Byla 3K-3-21/2010
Dėl atmesto UAB „Smiltainis ir ko“ prašymo jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu BUAB „Vilnita“ bankroto byloje

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Smiltainis ir ko“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutarties dėl atmesto UAB „Smiltainis ir ko“ prašymo jį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu BUAB „Vilnita“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Pareiškėjas UAB „Smiltainis ir ko“ teismui pateikė prašymą dėl įtraukimo į BUAB „Vilnita“ bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad atsakovo BUAB „Vilnita“ ir AB „Swedbank“ 2007 m. kovo 21 d. buvo sudaryta kredito sutartis, pagal kurią BUAB „Vilnita“ buvo suteiktas 9 831 000 Lt kreditas. Tą pačią dieną pareiškėjo UAB „Smiltainis ir Ko“ ir AB „Swedbank“ buvo sudaryta laidavimo sutartis, pagal kurią pareiškėjas laidavo bankui už UAB „Vilnita“ ir įsipareigojo atsakyti bankui visu savo turtu už tai, kad UAB „Vilnita“ įvykdys visus savo įsipareigojimus pagal šią kredito sutartį. Pareiškėjas nurodo, kad jo, kaip solidariai su UAB „Vilnita“ atsakingo prieš banką asmens, teisėms ir pareigoms turės tiesioginės įtakos BUAB „Vilnita“ bankroto procedūros vykdymo metu BUAB „Vilnita“ kreditoriui AB „Swedbank“ išmokėtos sumos bei likusi neišmokėta suma ir nuo to priklausys pareiškėjo prievolės bankui dydis. Pareiškėjui sumokėjus visą ar dalį skolos už BUAB „Vilnita“ AB „Swedbank“, pereis visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, t. y. pareiškėjas turėtų teisę tapti BUAB „Vilnita“ kreditoriumi. Taigi atsakovo BUAB „Vilnita“ bankroto bylos eiga ir baigtis turi ir turės tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl pareiškėjas turi teisę įstoti ir turėtų būti įtrauktinas į šią bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymą atmetė ir nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymą trečiaisiais asmenimis pripažintini įmonės kreditoriai. Trečiųjų asmenų teises šie asmenys įgyja tik nuo teismo nutarties, kuria išspręstas jų reikalavimų įtraukimo į kreditorių reikalavimų sąrašą klausimas, priėmimo dienos. Kol laiduotojas nėra įvykdęs prievolės kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis, tol jis netrauktinas trečiuoju asmeniu į pagrindinio skolininko bankroto bylos nagrinėjimą, nes bankroto byloje trečiaisiais asmenimis laikytini įmonės kreditoriai - fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys teisę reikalauti iš įmonės vykdyti prievoles ir įsipareigojimus, kurių finansinius reikalavimus bankrutuojančiai įmonei patvirtina teismas. Asmenys, kurie nėra teismo nutartimi įtraukti į kreditorių sąrašą, nėra laikomi bankroto byloje dalyvaujančiais asmenimis, t. y. trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Teismas taip pat nurodė, kad, laiduotojui įvykdžius visą ar dalį prievolės, jis įgys finansinį reikalavimą į bankrutuojančią įmonę bei atitinkamai jam pereis teisės į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės. Kreditoriui pareiškus Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka finansinį reikalavimą bankrutuojančios įmonės administratoriui ir teismui jį patvirtinus, jis taps įmonės kreditoriumi – trečiuoju asmeniu bankroto byloje, kurio teisėms ir pareigoms turės įtakos bankroto bylos išsprendimas. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo finansinį reikalavimą įmonei, o apibendrinant pirmiau išdėstytus argumentus darytina išvada, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas asmuo, neturintis finansinių reikalavimų įmonei, negali tapti trečiuoju asmeniu bankroto byloje, nes neturi procesinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad klausimų, susijusių su trečiųjų asmenų statusu bankroto byloje, Įmonių bankroto įstatymas specialiai nereglamentuoja ir jie sprendžiami bendra CPK nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad AB „Swedbank“ dar nepatvirtintas BUAB „Vilnita“ kreditoriumi ir neįtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, jog nuo bankroto bylos baigties priklausys apelianto teisės ir pareigos. Pagal apelianto ir AB „Swedbank“ sudarytą laidavimo sutartį apelianto atsakomybė yra solidari ir jis laikytinas tik AB „Swedbank“ skolininku. Kol prievolė pagal laidavimo sutartį nėra įvykdyta, tol apeliantas neturi reikalavimo teisės atsakovui BUAB „Vilnita“. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad UAB „Smiltainis ir ko“ į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, būtų galima įtraukti tuo atveju, jeigu jis turėtų kokį nors finansinį reikalavimą atsakovui, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog tokių reikalavimų nepateikė. UAB „Smiltainis ir ko“ neturi procesinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto neįtraukė į bankroto bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

9III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie jo teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, įtraukti UAB „Smiltainis ir ko“ trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų į civilinę bylą. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

111. ĮBĮ nėra normų, draudžiančių trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, į bankroto bylą įtraukti laiduotojų (solidariųjų bendraskolių), t. y. ĮBĮ nenustatyta išimčių ar draudimų dėl laiduotojo įtraukimo trečiuoju asmeniu į bankroto bylą. CPK 47 straipsnyje nereikalaujama tiesioginio finansinio reikalavimo turėjimo teisės bankrutuojančios įmonės laiduotojui, norinčiam tapti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

122. Teismai nurodė, kad pareiškėjo teisės ir pareigos priklauso nuo atsakovo bankroto bylos, taigi pripažino atsakovo ir pareiškėjo tiesioginį ryšį dėl bendro solidaraus įsipareigojimo jų kreditoriui, ir, kad vieno iš jų (atsakovo ar pareiškėjo) prievolės įvykdymas bendram kreditoriui turės tiesioginės įtakos kito prievolėms ir jų dydžiui. Tačiau net pripažinę šį faktą, teismai vis tiek nustatė, jog pareiškėjas neturi teisės būti trečiuoju asmeniu atsakovo bankroto byloje.

133. CK 6.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas dėl kreditoriaus ir vieno iš bendraskolių ginčo turi įtakos kitiems bendraskoliams. BUAB „Vilnita“ bankroto bylos baigtis ir eiga turi tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl teismai nepagrįstai kasatoriaus į bylą neįtraukė trečiuoju asmeniu.

144. Teismai priimdami sprendimus taikė precedentus, kurių neturėjo taikyti (t. y. taikė juos a priori, neatsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes), ir netaikė precedentų, kuriuos turėjo taikyti. Antai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002 ir 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2004 išaiškino, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai. Taigi teismai reikalavo tai, kas neprivaloma.

15Atsiliepimų į kasacinį skundą byloje nepateikta.

16Byloje pateiktas atsakovo BUAB „Vilnita“ prisidėjimas prie pareiškėjo UAB „Smiltainis ir ko“ kasacinio skundo, kuriuo iš esmės palaikomi kasacinio skundo argumentai.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18Pagrindinis byloje kilęs ir kasaciniame procese nagrinėjamas klausimas – ar laiduotojas UAB „Smiltainis ir ko“ turi teisę dalyvauti skolininko ir atsakovo BUAB „Vilnita“bankroto byloje. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas sprendžia tik teisės klausimus. Konkrečių faktinių aplinkybių buvimą patvirtinančių įrodymų tyrimas ir vertinimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Kasacinis teismas gali spręsti tik klausimus, ar žemesniųjų instancijų teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias trečiųjų asmenų institutą civiliniame procese, ar tinkamai nustatė trečiųjų asmenų padėties ypatumus (ar šių asmenų ypatumų nebuvimą) bankroto bylose, taip pat laiduotojo ryšį su skolininko bankroto byla. Dėl teisinių pagrindų dalyvauti trečiuoju asmeniu civilinėje byloje

19Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų teises. CPK 46 ir 47 straipsniuose tretieji asmenys skirstomi į trečiuosius asmenis, pareiškiančius savarankiškus reikalavimus, ir trečiuosius asmenis, nepareiškiančius savarankiškų reikalavimų. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių (ieškovo ir atsakovo) atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu jau bylinėjasi. Dėl to CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti tiesioginį poveikį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialiosioms teisėms ir pareigoms, jų buvimui ir apimčiai.

20Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturės. Vis dėl to, CPK 47 straipsnyje įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai, pavyzdžiui, atsakovas, kurio pusėje buvo trečiasis asmuo, pralaimėjęs bylą, gali nukreipti regresinį reikalavimą trečiajam asmeniui. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Antai CPK 47 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Jie taip pat neturi teisės reikalauti, kad teismo sprendimas būtų priverstinai įvykdytas. Taigi trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesinių įstatymų suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti pačių įvairiausių. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje. Kita vertus, spręsdamas tokio asmens įtraukimo klausimą, teismas negali reikalauti, kad asmuo pagrįstų savo dalyvavimą byloje tuo, kad byla turės tiesioginės įtakos jo materialiosioms teisėms ir pareigoms, nes tokie padariniai būdingi tik bylos šaliai arba trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus.

21Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ĮBĮ nenustatyta CPK bendrųjų taisyklių dėl proceso dalyvių išimčių, todėl CPK bendrosios taisyklės ir tvarka dėl proceso dalyvių taikytinos ir formuojant bankroto bylos subjektų sąrašą. CPK nenustato reikalavimo, kad trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų privalėtų turėti reikalavimo teisę ginčo dalyko atžvilgiu. Tokio reikalavimo nenustatyta ir specialiuose įstatymuose, taip pat ir ĮBĮ. Be to, tai patvirtina ir lingvistinė sąvokos „trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų“ analizė. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teisinio reikalavimo turėjimas tokiam subjektui nėra būtina prielaida dalyvauti procese, o trečiojo asmens materialusis teisinis ryšys su byla gali būti pagrįstas ir kitomis aplinkybėmis, nei teisinio reikalavimo turėjimas. Dėl to, teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog asmuo galėtų dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, būtina įrodyti pakankamą (glaudų) asmens ir bankroto bylos materialinį teisinį ryšį, neapsiribojant vien teisinio reikalavimo bankroto byloje turėjimu. Asmuo neprivalo būti kreditoriumi bankroto procese. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo nurodyta, kad įmonės akcininko, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Įstatyminių ir teismų praktikos nuostatų pagrindu darytina išvada, kad bankrutuojančios įmonės akcininkai atskirais atvejais gali dalyvauti bankroto byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, statusu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis UAB ,,Žaibo ratas“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-228/2008).

22Dėl laiduotojo teisinio ryšio su bankroto byla nustatymo

23Kasatorius yra atsakovo – BUAB „Vilnita“ – laiduotojas. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę (CK 6.83 straipsnio 1 dalis). Jei laiduotojas įvykdo už skolininką prievolę ir ko kita nenumato sutartis, laiduotojas turi galimybę kompensuoti savo praradimus nukreipdamas į skolininką regresinį reikalavimą (laidavimas su regreso teise). Tačiau pagrindiniam skolininkui bankrutuojant gali susidaryti situacija, kad po bankroto bylos įvykdęs prievolę už skolininką laiduotojas nebeturės į ką nukreipti regresinio reikalavimo, nes skolininkas bus likviduotas. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo – skolininkas – likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Susiklosčius tokiai situacijai pripažintina, kad laiduotojas yra suinteresuotas, jog bankroto procese kreditoriaus reikalavimas būtų patenkintas kuo didesne apimtimi, nes laiduotojas objektyviai nebeturės galimybės įgyvendinti regreso į skolininką teisės, nes paties skolininko nebebus. Siekiant įgyvendinti šį interesą, būtina sudaryti objektyvias sąlygas laiduotojui pačiam dalyvauti bankroto procese. Tai jam leistų naudotis visomis procesinėmis byloje dalyvaujančio asmens teisėmis (išskyrus tas, kurios susijusios su disponavimu ginčo dalyku) ir taip asmeniškai dalyvauti procese. Laiduotojas neturi garantijų, kad kiti asmenys (kreditoriai, bankroto administratorius) veiks taip, kad būtų užtikrinti laiduotojo interesai.

24Taip pat atmestinas argumentas, kad laiduotojo įtraukimas apsunkins bankroto procesą. Civilinio proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis) lemia operatyvaus proceso siekį ir bankroto bylose. Proceso operatyvumą visų pirma turi užtikrinti procesui vadovaujantis teismas. Pareigas skatinti procesą, jo nevilkinti taip pat turi byloje dalyvaujantys asmenys. Pažymėtina, kad proceso vilkinimas yra piktnaudžiavimo procesu atvejis, t. y. civilinis deliktas, už kurį gali būti taikoma civilinė atsakomybė (CPK 95 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis) bei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda. Vadovaudamasis CK 1.137 straipsnio 3 dalimi teismas gali atsisakyti ginti subjektinę teisę, kuria piktnaudžiaujama. Teismas gali nepriimti pavėluotai pateiktų prašymų, įrodymų ar procesinių dokumentų ir naudoti kitas įstatyme įtvirtintas proceso skatinimo ir greitinimo priemones. Tačiau pažymėtina, kad asmens neįtraukimas į bankroto procesą trečiuoju asmeniu, kaip proceso operatyvumo užtikrinimo priemonė, gali būti taikoma tik tada, jei tas asmuo iš tiesų neturi pakankamo teisinio ryšio su byla. Jei toks ryšys egzistuoja, bankroto proceso operatyvumas turi būti užtikrinamas kitais būdais. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto proceso operatyvumo siekis yra itin svarbus, tačiau juo remiantis negalima paneigti konstitucinio teisingumo principo (Konstitucijos preambulė; Konstitucijos 109 straipsnis). Tokia padėtis susidarytų, jei būtų ignoruojamas pagrįstas laiduotojo interesas dalyvauti bankroto byloje ir apsaugoti savo interesus. Viena vertus, bankroto procesas turi būti vykdomas kuo operatyviau, tačiau, kita vertus, kartu sudarant galimybes jame dalyvauti pagrįstai suinteresuotiems asmenims. Atsižvelgdama į nustatytas bylos aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skolininko BUAB „Vilnita“ bankroto bylos ryšys su laiduotojo UAB „Smiltainis ir ko“ materialiąja teisine padėtimi yra pakankamai glaudus tam, kad laiduotoją (kasatorių) įtraukti į bankroto bylą dalyvauti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

25Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra padaryti materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų, sukuriančių kasacijos pagrindą (CPK 359 straipsnio 3 dalis). Esant pagrindui įtraukti kasatorių dalyvauti bankroto byloje trečiuoju asmeniu, to nebuvo padaryta, netinkamai išaiškinus ir pritaikius civilinio proceso teisės, bankroto teisės ir prievolių teisės nuostatas. Tai sudaro pagrindą žemesniųjų instancijų teismų nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – į BUAB „Vilnita“ bankroto bylą kasatorių UAB „Smiltainis ir ko“ įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

26Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

27Kasatorius kasaciniame skunde prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jas patvirtinančių įrodymų, todėl šios išlaidos nepriteisiamos (CPK 178 straipsnis).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – kasatorių UAB „Smiltainis ir ko“ įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, BUAB „Vilnita“ bankroto byloje.

30Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Pareiškėjas UAB „Smiltainis ir ko“ teismui pateikė prašymą dėl... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 8 d. nutartimi prašymą atmetė... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2009 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir prisidėjimo prie jo teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009... 11. 1. ĮBĮ nėra normų, draudžiančių trečiaisiais asmenimis,... 12. 2. Teismai nurodė, kad pareiškėjo teisės ir pareigos priklauso nuo atsakovo... 13. 3. CK 6.14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimas dėl... 14. 4. Teismai priimdami sprendimus taikė precedentus, kurių neturėjo taikyti... 15. Atsiliepimų į kasacinį skundą byloje nepateikta.... 16. Byloje pateiktas atsakovo BUAB „Vilnita“ prisidėjimas prie pareiškėjo... 17. Teisėjų kolegija... 18. Pagrindinis byloje kilęs ir kasaciniame procese nagrinėjamas klausimas – ar... 19. Ginčo teisenoje byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi (ir atitinkamai... 20. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų,... 21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ĮBĮ nenustatyta CPK bendrųjų taisyklių... 22. Dėl laiduotojo teisinio ryšio su bankroto byla nustatymo... 23. Kasatorius yra atsakovo – BUAB „Vilnita“ – laiduotojas. Kai prievolė... 24. Taip pat atmestinas argumentas, kad laiduotojo įtraukimas apsunkins bankroto... 25. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 26. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo... 27. Kasatorius kasaciniame skunde prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gegužės 8 d. nutartį ir Lietuvos... 30. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...