Byla 2-1123-330/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų J. Č. ir R. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ prašymas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankrotą pripažinti tyčiniu, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-2323-866/2016 dėl uždarosios akcinės bendrovės „Heles group“ bankroto; tretieji asmenys – A. R., P. B., J. Č., R. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskiruosius skundus,

Nustatė

3I. Klausimo esmė

4Byloje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Heles group“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartimi UAB „Heles group“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6BUAB „Heles group“ bankroto administratorė UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente prašė BUAB „Heles group“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad UAB „Heles group“ bankrotą sukėlė sąmoningas ir akivaizdžiai nesąžiningas įmonės valdymo organų elgesys valdant įmonę. Paaiškino, kad VĮ Registrų centro duomenimis, laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d. vienintelė UAB „Heles group“ akcininkė ir direktorė buvo V. J., laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. įmonės direktorė ir akcininkė buvo J. Č., laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. gegužės 15 d. įmonės direktoriumi paskirtas P. B., o 100 proc. paprastųjų vardinių akcijų priklausė UAB „Liberty PUB“, 2014 m. gegužės 29 d. įmonės akcijos buvo parduotos A. R., kuris iki bankroto bylos iškėlimo buvo UAB „Heles group“ direktorius. Paaiškino, jog iki UAB „Heles group“ bankroto bylos iškėlimo bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais. Teigia, kad tuo metu buvusiai UAB „Heles group“ vadovei kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius pranešė apie ketinimą UAB „Heles group“ inicijuoti bankroto bylą. Likus daugiau nei dviem mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo, 2014 m. balandžio 10 d. UAB „Heles group“ akcijos parduotos UAB „Liberty PUB“ ir direktoriumi paskirtas P. B.. 2015 m. gegužės 16 d. akcijos perleistos A. R., kuris nuo 2014 m. gegužės 29 d. buvo UAB „Heles group“ direktorius. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi įpareigojo UAB „Heles group“ valdymo organus perduoti administratorei bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Kadangi už bendrovės apskaitos organizavimą, apskaitos ir turto išsaugojimą yra atsakingas administracijos vadovas – šiuo atveju A. R., administratorė kreipėsi į paskutinį bendrovės administracijos vadovą su prašymu perduoti įmonės dokumentus ir turtą. Minėtam asmeniui nevykdant įpareigojimo, buvo išduotas vykdomasis dokumentas, teismo nutartis perduota vykdyti antstoliui. A. R. antstolei paaiškino, kad dokumentų negali perduoti, nes jis nėra UAB „Heles group“ direktorius. Bankroto administratorei nei įmonės turtas, nei dokumentai nėra perduoti iki šiol. Kadangi UAB „Heles group“ vadovas teismo nustatytais terminais administratorei neperdavė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, administratorė kreipėsi į UAB „Heles group“ buhalterinę apskaitą tvarkiusią bendrovę UAB „Solidus vox“, kurios direktorė paaiškino, kad dokumentų savo žinioje neturi, nes 2014 m. gegužės 14 d. juos perėmė UAB „Heles group“ direktorė J. Č.. Atkreipė dėmesį, kad J. Č. direktorės pareigas ėjo iki 2014 m. balandžio 30 d., o dokumentų perdavimo aktas pasirašytas 2014 m. gegužės 14 d. UAB „Heles group“ su J. Č. darbo sutartį nutraukė 2014 m. balandžio 22 d., taigi J. Č. pasirašydama dokumentų perdavimo aktą nebuvo nei įmonės vadovė, nei darbuotoja. Ikiteisminio tyrimo metu duodama paaiškinimus J. Č. nurodė, kad dokumentus pasiėmė R. M., o ji tik pasirašė dokumentų perdavimo akte. Bankroto administratorės nuomone, nagrinėjamu atveju buvo siekiama įmonės akcijas perrašyti abejotinos reputacijos asmenims, o 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų ir turto perdavimo aktas, kuriuo UAB „Heles group“ direktorė J. Č. esą perdavė P. B. įmonės dokumentaciją, yra fiktyvus dokumentas. Administratorės nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad dokumentų ir turto perdavimo aktas buvo sudarytas siekiant išvengti įmonės turto ir dokumentų perdavimo administratorei, apsunkinti įmonės kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės turtą. Taip pat nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyrius 2014 m. sausio 14 d. kreipėsi į UAB „Heles group“, prašydamas pateikti finansinės veiklos dokumentus. UAB „Heles group“, atstovaujama projektų vadovo R. M., perdavė 2013 m. gruodžio 31 d. ilgalaikio turto žiniaraštį, 2013 m. gruodžio 31 d. skolų kreditoriams sąrašą, 2013 m. gruodžio 31 d. kasos knygą už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., iš kurių matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis UAB „Heles group“ turėjo turto už 43 851,69 Eur sumą. Pagal UAB „Heles group“ kasos knygą per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovė kasoje turėjo 23 365,15 Eur lėšų likutį, taip pat skolų kreditoriams – 118 943, 45 Eur. Nurodė, kad kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus reikalavimų užtikrinimui buvo areštuotos BUAB „Heles group“ priklausančios medžio apdirbimo staklės, tačiau minėtos staklės bankroto administratorei taip pat neperduotos ir, administratorės nuomone, jos naudojamos kitos įmonės veikloje. Administratorė nustatė, kad UAB „Heles group“ pardavė UAB „Eustina“ prekių už 57 921,38 Eur. UAB „Heles group“ nedeklaravo pardavimo sandorių pagal jos vardu 2014 m. liepos 7 d., 2014 m. liepos 9 d. išrašytas PVM sąskaitas faktūras, nesumokėjo PVM, tačiau, Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Eustina“ kreipėsi į mokesčių inspekciją prašydama susigrąžinti prekių PVM. Likus mėnesiui iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Heles group“ pardavė UAB „Eustina“ prekių už 47 868,91 Eur. Administratorė taip pat nurodė, kad įteikus įspėjimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Heles group“ turėjo turto už 70 216,84 Eur sumą, o Vilniaus apygardos teismui iškėlus bankroto bylą, minėto turto nebeliko, nes didžioji dalis turto perleista kitam juridiniam asmeniui, kuriame realiai dirbo tiek UAB „Heles group“ darbuotojai, tiek UAB „Heles group“ vadovai. Administratorės nuomone, UAB „Heles group“ dokumentai yra paslėpti arba sunaikinti tam, kad bankroto administratorė negalėtų įvykdyti jai priskirtų funkcijų, t. y. patikrinti bendrovės sandorius, perimti įmonei priklausantį turtą.

7Trečiasis asmuo R. M. su bankroto administratorės pareiškimu nesutiko, prašė jį (trečiąjį asmenį) pašalinti iš bylos dėl BUAB „Heles group“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė ginčui aktualiu metu nebuvęs įmonės vadovu ar dalyviu. Nurodė, kad medžio apdirbimo staklių, kurios perduotos saugoti, perdavimo aktą pasirašė kaip UAB „Heles group“ darbuotojas, staklės jam niekada nepriklausė, todėl negalėjo priimti jų saugoti. Paaiškino, kad nutraukus darbo sutartį, medžio apdirbimo staklės liko įmonėje. Trečiojo asmens nuomone, atsakomybė dėl areštuoto turto saugojimo kyla juridiniam asmeniui. Pažymėjo, kad staklės, kurios buvo rastos UAB „Eustina“, įsigytos iš kito juridinio asmens (ne iš bankrutavusios įmonės), minėtas pirkimo - pardavimo sandoris nenuginčytas, galiojantis ir administratorės prielaidos nepaneigia sandorio teisėtumo bei galiojimo. Nesutiko su bankroto administratorės teiginiais, jog sandoriai, sudaryti su UAB „Eustina“, pablogino UAB „Heles group“ finansinę padėtį.

8Trečiasis asmuo J. Č. prašė pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Trečiojo asmens nuomone, administratorė nenurodė nei vieno sąmoningo veiksmo ar sandorio, kuriuo trečiasis asmuo realiai pablogino įmonės padėtį. Pažymėjo, kad parduodama akcijas UAB „Liberty PUB“, ji neturėjo pareigos domėtis, kiek laiko įmonei vadovaus P. B.. Paaiškino, kad 2014 m. balandžio 10 d. parduodama akcijas, perdavė UAB „Liberty PUB“ direktoriui P. B. UAB „Heles group“ registravimo pažymėjimą, įstatus, antspaudą, buhalterinius dokumentus, akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, sprendimą dėl akcijų pardavimo bei sandėlyje esančius daiktus ir įrenginius (medžio apdirbimo stakles bei smulkius įrankius). Nurodė, kad visi dokumentai buvo perduoti UAB „Solid Vox“ patalpose. Įmonė UAB „Solid Vox“ tvarkė UAB „Heles group“ dokumentus tam tikrą laiką, vėliau įmonės dokumentus tvarkė buhalterė D. T., taigi UAB „Solid Vox“ negalėjo turėti visų įmonės dokumentų. Nurodė, kad perėmusi dokumentus, juos atidavė R. M., kuris juos perdavė P. B.. Tvirtino, kad 2014 m. balandžio 10 d. visi dokumentai perduoti P. B.. Trečiojo asmens nuomone, pareiga perduoti administratorei įmonės turtą ir dokumentus atsiranda tik teismui iškėlus bankroto bylą, todėl trečiasis asmuo neturėjo pareigos perduoti įmonės dokumentaciją ir turtą administratorei UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ tuo metu, kai įmonei net nebuvo pradėtas bankroto procesas. Nurodė, kad įmonės akcijas pardavė, nes nesisekė verslas. Tvirtino A. R. nepažįstanti. Pasak trečiojo asmens J. Č., administratorė neįrodė, jog trečiajam asmeniui būnant UAB „Heles group“ vadovu, jis sąmoningai nevykdė kokių nors įstatymu nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymo reikalavimus, ir dėl to įmonė galėjo tapti nemokia. Pasak trečiojo asmens, įmonės nemokumą lėmė verslo nesėkmė, ilgalaikis įmonės finansinės padėties blogėjimas bei konkurencingumo sumažėjimas. Pažymėjo, kad nuo 2008 metų pasaulio ir Lietuvos ekonomikoje vyko daug pokyčių, kurie turėjo didelę įtaką rinkoms.

9Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nurodė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio priėmęs sprendimus dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir pateikė 78 mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms, kuriose skolininkas turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas, nuo 2013 m. gruodžio 23 d. pateikti debeto mokėjimo nurodymai buvo visiškai nevykdomi. Kadangi įsiskolinimas nebuvo nurašomas iš įmonės sąskaitų, tai VSDFV Vilniaus skyrius, siekdamas surinkti informaciją apie UAB „Heles group“ turtinę padėtį ir galimybes sumokėti skolą, atliko UAB „Heles group“ patikrinimą. Pagal patikrinimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad pinigų judėjimas tikrinamuoju laikotarpiu vyko tik įmonės kasoje, įmonė turėjo lėšų sumokėti įsiskolinimą Sodros biudžetui, tačiau vykdė atsiskaitymus tik su pasirinktais asmenimis, taip pažeisdama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką. Siekdamas užtikrinti skolos išieškojimą, trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius areštavo UAB „Heles group“ priklausantį turtą – medžio apdirbimo stakles. Atlikus UAB „Heles group“ patikrinimą, dėl susipažinimo su patikrinimo aktu atvyko įmonės įgaliotas asmuo R. M., kuris paaiškino, kad visas pagal patikrinimui pateiktą sąrašą turtas faktiškai egzistuoja, jis yra naudojamas įmonės veikloje, visi įrenginiai yra veikiantys, nurodė jų buvimo vietą. Trečiasis asmuo paaiškino, kad areštavus turtą R. M. buvo paskirtas jo saugotoju, jam išaiškintos saugotojo teisės ir pareigos. Pažymėjo, jog nors UAB „Heles group“ visiškai nesumokėjo draudimo įmokų nuo 2013 m. lapkričio mėn., tačiau tuo laikotarpiu deklaravo smarkiai padidintas draudžiamąsias pajamas apdraustiesiems V. J., R. M., N. O., D. T..

10Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko su bankroto administratorės pareiškimu dėl BUAB „Heles group“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi BUAB „Heles group“ bankrotą pripažino tyčiniu.

13Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, patvirtinančius UAB „Heles group“ valdymo organų kaitą ir su tuo susijusias aplinkybes, sprendė, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Heles group“ bankroto bylą, įmonės vadovu buvo trečiasis asmuo A. R., todėl formaliai pareiga perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus teko jam. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2014 m. gegužės 14 d. bylų (dokumentų) perėmimo aktas Nr. 14/02 patvirtina, kad Apskaitos paslaugų teikimo 2013 m. gegužės 21 d. sutarties Nr. 130521/01 pagrindu UAB „Solidus vox“ tvarkė UAB „Heles group“ buhalterinę apskaitą ir perdavė UAB „Heles group“ direktorei J. Č. finansinės atskaitomybės dokumentus. Teismas pažymėjo, kad perimant dokumentus, J. Č., kaip direktorės, įgaliojimai buvo pasibaigę, tačiau atsižvelgiant į tai, jog minėtas asmuo dokumentus perėmė, ji turėjo pareigą perduoti šiuos dokumentus tuo metu įmonės vadovu buvusiam P. B.. Pažymėjo, kad UAB „Heles group“ 2014 m. balandžio 10 d. dokumentų perdavimo aktas patvirtina, jog UAB „Heles group“ registravimo pažymėjimas, įstatai, apvalus antspaudas, buhalterinės apskaitos dokumentai, akcijų pirkimo - pardavimo sutartis, akcininkų sprendimas dėl akcijų pardavimo, sandėlyje esantys daiktai bei įrenginiai perduoti P. B.. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šis aktas pasirašytas iki 2014 m. gegužės 14 d. dokumentų perėmimo akto, kuriuo buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduoti J. Č.. Pasibaigus P. B., kaip vadovo, įgaliojimams šis turėjo perduoti dokumentus paskutiniam įmonės vadovui A. R.. Teismas iš ikiteisminio tyrimo duomenų nustatė, kad tretieji asmenys A. R. ir P. B. neigia gavę BUAB „Heles group“ finansinės atskaitomybės dokumentus, o J. Č. tvirtino turėtus dokumentus perdavusi R. M.. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad įmonė turėjo kilnojamojo turto, kuris buvo areštuotas, tačiau bankroto administratorei nebuvo perduotas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad: arba įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netinkamai ir dėl to sąmoningai vengiama įmonės dokumentų ir turto perdavimo; arba jie (dokumentai ir turtas) be svarbių priežasčių nėra išsaugoti. Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma aplaidžiai. Trečiajam asmeniui J. Č. nepateikus įrodymų, jog įmonės dokumentai perduoti P. B., o vėliau – paskutiniam įmonės vadovui A. R., nepateikus jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl iki šiol administratorei nėra perduotas įmonės turtas ir visi buhalterinės apskaitos dokumentai, administratorė negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Teismo įsitikinimu, aptartų faktinių aplinkybių visetas apie BUAB „Heles group“ atsakingų asmenų neveikimą implikuoja, kad, vengdami perduoti įmonės dokumentus ir turtą teismo paskirtai administratorei, jie siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „Heles group“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes. Teismas taip pat nustatė nagrinėjamu atveju esant ir kitą tyčinio bankroto požymį – įmonės akcijų perleidimą ir vadovo pakeitimą prieš pat bankroto bylos įmonei iškėlimą.

14III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

15Trečiasis asmuo J. Č. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ prašymą pripažinti BUAB „Heles group“ bankrotą tyčiniu atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai vertino įmonės dokumentų perdavimo aplinkybes. J. Č. 2014 m. balandžio 10 d. aktu UAB „Heles group“ dokumentaciją perdavė UAB „Liberty PUB“. Po kurio laiko dėl trūkstamų dokumentų su J. Č. susisiekė P. B., kurio įgaliojimu J. Č. įmonės dokumentus atsiėmė iš UAB „Solid Vox“ ir perdavė R. M., o šis žadėjo dokumentus perduoti P. B..
  2. Bankroto administratorė melagingai nurodo, kad J. Č. negalėjo įmonės dokumentų perduoti P. B.. Teismas nebuvo aktyvus ir dokumentų perdavimo aplinkybių nevertino, nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos. J. Č., nebūdama įmonės vadove, neturėjo pareigos bankroto administratorei perduoti įmonės dokumentų ir turto.
  3. Trečiasis asmuo J. Č. nepažeidė pareigos juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai. Teismas nenurodė, jog J. Č. einant įmonės vadovės pareigas, ji sąmoningai nevykdė įmonės vadovei deleguotų pareigų, pažeidė įstatymų reikalavimus, kas galėjo nulemti įmonės nemokumą.

16Trečiasis asmuo J. Č. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.

17Trečiasis asmuo R. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį panaikinti ir atmesti bankroto administratorės UAB „Bankroto ir verslo konsultacijų centras“ prašymą BUAB „Heles group“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

181. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog trečiasis asmuo R. M. niekuomet nebuvo UAB „Heles group“ vadovas ar dalyvis. Įstatymai ir įmonės steigimo dokumentai jam nenustatė jokių pareigų, susijusių su įmonės valdymu. Kadangi trečiasis asmuo neturėjo materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas turėjo jį pašalinti iš bylos.

192. Pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių, kad turto arešto akte jis pasirašė tik kaip darbuotojas, kuris neprisiėmė turto saugotojo atsakomybės. Nutraukiant šio asmens darbo santykius, įmonės staklės liko įmonės patalpose. Bankroto administratorės iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas trečiojo asmens atžvilgiu nutrauktas.

203. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nenurodė, kokie trečiojo asmens veiksmai sąlygojo BUAB „Heles group“ privedimą prie bankroto. Įmonės bankrotą lėmė verslo nesėkmė, o ne vadovų tyčiniai neteisėti veiksmai. Teismas nenurodė konkretaus tyčinio bankroto pagrindo.

21BUAB „Heles group“ bankroto administratorė su trečiųjų asmenų J. Č. ir R. M. atskiraisiais skundais nesutinka. Bankroto administratorė prašo nepriimti naujų trečiojo asmens J. Č. pateiktų įrodymų. Atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, jog trečiasis asmuo jų pateikimu galėjo pasirūpinti anksčiau. Nurodė, kad minėti dokumentai nebuvo pateikti nei pirmosios instancijos teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu. Administratorės nuomone, nurodyti dokumentai atsirado tik įmonės bankrotą pripažinus tyčiniu. Atsikirsdama į J. Č. atskirojo skundo argumentus nurodė, jog tyčinio bankroto atveju neturi būti nustatyti konkretūs neteisėti veiksmai, o konstatuota jų visuma. Tokią visumą pirmosios instancijos teismas nustatė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įmonės dokumentų ir turto neperdavimo faktą, aplinkybes ir jų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog nurodytos aplinkybės trukdo nustatyti tikrąsias bankroto priežastis ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsikirsdama į R. M. atskirojo skundo argumentus administratorė nurodė, kad vien konkretaus asmens teisinio materialinio intereso byloje nebuvimas nesudaro pagrindo naikinti apskųstąją nutartį. Taip pat nurodė, kad aptariamu atveju tyčinio bankroto faktas nustatytas įvertinus ne tik areštuoto turto neišsaugojimo, bet ir kitas aplinkybes.

22Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskiruosius skundus prašo J. Č. ir R. M. atskiruosius skundus atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad aptariamu atveju tyčinio bankroto požymių buvimą rodo tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui, įmonės turtas buvo paslėptas, iššvaistytas ir perleistas kitiems asmenims, buvo atsiskaitoma tik su pasirinktais asmenimis, įmonės vadovams nepagrįstai padidintas darbo užmokestis.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties, kuria BUAB „Heles group“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis trečiųjų asmenų atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

25Dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujų argumentų vertinimo

26Trečiasis asmuo J. Č. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: UAB „Liberty PUB“ 2014 m. gegužės 6 d. įgaliojimą ir 2014 m. gegužės 16 d. UAB „Heles group“ dokumentų perdavimo aktą (b. l. 143-144). CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Trečiasis asmuo būtinumą byloje priimti naujus įrodymus iš esmės grindžia deklaratyviais teiginiais, esą patvirtinančiais pirmosios instancijos teismo pasyvumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procese, tačiau konkrečiai nenurodo nesavalaikį įrodymų pateikimą lėmusių aplinkybių. Nors į procesą įtraukta apeliantė žinojo, kad byloje nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su bankrutavusio juridinio asmens dokumentų ir turto neperdavimu bankroto administratorei, ir kartu su atskiruoju skundu pateiktais dokumentais disponavo dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau nepasirūpino savalaikiu jų pateikimu teismui. Juolab, kad apie tokio turinio įrodymų buvimą nebuvo nurodyta ir ikiteisminio tyrimo metu. Nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinio teismo neįtikina ir tas argumentas, jog nesavalaikį įrodymų pateikimą lėmė pirmosios instancijos teismo pasyvumas. Kita vertus, teismo pareiga tam tikros kategorijos bylose būti aktyvesniam, neatleidžia byloje dalyvaujančių asmenų nuo procesinių pareigų atlikimo. Apeliantės nuomone, kartu su atskiruoju skundu pateikti įrodymai pagrindžia jos poziciją dėl įmonės dokumentų ir turto perdavimo aplinkybių. Tačiau apeliacinis teismas pastebi, jog atskirajame skunde apeliantės pateikta pozicija skiriasi nuo nurodytos pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų. Kaip matyti iš atskirojo skundo argumentų, reaguodama į pirmosios instancijos teismo pastabą dėl įmonės dokumentų priėmimo, atsiėmimo ir perdavimo momentų neatitikties, apeliantė pateikia visiškai kitokią įmonės dokumentų ir turto perdavimo naujajam įmonės vadovui versiją, esą dokumentai ir turtas naujajam vadovui buvo perduoti dviem etapais: keičiantis administracijos vadovams ir vėliau gavus naujojo administracijos vadovo įgaliojimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Ši proceso įstatymo nuostata taikytina ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Apeliacinis teismas konstatuoja, jog aptariamu atveju apeliantės atskirasis skundas grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl aplinkybės, nurodytos pažeidžiant CPK 306 straipsnio 2 dalies draudimą, apeliacinės kontrolės metu nebus vertinamos. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai neatsiejamai susiję su naujais pirmosios instancijos teisme nenurodytais argumentais (aplinkybėmis), apeliacinis teismas konstatuoja nagrinėjamu atveju esant (kitam) savarankiškam pagrindui nepriimti naujų įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas neturi pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytos išimties ir apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.

27Dėl apelianto R. M. procesinės padėties

28Apelianto R. M. atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nevertinto aplinkybės, jog trečiasis asmuo R. M. niekuomet nebuvo UAB „Heles group“ vadovas ar dalyvis, o įstatymai ir įmonės steigimo dokumentai jam nenustatė jokių pareigų, susijusių su įmonės valdymu. Kadangi trečiasis asmuo neturėjo materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, pirmosios instancijos teismas esą turėjo jį pašalinti iš bylos. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti šiai apelianto pozicijai.

29Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises (CPK 47 straipsnis). Asmenys įtraukiami trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančias savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ar teisėtiems interesams; jų dalyvavimas procese paprastai pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Aptariamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas trečiojo asmens teisiniu statusu įtrauktas į procesą pareiškėjos bankrutavusios įmonės bankroto administratorės iniciatyva. Nors jo įtraukimo į procesą būtinumas administratorės tiesiogiai neįvardijamas, tiek bankroto administratorės pareiškime, tiek trečiojo asmens VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepime į pareiškimą nurodytos aplinkybės leidžia įžvelgti šio asmens procesinį teisinį interesą bylos baigtimi. Bylos dalyvių procesiniuose dokumentuose nurodytos aplinkybės dėl apelianto vaidmens tiek įmonės dokumentų perdavimo procese, tiek vykdant administratorei neperduoto areštuoto turto saugotojo pareigas. Tad netgi jei apeliantas mano neturįs tiesioginio suinteresuotumo bylos (dėl bankroto pripažinimo tyčiniu) baigtimi, aptariamu atveju gali būti įžvelgiami netiesioginio procesinio teisinio suinteresuotumo požymiai. Toks apelianto suinteresuotumas bylos baigtimi yra pakankamas, kad pareiškėjas būtų įtrauktas į procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Pažymėtina, kad teismas negali reikalauti, jog trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimas byloje būtų pagrįstas tiesiogine įtaka, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

30Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu

31Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014). Tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

32Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 3 dalyje įvardytos teisinės bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcijos, kurias paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 straipsniai). Iš ĮBĮ įvardytų aplinkybių, kurios laikomos turinčiomis tyčinio bankroto požymių, matyti, kad bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu ne tik tais atvejais, kai nustatomi veiksmai, kuriais sąmoningai siekta perleisti, sunaikinti, sugadinti ar iššvaistyti įmonės turtą, bet ir akivaizdžiai aplaidus įmonės valdymo organų pareigų, numatytų įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose, vykdymo faktas. Įrodinėdama tyčinį BUAB „Heles group“ bankrotą, administratorė akcentavo, o pirmosios instancijos teismas konstatavo esant buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo faktą, todėl nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pasisakytina būtent šio tyčinio bankroto požymių kriterijaus klausimu.

33Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę jos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis).

34Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).

35Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2011 m. lapkričio 18 d. įmonės vadovu buvo V. Š., nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. lapkričio 7 d. įmonės vadove buvo V. J., nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2014 m. balandžio 30 d. įmonės vadove buvo J. Č., nuo 2014 m. balandžio 30 d. iki 2014 m. gegužės 29 d. įmonės vadovu buvo P. B., nuo 2014 m. gegužės 29 d. iki 2014 m. liepos 28 d. įmonės vadovu buvo A. R.. Pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog įmonei iškėlus bankroto bylą, įmonės dokumentų perdavimo bankroto administratorei pareiga kilo būtent paskutiniajam įmonės vadovui. 2014 m. gegužės 14 d. bylų (dokumentų) perėmimo aktas Nr. 14/02 patvirtina, kad Apskaitos paslaugų teikimo 2013 m. gegužės 21 d. sutarties Nr. 130521/01 pagrindu UAB „Solidus vox“ tvarkė UAB „Heles group“ buhalterinę apskaitą ir perdavė UAB „Heles group“ direktorei J. Č. finansinės atskaitomybės dokumentus. Ir nors, kaip matyti iš pirmiau nurodytų duomenų apie įmonės vadovės įgaliojimų pabaigą, J. Č. jau nebebuvo įmonės vadove, tačiau pareiga jos žinioje buvusius dokumentus perduoti naujajam juridinio asmens vadovui P. B. neišnyko. Iš 2014 m. balandžio 10 d. UAB „Heles group“ dokumentų perdavimo akto matyti, kad UAB „Heles group“ registravimo dokumentai ir kilnojamasis turtas, įmonės pažymėjimas, įstatai, apvalus antspaudas, buhalterinės apskaitos dokumentai per laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki 2014 m. balandžio 10 d., akcijų pirkimo pardavimo sutartis, akcininkų sprendimas dėl akcijų pardavimo, sandėlyje esantys daiktai bei įrenginiai (medžio apdirbimo staklės, overlokas, smulkūs įrankiai) buvo perduoti P. B.. Tačiau abejonių dėl šio akto pagrindu įvykusio perdavimo kelia tai, jog šis aktas sudarytas (t. y. perdavimas įvyko) dar iki to momento, kai buhalterines paslaugas teikusi įmonė UAB „Heles group“ apskaitos dokumentus perdavė J. Č.. Nustatyta aplinkybė suponuoja išvadą, jog šiuo 2014 m. balandžio 10 d. aktu J. Č. negalėjo perduoti to, ko ginčui aktualiu metu dar neturėjo savo žinioje. Todėl dokumentas, kuriuo remdamasi J. Č. neigia savo galimos atsakomybės faktą, tikėtinai fiktyvus. Juolab, kad kiti bylos duomenys paneigia šią J. Č. poziciją. Po J. Č. įmonės vadovo pareigas ėję asmenys – tiek A. R., tiek P. B., neigė perėmę BUAB „Heles group“ dokumentus. Be to, ikiteisminio tyrimo metu apeliantė pateikė kitokią aplinkybių versiją, jog dokumentus esą perdavė apeliantui R. M.. Kaip teisingai pažymėjo trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius, dar iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovų ir atstovų pateikti duomenys patvirtina, kad likus keliems mėnesiams iki bankroto bylos iškėlimo įmonė iš tikrųjų turėjo ir kilnojamojo turto, ir lėšų, kas taip pat nebuvo perduota bankroto administratorei. Apeliacinio teismo vertinimu, nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog įmonės turtas ir dokumentai bankroto administratorei nebuvo perduoti sąmoningai siekiant nuslėpti tikrąją įmonės finansinę padėtį, prievolių kreditoriams išvengimo tikslu siekiant paslėpti turtą arba jo perleidimą tretiesiems asmenims. Be to, tokių aplinkybių kontekste labiau tikėtina, kad itin dažna įmonės vadovų ir akcininkų kaita prieš bankroto bylos iškėlimą taip pat galėjo būti nukreipta į nurodytų tikslų siekimą bei atsakomybės ir nepalankių pasekmių vengimą. Pirmosios instancijos teismo nuostata, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma (vedama) netinkamai ir dėl to sąmoningai vengta įmonės dokumentų ir turto perdavimo, arba jie be svarbių priežasčių nėra išsaugoti, pagrįsta ir atitinka bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkte numatytų tyčinio bankroto požymių yra pagrįstos ir teisėtos, o apeliantų argumentai neteikia pagrindo jomis abejoti.

36Apeliantų atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nenurodė, kokie trečiųjų asmenų (apeliantų) veiksmai sąlygojo BUAB „Heles group“ privedimą prie bankroto. Apeliantų tvirtinimu, įmonės bankrotą lėmė verslo nesėkmė, o ne vadovų tyčiniai neteisėti veiksmai. Apeliacinis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai apeliantų pozicijai. Kaip minėta, bylose, kuriose nagrinėjami su įmonių bankrotu susiję klausimai, aktyvus teismui skirtas vaidmuo nepašalina proceso dalyvių procesinių pareigų vykdymo. Kita vertus, apeliacinio teismo neįtikina deklaratyvūs teiginiai dėl teismo aktyvumo stokos. Apeliantai nenurodė konkrečių teismo veiksmų, kurių trūkumas ar ydos galėjo lemti nevisapusišką bylos išnagrinėjimą. Apeliantų pozicijos nepagrindžia deklaratyvus argumentas, jog teismas privalėjęs patikslinti proceso dalyvių įrodinėjimo pareigą. Iš bankroto administratorės pareiškimu apibrėžtų bylos nagrinėjimo ribų akivaizdu, jog šiuo atveju tretieji asmenys turėjo pagrįsti savo teiginius dėl pareigos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus įvykdymo. Trečiųjų asmenų paaiškinimų turinys leidžia manyti, jog jie, neigdami savo prievoles, atsakomybę dėl sąmoningo vengimo įvykdyti perdavimo pareigą siekia perkelti vienas kitam, arba tiems asmenims, kurie, tikėtina, įmonės vadovais galėjo būti paskirti tik formaliai ir vadovų funkcijų realiai nevykdė, be to, įmonės turtas bei dokumentai tiems asmenims nebuvo perduoti.

37Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirųjų skundų argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių trečiųjų asmenų veiksmų, lėmusių sąmoningą bendrovės privedimą prie bankroto. Kaip minėta anksčiau, tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Taigi sprendžiant įmonės bankroto kvalifikavimo tyčiniu klausimą neturi būti įvardijamas konkretus asmuo, kurio veiksmai nulėmė ar galėjo nulemti tyčinį įmonės privedimą prie bankroto. Pakanka nustatyti į šio tikslo siekimą nukreiptų aplinkybių visumą. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių visumą nustatė ir jų pagrindu UAB „Heles group“ bankrotą pripažino tyčiniu. Nesutiktina su apelianto R. M. skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkretaus tyčinio bankroto pagrindo. Kaip matyti iš apskųstos nutarties turinio, teismas nurodė tiek faktinį pagrindą – konkrečius veiksmus, nukreiptus į sąmoningą įmonės privedimą prie bankroto (dokumentų ir turto neišsaugojimas, neperdavimas ir netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas), tiek teisinį pagrindą – konstatuotas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų egzistavimas. Priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, neprivalėjo nustatyti tikrąją įmonės nemokumą ar bankrotą lėmusią priežastį. Pagal teismų formuojamą praktiką, siekiant įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu, nėra būtina įrodyti, kad vienintelė priežastis, lėmusi bendrovės nemokumą, yra tyčiniai jos vadovų ar akcininkų veiksmai. Tyčinis bankrotas gali būti nustatytas vien tik konstatavus, kad yra tam tikri tyčinio bankroto požymiai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-372/2010).

38Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl apeliantų atskiruosiuose skunduose nurodytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį, kuria patenkintas bankroto administratorės prašymas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais motyvais, todėl atskiruosius skundus atmeta, o Vilniaus apygardos teismo nutartį palieka nepakeistą.

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskiruosius skundus,... 3. I. Klausimo esmė... 4. Byloje sprendžiamas bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Heles... 6. BUAB „Heles group“ bankroto administratorė UAB „Bankroto ir verslo... 7. Trečiasis asmuo R. M. su bankroto administratorės pareiškimu nesutiko,... 8. Trečiasis asmuo J. Č. prašė pareiškimą dėl įmonės bankroto... 9. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius nurodė laikotarpiu nuo 2012 m. vasario... 10. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija sutiko su bankroto... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 18 d. nutartimi BUAB „Heles... 13. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus,... 14. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 15. Trečiasis asmuo J. Č. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 16. Trečiasis asmuo J. Č. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.... 17. Trečiasis asmuo R. M. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2016... 18. 1. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog trečiasis asmuo R.... 19. 2. Pirmosios instancijos teismas nevertino suinteresuoto asmens nurodytų... 20. 3. Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, nenurodė, kokie... 21. BUAB „Heles group“ bankroto administratorė su trečiųjų asmenų J. Č.... 22. Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atskiruosius skundus... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 24. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d.... 25. Dėl naujų įrodymų priėmimo ir naujų argumentų vertinimo... 26. Trečiasis asmuo J. Č. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus:... 27. Dėl apelianto R. M. procesinės padėties... 28. Apelianto R. M. atskirajame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas... 29. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą... 30. Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu... 31. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio... 32. Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties... 33. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37... 34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 35. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nuo 2011 m. lapkričio 5 d. iki... 36. Apeliantų atskiruosiuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas... 37. Apeliacinis teismas neturi pagrindo sutikti su atskirųjų skundų argumentu,... 38. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl apeliantų... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 40. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą....