Byla 2A-1761-638/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys A. I., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Tamašausko, Mindaugo Šimonio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. J. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bennet distributors“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys A. I., akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

1.

6Ieškovė A. J. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 6 006,28 Eur turtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. Kaune, prie pastato, esančio ( - )važiavęs atsakovei priklausantis automobilis, vairuojamas trečiojo asmens A. I., partrenkė ir sužalojo iš kairės pusės per važiuojamąją kelio dalį ne pėsčiųjų perėja ėjusią ieškovę. Ikiteisminis tyrimas dėl minėto įvykio nutrauktas, kadangi eismo įvykis įvyko dėl pačios ieškovės kaltės. Eismo įvykio metu ieškovei buvo padaryti įvairūs sužalojimai, kurie atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Ieškovė komoje išbuvo daugiau nei savaitę, viso gydymo ligoninėje trukmė – daugiau nei 3 mėnesiai. Ateityje ieškovei planuojama atlikti akies operaciją, rando korekciją. Ieškovė teigia, jog po minėto eismo įvykio jai sutriko atmintis, dėmesio koncentracija, padidėjo nervingumas, tapo beveik nedarbinga (40 proc. darbingumas). Ieškovės vertinimu, aplinkybė, ar trečiasis asmuo A. I. yra pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes įrodinėjimo pareiga yra perkeliama transporto priemonės valdytojui. Jis turi įrodyti, kad žala kilo dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo. Transporto priemonė, kuria buvo partrenkta ieškovė, priklausė atsakovei. Atsakovę ir automobilį vairavusį trečiąjį asmenį A. I. siejo darbo teisiniai santykiai, todėl už ieškovei padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimą yra atsakinga atsakovė kaip trečiąjį asmenį samdęs asmuo bei didesnio pavojaus šaltinio valdytoja. Ieškinys yra reiškiamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio pagrindu, o tai reiškia, jog atsakomybės be kaltės atveju tam, kad žalos atlyginimas būtų mažinamas arba atleidžiama nuo atsakomybės, būtina nustatyti didelį nukentėjusiojo neatsargumą arba tyčią. Dublike nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo objektas nebuvo ieškovės elgesio teisėtumas, elgesio ryšys su nuostoliais, ar jos ir trečiojo asmens kaltės vertinimas civilinės atsakomybės prasme. Ieškovės nuomone, jos elgesys, kuomet ji ketino perbėgti gatvę ne pėsčiųjų perėjoje, nesudaro jokio pagrindo išvadoms, jog jos kaltė pasireiškė kaip didelis neatsargumas. Ieškovės teigimu, atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodyti galimi ieškovės kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimai, kuriuos galimai padarė ieškovė iki ją partrenkiant, nebuvo nustatyti, todėl negali paneigti patikslinto ieškinio argumentų dėl atsakovės atsakomybės pagal CK 6.270 straipsnį (t.1, b. l. 145–151).

93.

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime, triplike nurodė, kad eismo įvykis ir jo metu kilę neigiami padariniai atsirado išimtinai dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ir kaltės – didelio neatsargumo. Atsakovės ir trečiojo asmens neteisėtų veiksmų nebuvimas eismo įvykio kilimo ir dėl eismo įvykio atsiradusių padarinių atžvilgiu yra konstatuotas ir patvirtintas visuose su eismo įvykiu susijusiuose ir dėl šio įvykio priimtuose procesiniuose dokumentuose. Ginčo aplinkybės patvirtina, kad būtent ieškovė atliko neteisėtus veiksmus, kas tiesiogiai lėmė eismo įvykio kilimą ir neigiamų padarinių ieškovei atsiradimą. Ieškovė kirto kelią neleistinoje vietoje, nors jos matomumo zonoje buvo dvi pėsčiųjų perėjos, išbėgdama į judrią gatvę pažeidė KET 42 ir 48.4 punktus. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovės patirtos išlaidos yra susijusios su eismo įvykiu ir dėl eismo įvykio kilusiais padariniais. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad kuro išlaidos buvo patirtos kelionėms į gydymo įstaigas. Kai kurie kuro kvitai yra datuojami praėjus vos kelioms dienoms po eismo įvykio, taip pat didžioji dauguma ieškovės pateiktų kuro kvitų datomis sutampa su tuo laikotarpiu, kuomet ieškovė gydėsi ligoninėje. Abejonių kelia ir kuro pirkimo dažnumas: 2015 m. lapkričio 28 d., 2015 m. lapkričio 29 d. (du kartus), 2015 m. gruodžio 16 d. (du kartus). Atsakovės nuomone, dėl išvardintų aplinkybių ieškovės reikalavimas priteisti žalą, susijusią su kelionės išlaidomis, kuomet ji gydėsi ligoninėje, yra nepagrįstas ir nesąžiningas. Atsakovė taip pat nesutinka su ieškovės teiginiais, jog jos patirta neturtinė žala pasireiškė negalėjimu mokytis, atminties pablogėjimu. Pati ieškovė pripažįsta, kad šiuo metu ji studijuoja Kaune, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė yra pajėgi studijuoti ir mokytis, o eismo įvykio metu patirti sužalojimai neatėmė iš jos galimybės mokytis. Nagrinėjamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieškovės deklaruojamos turtinės bei neturtinės žalos. Pažymi, jog eismo įvykio metu ieškovei buvo 20 metų, tuo metu ieškovei KET reikalavimai ir elementarūs atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai dėl elgesio gatvėje buvo žinomi. Ieškovės pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. Sprendžiant dėl ieškovės administracinės atsakomybės klausimo buvo tinkamai įvertintas ir nustatytas ieškovės kaltės faktas dėl eismo įvykio sukėlimo. Ieškovė, skųsdama ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinius sprendimus, kvestionavo ir padarytą išvadą, kad pati ieškovė yra atsakinga dėl eismo įvykio. Priešingai, nei teigia ieškovė, ikiteisminio tyrimo metu ir ieškovės skundų pagrindu pradėtuose procesuose buvo analizuojami ir nustatinėjami ieškovės neteisėti veiksmai (kaltė dėl eismo įvykio) bei ieškovės neteisėtų veiksmų ryšys su neigiamais padariniais, kilusiais dėl eismo įvykio. Atsakovė nurodė, jog ieškovė dublike pati pripažįsta, kad ji išbėgo į gatvę, atvažiuojančios transporto priemonės nematė. Tai patvirtina, kad ieškovė, išbėgdama į važiuojamąją kelio dalį intensyvaus eismo metu, elgėsi ypatingai nerūpestingai ir atsainiai, sąmoningai neatsižvelgė į riziką sukelti eismo įvykį, nors neabejotinai apie tai žinojo ir negalėjo nežinoti. Ieškovės ypatingai nerūpestingas elgesys kėlė riziką ne tik pačiai ieškovei, bet ir kitiems eismo dalyviams. Ieškovė sąmoningai pasirinko tokį elgesio variantą ir tokio pasirinkimo neginčija.

114.

12Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodė, jog ieškovė ginčo traumą patyrė 2015 m. lapkričio 4 d. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju, senaties terminas pasibaigė 2018 m. lapkričio 4 d. 00.00 val. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė pradinį ieškinį pateikė 2018 m. lapkričio 5 d. (t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą) ir senaties termino atnaujinti neprašo. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė traumą patyrė grubiai pažeidusi tiek KET (draudžiama eiti per kelią iš už stovinčios transporto priemonės (KET 48.4 punktas), kirsti kelią galima tik įsitikinus, kad tai daryti saugu (KET 44 punktas), o jei šalia yra pėsčiųjų perėja, tai leidžiama eiti tik per ją (KET 42 punktas), tiek visuotinai suprantamas atsargumo taisykles, t. y. bandė pereiti (perbėgti) keturių eismo juostų gatvę (( - )), kurioje vyko intensyvus eismas. Trečiojo asmens nuomone, bet kuris vidutiniškai patyręs ir apdairus asmuo turėtų suprasti, kad jam kertant intensyvaus eismo gatvę ne perėjoje yra didelė tikimybė patekti į eismo įvykį ir būti sužalotam arba žūti. Be to, bet kuris vidutiniškai patyręs ir apdairus asmuo turėtų suprasti, kad einant per gatvę iš už stovinčios didelės transporto priemonės, kiti eismo dalyviai objektyviai negali pastebėti tokio pėsčiojo judėjimo pradžios ir pagal tai koreguoti savo judėjimą. Ieškovė turėjo visas sąlygas saugiai kirsti minėtą keturių eismo juostų gatvę, nes keliasdešimties metrų atstumu nuo įvykio ginčo vietos buvo reguliuojama pėsčiųjų perėja, o maždaug už 100 metrų buvo kita, taip pat šviesoforu reguliuojama pėsčiųjų perėja. Ieškovės didelis neatsargumas yra esminė jai kilusios žalos priežastis (1 t., b. l. 131–132).

13II.

14Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

155.

16Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.

176.

18Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog ginčo įvykis kilo dėl trečiojo asmens, vairavusio automobilį, atliktų neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė trečiojo asmens, vairavusio automobilį neteisėtų veiksmų, kurie būtų eismo įvykio priežastimi. Vien aplinkybė, jog ieškovė buvo partrenkta atsakovei priklausančiu automobiliu, nepreziumuoja neteisėtų automobilį vairavusio asmens veiksmų, dėl kurių įvyko eismo įvykis.

197.

20Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nebuvo priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens A. I. veiksmų ir ieškovei padaryto sveikatos sutrikdymo (Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis). Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai paaiškino, jog ginčo automobilio vairuotojas negalėjo išvengti susidūrimo su pėsčiąja dėl ieškovės išėjimo iš už stovinčių transporto priemonių, bei todėl, jog pėsčioji į važiuojamąją kelio dalį išėjo tuo metu, kai ginčo automobilis buvo priartėjęs prie autobuso galinės dalies, pro kurią pėsčioji išėjo į kelio važiuojamąją dalį (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-61029-15 b. l. 59–66). Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartyje, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartis, nurodyta, jog pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti – ieškovės didelis neatsargumas (1 t., b. l. 84–87). Teismas sprendė, jog ne automobilį vairavusio trečiojo asmens, o ieškovės elgesys, buvo tiesioginė eismo įvykio priežastis, dėl ko ieškovė patyrė žalą (priežastinis ryšys).

218.

22Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, pasisakydami dėl ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo institucijų priimtų procesinių sprendimų pagrįstumo nurodė, jog įvykio kilimo priežastis – pačios ieškovės elgesys.

239.

24Teismas nurodė, kad ginčo situacijoje (stovint automobiliams spūstyje rytinio piko metu, keturių eismo juostų gatvėje ir nukentėjusiajai einant pro juos per gatvę ne pėsčiųjų perėjoje) galima teigti, kad ieškovė galėjo ir turėjo numatyti aplinkybę, kad jos kertamoje kelio dalyje bus judančių transporto priemonių, o jos veiksmai - staigi ir neišvengiama kliūtis eisme dalyvaujančioms transporto priemonėms. Toks ieškovės elgesys, kuomet ji turėjo žinoti pakankamai aiškius saugumo reikalavimus (ginčo eismo įvykio metu ieškovė turėjo vairuotojo pažymėjimą (2019 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo: 40 min. 10 sek.) ir įvertinti jų nesilaikymo riziką, toliau elgėsi ne tik neapdairiai, bet ir akivaizdžiai pavojingai, laikomas daug labiau neatsargiu, nei būtų galima tikėtis iš įprastai apdairaus ir atsakingo žmogaus. Todėl teismas vertino ieškovės veiksmus kaip padarytus esant dideliam neatsargumui bei tiesiogiai lėmusius žalos atsiradimą. Teismas sprendė, jog ieškovė, turėdama vairuotojo pažymėjimą, studijuodama aukštojoje mokykloje, galėjo ir turėjo numatyti visas saugaus elgesio galimybes, jomis pasinaudoti.

2510.

26Teismas nurodė, kad transporto priemonei partrenkus ieškovę, žala tiesiogiai kilo iš pačios ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų – specialių reikalavimų, išdėstytų Kelių eismo taisyklėse, nesilaikymo. Teismas, remdamasis CK 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo esant nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, liudijančias pačios ieškovės neteisėtus veiksmus (KET pažeidimus), ir padarė išvadą, jog eismo įvykį lėmė pačios ieškovės didelis neatsargumas, kas sudaro pagrindą netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

2711.

28Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė dviejų iš būtinųjų sąlygų – trečiojo asmens (atsakovės darbuotojo) neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės darbuotojo veiksmų ir žalos. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti pačios ieškovės didelį neatsargumą, kurį nustačius automobilio valdytojai atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nekyla. Teismas pažymėjo, kad žalos dydis ir jos pagrįstumas nevertinamas, nes teismui nustačius, jog automobilio valdytojai atsakomybė pagal CK 6.270 straipsnio 1 dalį nekyla dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo, eliminuojama žalos priteisimo aptariamu pagrindu galimybė.

29III.

30Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3112.

32Ieškovė A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti. Taip pat prašo prijungti papildomai teikiamus rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3312.1.

34Pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas įrodyti trečiojo asmens A. I. neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnį, CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsnius, kas galimai ir sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą. Šio ginčo atveju ieškinį pareiškus pagal CK 6.270 straipsnį, ir esant griežtai atsakomybei, ieškovė iš esmės neturėjo jokios galimybės įrodyti neteisėtų veiksmų ir/ar priežastinio ryšio, kadangi automobilio vairuotojas, trečiasis asmuo A. I., jokių KET nepažeidė, kas buvo nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Teismas reikalavo perteklinių deliktinės atsakomybės sąlygų įrodymo, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bei CK 6.270 straipsnį aiškino plečiamai.

3512.2.

36Teismas netinkamai citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011 kasacinio teismo nutartį, kuri aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog esant pareikštam ieškinio reikalavimui atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, teismas turi nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas. Šioje civilinėje byloje visos sąlygos buvo įrodytos.

3712.3.

38Teismas apsiribojo tik ikiteisminio tyrimo duomenų analize, nors ikiteisminis tyrimas bei jo objektas nebuvo ieškovės elgesio teisėtumas, elgesio ryšys su nuostoliais, ir/ ar juo labiau ieškovės ir trečiojo asmens kaltės vertinimas civilinės atsakomybės prasme. Ieškovė nebuvo bausta už KET pažeidimus. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės - neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010). Paminėtų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino, tokiu būdu pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, kadangi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, sprendime nebuvo pateikti, teismas neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus - pažeidė CPK 185 straipsnį.

3912.4.

40Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog ieškovė nors ir išėjo į važiuojamąją kelio dalį tinkamai neįsitikinusi, jog tą daryti yra saugu, tačiau prieš žengdama į abi puses apsidairė, ką patvirtino byloje liudytojas (G. duomenys neskelbtini). Teismas visiškai nevertino faktų, jog gatvę pereiti ieškovė bandė ties bendrabučiu, kuriame tuo metu gyveno, taigi, vieta ieškovei buvo žinoma ir dauguma studentų, siekdami greičiau nueiti į bendrabutį, toje vietoje kerta gatvę. Taigi, nors ieškovė savo veiksmų neteisina ir neteigia, jog pasielgė tinkamai, tačiau akivaizdu, jog ieškovės galimai padaryti KET pažeidimai neperžengė paprastojo neatsargumo ribų, o darydamas priešingas išvadas, teismas nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos ir netinkamai vertino civilinės bylos medžiagą.

4112.5.

42Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 150/2008 sutiko su žemesnės instancijos teismu sprendimu, kad žuvusiojo kaltė pasireiškė tik kaip paprastas neatsargumas, ir neturtinės žalos dydžio nesumažino, nes didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę tretiesiems asmenims mažina nukentėjusiojo tyčia ar didelis neatsargumas.

4312.6.

44Trečiasis asmuo A. I., vairuodamas UAB „Bennet distributors" priklausantį ir įmonės logotipu pažymėtą automobilį T. Y., nors kaip pats nurodo, judėjo iki 50 km/h greičiu, ir buvo pajudėjęs ką tik nuo šviesoforo, nematė momento, kuomet partrenkė ieškovę (nurodė, jog galvojo, kad iš bendrabučio kažkas užmetė kažką ant automobilio), kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog už vairo jis nebuvo atidus, rūpestingas ir galimai tuo metu nežiūrėjo važiuojamosios kelio dalies kryptimi. Nesant ieškovės veiksmuose sąmoningo rizikavimo, tyčios ar didelio neatsargumo, atsakovas privalo prisidėti prie žalos atlyginimo. Teismas neišsiaiškino visų byloje reikšmingų aplinkybių ir neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.

4513.

46Atsakovė UAB „Bennet distributors“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, netenkinti ieškovės A. J. prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4713.1.

48Teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį. Todėl teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.270 straipsnį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovei.

4913.2.

50Ieškovė neįrodė, kad atsakovė ar trečiasis asmuo atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie galėtų lemti atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės kilimą. Civilinėje byloje yra eilė įrodymų ir nustatytų aplinkybių, kurie patvirtina, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Priešingai, civilinėje byloje pateikti ir ištirti įrodymai, taip pat susijusio ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės vienareikšmiai patvirtina, kad būtent ieškovė atliko neteisėtus veiksmus eismo įvykio ir neigiamų padarinių atsiradimo atžvilgiu. Vien aplinkybė, jog ieškovė buvo partrenkta atsakovei priklausančiu automobiliu, savaime nėra pakankama išvadai, kad automobilį vairavęs asmuo arba šio automobilio valdytojas atliko neteisėtus veiksmus.

5113.3.

52Teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai sprendė ir tai, jog ne automobilį vairavusiojo trečiojo asmens, o ieškovės elgesys buvo tiesioginė ir vienintelė eismo įvykio priežastis, dėl ko ieškovė ir patyrė žalą. Todėl neegzistuoja priežastinis ryšys, būtinas deliktinei civilinei atsakomybei kilti.

5313.4.

54Pirmosios instancijos teismas, sprendime įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog eismo įvykio kilimą ir neigiamų padarinių atsiradimą lėmė pačios ieškovės didelis neatsargumas. Todėl teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas netaikyti atsakovei civilinės atsakomybės.

5513.5.

56Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi teismų praktika, pagal kurią dideliu neatsargumu laikomas toks nukentėjusiojo neatsargumas, kada jis numatė ar galėjo numatyti savo veiksmų žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti.

5713.6.

58Teismas sprendime taip pat pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog ieškovei neįrodžius dviejų iš būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos - žalos priteisimo galimybė yra eliminuojama. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos ir pagrįstai plačiau nepasisakė dėl šios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6114.

62CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

6315.

64Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - 2019 m. liepos 8 d. UAB „SB dantų klinika“ pažymą, 2019 m. liepos 10 d. UAB „SB dantų klinika“ atsakymą į paklausimą, bei 2017 m. gegužės 23 d. įsiskolinimo raštą, 2017 m. gegužės 3 d. UAB „SB dantų klinika“ sąskaitą faktūrą Nr. 2424, bei mokėjimo nurodymus Nr. 135, 134, 132, 124, 113, 105, 82, 81, 2017 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos išrašą. Nurodė, kad šiuos įrodymus pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, nes „SB dantų klinika“ dėl rašymo apsirikimo buvo klaidingai nurodžiusi sąskaitos numerį. Dabar teikia sąskaitą su teisingu numeriu ir jos apmokėjimą pagrindžiančius kvitus.

6516.

66CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, išskyrus išimtines situacijas, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju ieškovė pateikė „SB dantų klinika“ 2019 m. liepos 10 d. atsakymą, kuriame paaiškinta, kad ieškovės į bylą jau pateikta sąskaita Nr. SBSF2421 (t.1, b.l. 36), yra nurodyta klaidingu numeriu, iš tikrųjų tai yra sąskaita SBSF2424, pagal kurią ieškovė yra atlikusi apmokėjimus ( t.2, b.l. 69). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės teikiami įrodymai, nors ir susiję su pareikštu ieškiniu, tačiau iš dalies jau yra pateikti į bylą, jokių naujų aplinkybių nepatvirtina, galėjo būti teikiami pirmosios instancijos teisme, todėl atsisakomi priimti.

6717.

68Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimo taikant deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.270 str. 1 d., 6.282 str. 1 d.).

6918.

70Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad ieškovės veiksmai, kai ji 2015 m. lapkričio 4 d. apie 10 val.(duomenys neskelbitni), ne pėsčiųjų perėjoje staiga išėjo į važiuojamąją gatvės dalį ir buvo partrenkta antrąja eismo juosta važiavusio automobilio TOYOTA YARIS, vairuojamo A. I., yra kvalifikuotini kaip didelis pačios nukentėjusios neatsargumas. Teismas pažymėjo, kad ieškovė išėjo į gatvę iš už kitos transporto priemonės, kas apsunkino vairuotojui galimybę ją pastebėti ir pradėti stabdyti transporto priemonę, be to, ieškovė judėjo greitai. Teismas vertino ir tai, kad ieškovė, kaip pati pripažino, turėjo vairuotojo pažymėjimą, vadinasi, jai turėjo būti žinomos Kelių eismo taisyklės, netoli buvo pėsčiųjų perėja, tačiau ieškovė KET reikalavimų nesilaikė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės neatsargumo laipsnis buvo toks, kuris leidžia netaikyti didesnio pavojaus šaltinio valdytojui civilinės atsakomybės (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.270 straipsnio 1 dalis).

7119.

72Apeliantė nesutinka su jos veiksmų vertinimu, teigia, kad ji nebuvo bausta už KET pažeidimus, prieš išeidama į važiuojamąją dalį ji apsidairė į abi puses, ji skubėjo į bendrabutį( - ), kuriame tuo metu gyveno, taip pat elgiasi ir kiti studentai, todėl jos neatsargumas turėtų būti vertinamas kaip paprastas neatsargumas, dėl kurio automobilio savininkas neturėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės.

7320.

74Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta. Kauno apylinkės prokuratūros 2016 m. liepos 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko dėl pėsčiosios A. J. grubaus Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo, kurio metu nukentėjo pati pėsčioji, tačiau (...) atsižvelgiant į tai, kad pėsčioji pati sunkiai sužalota, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir bendražmogiškumo principais, nutarta A. J. atžvilgiu netaikyti administracinės atsakomybės (prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga, b.l. 74). Tos aplinkybės, kad apeliantė apsidairė, skubėjo į bendrabutį ir kad panašiai elgiasi kiti asmenys, nėra reikšmingos sprendžiant dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusios neatsargumas buvo didelis, sudarantis pagrindą netaikyti didesnio pavojaus šaltinio valdytojo griežtosios civilinės atsakomybės.

7521.

76Pažymėtina, kad nukentėjusiojo veiksmų kvalifikavimas, jo neatsargumo laipsnio nustatymas yra įrodymų vertinimo dalykas. Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.). Kartu teismas atsižvelgia ir į kasacinio teismo išaiškinimus bei teismų praktikos pavyzdžius panašiose bylose siekdamas, kad įrodymų vertinimas nebūtų pernelyg išsiskiriantis ir pernelyg nutolęs nuo teismų praktikos.

7722.

78Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina esamomis aplinkybėmis, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo ją esant. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje Nr. AC-48-1. Teismų praktika. 2018, 48, p. 409-454).

7923.

80Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011, nukentėjusiojo veiksmai buvo vertinami kaip didelis neatsargumas ir pagrindas sumažinti priteistiną kompensacijos dydį. Šioje byloje automobilio vairuotoja pažeidė KET, nesumažino greičio, nesustojo ir nepraleido nukentėjusiojo, kuris savo ruožtu išbėgo į gatvę per pėsčiųjų perėją, buvo parblokštas ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Vairuotoja buvo pripažinta kalta pagal BK 281 str. 3 d., o nukentėjusiojo veiksmus teismas vertino kaip didelį neatsargumą, nes pėsčiasis bėgo per pėsčiųjų perėją į kitą važiuojamosios dalies pusę, pats pažeidė kelių eismo taisykles, sudarė galimybes kilti grėsmei savo saugumui, nesiėmė būtinų atsargumo priemonių galimam susidūrimui su gatve važiavusia transporto priemone išvengti.

8124.

82Kitu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2008 teismai sumažino atlygintinos žalos dydį pripažinę, kad paties nukentėjusiojo veiksmai - važiavimas neprisisegus saugos diržų (juos prisisegęs vairuotojas sužalojimų praktiškai išvengė), buvo pagrįstai įvertinti kaip didelis neatsargumas.

8325.

84Apeliantės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011, nukentėjusiojo asmens veiksmai nebuvo vertinami kaip labai neatsargūs ir itin nerūpestingi, kai jis vandens pramogų parke leisdamasis vandens čiuožykla atsistūmė rankomis nuo ranktūrių, smarkiai atsitrenkė į baseino sieną, dėl ko jam lūžo pėdos kaulai. Šioje byloje teismas pasisakė, kad ranktūriai įmontuoti būtent tam, kad horizontalioje kalnelio dalyje sėdintis asmuo, atsistumdamas rankomis, galėtų pradėti judėti. Dėl to lankytojo atsistūmimas rankomis (nedraudžiamas, leistinas elgesys) negali būti vertinamas kaip neteisėtas arba itin nerūpestingas.

8526.

86Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013 teisėjų kolegija nukentėjusiojo veiksmų nevertino kaip atsakomybę šalinančios aplinkybės, nes žalos atsiradimą tiesiogiai lėmė trečiojo asmens neteisėti veiksmai, o kasatoriaus didelis neatsargumas nebuvo susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, konkrečiai, nukentėjęs asmuo, nors vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo teisių ir viršydamas leistiną greitį, tačiau avarija kilo trečiajam asmeniui išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkus į nukentėjusiojo asmens vairuotą automobilį.

8727.

88Kiti apeliantės argumentai, kad teismas reikalavo perteklinių deliktinės atsakomybės sąlygų įrodymo, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes teismas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas nustatė remdamasis tiek byloje pateiktais, tiek ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, įrodinėjimo paskirstymo taisyklių nepažeidė, o ieškinio atmetimo priežastis buvo nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimas. Įvertinus nukentėjusios veiksmus kaip didelį neatsargumą, sudarantį pagrindą netaikyti didesnio pavojaus šaltinio valdytojui civilinės atsakomybės, žalos dydį pagrindžiantys įrodymai neturi teisinės reikšmės.

8928.

90Šioje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nukentėjusios ieškovės veiksmus kaip didelį neatsargumą ir pagrįstai sprendė, kad tokie veiksmai leidžia netaikyti civilinės atsakomybės. Teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsižvelgimą į nukentėjusiojo asmens kaltę (CK 6.282 str.), procesinės teisės normas reglamentuojančias įrodymų vertinimą ( CPK 185 str.), nenukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų nukentėjusiojo asmens veiksmų vertinimo taisyklių, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

9129.

92Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė prašė priteisti 4209,35 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodė, kad susipažinimas su apeliaciniu skundu, jo analizė, atsiliepimo rengimas bei procesinių veiksmų planavimas bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme pareikalavo nemažai advokatų kontoros teisininkų laiko ir pastangų. Pateikė atliktų darbų ataskaitas, kuriose nurodė, kad teisines paslaugas teikė 15 valandų.

9330.

94Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

9531.

96Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 1 punkte nustatyta, kad šios rekomendacijos nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį.

9732.

98Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 ir 8.11 p., maksimalus atlyginimas už atsiliepimą į apeliacinį skundą galėtų būti užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) padaugintas iš 1,3, tai sudarytų 1641,51 Eur ( 1262,7 Eur x1,3).

9933.

100Kolegijos nuomone, atsižvelgiant, kad byla nebuvo teisine prasme sudėtinga, spręstini klausimai buvo vertinamojo pobūdžio, nereikalavo sudėtingos teisinės analizės ir teisinių kolizijų sprendimo, tos pačios advokatų kontoros advokatai dalyvavo bylą nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, todėl priteistinos išlaidos atitinkamai mažintinos perpus ir atsakovei iš ieškovės priteisina 820,75 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

10134.

102Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 3,79 Eur priteistinos valstybei iš ieškovės ( CPK 96 str.).

103Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

104Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

105Priteisti atsakovei UAB „Bennet distributors“, įm.k. 110365450, iš ieškovės A. J., a.k. ( - ) 820,75 Eur ( aštuonis šimtus dvidešimt eurų ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

106Priteisti valstybei iš ieškovės A. J., a.k. ( - ) 3,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

107Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė

1.... 6. Ieškovė A. J. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 150 000 Eur... 7. 2.... 8. Ieškovė ieškinyje, dublike nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. Kaune, prie... 9. 3.... 10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime,... 11. 4.... 12. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodė, jog ieškovė... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 17. 6.... 18. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog... 19. 7.... 20. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nebuvo... 21. 8.... 22. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, pasisakydami dėl... 23. 9.... 24. Teismas nurodė, kad ginčo situacijoje (stovint automobiliams spūstyje... 25. 10.... 26. Teismas nurodė, kad transporto priemonei partrenkus ieškovę, žala... 27. 11.... 28. Teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė dviejų iš būtinųjų sąlygų –... 29. III.... 30. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 31. 12.... 32. Ieškovė A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 33. 12.1.... 34. Pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas įrodyti trečiojo asmens A. I.... 35. 12.2.... 36. Teismas netinkamai citavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18... 37. 12.3.... 38. Teismas apsiribojo tik ikiteisminio tyrimo duomenų analize, nors ikiteisminis... 39. 12.4.... 40. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog ieškovė nors ir išėjo į... 41. 12.5.... 42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 27 d. nutartyje civilinėje... 43. 12.6.... 44. Trečiasis asmuo A. I., vairuodamas UAB „Bennet distributors" priklausantį... 45. 13.... 46. Atsakovė UAB „Bennet distributors“ atsiliepimu į apeliacinį skundą... 47. 13.1.... 48. Teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad kai asmuo už padarytą... 49. 13.2.... 50. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė ar trečiasis asmuo atliko kokius nors... 51. 13.3.... 52. Teismas sprendime pagrįstai ir teisėtai sprendė ir tai, jog ne automobilį... 53. 13.4.... 54. Pirmosios instancijos teismas, sprendime įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu... 55. 13.5.... 56. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi teismų... 57. 13.6.... 58. Teismas sprendime taip pat pagrįstai ir teisėtai sprendė, jog ieškovei... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 61. 14.... 62. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas... 63. 15.... 64. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus - 2019 m.... 65. 16.... 66. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos... 67. 17.... 68. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų... 69. 18.... 70. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės ieškinį dėl turtinės ir... 71. 19.... 72. Apeliantė nesutinka su jos veiksmų vertinimu, teigia, kad ji nebuvo bausta... 73. 20.... 74. Teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta. Kauno apylinkės... 75. 21.... 76. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo veiksmų kvalifikavimas, jo neatsargumo... 77. 22.... 78. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, kad didelis... 79. 23.... 80. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m.... 81. 24.... 82. Kitu atveju Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m.... 83. 25.... 84. Apeliantės minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus... 85. 26.... 86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. vasario 8 d.... 87. 27.... 88. Kiti apeliantės argumentai, kad teismas reikalavo perteklinių deliktinės... 89. 28.... 90. Šioje byloje teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 91. 29.... 92. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas.... 93. 30.... 94. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato... 95. 31.... 96. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.... 97. 32.... 98. Remiantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už... 99. 33.... 100. Kolegijos nuomone, atsižvelgiant, kad byla nebuvo teisine prasme sudėtinga,... 101. 34.... 102. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 3,79 Eur priteistinos valstybei... 103. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 104. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 105. Priteisti atsakovei UAB „Bennet distributors“, įm.k. 110365450, iš... 106. Priteisti valstybei iš ieškovės A. J., a.k. ( - ) 3,76 Eur procesinių... 107. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....