Byla I-6275-815/2015
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. U. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas D. U. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. sausio 5 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 20 000 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4).

52. Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. jam būnant LAVL laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų, palatose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitinka teisinio reglamentavimo (t. y. nesudarė 3,6 m2), pareiškėjas laikytas 1–10 asmenimis, palatoje buvo drėgna, šalta, stigo privatumo, kildavo įtampa.

72.2. Pasak pareiškėjo jis buvo laikomas nežmoniškomis, orumą žeminančiomis, žiauriomis, nehigieniškomis sąlygomis, dėl to patyrė didžiulę turtinę ir neturtinę žalą, t. y. dėl neteisėtų LAVL veikų (veikimo / neveikimo) patyrė nepatogumus, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pablogėjo pareiškėjo savijauta, stipriai pablogėjo sveikata, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pareiškėjas negali ramiai miegoti, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią baimę aplinkai, nerimą, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo bendravimo galimybės. Be to, pareiškėjo nuomone, nors gydytojai padarė išvadą, kad jo būklė dėl gydymo pagerėjo, tačiau tai nepagrįsta.

82.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 11 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (byla Savenkovas prieš Lietuvą), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (civiline byla Nr. 3K-3-371/2003), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinėmis bylomis Nr. A143-1966/2008, Nr. A438-121/2009).

9II

10Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 8–11).

  1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu LAVL gydytas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. Chirurgijos skyriaus 1 palatoje (palatos plotas – 32,60 m2, joje yra 9 lovos). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatoje, LAVL pateikti negali.

112. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos, pagal PĮ taisyklių, 111.4 punktą vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2.

123. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas), PĮ taisyklės, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tai yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). LAVL taip pat privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.

134. Pažymėtina, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame gydytas pareiškėjas, sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val., laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Taigi, trumpalaikis minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas, sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse). Tokios nuostatos laikosi LVAT (žr. administracinę bylą Nr. A442-707/2014) ir EŽTT.

145. PĮ taisyklių 35 punkte nurodytas kamerų inventorius ir būtiniausi baldai. LAVL palatos minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir / arba keičiamas. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai / normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami per minimaliausius terminus. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL visiškai panaudojamos ir LAVL gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.

156. LAVL patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokie darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus – dažniau, visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. Patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. LAVL patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka Lietuvos higienos normos HN 47-1:2010 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ nuostatas ir atlikti valymo bei dezinfekcijos darbai registruojami LAVL nustatyta tvarka, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų.

167. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas pagal teisės aktus, ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, LAVL patvirtintas dušų lankymo grafikas, pagal kurį pacientams suteikiama galimybė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, šis grafikas atitinka ir HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.

17Pagal teisės atkus ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę, pagal HN 76:2010 67 punktą lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. LAVL yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone.

  1. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.
  2. LAVL remiasi Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 straipsnio 1 dalimi, HN 76:2010 6 punktu, nurodo, kad pagal HN 76:2010 14 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Ši informacija iškabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iškabinti įspėjamieji užrašai ir / ar ženklai, įspėjantys apie draudimą rūkyti (tai patvirtina su atsiliepimu pateikti įrodymai). Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirūpinti LAVL (LVAT administracinė byla Nr. A756-1160/2012). Įvertinant aplinkybę, kad visuotinai yra žinomas TKĮ draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje / įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti yra iškabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu.

18Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į LAVL tikslinę paskirtį bei teisės aktų hierarchiją, TKĮ yra aukštesnės teisinės galios teisės aktas, todėl privaloma vykdyti TKĮ, kurį LAVL vykdo imperatyviai. TKĮ neįtvirtina galimybės skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, kadangi TKĮ draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose.

1910. Remiantis LVAT praktika (žr. administracinę bylą Nr. A11-1064/2007), valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl, nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (šiuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

20Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nepagrįsta prašoma priteisti žalos atlyginimo suma – 20 000 Eur.

21Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

22I

23Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:

241. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.) gydytas LAVL Chirurgijos skyriaus 1 palatoje dėl ūmaus pūlingo vidurinės ausies uždegimo (ūmaus pūlingo vidurinio otito) (diagnozės kodas – H66.0), išrašant būklė pagerėjo, šį faktą patvirtina gydymo stacionare istorija Nr. 3146-1544 (b. l. 12). Chirurgijos skyriaus palatos Nr. 1 plotas – 32,60 m2, joje yra 9 lovos (atsiliepimas (b. l. 8–11)).

252. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. išdavė licenciją Nr. 3360 Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir suteikė teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 55).

263. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC) 2013 m. liepos 29 d. išduotą leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL leista vykdyti veiklą, kuriai išduotas leidimas, t. y. ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklai, nurodytai šiame leidime-higienos pase (b. l. 52).

274. Remiantis LAVL darbų priėmimo aktais (2012 m. birželio 13 d., 2012 m. rugsėjo 17 d., 2013 m. birželio 6 d., 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. sausio 31 d. ir 2014 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 13–18)), LAVL patalpose buvo atlikti statybos remonto darbai, be kita ko, Chirurgijos skyriaus dušo, prausyklos, sanitarinio mazgo (2012 m. birželio 13 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-592 (b. l. 15)); Chirurgijos skyriaus 1 palatos (lubų ir sienų glaistymas, gruntavimas, dažymas, langų, durų, lovų dažymas) (2012 m. rugsėjo 17 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1105 (b. l. 16)); Chirurgijos skyriaus sanitarinio mazgo remontas (plytelių klijavimas, seno klozeto išardymas, klozeto pastatymas ir prijungimas) (2013 m. gruodžio 30 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1436 (b. l. 14)); Chirurgijos skyriaus sanitarinio mazgo, dušo patalpos remontas (2014 m. rugsėjo 17 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1363 (b. l. 17)); Chirurgijos skyriaus dušo patalpose (durų ir staktos )gamyba ir dažymas, nukritusių ir skilusių plytelių keitimas naujomis) (2014 m. sausio 31 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-297 (b. l. 13)).

285. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC), atlikęs grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę (pagal HN 76:2010 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011)), be kita ko, nustatė, kad Chirurgijos skyriaus atvirojo sektoriaus koridoriuje dirbtinė apšvieta siekė 102 lx ir atitiko HN 47:2011 reikalavimus (b. l. 25–26).

296. LAVL (užsakovė) ir UAB „Švaros etalonas“ (vykdytoja) 2012 m. gegužės 30 d. sudarė skalbimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 57-41 (toliau – ir Sutartis), kurioje vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo: savo rizika ir priemonėmis atlikti skalbimo paslaugas pagal Sutartį; savo transportu paimti skalbinius iš užsakovės ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standarto 46-90 ir higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; užsakymo (išskalbimo) laikas – 24 valandos (Sutartis (b. l. 32–35)).

307. LAVL (užsakovė) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atlikti kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, jų lokalizacijos vietas, patekimo kelius, numatyti kenkėjų kontrolės priemones, apsilankymų metu profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.1, 4.1.2 punktai); LAVL pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 19–22).

318. Remiantis LAVL kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu (kopija), UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ reguliariai LAVL patalpose, atlikdama kenkėjų kontrolę, naudoja specialias priemones kenkėjų nesiveisimui (atliktų darbų aktai (b. l. 37–48). Teismui pateikti atliktų darbų aktai nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., juose neužfiksuotas graužikų / vabzdžių buvimo faktas LAVL patalpose (gydymo skyriuose, maisto dalinimo kambaryje).

329. LAVL viešai iškabinta informacija, kad LAVL draudžiama rūkyti (b. l. 54, 61).

33II

341. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, žalos atlyginimą – 20 000 Eur. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėjas D. U. LAVL buvo laikomas tinkamomis sąlygomis.

352. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktą (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. Būtent šis plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes D. U. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.

363. Minėta, kad pareiškėjas D. U. prašo teismą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, turtinę ir neturtinę žalą – 20 000 Eur. Kartu teismas iš karto pabrėžia, jog pareiškėjas šioje byloje nenurodė sveikatos pakenkimų, kurie leistų teismui priteisti pareiškėjui turtinę žalą. Be to, pareiškėjo nusiskundimai netinkamai suteiktomis gydymo paslaugomis LAVL nėra teismingi administraciniam teismui – jie teismingi bendrosios jurisdikcijos teismams (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. A-403-575/2015). Todėl pareiškėjo prašymas priteisti turtinę žalą nėra pagrįstas.

373.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

38Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

39„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

40Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

41Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

423.2. Pabrėžtina, kad D. U. nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d. buvo LAVL Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 1 (plotas – 32,60 m2) (žr. LAVL atsiliepimą į skundą (b. l. 8-11)), t. y. iš viso 14 parų. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

433.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo LAVL palatose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Įrodymai, kad dėl LAVL kalinimo sąlygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiškėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti.

443.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl nehigieninių kalinimo sąlygų LAVL.

45Teismas iš karto akcentuoja, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei išdavė įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 55). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 m. liepos 29 d. leidime-higienos pase Nr. (12-16)12.12-690 išdavė šį leidimą vykdyti leidime-higienos pase nurodytą ūkinę komercinę veiklą (b. l. 52). LAVL patalpos remontuotos eilės tvarka, remontas atliktas pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimų. Remiantis LAVL darbų priėmimo aktais (2012 m. birželio 13 d., 2012 m. rugsėjo 17 d., 2013 m. birželio 6 d., 2013 m. gruodžio 30 d., 2014 m. sausio 31 d. ir 2014 m. rugsėjo 17 d. (b. l. 13–18)), LAVL patalpose buvo atlikti statybos remonto darbai, be kita ko, Chirurgijos skyriaus dušo, prausyklos, sanitarinio mazgo (2012 m. birželio 13 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-592 (b. l. 15)); Chirurgijos skyriaus 1 palatos (lubų ir sienų glaistymas, gruntavimas, dažymas, langų, durų, lovų dažymas) (2012 m. rugsėjo 17 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1105 (b. l. 16)); Chirurgijos skyriaus sanitarinio mazgo remontas (plytelių klijavimas, seno klozeto išardymas, klozeto pastatymas ir prijungimas) (2013 m. gruodžio 30 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1436 (b. l. 14)); Chirurgijos skyriaus sanitarinio mazgo, dušo patalpos remontas (2014 m. rugsėjo 17 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-1363 (b. l. 17)); Chirurgijos skyriaus dušo patalpose (durų ir staktos) gamyba ir dažymas, nukritusių ir skilusių plytelių keitimas naujomis) (2014 m. sausio 31 d. darbų priėmimo aktas Nr. BD-297 (b. l. 13)). Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs grįžtamąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę (pagal HN 76:2010 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, be kita ko, nustatė, kad Chirurgijos skyriaus atvirojo sektoriaus koridoriuje dirbtinė apšvieta siekė 102 lx ir atitiko HN 47:2011 reikalavimus (b. l. 25–26). Be to, LAVL (užsakovė) ir UAB „Švaros etalonas“ (vykdytoja) 2012 m. gegužės 30 d. sudarė skalbimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 57-41 (toliau – ir Sutartis), kurioje vykdytojas, be kita ko, įsipareigojo: savo rizika ir priemonėmis atlikti skalbimo paslaugas pagal Sutartį; savo transportu paimti skalbinius iš užsakovės ir pristatyti išskalbtus pagal suderintą grafiką 2 kartus per savaitę (antradieniais ir ketvirtadieniais 11.00 val.); skalbti ir lyginti skalbinius pagal Lietuvos Respublikos standarto 46-90 ir higienos normos HN 130:2012 „Skalbyklų paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus; užsakymo (išskalbimo) laikas – 24 valandos (Sutartis (b. l. 32–35)). LAVL (užsakovė) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiūrą, išaiškinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą, atlikti kenkėjų naikinimą (1.1 punktas); lankyti objektą kartą per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, jų lokalizacijos vietas, patekimo kelius, numatyti kenkėjų kontrolės priemones, apsilankymų metu profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą (4.1.1, 4.1.2 punktai); LAVL pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 19–22). Remiantis LAVL kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu (kopija), UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ reguliariai LAVL patalpose, atlikdama kenkėjų kontrolę, naudoja specialias priemones kenkėjų nesiveisimui (atliktų darbų aktai (b. l. 37–48). Teismui pateikti atliktų darbų aktai nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2014 m. gruodžio 5 d., juose neužfiksuotas graužikų / vabzdžių buvimo faktas LAVL patalpose (gydymo skyriuose, maisto dalinimo kambaryje). LAVL viešai iškabinta informacija, kad LAVL draudžiama rūkyti (b. l. 54, 61). Teismas, įvertinęs LAVL pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl nehigieninių kalinimo sąlygų visiškai niekuo nepagrįsti.

463.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

47Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

48Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (pareiškėjas D. U. LAVL 14 paras buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimą dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga nuo 2014 m. spalio 1 d. – 1035 Lt, bei nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiškėjui tinkamas kalinimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 105 eurais, kuri priteistina iš atsakovės, atstovaujamos LAVL. Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A558-575/2015, kurioje už 149 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1100 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 105 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

49Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Nutarė

50Pareiškėjo D. U. skundą tenkinti iš dalies.

51Priteisti pareiškėjui D. U., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 105 Eur (vieną šimtą penkis eurus) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19 d.

52Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

53Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas D. U. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. sausio 5 d.... 5. 2. Pareiškėjas skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio 19... 7. 2.2. Pasak pareiškėjo jis buvo laikomas nežmoniškomis, orumą... 8. 2.3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, remiasi, be kita ko, Lietuvos... 9. II... 10. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės,... 11. 2. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose,... 12. 3. LAVL apgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių... 13. 4. Pažymėtina, kad LAVL Chirurgijos skyriuje, kuriame gydytas pareiškėjas,... 14. 5. PĮ taisyklių 35 punkte nurodytas kamerų inventorius ir būtiniausi... 15. 6. LAVL patalpų deratizavimo ir dezinsekcijos darbams atlikti sudaryta... 16. 7. LAVL pacientų maudymasis organizuojamas pagal teisės aktus, ne rečiau... 17. Pagal teisės atkus ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems... 18. Bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir... 19. 10. Remiantis LVAT praktika (žr. administracinę bylą Nr. A11-1064/2007),... 20. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL... 21. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 22. I... 23. Šioje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta:... 24. 1. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu (nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m.... 25. 2. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie... 26. 3. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – ir Vilniaus VSC)... 27. 4. Remiantis LAVL darbų priėmimo aktais (2012 m. birželio 13 d., 2012 m.... 28. 5. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC),... 29. 6. LAVL (užsakovė) ir UAB „Švaros etalonas“ (vykdytoja) 2012 m.... 30. 7. LAVL (užsakovė) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2014... 31. 8. Remiantis LAVL kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalu (kopija), UAB... 32. 9. LAVL viešai iškabinta informacija, kad LAVL draudžiama rūkyti (b. l. 54,... 33. II... 34. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. U. skundą... 35. 2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu... 36. 3. Minėta, kad pareiškėjas D. U. prašo teismą priteisti iš Lietuvos... 37. 3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo... 38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 39. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 40. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 41. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 42. 3.2. Pabrėžtina, kad D. U. nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. lapkričio... 43. 3.3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 44. 3.4. Pareiškėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl nehigieninių kalinimo... 45. Teismas iš karto akcentuoja, jog Valstybinė akreditavimo sveikatos... 46. 3.5. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas,... 47. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 48. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 49. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 50. Pareiškėjo D. U. skundą tenkinti iš dalies.... 51. Priteisti pareiškėjui D. U., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 52. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 53. Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali...