Byla 2S-183-115/2010
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Virginijos Volskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-14912-592/2009 pagal ieškovo UAB „Snoro Lizingas“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas UAB „Snoro Lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo D. P. 1 786,78 Lt pagal sutartis likusių mokėjimų, 1 060 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2).

4Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b.l.3-4) atsisakė priimti ieškovo UAB „Snoro Lizingas“ ieškinį atsakovui D. P. dėl skolos ir delspinigių priteisimo. Išaiškino ieškovui, kad atsisakymas priimti pareiškimą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti ieškinį teismui pagal teismingumą –Varėnos rajono apylinkės teismui.

5Pirmosios instancijos teismas iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustatė, kad ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo grindžia ieškovo ir atsakovo 2002-12-11 sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. VTP2121182P (kurios 8.1 punkte nustatyta, kad ginčai tarp šalių sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme), ir 2003-02-24 sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartimi Nr. VTP3022404P, (kurios 8.1 punkte nustatyta, kad ginčai tarp šalių sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme). Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra ( - ). Teismas kvalifikavo tarp šalių sudarytą sutartį kaip vartojimo kredito sutartį (CK 6.886 str.), o atsakovą – vartotoju (LR vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.).

6Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje iškilo būtinumas ex officio įvertinti Sutarties nuostatą dėl sutartinio teismingumo. Teismas pažymėjo, jog nacionalinė teisė turi būti aiškinama taip, kad neprieštarautų Europos Sąjungos teisei ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) formuojamai praktikai, nes nacionalinę Lietuvos vartotojų teisę iš esmės sudaro perkelta Europos Sąjungos vartotojų teisė, todėl vadovavosi ETT 2009 m. birželio 4 d. priimtu sprendimu byloje Nr. C-243/08 dėl 2008 m. gegužės 22 d. Budaörsi V?rosi B?rós?g (Vengrija) pagal EB 234 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje Pannon GSM Zrt. prieš Erzsébet Sustikné Gy?rfi. Šioje byloje buvo sprendžiamas teismingumo klausimas tarp tos pačios kategorijos šalių: paslaugų teikėjo ir vartotojo, kaip ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateiktame pareiškime. Teismas atsižvelgė į nurodytą ETT prejudicinį sprendimą, priimtą iš esmės analogiškoje civilinėje byloje; į tai, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikta sutartis sudaryta vartotojui prisijungus prie sutarties, t.y. jis buvo priverstas sutikti su verslininko iš anksto parengtomis sąlygomis, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui, todėl byloje pateiktos Sutarties 13.2. punktą teismas ex officio vertintino kaip nesąžiningą sutarties sąlygą, taip kompensuojant sutartinės vartotojo ir verslininko pusiausvyros nebuvimą. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tą aplinkybę, kad ETT konstatavo nacionalinio teismo pareigą atlikti teritorinės jurisdikcijos patikrinimą, t.y. nustatyti tinkamą teismingumą bylose su vartotojais, ir įvertinęs tai, kad vartotojas gyvena ne Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo veiklos teritorijoje, sprendė, kad šio ginčo sprendimas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme prieštarautų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatoms, ETT formuojamai praktikai bei LR Konstitucijai.

7Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ pateikė teismui atskirąjį skundą (b.l. 6-9), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-07 nutartį ir išspręsti civilinės bylos teismingumo klausimą iš esmės - civilinę bylą Nr. 2-14912-592/2009 priimti nagrinėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme. Nurodo, jog teismas neteisingai aiškino bei taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Ieškovas pažymi, jog CPK 32 str. l d. numato, jog šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Teigia, jog analogišką praktiką vysto ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Įstatymai taip pat nedraudžia standartinėse vartojimo sutarčių sąlygose įtvirtinti sutartinio teismingumo taisykles. Ieškovas teigia, jog jo parengtoje standartinėje sutartinį teismingumą numatančioje nuostatoje nebuvo pažeisti vartotojo interesai, kadangi minėta nuostata įtvirtino, jog ieškinys dėl sutarties gali būti pareiškiamas tiek ieškovo buveinės vietos teisme, tiek ir atsakovo gyvenamosios vietos teisme. Mano, jog atsakovas, ginčydamas sutartį arba jos sąlygas turi lygiai tokią pačią teisę kaip ir ieškovas kreiptis į savo gyvenamosios vietos teismą ir jo teisės, remiantis sutarties standartine sąlyga, numatančia sutartinį teismingumą, bus ginamos. Ieškovas parengdamas standartines Sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo pasirinkimo, nepažeidė šalių pusiausvyros principo ar imperatyvių teisės normų dėl teisės kreiptis į teismą. LR CK 6.185 str. 2 d. numato, jog sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Ieškovas daro išvadą, jog vadovaujantis ginčijama teismo nutartimi, būtų galima teigti, jog vartojimo sutarčių standartinėse sąlygose negali būti įtvirtinamos sutartinio teismingumo taisyklės, t.y. negali būti nurodoma, jog iš vartojimo sutarties kilę ginčai gali būti nagrinėjami konkrečiame teisme, nes teismas laikosi nuomonės, jog visi dėl vartojimo sutarčių kilę ginčai gali būti išimtinai sprendžiami tik vartotojo gyvenamosios vietos teisme. Ieškovo nuomone, tokia teismo pozicija prieštarauja galiojančioms LR CPK nuostatoms, šališka. Pažymi, jog pagal LR CK 6.188 str. l d., pripažinti negaliojančiomis, sąžiningumo kriterijams prieštaraujančias sutarties sąlygas (jeigu tokios būtų nustatytos) galima tik pagal vartotojo ieškinį, o ne teismo iniciatyva ir ne be bylos nagrinėjimo.

8Ieškovo teigimu, šiuo metu teismas turi spręsti klausimą tik dėl ieškinio priėmimo, įvertinus LR CPK 135 str. nuostatas. Teismas gi ėmėsi tirti byloje esančius įrodymus, neišklausęs šalių argumentų bei motyvų, t.y. neišnagrinėjęs bylos pripažino, jog tam tikros sutarties sąlygos yra laikytinos nesąžiningomis, o tai pažeidžia šalių rungimosi, betarpiškumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Ieškovas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad su ieškovo Sutarties sąlygomis atsakovas nesutiko ar būtų pageidavęs jas pakeisti, tokiu būdu būtų pažeisti atsakovo interesai. Mano, jog negalima teigti, kad sutarties 9.1 p. laikytinas nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga CK 6.188 str. 2 d. prasme, nes ieškovas minėtame punkte neapribojo atsakovo teisės kreiptis į teismą, neperkėlė įrodinėjimo pareigos išimtinai atsakovui, neapribojo atsakovo teisės gintis visais įstatymuose numatytais būdais bei priemonėmis, taigi elgėsi sąžiningai.

9Ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirasis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

11Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Pagal CPK 32 str. 1 d., šalys rašytiniu tarpusavio susitarimu gali pakeisti teritorinį bylos teismingumą, tačiau LR Konstitucijos 5 str., Europos Sąjungos teisė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika akcentuoja padidintą vartotojų teisių apsaugą, kuri turi būti taikoma ne tik iš esmės nagrinėjant iš vartojimų santykių kylančias bylas ir jose priimant sprendimus, bet ir sprendžiant verslininko vartotojui pareikšto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, kuomet teismas privalo ex officio įvertinti standartines vartojimo sutarties sąlygas dėl sutartinio teismingumo, nes tik taip gali būti užtikrinta visapusė vartotojų teisių apsauga (LAT 2006-02-22 nutartis c.b.Nr.3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr.3K-3-211/2008).

12Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė.

13Ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovo D. P. 2002-12-11 sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. VTP2121182P ir 2003-02-24 sudaryta išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis Nr. VTP3022404P atitinka vartojimo sutarties požymius (LR Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str.14-15 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas neprivalėjo išklausyti šalių argumentų bei motyvų ir išnagrinėti bylą tam, kad sutarties sąlygą dėl teismingumo pripažintų nesąžininga. Todėl apelianto argumentas, jog teismas neišnagrinėjęs bylos pripažino, jog tam tikros sutarties sąlygos yra laikytinos nesąžiningomis, nėra pagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartis yra vartojimo sutartis, o vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei, pagrįstai ex officio vertino šios sąlygos atitiktį sąžiningumo kriterijams (LAT CBS teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006 V. S. ir N. S. v. UAB „Abuva“; 2008 m. vasario 29 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008 791-oji DNSB ir Č. K. v. AB „Grigiškės“).

14Kaip matyti iš CPK 32 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, siekiant pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą, šalių susitarimas turi būti sąmoningas, turi būti aiškiai išreikšta abiejų šalių valia, pasiektas susitarimas, o ne vienai sutarties šaliai primetamos kitos šalies iš anksto paruoštos sutarties sąlygos. Sąmoningumas ir valia labai svarbu, kai dėl sutartinio teismingumo susitaria verslininkas ir vartotojas, nustatydami, kad iš vartojimo sutarties kylantys ginčai bus nagrinėjami ieškovo - verslininko pasirinkimu, pagal ieškovo arba atsakovo gyvenamąją vietą ar buveinę. Tokiu atveju vartotojas iš esmės atsisako jam įstatymo nustatyto palankesnio reguliavimo, o susitarimas pranašumą suteikia verslininkui. Verslininkas, kreipdamasis į teismą ir galėdamas rinktis, kuriam teismui pateikti ieškinį, labiausiai tikėtina, rinksis teismą pagal savo buveinės vietą, o ne pagal atsakovo gyvenamąją vietą, taigi iš esmės tai nėra pasirinkimas. Nustatydamas sutartyje galimybę pasirinkti, ieškovas nustatė teismingumą, jei jis bus ieškovas (o tai labiausiai tikėtina) pagal jo buveinės vietą.

15Teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje, įtvirtinančioje ir standartinę sąlygą dėl paminėtų sutartinio teismingumo nuostatų, neatitinka sąmoningo ir valingo šalių susitarimo. Tai, kad atsakovas, pasirašydamas sutartį, buvo supažindintas su sutartinį teismingumą įtvirtinančia sąlyga, bei tai, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pageidavęs keisti sutarties sąlygas, kaip atskirajame skunde nurodė ieškovas, dar nesudaro pagrindo teigti, jog buvo tinkamai išreikšta abiejų vartojimo sutarties šalių valia įtvirtinti sutartinį teismingumą. Šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad sutarties sąlygos išdėstytos ieškovo rekvizitais pažymėtame lape, sutarties tekstas spausdintas, standartinėse sąlygose nebuvo nurodyta kitokia alternatyva, todėl darytina išvada, kad atsakovas prisijungė prie sutarties, neturėdamas galimybės daryti įtakos šių sąlygų turiniui.

16Dažniausiai būdamas ekonomiškai silpnesne vartojimo sutarties šalimi, vartotojas neabejotinai yra suinteresuotas, kad iš vartojimo santykių kilęs ginčas būtų sprendžiamas kuo ekonomiškiau laiko ir išlaidų atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas neatsitiktinai suteikia vartotojui teisę ieškinius (pareiškimus) verslininkui pareikšti teisme savo nuožiūra: arba pagal vartotojo gyvenamąją vietą, arba pagal verslininko gyvenamąją ar buveinės vietą (LR CPK 29 str., 30 str. 11-12 punktai). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas verslininkas, pasinaudojo savo pranašumu prieš vartotoją, įtvirtindamas standartinę sau palankesnę vartojimo sutarties sąlygą dėl sutartinio teismingumo, ir, atsiradus poreikiui, ją įgyvendino.

17Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei priėmė pagrįstą nutartį, todėl ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama nepakeista.

18Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

Nutarė

19Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2-14912-592/2009, palikti nepakeistą.

20Priteisti į valstybės pajamas iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ 2,80 Lt teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovas UAB „Snoro Lizingas“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti... 4. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartimi (b.l.3-4)... 5. Pirmosios instancijos teismas iš naujo spręsdamas ieškinio priėmimo... 6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje iškilo būtinumas ex... 7. Ieškovas UAB „Snoro lizingas“ pateikė teismui atskirąjį skundą (b.l.... 8. Ieškovo teigimu, šiuo metu teismas turi spręsti klausimą tik dėl ieškinio... 9. Ieškovo UAB „Snoro lizingas“ atskirasis skundas netenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 11. Teisės kreiptis į teismą tvarką nustato CPK normos. Teismingumas yra... 12. Išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutarčiai taikytinos specialiosios,... 13. Ieškovo UAB „Snoro lizingas“ ir atsakovo D. P. 2002-12-11 sudaryta... 14. Kaip matyti iš CPK 32 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos, siekiant pakeisti... 15. Teisėjų kolegija sprendžia, jog vien tik vartotojo parašas vartojimo... 16. Dažniausiai būdamas ekonomiškai silpnesne vartojimo sutarties šalimi,... 17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog... 18. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.... 19. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartį, kuria... 20. Priteisti į valstybės pajamas iš ieškovo UAB „Snoro lizingas“ 2,80 Lt...