Byla e2A-372-866/2020

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimos Ribokaitės ir Margaritos Stambrauskaitės,

2apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų (apeliantų) N. K. ir V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų N. K. ir V. K. patikslintą ieškinį atsakovams S. S. ir L. S. dėl kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, servituto nustatymo, įpareigojimo nugriauti statinius, kompensacijos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims M. Samajausko individualiai įmonei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Korporacija matininkai“, A. Č., I. Č..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovai N. K. ir V. K. (toliau – ieškovai arba apeliantai) patikslintu ieškiniu prašė:

71.1.

8pripažinti negaliojančia Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 41/28749 dalį – gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), registro Nr. 41/42458 (toliau – atsakovų gyvenamasis namas), statinių išdėstymo planą, sudarytą pagal M. Samajausko individualios įmonės (toliau – M. Samajausko IĮ) 2003 m. sausio 20 d. geodezinį planą bei 2004 m. balandžio 9 d. gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą (2004 m. balandžio 9 d. Statinių išdėstymo planą M 1:500) bei panaikinti jų registraciją VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto kadastro registre (toliau – NTR);

91.2.

10nustatyti atlygintiną servitutą ieškovams priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), plotas 0,3100 ha, esančio ( - ) (toliau – ieškovų žemės sklypas) dalyje, kurioje stovi pastatyta atsakovų S. S. ir L. S. (toliau – atsakovai) gyvenamojo namo dalis, bei nustatyti 960,00 Eur periodinę kompensaciją mokant periodiškai vieną kartą į metus;

111.3.

12įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, savo lėšomis nugriauti neteisėtai pastatytus neįregistruotus statinius – 2010 m. vasario 6 d. UAB „Topometra” žemės sklypo plane raide N pažymėtą statinį (pavėsinę), dalį tvoros, taip pat šiltnamį bei išmontuoti drenažinius įrenginius, ieškovams priklausančiame žemės sklype, bei savo lėšomis sutvarkyti žemės sklypo gruntą ir statybvietę;

131.4.

14priteisti iš atsakovų 4320,00 Eur dydžio kompensaciją už naudojimąsi ieškovams priklausančia žemės sklypo dalimi;

151.5.

16priteisti iš atsakovų ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

172.

18Nurodė, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), plotas 0,3100 ha, esantis ( - ) (toliau – atsakovų žemės sklypas) buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje pagal 2002 m. liepos 12 d. kadastro žemėlapyje įregistruotą žemės sklypo planą M1:1000.

193.

20Vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. 41/28749 (toliau – kadastrinių matavimų byla), registro Nr. 41/42458, teigė, jog buvo sudarytas statinių išdėstymo planas pagal M. Samajausko IĮ 2003 m. sausio 20 d. geodezinį planą, tačiau šis planas, anot ieškovų, yra klaidingas. Pagal minėtą geodezinį planą, atsakovams priklausančio gyvenamojo namo ribos nekerta ieškovų žemės sklypo ribų, tačiau pagal kadastro žemėlapį atsakovų gyvenamojo namo ribos kerta ieškovų žemės sklypo ribas, tokiu būdu, kad šiaurinė atsakovų gyvenamojo namo dalis patenka į ieškovų žemės sklypą.

214.

22Nurodė, kad 2004 m. balandžio 9 d. UAB „Korporacija matininkai“ atliko atsakovų gyvenamojo namo kadastrinius matavimus bei parengė kadastrinių duomenų bylą, tačiau ieškovų įsitikinimu 2004 m. balandžio 9 d. Statinių išdėstymo planas M 1:500 taip pat yra klaidingas.

235.

242004 m. gegužės 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, ieškovų įsitikinimu, išdavė klaidingą pažymą Nr. 183 (toliau – pažyma), kuria patvirtino, jog statybos darbai atsakovų žemės sklype vykdomi be esminių nukrypimų nuo projekto bei kad, statinio, kurio baigtumas 71 proc., statybos būklė pažymos išdavimo metu atitinka kadastrinių matavimų duomenis, įrašytus kadastrinių matavimų byloje.

256.

26Ieškovai, ketindami parduoti savo žemės sklypą, pastebėjo, jog atsakovai neteisėtai pastatė statinius ant ieškovų žemės sklypo, bei kreipėsi į atsakovus raštu reikalaudami pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus.

277.

28Nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos pavedimu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus specialistai atliko ieškovų žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo patikrinimą bei surašė 2009 m. spalio 9 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 167, kuriuo nustatė, kad atsakovų žemės sklypo, kuris aptvertas tvora, ribos persidengia su ieškovų žemės sklypo ribomis ir atsakovams priklausančių statinių dalys patenka į ieškovų žemės sklypą.

298.

30Pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atsakovams surašė Savavališkos statybos aktą Nr. (100)-11.39-19 (toliau – Aktas 1) ir Statinio statybos sustabdymo aktą Nr. (100)-11.39-06 (toliau – Aktas 2). Atsakovams ginčijant priimtus Aktą 1 ir Aktą 2 administraciniame teisme, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Aktą 1 panaikino, o dėl Akto 2 panaikinimo procesą nutraukė.

319.

32Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovai su priešieškinio argumentais nesutiko, prašė atsakovų priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Palaikė ieškinyje išsakytą poziciją.

3310.

34Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, iš dalies sutiko, jog būtų nustatytas servitutas ieškovų žemės sklype, tačiau nesutiko su kompensacijos dydžiu. Nurodė, kad palaiko trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų pozicijas dėl prejudicinių faktų. Pažymėjo, kad visi statiniai ieškovų žemės sklype yra pastatyti teisėtai, turint galiojantį statybos leidimą ir laikantis projektinių sprendinių. Pažymėjo, kad ginčo esmė – M. Samajausko IĮ netinkamas žemės sklypų paženklinimas, dėl kurio atsirado trijų žemės sklypų persidengimas. Kadangi, sklypų ribų nustatymo ir statinių griovimo klausimai jau išspręsti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, dėl šių klausimų daugiau nepasisakė.

3511.

36Atsakovai pateikė į bylą Servituto, žemės sklypui kadastrinis Nr. ( - ) nustatymo planą M 1:500, kuriame apibrėžtas situacijos planas, pažymėjo, kad sutinka dėl atlygintinio servituto su vienkartine kompensacija nustatymo.

3712.

38Patikslintu priešieškiniu atsakovai prašė:

3912.1.

40atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą;

4112.2.

42ieškovų žemės sklype nustatyti 749 kv. m. ploto servitutą, kurio ribos apibrėžtos Servituto, žemės sklypui kadastrinis Nr. ( - ) nustatymo plane M 1:500, pažymėtos simboliu ,,S” ir koordinačių sistemoje LKS-94 atitinka taškus: 5 taško X reikšmė 6082817.83 ir Y reikšmė 582146.05; 6 taško X reikšmė 6082803.11 ir Y reikšmė 582220.42; 3 taško X reikšmė 6082790.99 ir Y reikšmė 582219.60; 4 taško X reikšmė 6082810.48 ir Y reikšmė 582144.43. Servituto tikslas – atsakovams priklausančio gyvenamojo namo su priklausiniais ir kiemo statiniais (pavėsinė, šiltnamis, drenažo šulinys ir geoterminio šildymo sistema) eksploatavimas;

4312.3.

44priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 2635 eurų dydžio vienkartinę kompensaciją už servituto nustatymą;

4512.4.

46priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4713.

48Priešieškiniu palaikė atsiliepime į ieškinį išsakytą poziciją.

491.

50Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime nurodė, jog atsakovai ne projekte nurodytoje vietoje, pažeisdami ieškovų interesus pastatė atsakovų gyvenamąjį namą, NTR neregistruotą pavėsinę ir tvoros dalį, šiltnamį bei drenažinius įrenginius.

512.

52Pažymėjo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-714-602/2010 yra nustatyti prejudiciniai faktai, o vienas iš pagrindinių, tai faktas, kad atsakovai dalį gyvenamojo namo, pavėsinę ir dalį tvoros pastatė ieškovams priklausančiame žemės sklype turėdami statybos leidimą, tačiau pažeidžiant esminius projekto sprendinius, t. y., statinius pastatė ne projekte nurodytoje vietoje dėl ko buvo surašyti Aktas 1 ir Aktas 2.

533.

54Nurodė, kad esant galiojantiems atsakovų gyvenamojo namo statybos teisėtumą patvirtinantiems dokumentams, atmestinas ieškovų reikalavimas dėl gyvenamojo namo teisinės registracijos NTR panaikinimo, reikalavimas dėl servituto nustatymo papildytinas konkrečia servituto apimtimi, o kiti reikalavimai pagrįstini papildomais įrodymais.

554.

56Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu prašė reikalavimą dėl atsakovų gyvenamojo namo teisinės registracijos panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimą dėl atsakovų žemės sklypo teisinės registracijos laikyti išvestiniu ir pertekliniu, o kitus ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra.

575.

58Nurodė, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, jog į NTR įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, tačiau neatsako už pateikiamų dokumentų turinio teisingumą. Pabrėžė, kad į NTR įrašyti ieškovų žemės sklypo, atsakovų žemės sklypo bei atsakovų gyvenamojo namo duomenys atitinka, kurių pagrindu jie buvo įrašyti.

596.

60Pažymėjo, kad UAB „Korporacija matininkai“ 2004 m. balandžio 9 d. parengtoje atsakovų gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje nėra duomenų, jog atsakovų gyvenamasis namas stovi dviejuose – tiek atsakovų, tiek ieškovų žemės sklypuose.

617.

62Anot trečiojo asmens, ieškovai nenurodo, kokius konkrečius bei kokio matininko atliktus kadastrinius matavimus bei šių matavimų pagrindu sudarytą nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylą pateiktu ieškiniu ginčija.

63II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

648.

65Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį tenkino visiškai ir:

668.1.

67ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatė 749 m2 ploto servitutą (tarnaujantis daiktas), kurio ribos apibrėžtos Servituto, žemės sklypui kadastrinis Nr. ( - ), nustatymo plane M 1:500, pažymėtos simboliu ,,S” ir koordinačių sistemoje LKS-94 atitinka taškus: 5 taško X reikšmė 6082817.83 ir Y reikšmė 582146.05; 6 taško X reikšmė 6082803.11 ir Y reikšmė 582220.42; 3 taško X reikšmė 6082790.99 ir Y reikšmė 582219.60; 4 taško X reikšmė 6082810.48 ir Y reikšmė 582144.43 – leisti atsakovams (ir jų nurodytiems asmenims) eksploatuoti jiems priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais ir kiemo statiniais (pavėsinė, šiltnamis, drenažo šulinys ir geoterminio šildymo sistema, tvora).

688.2.

69priteisė ieškovams iš atsakovų 2635 Eur vienkartinę kompensaciją už naudojimąsi ieškovų žemės sklype nustatytu 749 m2 servitutu.

708.3.

71priteisė atsakovams iš ieškovų patirtų 1860 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir iš ieškovų 59 Eur žyminio mokesčio ir 114,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso 173,56 Eur.

729.

73Teismas sprendė, kad ieškovai žemės sklypų ribų neginčija. Pareikšdami reikalavimą pripažinti negaliojančia kadastrinių matavimų bylos Nr. 41/28749 dalį – atsakovų gyvenamojo namo, statinių išdėstymo planą, sudarytą pagal M. Samajausko individualios įmonės 2003 m. sausio 20 d. geodezinį planą bei 2004 m. balandžio 9 d. gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą bei panaikinti jų registraciją viešame registre, ieškovai neįrodinėjo, kodėl statinių išdėstymo planas turi būti pripažintinas negaliojančiu, pavyzdžiui, kaip kadastro duomenys nustatyti ir (arba) atitinkami kadastro duomenų nustatymo dokumentai sudaryti esmingai pažeidus teisės aktų reikalavimus arba kokiu būdu tokio plano panaikinimas išsprendžia tarp šalių kilusį ginčą ir pan.

7410.

75Teismas nustatė, jog ieškovų ieškinio tikslas – teismo sprendimu nusistatyti, kokia ieškovų žemės sklypo dalimi atsakovai naudojasi, įregistruoti atlygintinį servitutą ir gauti atlyginimą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovų reikalavimas dėl kadastrinių matavimų bylos Nr. 41/28749 dalies (statinių išdėstymo plano) pripažinimo negaliojančia, yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas; atitinkamai netenkintinas ir išvestinis reikalavimas - panaikinti registraciją viešame registre.

7611.

77Teismas pažymėjo, jog šioje byloje iš šalių ir kitų dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, jog paties servituto nustatymo reikalingumas būtinas, nes, jo nenustačius, atsakovai neturi galimybės naudotis jiems priklausančiais statiniais (jų dalimis), esančiais ieškovų žemės sklype. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių yra ginčas dėl servituto vietos parinkimo. Ieškovų (patikslintu ieškiniu) ir atsakovų (patikslintu priešieškiniu) reikalavimai dėl servituto nustatymo tenkinti ir nustatytas servitutas pagal atsakovų pasiūlytą variantą – pagal Servitutų, žemės sklypams kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), nustatymo plano M1:500 projektą, kaip labiausiai atitinkantį tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyros principams (CPK 178, 185 straipsniai).

7812.

79Teismas sprendė, kad visų pirma, kompensacijos kainai nustatyti šio ginčo atveju imamas skirtingų paskirčių sklypų kainų vidurkis, kuris nesuteikia nei vienai iš ginčo šalių perdėto pranašumo viena kitos atžvilgiu, bet priešingai - leidžia išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp šalių; antra, vertinti nagrinėjamu atveju ieškovų turimą žemės sklypą tik kaip namų valdą - nėra pagrindo, kadangi nei tokių duomenų viešuose registruose, nei kitų įrodymų apie tai nėra, be to, ieškovų sklypo vertinimas kaip namų valdos paskirties neatitiktų teisės pamatinių - sąžiningumo, protingumo ir teisingumo - principų laikymosi.

8013.

81Teismas įvertinęs, kad, parinkus mokėti periodinę kompensaciją, tai prieštarautų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo principams sprendė, jog iš atsakovų ieškovams priteistina vienkartinė kompensacija. Teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgė į tokias aplinkybes: servitutas nustatytas ne visam ieškovų valdomam žemės sklypui, bet 749 kv. m. žemės sklypo plotui, ieškovai jiems priklausančiame sklype jokios ūkinės veiklos nevykdo, o nuostolių dydžio apskaičiavimo nekonkretizavo ir patirtų išlaidų neįrodinėjo, tikslių duomenų apie žemės sklypo nuvertėjimą nepateikė. Sprendime teismas atsižvelgė į tai, jog nurodyta žemės sklypo dalimi ant kurios stovi atsakovams priklausantys statiniai, ieškovai negalės naudotis ir privalės laikytis nustatytų ribojimų, kurie ilgalaikiai, todėl pripažino, kad 2635 Eur vienkartinė kompensacija laikytina teisingu atlyginimu.

82III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

8314.

84Apeliantai V. K. ir N. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą iš dalies pakeisti – atsakovų patikslintą priešieškinį atmesti ir apeliantų ieškinio dalį, kuri teismo sprendimu buvo atmesta, tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8515.

86Teigia, kad teisinio pagrindo bylą nagrinėti pagal 2018 m. spalio 15 d. priešieškinį, 2019 m. kovo 8 d. patikslintą priešieškinį dalyse dėl kompensacijos už servituto nustatymą nebuvo, o teismo sprendimas yra negalimas dėl padarytų procesinių teisės normų pažeidimų priimant priešieškinį nesumokėjus žyminio mokesčio po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo.

8716.

88Nurodo, jog tarp šalių nėra ginčo, jog dėl M. Samajausko IĮ veiksmų ženklinant sklypus buvo netinkamai nustatytos 3 kaimyninių sklypų (tame tarpe ir ieškovų bei atsakovų). Pažymi, jog atsakovų faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos neatitinka NTR kadastro žemėlapyje nurodytos bendros ieškovų žemės sklypo ir atsakovų žemės sklypo ribos bei registruose atsakovų gyvenamojo namo įregistruoti kadastriniai matavimai prieštarauja NTR kadastro žemėlapyje pažymėtai bendrai žemės sklypų ribai. Kadangi, iš VĮ „Registrų centro“ duomenų nėra galimybių nustatyti, jog VĮ „Registrų centre“ yra užfiksuoti klaidingi duomenys ir kad tų duomenų klaidingumas pažeidžia apeliantų nuosavybės teises, t. y. nėra duomenų apie tai, kad atsakovų gyvenamojo namo dalis stovi ieškovų žemės sklype, todėl nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, o jų registracija panaikinta.

8917.

90Apeliantai nurodo, jog tarp šalių yra ginčas dėl nustatytino servituto vietos (dydžio). Nurodo, jog atsakovai bylos nagrinėjimo metu keitė poziciją dėl servituto vietos nustatymo, priešingai nei apeliantai. Teigia, jog jeigu apeliantai nebūtų kreipęsi į teismą su reikalavimu dėl servituto nustatymo, atsakovai ir toliau būtų neatlygintinai ir neteisėtai naudojęsi apeliantų žemės sklypo dalimi.

9118.

92Nurodo, kad servituto nustatymas drenažo šuliniui ir geoterminio šildymo sistemai, vadovaujantis bylos medžiaga nesudaro jokio teisinio pagrindo. Teigia, jog teismas nustatydamas atsakovų prašomo dydžio servitutą neįvertino ar drenažo įrenginys ir geoterminio šildymo sistema apskritai yra įrengti, o jeigu įrengti, tai kur yra tiksli įrenginių vieta. Pažymi, jog teismas sprendime nurodo, kad apeliantai nenurodė bent minimalaus servituto varianto (schemos, projekto, skaičiavimo), kuriame būtų pažymėta konkreti servituto vieta ir plotas, pločiai, ilgiai, jų nustatymo leistinumas (neleistinumas) ir pan.; kad apeliantai remiasi dar 2009 metais UAB „Geometra“ parengtu planu; kad servituto planas (schema) turi būti parengtas taip, kad pagal jį būtų galima tiksliai nustatyti suvaržymų ar kitokių ribojimų lokalizaciją, plotą, konfigūraciją ir ribas tarnaujančiojo ieškovų žemės sklypo teritorijoje. Taigi, nurodo, jog teismas konstatavo, kad apeliantai neįvykdė nurodytos įrodinėjimo pareigos, kadangi jų siūlymas yra abstraktaus pobūdžio ir tik leidžia daryti prielaidą, jog galbūt egzistuoja alternatyvos nustatyti servitutą po atsakovų gyvenamojo namo dalimi, esančia apeliantų žemės sklype, tačiau apeliantų pateikti įrodymai byloje neteikia pagrindo padaryti išvadą, jog galima nustatyti servitutą tik po ta atsakovų gyvenamojo namo dalimi, kuri patenka į apeliantų žemės sklypą.

9319.

94Apeliantai pabrėžia, jog pernelyg formalizuojant tiek pateikiamų procesinių dokumentų, tiek jų priedų turinį ir atsisakant iš esmės spręsti šalių ginčą vien dėl neesminių servituto plano trūkumų, kurie gali būti ištaisomi proceso metu, ar pašalinami kitų byloje esančių įrodymų visuma, ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

9520.

96Pažymi, jog nustatyta vienkartinė 2635 Eur kompensacija už 749 kv. m. servitutą yra nepagrįsta, neatitinkanti lygiateisiškumo ir proporcingumo principų ir nesuderinama su apeliantams tenkančiais nuosavybės teisių netekimais. Nurodo, jog teismas neįvertino aplinkybių, jog ieškovų žemės sklypo paskirties pakeitimo fakto apeliantai negalėjo ir iki šios dienos negali išviešinti ne dėl savo kaltės, o būtent dėl atsakovų veiksmais padarytų pažeidimų – atsakovams priklausančio gyvenamojo namo dalies pastatymo ieškovų žemės sklypo ribose kertant ieškovų žemės sklypo ribą. Todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio nepagrįstai kaip pagrindą skaičiavimams ėmė skirtingų paskirčių sklypų kainų vidurkį.

9721.

98Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų apeliantams buvo apribota galimybė įteisinti žemės sklypo paskirtį kaip namų valdą. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog vertinti apeliantų turimą žemės sklypą tik kaip namų valdą nėra pagrindo, kadangi nei tokių duomenų viešuose registruose, nei kitų įrodymų apie tai nėra. Teigia, jog priešingai nei nurodo teismas, ieškovų žemės sklypo ne vertinimas kaip namų valdos, neatitinka teisės pamatinių - sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų laikymosi.

9922.

100Anot apeliantų, teismo nepagrįstas kompensacijos paskaičiavimas imant skirtingų paskirčių sklypų kainų vidurkį lėmė netinkamą vienkartinės kompensacijos dydžio paskaičiavimą už atsakovų prašomo nustatyti servituto dydį. Taip pat teigia, jog teismas neįvertino apeliantų patiriamų praradimų tiek turtine, tiek neturtine prasme dėl atsakovų naudojimosi jų žemės sklypo dalimi.

10123.

102Teigia, jog teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į visas esmines aplinkybes - kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka apeliantams kaip tarnaujančiojo daikto savininkams; ar jiems tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo, kokio dydžio tie nuostoliai, ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja atsakovai kaip viešpataujančiojo daikto savininkai dėl servituto nustatymo bei kitas svarbias aplinkybes (atsakovų elgesį, neturtinius praradimus).

10324.

104Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai su skundžiamu teismo sprendimu sutinka, o apeliacinį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko savo anksčiau išsakytas pozicijas visa apimtimi ir jų papildomai atsiliepime nekartoja.

105IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10625.

107Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10826.

109Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

11027.

111Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

112Dėl procesinių klausimų

11328.

114CPK 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atsakovas turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teisme priėmimo pareikšti ieškovui priešieškinį, kad jis būtų išnagrinėtas kartu su pradiniu ieškiniu. Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.

11529.

116Taigi teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai; 2) priešieškinis pareikštas pažeidžiant CPK 143 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą; 3) priešieškinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija v. L. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16/2009).

11730.

118Atsižvelgiant į sisteminį CPK 143 straipsnio 1 dalies aiškinimą, darytina išvada, jog teismas, priimdamas priešieškinį vadovaujasi savo diskrecija, todėl, teismui vertinant, jog toks priešieškinio priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, procesiniai pažeidimai nėra fiksuotini.

11931.

120Nėra pagrindo sutikti ir su argumentais, dėl esminių procesinių pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla, teismui neišsprendus žyminio mokesčio už priešieškinio pareiškimą klausimo jo priėmimo metu, nes šis klausimas buvo išspręstas priimant galutinė sprendimą byloje, juolab, kad šios aplinkybės niekaip neįtakojo priešingos šalies procesinių teisių ribojimo pateikiant atsikirtimus į pateiktus reikalavimus.

121Dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, jų registracijos panaikinimo

12232.

123Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas. Nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Šią valstybės pareigą suponuoja Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas, pagal kurį nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi nuosavybės teisių gynimo ribos visų pirma apibrėžia ne subjektyvi savininko nuomonė ar noras, bet įstatymai. Kita vertus, savininkas, įgyvendindamas savo teises, nėra absoliučiai laisvas. Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta individo ir kitų žmonių teisių ir laisvių pusiausvyra, nustatant, kad, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.

12433.

125Tiek ieškovai, tiek atsakovai žemės sklypus įsigijo sutartinių teisinių santykių pagrindu (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo 15.1-15.2 punktai). 2009 m. spalio 9 d. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus Žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuota, kad žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ribos yra persislinkusios ant sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ribų; sklypo ribos, kurio kadastrinis Nr. ( - ), dengia sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ); sklypui, kurio kadastrinis Nr. ( - ) sudaromas viršplotis. Taigi, šiuo aktu nustatyta, jog kaimyninių sklypų faktinio naudojimo ribos yra persislinkusios, atsakovų gyvenamojo namo dalis patenka į ieškovų žemės sklypą.

12634.

127Be to, kaip nurodyta 2009 m. gruodžio 18 d. VAVA Žemės tvarkymo departamento Žemės naudojimo valstybinės kontrolės skyriaus rašte, žemės sklypų kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) ribos žemės sklypų planuose ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos teisingai, tačiau statant gyvenamuosius namus buvo neteisingai nužymėtos pastatų ašys, todėl dalis statinių pastatyti kitų sklypų ribose.

12835.

129Taigi dėl šios priežasties ieškovai kreipdamiesi į teismą, prašo panaikinti nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 41/28749 dalį - gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), statinių išdėstymo planą, sudarytą pagal M. Samajausko individualios įmonės 2003 m. sausio 20 d. geodezinį planą bei 2004 m. balandžio 9 d. gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą (2004 m. balandžio 9 d. Statinių išdėstymo planą M 1:500) bei panaikinti jų registraciją viešame registre.

13036.

131Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esama tikroji riba tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų eina per atsakovų statinius, tačiau kaip matyti, ginčo šalys inicijuodamos tiek ankstesnius teismo procesus, tiek ir šiuo procesu, žemės sklypų ribų neginčija. Pažymėtina, jog bylos duomenimis matyti, kad tokia pati situacija yra atsakovų ir trečiųjų asmenų Č. žemės sklypuose - šie asmenys naudojasi atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi, tačiau byloje ginčo dėl to, kad tretieji asmenys naudojasi atsakovams priklausančia žemės sklypo dalimi, nėra.

13237.

133Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog žemės sklypo ribų nustatymas teismine tvarka galimas tais atvejais, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teismas nustato sklypo ribas, atsižvelgdamas į šalių turimuose dokumentuose esančią informaciją apie savininkų nuosavybės teise turimų sklypų ribas, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (CK 4.45 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos bei sklypo konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymu suteiktos kompetencijos sritis, kurią teismas įgyvendina atsižvelgdamas į CK 4.45 straipsnyje įtvirtintų kriterijų visetą (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2012).

13438.

135Kadangi, šiuo atveju, apeliantai sklypo ribų neginčija, o vadovaujantis pirmosios instancijos teismo sprendimo 24-25 punktuose įvardintais nustatytais prejudiciniais faktais kitose bylose, kurie liudija, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas nepagrįstai suvaržytų atsakovų teises, taigi, statinių griovimo klausimas taip pat išspręstas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų prašymai dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais, jų registracijos panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti.

136Dėl servituto nustatymo vietos bei kompensacijos už jo nustatymą

13739.

138CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

13940.

140Pagal CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas servituto turinį sudaro suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės tarnaujančiojo daikto savininko konkrečių naudojimosi daiktu teisių sąskaita; jeigu nustatant servitutą nebuvo konkrečiai nustatytas servituto turinys, jį sąlygoja viešpataujančiojo daikto naudojimo pagal paskirtį poreikiai. Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis); servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančiojo daikto savininkui (CK 4.113 straipsnio 1 dalis).

14141.

142Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

14342.

144CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

14543.

146Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Paprastai servitutas nustatomas viešpataujančio ir tarnaujančio daiktų savininkų susitarimu. Kai egzistuoja būtinumas nustatyti servitutą tam, kad viešpataujantį daiktą jo savininkas galėtų naudoti pagal tiesioginę daikto paskirtį, tačiau tarp viešpataujančio daikto ir tarnaujančio daikto savininkų kyla nesutarimas ir (arba) ginčas dėl servituto nustatymo, jo turinio ir (ar) atlygintinumo, su servitutu susijusius klausimus (servitutą, jo turinį, atlyginimo dydį ir pan. nustato) sprendžia teismas (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-701/2019).

14744.

148Atsakovai, patikslintu priešieškiniu prašydami nustatyti servitutą, pateikė servitutinio ploto projektą (Servitutų, žemės sklypams kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), nustatymo planas M1:500, rengėjas – individuali Šarūno Linkos veikla), pagal kurį prašomas nustatyti servitutas pažymėtas simboliu „S1“, jo plotas - 749 m2, plane atvaizduotas taškais – 5, 6, 3 ir 4 (pavėsinė, gyvenamojo namo dalis, šiltnamis, drenažo šulinys, dalis tvoros, geoterminio šildymo sistema). Tuo tarpu ieškovai, prašydami tenkinti jų siūlomą servituto variantą ir nesutikdami su atsakovų siūlomu servituto projektu, vadovavosi UAB „Topometra“ parengtu planu, tačiau neteikė papildomų įrodymų, t. y. nenurodė bent minimalaus servituto varianto (schemos, projekto, skaičiavimo), kuriame būtų pažymėta konkreti servituto vieta ir plotas, pločiai, ilgiai, jų nustatymo leistinumas (neleistinumas) ir pan.; Nagrinėjamoje situacijoje teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl servituto ir jo atlyginimo nustatymo.

14945.

150Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas, t. y. bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantys teismai pirmiausia turi įvertinti, ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus bei konkretus jų poreikis, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019).

15146.

152Neginčytina, jog šiuo nagrinėjamu atveju, servitutas yra būtinas, tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį, taip pat tarp savininkų nėra sutarimo, tačiau ne dėl paties servituto nustatymo fakto, o dėl jo dydžio ir vietos. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad atsakovams priklausanti geoterminio šildymo sistema, drenažo šulinys yra reikalingi atsakovų gyvenamojo namo tinkamai eksploatacijai, o kitų statinių – šiltnamio, pavėsinės, dalies tvoros – buvimo faktas, neįtakojantis nustatomo servituto plotui, nesuponuoja būtinybės juos nugriauti. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantų pozicija dėl teismo neįsitikinimo dėl geoterminio šildymo sistemos, drenažo šulinio egzistavimo yra nepagrįsta, nes teismas šios kategorijos bylose nėra aktyvus, taigi pagal įrodinėjimo pareigos taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

15347.

154Teisėjų kolegijos neįtikino apeliantų pozicija dėl kompensacijos būdo neatitikimo bendriesiems teisės principams. Pritartina pirmosios instancijos teismo išsakytai pozicijai, jog apeliantai neįrodinėjo, nekonkretizavo, negrindė skaičiavimais, turto vertinimu ar ekspertizės išvadomis savo paskaičiuotos 960 Eur periodinės kompensacijos pagrįstumo. Tuo tarpu, iš atsakovų pateiktos UAB ,,Marleksa” konsultacinės išvados dėl objekto rinkos kainos Nr. NT 19-02-35 matyti, kad buvo nustatytos žemės sklypo, esančio ( - ), (kadastro Nr. ( - )) servituto rinkos ir nuomos kainos, jog servituto atlygintinumo klausimas joje yra įvertintas objektyviai.

15548.

156Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog parinkus mokėti periodinę kompensaciją, tai prieštarautų ginčo šalių interesų derinimo ir proporcingumo principams. Teisėjų kolegija taip pat laiko reikšmingomis teismo vertintas aplinkybes dėl servituto nustatymo ne visam ieškovų valdomam žemės sklypui, bet 749 kv.m. žemės sklypo plotui, taip pat tai, kad ieškovai jiems priklausančiame sklype jokios ūkinės veiklos nevykdo, o nuostolių dydžio apskaičiavimo nekonkretizavo ir patirtų išlaidų neįrodinėjo, tikslių duomenų apie žemės sklypo nuvertėjimą nepateikė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, jog nurodyta žemės sklypo dalimi ant kurios stovi atsakovams priklausantys statiniai, ieškovai negalės naudotis ir privalės laikytis nustatytų ribojimų, kurie ilgalaikiai, todėl pagrįstai sprendė, jog šiems ribojimams kompensuoti yra pakankama vienkartinė 2635 Eur kompensacijos suma ir ji yra laikytina teisingu atlyginimu savininkams dėl patiriamų jų teisių ribojimo.

157Dėl bylinėjimosi išlaidų

15849.

159Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nesant prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliaciniame procese šios išlaidos nepriteistinos.

160Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Nutarė

161apeliantų N. K. ir V. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovai N. K. ir V. K. (toliau – ieškovai arba apeliantai) patikslintu... 7. 1.1.... 8. pripažinti negaliojančia Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos... 9. 1.2.... 10. nustatyti atlygintiną servitutą ieškovams priklausančio žemės sklypo,... 11. 1.3.... 12. įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo... 13. 1.4.... 14. priteisti iš atsakovų 4320,00 Eur dydžio kompensaciją už naudojimąsi... 15. 1.5.... 16. priteisti iš atsakovų ieškovų naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.... 17. 2.... 18. Nurodė, kad atsakovams priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ),... 19. 3.... 20. Vadovaudamiesi Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byla Nr. 41/28749... 21. 4.... 22. Nurodė, kad 2004 m. balandžio 9 d. UAB „Korporacija matininkai“ atliko... 23. 5.... 24. 2004 m. gegužės 10 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos... 25. 6.... 26. Ieškovai, ketindami parduoti savo žemės sklypą, pastebėjo, jog atsakovai... 27. 7.... 28. Nurodė, kad 2009 m. spalio 20 d. Vilniaus apskrities viršininko... 29. 8.... 30. Pažymėjo, kad 2009 m. lapkričio 18 d. Vilniaus apskrities viršininko... 31. 9.... 32. Atsiliepimu į patikslintą priešieškinį ieškovai su priešieškinio... 33. 10.... 34. Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip... 35. 11.... 36. Atsakovai pateikė į bylą Servituto, žemės sklypui kadastrinis Nr. ( - )... 37. 12.... 38. Patikslintu priešieškiniu atsakovai prašė:... 39. 12.1.... 40. atmesti ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą;... 41. 12.2.... 42. ieškovų žemės sklype nustatyti 749 kv. m. ploto servitutą, kurio ribos... 43. 12.3.... 44. priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 2635 eurų dydžio vienkartinę... 45. 12.4.... 46. priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 47. 13.... 48. Priešieškiniu palaikė atsiliepime į ieškinį išsakytą poziciją.... 49. 1.... 50. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė... 51. 2.... 52. Pažymėjo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 13 d.... 53. 3.... 54. Nurodė, kad esant galiojantiems atsakovų gyvenamojo namo statybos teisėtumą... 55. 4.... 56. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų VĮ „Registrų... 57. 5.... 58. Nurodė, jog nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, jog... 59. 6.... 60. Pažymėjo, kad UAB „Korporacija matininkai“ 2004 m. balandžio 9 d.... 61. 7.... 62. Anot trečiojo asmens, ieškovai nenurodo, kokius konkrečius bei kokio... 63. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 64. 8.... 65. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. sprendimu ieškinį... 66. 8.1.... 67. ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatė 749 m2... 68. 8.2.... 69. priteisė ieškovams iš atsakovų 2635 Eur vienkartinę kompensaciją už... 70. 8.3.... 71. priteisė atsakovams iš ieškovų patirtų 1860 Eur bylinėjimosi išlaidų,... 72. 9.... 73. Teismas sprendė, kad ieškovai žemės sklypų ribų neginčija. Pareikšdami... 74. 10.... 75. Teismas nustatė, jog ieškovų ieškinio tikslas – teismo sprendimu... 76. 11.... 77. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje iš šalių ir kitų dalyvaujančių... 78. 12.... 79. Teismas sprendė, kad visų pirma, kompensacijos kainai nustatyti šio ginčo... 80. 13.... 81. Teismas įvertinęs, kad, parinkus mokėti periodinę kompensaciją, tai... 82. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė... 83. 14.... 84. Apeliantai V. K. ir N. K. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės... 85. 15.... 86. Teigia, kad teisinio pagrindo bylą nagrinėti pagal 2018 m. spalio 15 d.... 87. 16.... 88. Nurodo, jog tarp šalių nėra ginčo, jog dėl M. Samajausko IĮ veiksmų... 89. 17.... 90. Apeliantai nurodo, jog tarp šalių yra ginčas dėl nustatytino servituto... 91. 18.... 92. Nurodo, kad servituto nustatymas drenažo šuliniui ir geoterminio šildymo... 93. 19.... 94. Apeliantai pabrėžia, jog pernelyg formalizuojant tiek pateikiamų procesinių... 95. 20.... 96. Pažymi, jog nustatyta vienkartinė 2635 Eur kompensacija už 749 kv. m.... 97. 21.... 98. Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl atsakovų atliktų neteisėtų veiksmų... 99. 22.... 100. Anot apeliantų, teismo nepagrįstas kompensacijos paskaičiavimas imant... 101. 23.... 102. Teigia, jog teismas priimdamas sprendimą neatsižvelgė į visas esmines... 103. 24.... 104. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai su skundžiamu teismo sprendimu... 105. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 106. 25.... 107. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam... 108. 26.... 109. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320... 110. 27.... 111. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,... 112. Dėl procesinių klausimų... 113. 28.... 114. CPK 143 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atsakovas turi teisę iki... 115. 29.... 116. Taigi teismas gali atsisakyti priimti priešieškinį, jei yra bent vienas iš... 117. 30.... 118. Atsižvelgiant į sisteminį CPK 143 straipsnio 1 dalies aiškinimą, darytina... 119. 31.... 120. Nėra pagrindo sutikti ir su argumentais, dėl esminių procesinių... 121. Dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais,... 122. 32.... 123. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės... 124. 33.... 125. Tiek ieškovai, tiek atsakovai žemės sklypus įsigijo sutartinių teisinių... 126. 34.... 127. Be to, kaip nurodyta 2009 m. gruodžio 18 d. VAVA Žemės tvarkymo departamento... 128. 35.... 129. Taigi dėl šios priežasties ieškovai kreipdamiesi į teismą, prašo... 130. 36.... 131. Tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esama tikroji... 132. 37.... 133. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog žemės sklypo... 134. 38.... 135. Kadangi, šiuo atveju, apeliantai sklypo ribų neginčija, o vadovaujantis... 136. Dėl servituto nustatymo vietos bei kompensacijos už jo nustatymą... 137. 39.... 138. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 139. 40.... 140. Pagal CK 4.112 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas servituto turinį sudaro... 141. 41.... 142. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai,... 143. 42.... 144. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant servitutas... 145. 43.... 146. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad servitutas yra išvestinė... 147. 44.... 148. Atsakovai, patikslintu priešieškiniu prašydami nustatyti servitutą,... 149. 45.... 150. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos... 151. 46.... 152. Neginčytina, jog šiuo nagrinėjamu atveju, servitutas yra būtinas, tam, kad... 153. 47.... 154. Teisėjų kolegijos neįtikino apeliantų pozicija dėl kompensacijos būdo... 155. 48.... 156. Pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog parinkus mokėti... 157. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 158. 49.... 159. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas... 160. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 161. apeliantų N. K. ir V. K. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono...