L. P. priteistinas neturtinės žalos dydis – 1000 Eur – yra teisingas, protingas ir sąžiningas.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

137. Apeliaciniu skundu atsakovė R. R. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016m. balandžio 11d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės L. P. ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai teismui bus pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

147.1. Teismas, nepaisant to, jog neegzistuoja pagrindinė civilinės atsakomybės sąlyga –neteisėti veiksmai, atsakovei R. R. nepagrįstai taikė civilinę atsakomybę. Atsakovė R. R. nebuvo nei šuns savininkė, nei valdytoja, todėl jokių neteisėtų veiksmų atlikti negalėjo. Teismo išvados, jog šuns, kuris įkando ieškovei L. P. ir jos šuniui, savininkė buvo atsakovė R. R. yra nepagrįstos. Vien tik aplinkybė, kad šuo gyveno tame pačiame name, kuriame gyvena atsakovė, negali būti laikoma pagrindu teigti, jog ir šuo nuosavybės teise priklausė R. R.. Aplinkybės, kad atsakovė kartais vedžiojo šunį ir/ar galimai prisidėjo prie šuns priežiūros, taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad šuo nuosavybės teise priklauso atsakovei R. R., kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnis nenumato tokio nuosavybės teisės įgijimo pagrindo. Teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nes tik atsakovės liudytojai žinojo, kam priklauso šuo, o pašaliniai asmenys (ieškovė ir kiti byloje liudiję asmenys) objektyviai net negalėjo žinoti, kuris iš atsakovės R. R. šeimos narių įsigijo šunį. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, dėl to padarė nepagrįstas išvadas dėl šuns priklausomybės, kas nulėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą.

157.2. Teismas, priteisdamas žalą ir apskaičiuodamas ieškovės L. P. sumažėjusias pajamas, iš esmės rėmėsi prielaidomis bei niekuo nepagrįstais ieškovės L. P. ieškinyje nurodytais skaičiavimais, dėl to buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Teismas nenurodė, kaip ir kokiu būdu yra apskaičiuojamos ieškovės L. P. sumažėjusios pajamos. Byloje nėra nė vieno dokumento, išskyrus UAB „Jakovo veterinarijos centras“ fiskalinį kvitą, kuris patvirtintų, jog ieškovės L. P. šuo iš tiesų buvo gydomas šiame veterinarijos centre, o iš minėto kvito neįmanoma nustatyti, kokios paslaugos buvo suteiktos ir/ar kokios prekės buvo perkamos, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė šiame kvite nurodytą sumą – 450 Lt, kaip ieškovės L. P. patirtą žalą. Ieškovė neįrodė, kiek kartų vyko pas veterinarus savo šuns gydymo reikalais, koks atstumas yra nuo ieškovės namų iki veterinarijos klinikos ir pan. Byloje nenustačius šių aplinkybių, teismas objektyviai negalėjo apskaičiuoti, kokias išlaidas kurui ieškovė galėjo patirti dėl savo šuns gydymo. Teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis taip pat yra nepagrįstas. Priteista neturtinės žalos suma yra žymiai didesnė nei teismų analogiškose bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo sumos.

167.3. Nėra aišku, kuris iš šunų įkando ieškovei L. P.. Ieškovė neįrodė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog pačiai ieškovei (ne jos vedžiojamam šuniui) įkando ne jos pačios šuo, o jos šunį užpuolęs šuo. Ieškovė matydama, jog šunys yra susikibę, pati suvokdama, jog skirti besipjaunančius šunis yra pavojinga ir dėl to nukentėti gali ji pati, ėmėsi skirti šunis, todėl ir nukentėjo. CK 6.253 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės ir tokiu pagrindu – nukentėjusio asmens veiksmu. Nukentėjusio asmens veiksmai - dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Tačiau aplinkybių dėl pačios ieškovės elgesio teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.

178. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. P. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

18Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

198.1. Apeliantė, nurodydama juridinį pagrindą, kalba apie atsakomybę be kaltės, o konstatuodama faktines aplinkybes nurodo, kad teismas privalėjo nustatyti neteisėtus veiksmus. Atsakomybė be kaltės ir neteisėti veiksmai, tai dvi priešingos teisinės kategorijos, todėl jų tapatinti negalima. Šioje civilinėje byloje nustatytas aiškus priežastinis ryšys tarp R. R. veiksmų (neveikimo, šuns nepriežiūros) ir neigiamų pasekmių (sužalojimo). Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta ir įrodyta, kad minimas kovinis šuo priklauso R. R., o ne tik gyvena jos name. Kad šuo priklausė R. R. įrodo ir jos pačios duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, bei parodymai teismo metu nagrinėjant civilinę bylą. Teismas teisingai kritiškai vertino S. R. bei R. G. parodymus, kadangi šie asmenys yra artimi R. R. žmonės, kurie turi suinteresuotumą šioje byloje. Tuo tarpu priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai yra pašaliniai asmenys, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

208.2. Turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai yra byloje. Apeliantės nurodoma Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos nutartimi Nr. 2A-183-544/2015, kurioje dėl šuns įkandimo buvo priteista 579,24 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, remtis negalima, kadangi bylos aplinkybės skirtingos.

218.3. Byloje nustatyta, kad R. R. šuo užpuolė ieškovę ir jos šunį. Įvykio metu jokie šunys susipjovę nebuvo. Šuo gintis nuo daug didesnio kovinio šuns neturėjo jokių galimybių, todėl galėjo tik bėgti, tačiau nespėjo.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

24ir teisiniai argumentai

25Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

269. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteistas 1000 Eur dydžio neturtinės žalos ir 508,13 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo.

27Dėl atsakovės atsakomybės

2810. Apeliantė ginčija, kad yra šuns, sužalojusio ieškovei kairės rankos plaštaką ir riešą bei ieškovės šunį, savininkė. Apeliantės teigimu jos veiksmuose nėra visų civilinei atsakomybei atsirasti būtinųjų sąlygų, dėl kurių ji privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 str., 185 str., teismas savo įsitikinimą, jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimą ir pakankamumą, remiantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 str. bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimą ar atsikirtimą grindžianti proceso šalis. Šiuo atveju matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. spalio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00595-14 (l. 7-15) nustatyta, jog šuo, sužalojęs L. P., išbėgo iš R. R. gyvenamojo namo kiemo. L. P. sužalojimo atveju R. R. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, nes L. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Minėtame nutarime nurodyta, jog pati R. R. parodė, kad ji įvykiu metu turėjo mišrūnę kalę. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. G., G. M. ir A. M. patvirtino, jog šuo, kuris kandžiojo ieškovės šunį ir sužeidė ieškovę, priklauso R. R..

2911. Pažymėtina, jog apeliantė neneigia, kad šuo gyvena jos namuose, tačiau tvirtina, jog šuns savininkas yra jos sūnus. Teisėjų kolegija pažymi, jog, kaip jau minėta, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas – teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė į bylą nepateikė jokių pagrįstų, objektyvių įrodymų, kad šuo, kuris sužalojo ieškovę ir jos šunį, ir kuris gyvena atsakovės namuose, nuosavybės teise priklauso atsakovės sūnui.

3012. Nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus, nes tik atsakovės liudytojai žinojo, kam priklauso šuo, o pašaliniai asmenys (ieškovė ir kiti byloje liudiję asmenys) objektyviai net negalėjo žinoti, kuris iš atsakovės R. R. šeimos narių įsigijo šunį. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojai S. R. ir R. G. yra artimi apeliantei asmenys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jų parodymais šioje dalyje nesivadovavo. Tuo tarpu liudytojai V. G., G. M. ir A. M. yra pašaliniai asmenys tiek ieškovei, tiek atsakovei, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

3113. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų laikėsi ir nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Todėl atmestini apeliantės argumentai, jog teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visetą, vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė R. R. yra šuns savininkė ir ji yra atsakinga už šuns padarytą žalą.

3214. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalį naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y., kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Taigi pagal šią normą civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad šuo, kuris įkando ieškovei bei jos šuniui, priklauso atsakovei, todėl atsakovei nagrinėjamu atveju atsiranda civilinė atsakomybė už gyvūno padarytą žalą pagal CK 6. 267 straipsnio 1 dalį.

3315. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas gyvūno laikymas, sąlygojęs gyvūno išbėgimą iš atsakovės netinkamai apsaugotos teritorijos, nepriklausomai nuo jo elgesį nulėmusių aplinkybių, negali būti vertinamas kaip neišvengiama, gyvūno savininko nekontroliuojama bei nepašalinama aplinkybė (CK 6.253 str. 2 d.), sudaranti sąlygas ribojanti civilinės atsakomybės taikymo galimybes atsakovei.

3416. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pati ieškovė, siekdama išskirti šunis, šioje situacijoje pasielgė neatsargiai. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-08-03 apie 17.10 val. ( - ), iš ( - ) esančio gyvenamojo namo kiemo (atsakovės teritorijos), pro neuždarytus vartelius, išbėgęs atsakovės šuo puolė ieškovės šunį, o ieškovė bandė savo šunį gelbėti, tačiau atsakovės šuo įkando į ieškovės rankas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės siekis gelbėti savo užpultą augintinį (savo turtą), išskirti šunis, negali būti vertinamas kaip nukentėjusiosios didelis neatsargumas.

3517. Taip pat nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, jog nėra aišku, kuris iš šunų įkando ieškovei L. P.. Teisėjų kolegijos vertinimu, abejotina, ar ieškovės šuo, kurį ji gynė ir siekė išlaisvinti, kąstų savo šeimininkei. Todėl aplinkybė, kad, ieškovei siekiant atskirti šunis, atsakovės šuo įkando ieškovei į abi rankas, negali būti vertinama kaip nukentėjusiojo asmens L. P. didelis neatsargumas.

3618. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir toks ieškovės elgesys galėjo turėti įtakos žalos kilimui ar jos dydžiui. Byloje taip pat nenustatyta, kad galimai pati ieškovė ar jos šuo išprovokavo tokį atsakovės šuns elgesį, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo spręsti klausimo dėl nuostolių atlyginimo mažinimo šiuo pagrindu.

3719. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos įrodymų visuma bei Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. spalio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 67-1-00595-14 konstatuota, jog atsakovės šuo sužalojo ir nukentėjusiąją A. G., tik patvirtina tai, kad atsakovė nevykdo ar netinkamai vykdo pareigą tinkamai prižiūrėti savo gyvūną. Dėl turtinės žalos

3820. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju yra reglamentuotas CK 6.283 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios (CK 6.283 str. 2 d.). CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Remiantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.).

3921. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo ieškovės L. P. sumažėjusias pajamas, nepagrįstai iš atsakovės priteisė UAB „Jakovo veterinarijos centras“ fiskaliniame kvite nurodytą sumą, teismas objektyviai negalėjo apskaičiuoti, kokias išlaidas kurui ieškovė galėjo patirti dėl savo šuns gydymo. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantės argumentais dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo.

4022. Ieškovė nurodė, jog patyrė 508,13 Eur turtinę žalą, turtinę žalą grindė rašytiniai įrodymais – kvitais, pažyma, išrašu. Ieškovė nurodė, jog turtinę žalą sudaro: nedarbingumo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 6 dienos iki 2014 m. rugsėjo 26 dienos ieškovės L. P. sumažėjusios pajamos – 367,72 Lt (106,50 Eur); 49,53 Lt (14,34 Eur) – už vaistus; šuns transportavimui pas veterinarus bei gydymui – 1337,23 Lt (387,29 Eur). Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė visą jos nurodytą sumą – 508,13 Eur, kadangi vertino, jog turtinė žala yra pagrįsta įrodymais. Apeliantė teigia, jog iš pateikto UAB „Jakovo veterinarijos centras“ fiskalinio kvito turinio neįmanoma nustatyti, kokios paslaugos buvo suteiktos ir/ar kokios prekės buvo perkamos, taip pat be šio kvito nėra kitų įrodymų, jog ieškovės šuo buvo gydytas šioje klinikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad iš pateiktų kvitų nėra galimybės tiksliai matyti, kam ir kokios pirktos priemonės ar paslaugos, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jie nėra susiję su 2014 m. rugpjūčio 3 d. įvykiu. Teisėjų kolegija pažymi, jog išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (CPK 185 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Įvertinus tai, jog pagal pateiktus kvitus atlikti mokėjimai yra būtent laikotarpiu po 2014 m. rugpjūčio 3 d. įvykio ir ieškovės bei jos šuns gydymo metu, labiau tikėtina, jog šios ieškovės patirtos išlaidos susijusios su 2014 m. rugpjūčio 3 d. įvykiu ir skirtos ieškovės bei jos šuns sveikatai sugrąžinti. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė sumas, nurodytas kvituose už vaistus ir gydymą. Taip pat pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Ieškovė įrodinėdama, kad šunį gydė UAB „Jakovo veterinarijos centras“, pateikė kvitą apie suteiktas paslaugas. Tuo tarpu atsakovė, teigdama, jog galimai ieškovės šuo nebuvo gydytas minėtoje klinikoje, neprašė ieškovės pateikti ar teismo išreikalauti įrodymus iš klinikos apie ieškovės šuns gydymą, t.y. ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė.

4123.Tačiau sutiktina su apeliante, jog ieškovė nepakankamai pagrindė transporto išlaidas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė 4 kvitus, patvirtinančius kuro įsigijimą, tačiau nėra pateikta duomenų apie tai, kokia transporto priemone ieškovė keliavo, nėra pateikta įrodymų apie transporto priemonės kuro sąnaudas, kelionių kiekį bei atstumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog ieškovė, gyvendama ( - ) ir vežiodama gydyti šunį į ( - ) ir ( - ), turėjo patirti ir patyrė kelionės išlaidų. Tačiau, kadangi ji nepateikė konkrečių duomenų apie transporto priemonę, kuria keliavo, duomenų apie transporto priemonės kuro sąnaudas, kelionių kiekį bei atstumą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi „Automobilių kuro normų nustatymo metodika“, patvirtinta Lietuvos Respublikos susiekimo ministerijos 1995-10-12 įsakymu Nr. 405 ir https://maps.google.com/ duomenimis, ieškovės patirtas kelionės išlaidas vertina pagal dažniausiai pasitaikančių automobilių bazinės kontrolinės kuro sąnaudų normas, ir sprendžia, jog tikėtina, kad ieškovė sužaloto šuns transportavimui gydyti patyrė 56,72 Eur kuro išlaidas (20,59 Eur kelionėms iš ( - ) į ( - ) ir 36,13 Eur kelionei iš ( - ) į ( - )).

4224. Nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovės L. P. sumažėjusias pajamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip paskaičiavo ieškovės sumažėjusias pajamas, nereiškia, kad ieškovės negautų pajamų suma yra nepagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-08-01 iki 2014-10-03 L. P. buvo išmokėta ligos pašalpa 1103,63 Lt. Pažymoje apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nurodyta, kad per mėnesį išmokamas darbo užmokestis iki nedarbingumo laikotarpio L. P. sudarė 865,50 Lt. Įvertinus ieškovės pateiktus įrodymus ir paskaičiavimus, teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė, apskaičiuodama sumažėjusias savo pajamas, jas skaičiavo tinkamai, tik nurodė sumą, kuri yra realiai išmokama darbuotojui. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog ieškovės L. P. pajamos sumažėjo ne mažiau kaip nurodyta ieškinyje ir prašoma suma yra pagrįsta.

4325. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priteistos 508,13 Eur turtinės žalos suma mažintina iki 448,35 Eur. Dėl neturtinės žalos

4423. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo teismo CK 6.250 straipsnyje nurodytų kriterijų taikymo sprendžiant ieškovei neturtinės žalos atlyginimo klausimą atmestini kaip nepagrįsti.

4524. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje. Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; kt.).

4625. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

4726. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad pažeista buvo viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, labiausiai saugomų ir ne visada atkuriamų vertybių – sveikata. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl atsakovės šuns padarytų kastinių žaizdų ji gydėsi beveik du mėnesius, turėjo nedarbingumo lapelį, jautė didelius rankų skausmus, buvo apsunkinta jos veikla buityje, rūpinantis savimi ir sužalotu augintiniu. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, jog dėl šuns padaryto sužalojimo ir jo gydymo ieškovei teko patirti fizinius skausmus. Taip pat neabejotina, kad šuns užpuolimas ir sužalojimas ieškovei sukėlė ir dvasinius išgyvenimus, išgąsti, ilgalaikę baimę, sutrikdė emocinę būseną.

4827. Pažymėtina, jog tuo pačiu metu buvo sužalotas ir ieškovės jos veislinis šuo „Biglis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės šuo vertintinas ne tik kaip jos turtas, bet ir kaip neturtinė vertybė, todėl šuns sužalojimas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir dėl to atsiradę neigiami padariniai yra taip pat pakankamas pagrindas neturtinei žalai atlyginti.

4928. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai, o tiksliau neveikimas, kai jos netinkamai prižiūrimas šuo užpuolė ir sužalojo ieškovės šunį jos pačios akyse ir ją pačią, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai ar smulkmeniški, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu, nes kiekvienas naminį gyvūną turintis asmuo turi rūpintis ir maksimaliai užtikrinti, kad jo augintis, esantis viešoje vietoje, neturėtų galimybių padaryti kitiems asmenims ar jų turtui žalos (CK 3.263 straipsnio 1 dalis, 6.267 straipsnio 1 dalis).

5029. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į teismų praktiką. Apeliantė savo apeliaciniame skunde nurodo keletą nutarčių, kuriose dėl šuns įkandimo teismai priteisė mažesnę neturtinę žalą, todėl mano, jog ir šiuo atveju teismas turėjo priteisti mažesnio dydžio neturtinę žalą. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodytomis nutartimis nėra suformuota teisminė praktika, kokio dydžio priteisima neturtinė žala dėl šuns padarytų sužalojimų. Pažymėtina, jog teisminiai precedentai turi būti taikomi itin atsargiai ir tik tokiose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra identiškos arba iš esmės panašios. Šios bylos faktinės aplinkybės nėra identiškos Panevėžio apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-164-565/2013 esančioms faktinėms aplinkybėms, minėtoje byloje apkandžiotas buvo tik ieškovės šuo, nagrinėjamu atveju atsakovės šuo sužalojo ieškovę ir jos šunį. Vertinant apeliantės nurodomos bylos Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-2804-345/15 faktines aplinkybes, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovės šuo apkandžiojo ieškovės abi rankas dėl to ieškovė gydėsi apie du mėnesius, todėl atsižvelgti tik į šią nutartį nėra pagrindo, juolab, kad teismų praktikoje, esant panašioms aplinkybėms priteisiama daug didesnė neturtinė žala.

5130. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertino visas faktines bylos aplinkybes – tai, kad ieškovei padarytas sužalojimas buvo nežymus, šuns užpuolimas nesukėlė nepataisomų pasekmių, maždaug per du mėnesius pasveiko ieškovė ir jos šuo, ir pagrįstai jį sumažino.

5231. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo nustatytus neturtinės žalos dydžio vertinimo kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, taip pat ir suformuotą teismų praktiką.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

5432. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinus priteistinos turtinės žalos dydį, ieškinys tenkintinas 43 procentų. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2dalis). Iš bylos duomenų matyti, jo pirmojoje instancijoje nagrinėjant bylą ieškovė patyrė 642,62 Eur bylinėjimosi išlaidas (353 – žyminis mokestis, 289,62 Eur – už atstovavimą), atsakovė – 350,00 Eur – už atstovavimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, teismo posėdžių kiekį ir laiką, advokatų darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl iš atsakovės R. R. ieškovei L. P. priteistina 276,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės L. P. atsakovei R. R. priteistina 199,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, teismas byloje patyrė 11,59 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš atsakovės R. R. priteistina 4,99 Eur, o iš ieškovės L. P. 6,60 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnis).

55Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

5633. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis atsakovė R. R. apeliacinėje instancijoje patyrė 334 Eur bylinėjimosi išlaidas (34,00 Eur žyminis mokestis ir 300,00 Eur atstovavimo išlaidos), ieškovė L. P. apeliacinėje instancijoje patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą. Apeliacinį skundą patenkinus 20 procentų, iš ieškovės L. P. atsakovei R. R. priteistina 167,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovei L. P. iš atsakovės R. R. priteistina 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

5734.Vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistas 508,13 Eur turtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 448,35 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.). Pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovei iš atsakovės priteistina 276,32 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei iš ieškovės priteistina 199,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovės R. R. priteistina 4,99 Eur, o iš ieškovės L. P. 6,60 Eur pašto išlaidų valstybei. Iš dalies patenkinus atsakovės apeliacinį skundą atsakovei iš ieškovės priteistina 167,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės ieškovei priteistina 240,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 3 d.).

58Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

59Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo dalis:

60Dėl turtinės žalos priteisimo ir sumažinti priteistos 508,13 Eur turtinės žalos sumą iki 448,35 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų 35 centų).

61Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – iš atsakovės R. R., a. k. ( - ) ieškovei L. P., a. k. ( - ) priteisti 276,32 Eur (du šimtus septyniasdešimt šešis eurus 32 centus) bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės L. P. priteisti atsakovei R. R. 199,50 Eur (šimtą devyniasdešimt devynis eurus 50 centų) bylinėjimosi išlaidų.

62Priteisti iš atsakovės R. R. 4,99 Eur (keturis eurus 99 centus), o iš ieškovės L. P. 6,60 Eur (šešis eurus, 60 centų) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, a. s. Nr. ( - ), įmokos kodas 5660).

63Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

64Iš ieškovės L. P. atsakovei R. R. priteisti 167,00 Eur (šimtą šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

65Iš atsakovės R. R. ieškovei L. P. priteisti 240,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. 1. Ieškovė L. P. pateikė ieškinį atsakovei R. R. dėl turtinės ir... 6. 2. Ieškovė nurodė, kad žala jai buvo padaryta 2014 metų rugpjūčio 3... 7. II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė... 8. 3. Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 11 d. sprendimu... 9. 4. Atsakovės paaiškinimus, kad ieškovei įkando ne jos šuo, teismas vertino... 10. 5. Teismas vertino, jog aplinkybės, kad šuo buvo laikomas R. R. nuosavybės... 11. 6. Teismas sprendė, kad ieškovės išgyvenimai turi būti atlyginami... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė... 13. 7. Apeliaciniu skundu atsakovė R. R. prašo panaikinti Kelmės rajono... 14. 7.1. Teismas, nepaisant to, jog neegzistuoja pagrindinė civilinės... 15. 7.2. Teismas, priteisdamas žalą ir apskaičiuodamas ieškovės L. P.... 16. 7.3. Nėra aišku, kuris iš šunų įkando ieškovei L. P.. Ieškovė... 17. 8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. P. prašo atsakovės... 18. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:... 19. 8.1. Apeliantė, nurodydama juridinį pagrindą, kalba apie atsakomybę be... 20. 8.2. Turtinę žalą pagrindžiantys dokumentai yra byloje. Apeliantės... 21. 8.3. Byloje nustatyta, kad R. R. šuo užpuolė ieškovę ir jos šunį.... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 24. ir teisiniai argumentai... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 26. 9. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo... 27. Dėl atsakovės atsakomybės... 28. 10. Apeliantė ginčija, kad yra šuns, sužalojusio ieškovei kairės rankos... 29. 11. Pažymėtina, jog apeliantė neneigia, kad šuo gyvena jos namuose, tačiau... 30. 12. Nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos... 31. 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog teismai,... 32. 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.267 straipsnio 1 dalį... 33. 15. Teisėjų kolegijos vertinimu, netinkamas gyvūno laikymas, sąlygojęs... 34. 16. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pati ieškovė, siekdama išskirti... 35. 17. Taip pat nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, jog nėra aišku,... 36. 18. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad... 37. 19. Pažymėtina, jog nagrinėjamos bylos įrodymų visuma bei Šiaulių... 38. 20. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas... 39. 21. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo... 40. 22. Ieškovė nurodė, jog patyrė 508,13 Eur turtinę žalą, turtinę žalą... 41. 23.Tačiau sutiktina su apeliante, jog ieškovė nepakankamai pagrindė... 42. 24. Nepagrįstais vertinti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos... 43. 25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priteistos 508,13 Eur... 44. 23. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo teismo CK 6.250 straipsnyje... 45. 24. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis... 46. 25. Asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama... 47. 26. Nagrinėjamu atveju yra svarbu tai, kad pažeista buvo viena iš... 48. 27. Pažymėtina, jog tuo pačiu metu buvo sužalotas ir ieškovės jos... 49. 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės veiksmai, o tiksliau neveikimas,... 50. 29. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į... 51. 30. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės... 52. 31. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 54. 32. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 56. 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 57. 34.Vadovaujantis anksčiau išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos... 58. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 59. Pakeisti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo... 60. Dėl turtinės žalos priteisimo ir sumažinti priteistos 508,13 Eur turtinės... 61. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo – iš atsakovės R. R., a. k. ( - )... 62. Priteisti iš atsakovės R. R. 4,99 Eur (keturis eurus 99 centus), o iš... 63. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.... 64. Iš ieškovės L. P. atsakovei R. R. priteisti 167,00 Eur (šimtą... 65. Iš atsakovės R. R. ieškovei L. P. priteisti 240,00 Eur (du šimtus...