Byla e2A-233-357/2019
Dėl žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui E. V., trečiajam asmeniui A. V. dėl žalos atlyginimo.

3Apeliacinės instancijos teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (toliau – ERGO Insurance SE) prašė priteisti iš atsakovo E. V. 435,25 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 27 d., ( - ), atsakovui priklausantis automobilis „( - )“, valst. Nr. ( - ) kliudė ir apgadino transporto priemonę „F. M.“, valst. Nr. ( - ) Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiaulių apskrities VPK Kelių PK 2017 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje Nr. ( - )ir Šiaulių apylinkės prokuratūros nutarime sustabdyti ikiteismini tyrimą nurodyta, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio „( - )“ vairuotojo kaltės, vairuotojas po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos, pasišalinęs asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas sustabdytas ir iki šiol kaltas asmuo nenustatytas.

72.

8Atsakovas E. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra atsakovas padaręs ieškovo nurodyto eismo įvykio ir šiuo atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas teigė, kad nežino, kas vairavo automobilį, nes automobilis buvo pagrobtas; kaltininkai nebuvo rasti iki šiol; automobilio raktų trečiasis asmuo niekam neperdavė; yra tik vienas automobilio raktų komplektas; anksčiau niekas nebandė automobilio vogti.

93.

10Trečiasis asmuo A. V. nurodė, kad dėl savo blogos sveikatos būklės neprisimena 2017 m. gegužės 27 d. įvykio; automobiliui sugedo starteris, todėl buvo sumontuotas papildomas mygtukas automobiliui užvesti; įvykio metu automobilio spynelės nebuvo apgadintos, automobilio raktais disponavo tik jis.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

124.

13Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovo ERGO Insurance SE ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo valstybei 260 Eur išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir 6,64 Eur proceso išlaidas.

145.

15Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, kai eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015). Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas šios priemonės pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokią transporto priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės, reiškia, kad nustatomos aplinkybės, eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiais atvejais taikoma CK 6.270 straipsnio 3 dalies nuostata, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Tokiu atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį. Teismų praktikoje neteisėtu užvaldymu laikomas didesnio pavojaus šaltinio valdymas be valdytojo sutikimo, leidimo ar žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2012).

166.

17Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už vagystę (pasikėsinimą pavogti transporto priemonę) tenka ją padariusiam (bandžiusiam padaryti) asmeniui. Asmeniui, neprisidėjusiam prie jos padarymo ar kėsinimosi padaryti, teisinė sankcija netaikoma. Kitam asmeniui teisinė sankcija gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu jis kuo nors prisidėjo prie vagystės padarymo (pasikėsinimo padaryti) ar skatino ją padaryti.

187.

19Teismas nurodė, kad šiuo atveju automobilio valdymo praradimas prieš savininko valią yra reikšminga aplinkybė sprendžiant šalių ginčą. Byloje nėra duomenų ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Taip pat ieškovas neįrodė, jog atsakovas kurstė, skatino pasikėsinti pagrobti jo automobilį, dalyvavo atliekant šiuos veiksmus, ar kitaip prisidėjo prie žalos atsiradimo. Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog automobilio vairuotojo durelių spynelėje laužimo žymių nebuvo ir automobilio užvedimui buvo papildomai naudojamas mygtukas, neparodo atsakovo neteisėtų veiksmų ir neįrodo jo kaltės.

208.

21Teismas, atsižvelgdamas į automobilio pagaminimo metus – 1988 m., sprendė, jog nėra pagrindo abejoti atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, jog automobilio durų ir užvedimo spynelės buvo nusidėvėjusios dėl ilgo transporto priemonės naudojimo ir spynelių pasukimui buvo galima panaudoti ir kitus (ne šios transporto priemonės) raktus.

229.

23Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Ieškovo nurodytos Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-312-464/2011 ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti nesutampa, nes nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovas transporto priemonę prarado dėl kitų nenustatytų asmenų neteisėtų veiksmų, nesant jo paties kaltės. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje vadovautis ieškovo nurodyta teismo nutartimi nėra pagrindo.

2410.

25Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų viseto, tarp jų atsakovo kaltės, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio, todėl jo ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas.

26III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2710.

28Ieškovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

2910.1.

30Šiaulių apskr. VPK Kelių PK 2017 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje nustatyta, kad 2017 m. gegužės 27 d. eismo įvykio metu automobilio ( - ), teisėtu valdytoju buvo atsakovas, todėl vadovaujantis teismų praktika preziumuojama, kad už eismo įvykio metu kilusias pasekmes atsakingu laikytinas atsakovas, kurio atsakomybė grindžiama bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad kitiems asmenims nepadaryti žalos, pažeidimu (CK 6.263 str.).

3110.2.

32Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs analogiškų aplinkybių bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012), todėl nagrinėjant šią bylą yra pagrindas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jau pateiktais išaiškinimais dėl draudėjo/transporto priemonės savininko pareigos grąžinti draudiko išmokėtas sumas. Aukščiausiasis Teismas nurodo, jog didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės.

3310.3.

34Bylos duomenys patvirtina, kad automobilio vairuotojo pusės durelių spynelėje laužimo žymių nenustatyta; atsakovas parengiamojo posėdžio metu patvirtino, kad minėtas automobilis yra atrakinamas ir užvedamas tik su jo gamykliniu raktu, pažymėjo, jog automobilio raktus ir naudojimą yra perdavęs trečiajam asmeniui – atsakovo tėvui, kuris nuolatos naudojosi automobiliu ir būtent eismo įvykio išvakarėse pastatė automobilį eismo įvykio vietos adresu, t. y. atsakovo gyvenamosios vietos kieme, raktai buvo trečiojo asmens striukės kišenėje. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, jog policijos pateiktais duomenimis, apžiūrėjus eismo įvykio vietą bei atsakovo automobilį, laužymo žymių neaptikta ir automobilio raktų komplektas buvo tik vienas, ir tik pas trečiąjį asmenį, darytina išvada, jog kitu būdu atrakinti ir užvesti automobilio neįmanoma.

3510.4.

36Skundžiamo sprendimo 15 punkte nurodyta aplinkybė, jog atsižvelgiant į automobilio pagamino metus ir esant jo ilgalaikiam naudojimui, minėto automobilio atrakinimui ir užvedimui gali būti naudojimas ir kitas raktas, yra visiškai nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes nei ikiteisminio tyrimo metu atsakovas įvykį tyrusiems pareigūnams nepaminėjo ir nenurodė, jog automobilis jo manymu gali būti atrakinamas ir užvedamas su kitu raktu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo daromas eksperimentas teiginiui pagrįsti, taip pat nesikreipta į kvalifikuotus ekspertus ir liko nepatvirtintas teiginys, jog minėtą automobilį galima ne tik atrakinti, bet ir užvesti su kitu raktu, t. y. ne su jo gamykliniu raktu. Šį teiginį galima vertinti tik kaip atsakovo ir trečiojo asmens gynybinę poziciją teisme iškėlus bylą, nes tiek 2018-09-27 vykusio parengiamojo posėdžio metu, tiek 2018-11-05 teismo posėdžio metu šis teiginys nebuvo pagrįstais jokiais įrodymais.

3710.5.

38Skundžiamo sprendimo 13 p. nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015 ir Nr. 3K-3-429/2012 yra pasisakyta dėl pareigos grąžinti nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką, kai transporto priemonė eismo įvykio metu buvo nedrausta. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje vadovautis teismo nurodytomis kasacinio teismo nutartimis nėra pagrindo. Vertinant šias cituojamas nutartis pažymėtina, jog faktinės aplinkybės nėra tapačios ir minėtomis nutartimis negali būti remiamasi šios civilinės bylos kontekste. Apelianto nuomone, valdymo praradimas tai tik atsakovo suformuota gynybinė pozicija ir siekis nuslėpti asmenį, sukėlusį eismo įvykį ir pasišalinusį iš eismo įvykio vietos. Valdymo praradimas nebuvo įrodytas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu, nes automobilio vagystės faktas nebuvo patvirtintas ir ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nenustačius kaltų asmenų. Ta aplinkybė, jog atsakovas asmeniškai nevairavo transporto priemonės, to nenustatė ir ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai, nagrinėjamos bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingos ir neeliminuoja atsakovo, kaip tuometinio transporto priemonės naudotojo ir valdytojo, atsakomybės. Teismas neįvertino to, kad atsakomybė atsakovui kyla ir bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad kitiems asmenims nepadaryti žalos, pažeidimu, juo labiau, kad atsakovas neįrodė valdymo teisės kuriuo nors metu praradimo dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, nepateikė įrodymų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, taigi byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų praradęs valdymo teisę dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taigi savo atsakomybės prezumpcijos nenuginčijo.

3910.6.

40Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad automobilis iš jo buvo pavogtas, todėl teismas turėjo padaryti išvadą, jog atsakovas, kaip automobilio - didesnio pavojaus šaltinio teisėtas savininkas, netinkamai atliko didesnio rūpestingumo pareigą, todėl jis nuo atsakomybės atlyginti žalą, negali būti atleistas. Įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei rungimosi byloje principas lemia, kad tokias aplinkybes privalo įrodyti būtent atsakovas, kuris grindė savo atsikirtimus į ieškinį valdymo teisės praradimu. Vien atsakovo paaiškinimai, kad nežino, kas galėjo pasinaudoti jo automobiliu, nors šis automobilis po eismo įvykio vietos buvo rastas toje pačioje vietoje, kur ir buvo paliktas iki eismo įvykio, kitokių išvadų padaryti neleidžia. Toks atsakovo nerūpestingas elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka. Nors pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir draudiminio įvykio nesieja tiesioginis priežastinis ryšys, bet toks atsakovo nerūpestingas, neprotingas elgesys suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise išmokėtos draudimo išmokos

4110.7.

42Atsakovas turi atsakyti pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas už didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytojas ir savininkas jis yra, padarytą žalą. Tai, kad atsakovas nebuvo apkaltintas nei eismo įvykio sukėlimu, nei pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, neįrodytas vagystės faktas, neeliminuoja atsakovo, kaip transporto priemonės savininko ir valdytojo, atsakomybės.

4310.8.

44Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nepagrįstai padarė išvadą ir nurodė, jog atsakovas prarado automobilio valdymą prieš savo valią, nes šios aplinkybės atsakovas neįrodė ir byloje nepateikta įrodymu, jog buvo prarastas valdymas. Bendroji įrodinėjimo pareiga, kylanti iš CPK įtvirtinto šalių rungimosi principo (CPK 12 str.), lemia, kad kiekviena ginčo šalis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus į juos.

4511.

46Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4711.1.

48Ieškovo reikalavimai neatitinka jo teikiamų procesinių dokumentų ir įrodinėjimo aplinkybių, kadangi pats ieškovas pateikia įrodymus, kad nėra nustatytas asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, o ikiteisminis tyrimas iki šios dienos yra sustabdytas. Byloje buvo konstatuota ir rašytiniais įrodymais (policijos nutarimu) įrodyta, kad eismo įvykio tyrimas sustabdytas, administracinį nusižengimą padaręs asmuo nenustatytas, atsakovas pripažintas nukentėjusiuoju.

4911.2.

50Atsakovas neturi prievolės draudikui atlyginti padarytos žalos, kadangi nėra subjektas remiantis įstatymo 22 str. ld.4 p., subjektas - asmuo pasišalinęs iš įvykio vietos. Nėra atsakovo tyčios dėl šio pasišalinimo, todėl negali atsirasti ir atsakovo civilinė atsakomybė. Ieškovas savo ieškinyje neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, o priešingai, pateikdamas įrodymus, kad tyrimas yra sustabdytas, įrodo, kad asmuo, kaltas dėl draudiminio įvykio, nėra nustatytas.

5111.3.

52Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas pats nenaudojo, o galimybę valdyti tokią priemonę prarado dėl kitų asmenų neteisėtos veikos, nesant jo paties kaltei, reiškia, kad nustatomos aplinkybės eliminuojančios transporto priemonės savininko turtinę atsakomybę.

5311.4.

54Teismas pasisakė ir dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo už padarytą žalą, bei nustatė, kad CK 6.270 str., 3d., atsakovas už padarytą žalą neatsako, nes byloje konstatuota, kad galimybę valdyti padidinto pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų, ir tai byloje patvirtina policijos medžiaga, rašytinis įrodymas, kurio ieškovai nepaneigė nei pirmos instancijos teisme, nei pateikia įrodymų apeliacinės instancijai.

5511.5.

56Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo įrodytos aplinkybės, kad automobilį galimą užvesti vienu vieninteliu raktu, ir kad šis raktas visada buvo atsakovo žinioje, kas įrodo jo kaltę, o paneigti šiems ieškovo samprotavimams nebuvo atliktas eksperimentas, ar kreiptasi į ekspertus. Tokie apelianto motyvai atmestini, kadangi remiantis CPK 178 str., šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi, todėl ieškovas remdamasis šiomis aplinkybėmis, privalėjo jas ir įrodyti, o jų neįrodžius pirmosios instancijos teisme ieškinys pagrįstai buvo atmestas.

5711.6.

58Byloje nebuvo paneigtos eismo įvykio tyrimo aplinkybės nustatytos Šiaulių apskrities VPK pareigūnų, kurios turi būti laikomos įrodytomis, kol neįrodyta priešingai, todėl ieškovų apeliacinis skundas grindžiamas tik jų pamąstymais, negali būti tenkinamas.

5911.7.

60Apeliantas savo skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimtas civilinėje byloje, tačiau šių bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios ir jomis kaip precedentu šioje byloje negalima remtis, tai nurodė savo sprendime ir Šiaulių apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą.

6111.8.

62Draudimo pagrindinis principas ir veikla yra ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kitų asmenų nuostolių rizika ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjinius dengiantį turtą ir kitą turtą. Jei būtų pripažinta besąlygiška draudiko teisė į regresą, nenustačius asmens kaltės, būtų iškreipta draudimo samprata, ir tai suteiktų bet kokiu atveju draudikui gauti pelną nenaudojant savo techninių atidėjinių, kurie yra kaupiami ir tiesiogiai siejasi su draudimo išmokų išmokėjim, kas yra tiesioginė ir pagrindinė draudimo veikla. Taigi teismai yra išaiškinę, kad regresinis reikalavimas pagal įstatymą draudiko galimas tik išimtiniais atvejais, o ne kiekvienu atveju įvykus draudiminiams įvykiams, nes priešingu atveju, išsikreiptų ir pati draudimo apsauga, kuria yra siekiama apsaugoti trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

63IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

64Apeliacinis skundas netenkintinas.

65Dėl bylos nagrinėjimo ribų

6612.

67Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

68Dėl faktinių bylos aplinkybių

6913.

70Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, iš kurių matyti, 2017 m. gegužės 27 d., ( - ), atsakovui priklausantis automobilis „( - )“, valst. Nr. ( - ) apgadino transporto priemonę „F. M.“, valst. Nr. ( - ) Iš 2017-07-27 nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas sustabdytas ir nenustatyti asmenys, kurie kėsinosi pagrobti automobilį „( - )“. Atsakovo automobilis buvo apdraustas ERGO Insurance SE ir draudikas transporto priemonės „F. M.“ savininkui išmokėjo 435,25 Eur išmoką.

71Dėl bylos esmės

7214.

73Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo regreso teise po eismo įvykio, kurio metu nebuvo nustatytas transporto priemonę vairavęs asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

7415.

75Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tada, kuomet draudėjas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose transporto priemonės valdytojui nustatytas pareigas. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra išvardinti savarankiški pagrindai, kuriems atsiradus draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti sumokėtos dėl padarytos žalos sumos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens. Vienas iš šių pagrindų – atsakingas asmuo pasišalina iš įvykio vietos (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tokia įstatymų leidėjo pozicija paaiškinama tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, bene svarbiausia su juo susijusios vairuotojo (eismo dalyvio) pareiga pagal Kelių eismo taisykles tampa nepasišalinti iš eismo įvykio vietos, pranešti policijai apie įvykį, bei imtis kitų veiksmų, išvardintų TPVCAPDĮ 12 straipsnyje. Šie reikalavimai yra svarbūs tuo, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai (be kita ko, asmenų blaivumas), asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795, 59 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, suteikianti draudikui teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų pasišalinęs iš įvykio vietos atsakingas už žalos padarymą asmuo.

7616.

77CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas. Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų, rūpintis, kad jo valdomo didesnio pavojaus šaltinio neužvaldytų kiti asmenys. Reikalaujamas didesnio rūpestingumo ir atidumo laipsnis turėtų būti toks, kad nebūtų sudaryta prielaidų žalai atsirasti.

7817.

79Patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos privalo įrodyti ieškovas. Kadangi skolininko kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), tai ją paneigti privalo atsakovas, nes pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

8018.

81Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais, pagal kurią, vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi, remdamasi įrodymų viseto ir pakankamumo principu, leidžiančių daryti išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis).

8219.

83Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, jog atsakovas kurstė, skatino pasikėsinti pagrobti jo automobilį, dalyvavo atliekant šiuos veiksmus, ar kitaip prisidėjo prie žalos atsiradimo. Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog automobilio vairuotojo durelių spynelėje laužimo žymių nebuvo ir automobilio užvedimui buvo papildomai naudojamas mygtukas, neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų ir neįrodo jo kaltės.

8420.

85Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į automobilio pagaminimo metus – 1988 m., nėra pagrindo abejoti atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, jog automobilio durų ir užvedimo spynelės buvo nusidėvėjusios dėl ilgo transporto priemonės naudojimo ir spynelių pasukimui buvo galima panaudoti ir kitus (ne šios transporto priemonės) raktus.

8621.

87Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK. 6.248 straipsnio 3 dalis). Vertinant atsakovo elgesį šioje situacijoje pagal atidaus ir rūpestingo žmogaus standartus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovo (automobilio savininko) elgesys šių standartų neatitiko. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, sprendžia, kad atsakovas įrodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį (automobilį) prarado ne dėl savo, o kitų asmenų, kurie ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti, veiksmų (CPK 185 straipsnis), todėl šiuo atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sąlygų visetas, tarp jų atsakovo kaltė, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys.

8822.

89Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

9023.

91Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 15 punktą). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7162/2009 ir kt.).

9224.

93Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018). Tai reiškia, kad bylos analogiškumas ar panašumas gali būti apspręstas ne tik tapačiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, bet ir tam tikru teisės normų taikymo bei jų sukeliamų pasekmių šalims aspektu.

9425.

95Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjant šią bylą yra pagrindas remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės mėn. 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012 pateiktais išaiškinimais dėl draudėjo/transporto priemonės savininko pareigos grąžinti draudiko išmokėtas sumas. Minėtoje byloje konstatuota, kad nei transporto priemonės savininkas, nei trečiasis asmuo, kuriam jis buvo suteikęs automobilį naudotis, po eismo įvykio nepanešė ikiteisminio tyrimo organams apie tai, kad jie būtų praradę galimybę valdyti transporto priemonę, t. y. kad transporto priemonė buvo tam tikrą laiką užvaldyta neteisėtai kitų asmenų ar asmens. Nagrinėjamos bylos atveju, transporto priemonės savininkas (atsakovas) po eismo įvykio kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl pasikėsinimo pagrobti automobilį.

9626.

97Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo cituotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-219/2015 ir 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2013 yra priimtos sprendžiant analogišką klausimą kaip ir nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka iš asmens, kurio kaltė dėl įvykusio eismo įvykio nekonstatuota.

9827.

99Apeliantės argumentas, jog minėtose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta dėl pareigos grąžinti nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką, kai transporto priemonė eismo įvykio metu buvo nedrausta, dėl ko nagrinėjamoje byloje vadovautis nurodytomis kasacinio teismo nutartimis nėra pagrindo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad išmoką išmokėjęs draudikas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso tvarka tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, todėl transporto priemonės draudimo buvimas ar nebuvimas nesudaro pagrindo nesivadovauti minėtose kasacinio teismo nutartyse išaiškintu teisės normų taikymu.

10028.

101Remiantis nutartyje išdėstytais argumentais laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamu klausimu suformuotos praktikos.

102Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

10329.

104Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

10530.

106Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

107Dėl bylos procesinės baigties

10831.

109Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

110Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

111Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

112Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Apeliacinės instancijos teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą... 7. 2.... 8. Atsakovas E. V. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nėra atsakovas padaręs... 9. 3.... 10. Trečiasis asmuo A. V. nurodė, kad dėl savo blogos sveikatos būklės... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 4.... 13. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu... 14. 5.... 15. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimo dėl žalos... 16. 6.... 17. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už vagystę (pasikėsinimą pavogti... 18. 7.... 19. Teismas nurodė, kad šiuo atveju automobilio valdymo praradimas prieš... 20. 8.... 21. Teismas, atsižvelgdamas į automobilio pagaminimo metus – 1988 m., sprendė,... 22. 9.... 23. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento... 24. 10.... 25. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų... 26. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 27. 10.... 28. Ieškovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių... 29. 10.1.... 30. Šiaulių apskr. VPK Kelių PK 2017 m. rugpjūčio 14 d. pažymoje nustatyta,... 31. 10.2.... 32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs analogiškų aplinkybių... 33. 10.3.... 34. Bylos duomenys patvirtina, kad automobilio vairuotojo pusės durelių... 35. 10.4.... 36. Skundžiamo sprendimo 15 punkte nurodyta aplinkybė, jog atsižvelgiant į... 37. 10.5.... 38. Skundžiamo sprendimo 13 p. nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m.... 39. 10.6.... 40. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad automobilis iš jo buvo... 41. 10.7.... 42. Atsakovas turi atsakyti pagal CK 6.270 straipsnio nuostatas už didesnio... 43. 10.8.... 44. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nepagrįstai padarė... 45. 11.... 46. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas E. V. prašo apeliacinį skundą... 47. 11.1.... 48. Ieškovo reikalavimai neatitinka jo teikiamų procesinių dokumentų ir... 49. 11.2.... 50. Atsakovas neturi prievolės draudikui atlyginti padarytos žalos, kadangi nėra... 51. 11.3.... 52. Tuo atveju, kai nustatoma, kad transporto priemonės savininkas pats nenaudojo,... 53. 11.4.... 54. Teismas pasisakė ir dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo už padarytą... 55. 11.5.... 56. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo įrodytos aplinkybės, kad... 57. 11.6.... 58. Byloje nebuvo paneigtos eismo įvykio tyrimo aplinkybės nustatytos Šiaulių... 59. 11.7.... 60. Apeliantas savo skunde nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimtas... 61. 11.8.... 62. Draudimo pagrindinis principas ir veikla yra ūkinė komercinė veikla, kuria... 63. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 64. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 65. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 66. 12.... 67. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 68. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 69. 13.... 70. Byloje pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, iš... 71. Dėl bylos esmės... 72. 14.... 73. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 74. 15.... 75. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką... 76. 16.... 77. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis... 78. 17.... 79. Patirtą žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų... 80. 18.... 81. Atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką... 82. 19.... 83. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas neįrodė, jog... 84. 20.... 85. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios... 86. 21.... 87. Civilinėje teisėje pripažįstama, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant... 88. 22.... 89. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai,... 90. 23.... 91. Kasacinio teismo praktikoje ne sykį yra pažymėta, kad precedento galią turi... 92. 24.... 93. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš... 94. 25.... 95. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad... 96. 26.... 97. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo cituotos Lietuvos... 98. 27.... 99. Apeliantės argumentas, jog minėtose kasacinio teismo nutartyse pasisakyta... 100. 28.... 101. Remiantis nutartyje išdėstytais argumentais laikytina, kad pirmosios... 102. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų... 103. 29.... 104. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir... 105. 30.... 106. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog... 107. Dėl bylos procesinės baigties... 108. 31.... 109. Išdėstytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti... 110. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 111. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 23 d.... 112. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....