Byla 2A-473-178/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Audoritas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1440-230/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Audoritas“ ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Audoritas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su (patikslintu) ieškiniu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, prašydamas priteisti iš atsakovo: 1) 95 031,31 Lt susidariusias išlaidas dėl kapitalinio remonto, kurios turėjo būti įskaitomos į nuompinigius, neviršijančius nuompinigių sumos, susidarančios per visą nuomos laikotarpį; 2) 178 968,87 Lt ypatingųjų išlaidų, kurios atsirado dėl daikto pagerinimo, 3) 300 Lt turto vertinimo ataskaitos išlaidas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2002 m. gegužės 20 d. sudarė ilgalaikio materialiojo nekilnojamojo turto, esančio Vytauto pr. 9, Kaunas – 118,36 kv. m negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 5 (toliau – Nuomos sutartis), kurių naudojimo paskirtis – prekybinė veikla. Nuomos sutartis 2002 m. birželio 21 d. įregistruota VĮ Registrų centras. Atsakovas nuomos sutartimi įsipareigojo perduoti ieškovui 118,36 kv. m negyvenamąsias patalpas naudoti prekybinei veiklai, o ieškovas įsipareigojo mokėti nuompinigius – 1 657,04 Lt per mėnesį su PVM. Nuomos sutarties sąlygos buvo vykdomos tol, kol ieškovas gavo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. T-209 dėl nekilnojamojo turto įtraukimo į Kauno miesto savivaldybės privatizavimo objektų sąrašą. Ieškovas, pasirašęs nuomos sutartį ir matydamas, kad patalpoms reikia kapitalinio remonto, vykdydamas nuomos sutarties sąlygas, kreipėsi į atsakovą dėl raštiško sutikimo. 2002 m. birželio 24 d. Kauno miesto savivaldybės Administracijos pastatų priežiūros ir nuomos skyrius sprendime Nr. 874 sutiko, kad šioms patalpoms pagerinti ieškovo lėšomis būtų rengiami projektavimo dokumentai, sudaroma darbų sąmata bei atlikti kapitalinio remonto (bendrastatybiniai, santechniniai, elektromontažo) darbai ir nurodė, kad į nuompinigius bus įskaitomos ieškovo padarytos išlaidos patalpoms pagerinti, tačiau jos negalės viršyti nuompinigių sumos, susidarančios per trejus metus. Gavęs atsakovo (nuomotojo) sutikimą, ieškovas patalpas pritaikė savo veiklai, tačiau atsakovas pažeidė Nuomos sutarties 16.1. punktą, nustatantį, kad išlaidos būtų įskaitomos į nuompinigius ir neviršytų nuompinigių sumos, susidarančios per visą nuomos laikotarpį. Ieškovas nurodo, kad jis visą sutarties laikotarpį, išskyrus nuo 2003 m. balandžio 1 d. iki 2003 m. lapkričio 30 d., mokėjo nuomos mokestį po 1 657,04 Lt per mėnesį su PVM, todėl ieškovas dėl atsakovo nepagrįstų ir neteisėtų veiksmų patyrė 95 031,13 Lt žalą, atsiradusią dėl išsinuomotose patalpose atlikto kapitalinio remonto darbų patirtų išlaidų. Ieškovas, remdamasi CK 4.10 straipsniu, CK 4.34 straipsnio 3 dalimi, taip pat prašo priteisti 178 968,87 Lt ypatingųjų daikto pagerinimo išlaidų. Reikalavimą grindžia tuo, jog 2002 m. rugpjūčio 22 d. 118,36 kv.m. negyvenamų patalpų Vytauto pr. 9, Kauno mieste, rinkos vertė buvo 148 000 Lt, o 2012 m. rugpjūčio 22 d. – 422 000 Lt. Ieškovo teigimu, daikto (patalpų) vertei nuo 148 000 Lt padidėjus iki 422 000 Lt ir atėmus padarytas jų pagerinimo 95 031,13 Lt išlaidas, susidarė 178 968,87 Lt vertės padidėjimas. 2013 m. gegužės 16 d. įvykusiame aukcione ieškovo nuomojamos patalpos parduotos UAB „Liūtukas“ ir Ko, kuris su ieškovo 2013 m. lapkričio 1 d. sudarė šių negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 05.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šalis siejo sutartiniai ginčo patalpų nuomos santykiai, todėl ieškovo, kaip nuomininko, teisės turėtų būti ginamos, šalių sudaryta nuomos sutartimi ir jos sąlygomis bei nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis, o ne valdymo gynimą reglamentuojančiomis teisės normomis. Iš šalių sudarytos nuomos sutarties matyti, kad šalys dėl kapitalinio remonto atlikimo išnuomotose patalpose yra sutarusios taip: nuomotojas (atsakovas) įsipareigojo sutarties galiojimo metu atlikti nuomojamo turto ar su juo susijusių inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbus (sutarties 9.2 p.), o nuomininkas (ieškovas) įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuomojamo turto einamąjį remontą (sutarties 10.2 p.). Tai atitinka ir CK 6.491 bei 6.492 straipsnių reikalavimus, kuriais nustatyta nuomotojo pareiga atlikti kapitalinį remontą ir nuomininko pareiga išlaikyti išsinuomotą turtą. Sutarties 11 punkte buvo numatyta, kad nuomininkui draudžiama be nuomotojo (tais atvejais, kai sprendimą dėl turto nuomos priima steigėjas – be steigėjo arba jo įgalioto asmens) rašytinio sutikimo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (sutarties 11.2 p.). Tačiau šalys, pasirašydamos nuomos sutartį, numatė ir papildomas sąlygas dėl turto pagerinimų atlikimo. Sutarties 16.1 punkte šalys numatė, kad nuomininkas, nuomotojui sutikus, gali atlikti turto kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti), pritaikydamas turtą savo veiklai. Sutikimas dėl nuomininko teisės atlikti kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą) duodamas raštu, jį pasirašo sprendimus dėl valstybės turto nuomos priimančio subjekto įgaliotas asmuo, bet tik su sąlyga, kad išlaidos būtų įskaitomos į nuompinigius ir neviršytų nuompinigių sumos, susidarančios per visą nuomos laikotarpį. Būtent šią sutarties sąlygą atitinkantį sutikimą atsakovas davė ieškovui patalpų remonto darbams atlikti 2002 m. birželio 24 d. raštu Nr. 874. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad šalys susitarė tik dėl vienintelio galimo ieškovo išlaidų, patirtų dėl išnuomotų negyvenamųjų patalų pagerinimo, atlyginimo būdo, t.y. įskaitymo į nuompinigius. Teismas pažymėjo, kad ir nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso organizavimo taisyklių priede nurodytoje Valstybės ir savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos pavyzdinėje sutartyje taip pat buvo nurodyta sąlyga, numačiusi galimybę pagerinimo išlaidas įskaityti tik į nuompinigius. Sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valdymą, naudojimą ir disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Todėl esant tokiems nenuginčytiems šalių susitarimams ir nurodytam teisiniam reglamentavimui, teismas sprendė, kad ieškovas negali reikalauti pagerinimo išlaidų atlyginimo kitokiu nei nustatyta sutartimi būdu. Ieškovas pripažįsta, kad nesikreipė dėl šių išlaidų įskaitymo į nuompinigius, nes tikėjosi privatizuojant patalpas būti pakviestas tiesioginėms deryboms be aukciono, kadangi į privatizuojamas patalpas investavo savo privatų kapitalą. Ieškovas nebuvo pakviesta tiesioginių derybų, tačiau šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir jomis nėra grindžiami atsakovui reiškiami reikalavimai. Be to, šalių ginčas dėl ieškovo pagerintų patalpų privatizavimo jau buvo nagrinėtas Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2381-800/2013, tačiau byla nutraukta priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio. Teismo vertinimu, tai tik patvirtina, kad ieškovas pats savo valia, galiojant šalių sudarytai nuomos sutarčiai, sutarties nustatyta tvarka nesikreipė dėl patirtų išlaidų įskaitymo į nuompinigius. Teismas nustatęs, kad ieškovas neturi teisės reikalauti atlyginti turto pagerinimo išlaidų, tokį reikalavimą atmetė nevertinant šių išlaidų pagrįstumo ir jų priskyrimo pagerinimo išlaidoms, susijusioms ar nesusijusioms su pritaikymu bendrovės veiklai.

7Ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui dėl nurodytų išlaidų priteisimo, ieškinį yra įvardijęs dėl žalos atlyginimo ir jame nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų yra patyręs 95 031,13 Lt žalą. Ieškovui, kuris buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų – advokatų, buvo išaiškinta teisė tikslinti ieškinio reikalavimus, tačiau ieškinys buvo patikslintas tik papildant reiškiamus reikalavimus pagrindžiančiais įrodymai, o deliktinės atsakomybės sąlygos ieškinyje nėra grindžiamos ir įrodinėjamos, t. y. ieškovas nenurodė ir neįrodinėjo atsakovo konkrečių neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos, o tik prašo priteisti turto pagerinimo ir ypatingąsias išlaidas. Be to, kaip jau nustatyta, šalis siejo sutartiniai nuomos santykiai, kurių pagrindu ieškovas ir patyrė nurodytas išlaidas. Todėl ieškinio įvardijimas ieškiniu dėl žalos atlyginimo, prašant priteisti turto pagerinimo ir ypatingąsias išlaidas, nelaikytinas ieškiniu dėl žalos atlyginimo, juolab, kad ieškovas nepasinaudojo išaiškinta teise patikslinti ieškinį. Teismas, nustatęs, kad ieškovas neturi pagrindo reikšti reikalavimą atlyginti turto pagerinimo išlaidas, t. y. nenustačius ieškovo teisių pažeidimo, prašant jas ginti ieškinyje nurodytu būdu, netenka prasmės atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį. Teismas nurodė, kad akivaizdu, jog ieškovas išlaidas yra patyręs 2002 m. pabaigoje – 2003 m. pradžioje, todėl jis turėjo pakankamai laiko ginti savo teises, tačiau daugiau kaip 10 metų jų negynė. Tai, kad ieškovas dėl jo lėšomis atliktų pagerinimų tikėjosi patalpų privatizavimo metu būti pakviestas tiesioginių derybų, nesuteikia jam teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo kitokiu būdu nei numatė sutartis ir valstybės bei savivaldybių turto nuomos santykius reglamentavę teisės aktai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

9Ieškovas UAB „Audoritas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas, atlikdamas nuomojamų patalpų kapitalinį remontą, ne tik pritaikė patalpas savo veiklai, bet savo lėšomis iš esmės pagerino statinio būklę: pakeitė ir apšiltino pastato fasado mūro konstrukcijas, įrengė duris su stiklo paketais, sumontavo šiuolaikinės konstrukcijos virtuvinius langus, galinėje sienoje įrengė pakrovimo/iškrovimo rampą. Be to, įvedė ir įrengė elektros, dujų įvadus, rekonstravo vandentiekį, nuotekų tinklą, šildymo dujomis sistemą, suprojektavo ir sumontavo vėdinimo sistemą. Tai įrodyta į bylą pateiktais turto vertinimo dokumentais, fotonuotraukomis, finansiniais dokumentais. Todėl nepagrįstas sprendimo argumentas, kad nėra galimybės nustatyti pastato vertės padidėjimo procentą dėl patalpoms pagerinti padarytų išlaidų, jas įskaitant į nuompinigius.
  2. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad įvertindamas ir parduodamas ginčo turtą jis neužtikrino turto pagerinimo išlaidų atlyginimo apeliantui. Apeliantas turėjo teisę privatizuoti nuomojamas patalpas ir atsakovas privalėjo jį pakviesti į tiesiogines derybas, taip užtikrindamas jo teisių apsaugą. Apelianto vertinimu, teismas žalos atlyginimo klausimą privalėjo spręsti iš esmės, o ne formaliai konstatuoti, jog aplinkybė, kad jis nebuvo pakviestas tiesioginių derybų, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  3. Apeliantas, pasirašęs su atsakovu ilgalaikę patalpų nuomos sutartį ir į išsinuomotą turtą investavęs savo lėšas, kuriomis pagerino valstybinį turtą daugiau nei ½ dalimi jo vertės, protingai ir logiškai elgėsi neprašydamas turėtų išlaidų įskaitymo į nuomos mokestį, nes galiojantis įstatymas numatė galimybę apeliantui įsigyti šias patalpas ne aukciono būdu. Todėl apeliantas siekė šias patalpas nusipirkti ir jose plėtoti savo verslą.
  4. Teismas privalėjo bylą išspręsti iš esmės. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šios bylos ginčo dalykas 95 031,31 Lt išlaidų, susidariusių dėl kapitalinio remonto, kurios turėjo būti įskaitomos į nuompinigius, neviršijančius nuompinigių sumos, susidarančios per visą nuomos laikotarpį, taip pat 178 968,87 Lt ypatingųjų išlaidų, kurios atsirado dėl daikto pagerinimo, priteisimas. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas į nuomojamą turtą atsakovo leidimu investavo privataus kapitalo, kurio vertė didesnė už ½ išsinuomotų patalpų rinkos vertės, pakeitė daugiau kaip ½ pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių komunikacijų, įrengė naujas inžinerines komunikacijas. Į bylą pateikti įrodymai nekelia abejonių ir dėl investicijų dydžio.
  5. Teismas negali pakeisti ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko, tačiau teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas - teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Todėl nepaisant to, ar reikalavimų juridinis pagrindas procesiniame dokumente yra nurodytas teisingai, ar neteisingai, bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.). Vien tai, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštus reikalavimus atmesti.
  6. Tiek pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose nustatyta patalpų vertės padidėjimo išlaidų nustatymo ir atlyginimo tvarka, tiek pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą nuomininkui, kuris teisėtai pagerino nuomotas patalpas, jų privatizavimo metu atlyginamos ne patirtos šiam tikslui būtinos išlaidos, o dėl šio pagerinimo patalpų vertės padidėjimo procentas, t. y. atlyginama ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo, o tai kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010). Šioje byloje teismas taip pat konstatavo, kad atmestini kasatoriaus argumentai, jog teismai neturėjo pagrindo pripažinti ieškovui teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą, nes nuomos sutarties papildymu buvo sutarta, kad lėšos, investuotos į patalpų rekonstrukciją, bus įskaitomos į patalpų nuomos mokestį. Byloje nenustačius, kad investuotos į patalpų pagerinimą lėšos buvo įskaitytos į nuomos mokestį, sutarties sąlyga, kuri nebuvo įvykdyta, nepašalina ieškovo teisės į patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimą. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai ignoravo minėtą teisminę praktiką analogiško pobūdžio byloje.

10Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. 2002 m. gegužės 20 d. šalių pasirašytas realios būklės nustatymo aktas, kuriuo šalys pripažino, kad apeliantui išnuomotoms patalpoms yra reikalingas tik einamasis remontas. 2002 m. birželio 24 d. raštu atsakovas informavo, kad sutinka, jog šioms patalpoms pagerinti apelianto lėšomis būtų rengiami projektavimo dokumentai, sudaroma darbų sąmata bei vykdomi kapitalinio remonto darbai, pritaikant šias patalpas prancūziškos tešlos gaminių parduotuvei - kavinei įrengti. Taip pat nurodė, kad visi šie darbai atliekami apelianto lėšomis. Minėtame rašte išaiškinta, kad išlaidos padarytos patalpų pagerinimui, kurios susiję su bendrovės veikla, į nuompinigius neįskaičiuojamos ir grąžinamos, o išlaidos patalpoms pagerinti, nesusiję su bendrovės veikla, galėjo būti atlygintos, pateikus atitinkamus dokumentus, bet neviršijant nuompinigių sumos už 3 metus, t. y. 59 653,44 Lt (1657,04 Ltx36). Apeliantas su tuo sutiko ir visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį pretenzijų nereiškė.
  2. Sutarties 16.3 punkte numatyta, kad nuomininkui pagerinus išsinuomotą turtą, nuomotojas patikslina nuompinigių dydį, tačiau apeliantui nepateikus atsakovui tai patvirtinančių dokumentų, patalpų vertė, kaip ir nuompinigių dydis nebuvo tikslinti.
  3. Apeliantas patalpų rekonstrukciją atliko siekiant jas efektyviau pritaikyti išimtinai savo veiklai, o ne dėl to, kad jos buvo neva netinkamos būklės. Be to, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui buvo pateikęs pastato techninės būklės defektinį aktą arba atliktą techninę ekspertizę su išvadomis. Pažymėtina, kad šios aplinkybės, apeliantas ir neginčija. Atsakovas neneigia, kad ginčo patalpų remontui buvo duotas sutikimas, tačiau toks sutikimas buvo duotas aiškiai nurodant sąlygas 2002 m. birželio 24 d. rašte Nr. 874. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šalis siejo sutartiniai ginčo patalpų nuomos santykiai, todėl apelianto teisės turėtų būti ginamos remiantis šalių sudaryta nuomos sutartimi ir jos sąlygomis bei nuomos santykius reglamentuojančiomis teisės normomis.
  4. CK 4.34 straipsnio 3 dalis netaikytina, nes ginčas nesusijęs su valdymo gynimu. Taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu apeliantas prašo priteisti iš atsakovo 178 968,87 Lt ypatingųjų išlaidų, kurios atsirado dėl neva daikto pagerinimo, nors tokių išlaidų jis net nepatyrė, o matematiškai iš 2012 m. turto vertinimo ataskaitoje nurodytos sumos atėmė nurodytą 2002 m. turto vertinimo ataskaitoje nurodytą sumą, taip pat atėmė prašomas priteisti 95 031,13 Lt išlaidas. CK 4.10 straipsnis reglamentuoja patirtas išlaidas, o apeliantas net neneigia, kad 178 968,87 Lt išlaidų jis nepatyrė. Tokių nepatirtų „išlaidų“ atlyginimo nenumato joks teisės aktas.
  5. Apeliantui vėliausiai 2003 m. kovo 13 d. turėjo būti žinoma, kad jis gali kreiptis į Kauno miesto savivaldybę, jeigu jis manė, kad patalpos buvo pagerintos ir tie pagerinimai nėra susiję su bendrovės veikla, tam, kad išlaidos būtų įskaitytos į nuompinigius, tačiau jis to nepadarė. Atsakovo teigimu, tai patvirtina, jog pats apeliantas sutiko, kad jam už galimas investicijas nereikia atlyginti. Be to, ginčijamu atveju akivaizdžiai yra praleista ieškinio senatis, kurią atsakovas prašė taikyti.
  6. Iš apelianto pateiktų sąskaitų neaišku, kokios išlaidos buvo ir ar iš viso buvo patirtos patalpų pagerinimui, kurie nesusiję su bendrovės veikla, taip pat dalis jų iš viso nesusiję su patalpų pagerinimu (durys, praplatinimai, apvadai, stiklinės pertvaros, stiklo lentyna, šviestuvai, halogeninės lemputės, teptukai, padukai baldams, laikikliai lentynoms, apsauga baldams, pakabinamos spynos, lempos, žaliuzės, kriauklės, maišytuvai, ventiliacinės grotelės, atramos durims, taurių laikikliai, lentynos, šepetys klozetui, santechninės detalės, rozetės, diskai atpjovimo ir pan.). Be to, dalis iš jų akivaizdžiai buvo atliktos pritaikant šias patalpas prancūziškos tešlos gaminių parduotuvei - kavinei įrengti: vėdinimo agregatas su šilumos rekuperacija, patalpų interjero projektas, plytelės, oro vėdinimo sistema su rekuperacija, apsaugos sistema, papildomi elektros instaliacijos darbai ir pan. Atsakovo vertinimu, realiai būtinosios išlaidos patalpų pagerinimui, kiek tai nesusiję su bendrovės veikla, nebuvo patirtos, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad pastato pagerinimo darbai yra įrodyti.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Absoliučių sprendimo pagrindų nėra nustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

14Apeliacinis skundas tenkintinas.

15Kaip minėta, Nuomos sutartis sudaryta 2002 m. gegužės 20 d., apeliantas iki patalpų privatizavimo 2013 m. naudojosi išnuomotomis patalpomis (iš ieškinio matyti, kad jomis naudojasi ir pasikeitus patalpų savininkui). Nuomos sutarties 16.1 punktas nustatė, kad nuomininkas, nuomotojui sutikus, gali atlikti turto kapitalinio remonto arba rekonstravimo darbus (pagerinti turtą), pritaikydamas turtą savo veiklai. Sutikimas duodamas raštu, bet tik su sąlyga, kad išlaidos būtų įskaitomos į nuompinigius ir neviršytų nuompinigių sumos, susidarančios per visą nuomos laikotarpį. Atsakovas 2002 m. birželio 24 d. raštu Nr. 874 (toliau – Raštas Nr. 874) sutiko, kad patalpoms pagerinti apelianto lėšomis gali būti rengiami projektavimo dokumentai, sudaroma darbų sąmata bei vykdomi pateiktame eskiziniame projekte ir sąmatoje numatyti kapitalinio remonto (bendrastatybiniai, santechniniai, elektromontažo) darbai, pritaikant šias patalpas prancūziškos tešlos gaminių parduotuvei-kavinei įrengti. Taip pat nurodyta, kad prieš atliekant darbus būtina surašyti pastato būklės defektinį aktą arba atlikti techninę ekspertizę su išvadomis, o neįvertinus patalpų būklės prieš remontą negalės būti nustatomas pastato vertės padidėjimo procentas dėl nuomos metu patalpoms pagerinti padarytų išlaidų. Atsakovas šiame rašte nurodė, kad į nuompinigius bus įskaitomos padarytos išlaidos patalpoms pagerinti, tačiau jos negalės viršyti nuompinigių sumos, susidarančios per trejus metus, o su bendrovės veikla susijusios išlaidos patalpų pagerinimui į nuompinigius nebus įskaičiuojamos ir negrąžinamos. Iš bylos duomenų matyti, kad 2002 m. gruodžio 5 d. buvo išduotas statybos leidimas kapitaliniam remontui atlikti. Taigi, tiek iš šių faktinių aplinkybių, tiek iš atsakovo nurodomų motyvų procesiniuose dokumentuose darytina išvada, kad pats atsakovas pripažino, jog išnuomotoms patalpoms remontas yra būtinas. Apelianto turėtos išlaidos į nuomos mokestį nebuvo įskaitytos, jis nuomos mokestį mokėjo visą laiką, išskyrus 2003 m. balandžio – lapkričio mėn. laikotarpį. Apeliantas nurodė, kad, tikėdamasis dalyvauti patalpų privatizavime tiesioginių derybų būdu, įskaityti nuomos mokestį anksčiau nereikalavo (t. 1, b.l. 193).

16Apeliantas šioje byloje pareiškė du reikalavimus: vienas - dėl remontui turėtų išlaidų atlyginimo, antras – dėl pastato pagerinimo (vertės padidinimo). Galima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad apeliantas savo reikalavimams pagrįsti ieškinyje rėmėsi ne tomis materialinėmis teisės normomis, tačiau tai per se nereiškia, kad jis apskritai pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Skirtingai nei faktinis, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui neprivalomas ir jo nesaisto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2010). Teisingai teisiškai kvalifikuoti ginčo santykius yra bet kurios instancijos teismo pareiga: jei žemesnės instancijos teismas juos kvalifikuoja klaidingai, aukštesnės instancijos teismas turi klaidą ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 3K-3-257/2011). Šiuo atveju iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad apeliantas siekia atgauti investicijas į nuomotas patalpas tiek atlyginant remonto išlaidas, tiek patalpų vertės dėl atliktų investicijų padidėjimą.

17Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį iš esmės remdamasis tuo, kad apeliantas, anksčiau neprašęs įskaityti turėtas remonto išlaidas į nuompinigius, neturi teisės reikalauti iš nuomotojo atlyginti turto pagerinimo išlaidas, nevertinant jų pagrįstumo ir priskyrimo pagerinimo išlaidoms, susijusioms ar nesusijusioms su pritaikymu bendrovės veiklai,. Teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka.

18Pagal iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusią Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies redakciją nuomos metu dėl privatizavimo objekto (statinio) pagerinimo padarytas išlaidas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą nuomininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atlygina potencialus pirkėjas, įsigyjantis privatizavimo objektą. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka vertinant tokį privatizavimo objektą turi būti nustatytas vertės padidėjimas procentais dėl šiam objektui (statiniui) pagerinti padarytų išlaidų. Pagal Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintų Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių (galiojusių iki 2014 m. spalio 24 d.) 32 punktą, kai privatizuojami valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausantys objektai (statiniai), kuriems pagerinti buvo patirta išlaidų, nuomininkui gali būti atlyginama tik objektui (statiniui) pagerinti pagal nustatytąja tvarka suderintą projektą patirtos būtinos išlaidos. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad tiek pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose nustatyta patalpų vertės padidėjimo išlaidų nustatymo ir atlyginimo tvarka, tiek pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą nuomininkui, kuris teisėtai pagerino nuomotas patalpas, jų privatizavimo metu atlyginamos ne patirtos šiam tikslui būtinos išlaidos, o dėl šio pagerinimo patalpų vertės padidėjimo procentas, t. y. atlyginama ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo, o tai, kiek dėl tų įdėjimų geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2010). Taip pat išaiškinta, kad, privatizuojant valstybės (savivaldybės) turtą, dėl materialiosios teisės, t. y. nuomos sutarties šalių teisių ir pareigų dėl turto pagerinimo išlaidų turi būti sprendžiama pagal CK įtvirtintą nuomininko turėtų turto pagerinimo išlaidų atlyginimo reglamentavimą <...> Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalies nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo atveju nuomininko teisėtai, turint nuomotojo leidimą, patirtos būtinos turto pagerinimo išlaidos jam būtų kompensuotos pagal CK 6.501 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tuo atveju, kai privatizuojamą turtą įsigyja trečiasis asmuo, turto nuomininkui už pagerinimus atlygina jis. Kai pagerintą turtą įsigyja pats pagerinimus padaręs nuomininkas, jo teisė į turto pagerinimo išlaidų atlyginimą išlieka ir turi būti ginama: tokiu atveju turto pagerinimo išlaidas turi kompensuoti buvęs privatizuoto turto savininkas (valstybė ar savivaldybė). Priešingas įstatymo aiškinimas ir taikymas reikštų nepagrįstą savivaldybės (valstybės) praturtėjimo nuomininko sąskaita įteisinimą, todėl prieštarautų bendriesiems teisės ir civilinių santykių teisinio reglamentavimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-69/2015). Nagrinėjamu atveju tiek Nuomos sutartyje, tiek Rašte Nr.824 atsakovas iš esmės ir sutiko kompensuoti patalpų pagerinimo išlaidas, Rašte Nr.824 nurodė, kad tokios išlaidos nebus kompensuojamos tik apelianto iniciatyva nutraukus Nuomos sutartį prieš terminą. Teisėjų kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad apeliantas iki patalpų privatizavimo nebuvo pareiškęs reikalavimo įskaityti patirtas išlaidas į nuompinigių sumas, savaime nereiškia, kad jis apskritai atsisakė ar prarado teisę gauti išlaidų patalpų pagerinimui atlyginimą minėto teisinio reglamentavimo kontekste, nes nuomos mokesčio (ne)įskaitymas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalį yra reikšmingas tik atlygintinos sumos dydžio nustatymui. Pažymėtina, kad šalys ir nebuvo aptarusios konkretaus laikotarpio, tik kurio ribose įskaitymas būtų galimas, kitaip tariant, nebuvo numatyta, kad įskaitymas turi būti atliktas tik tuojau po darbų atlikimo. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybė, jog įskaitymas nebuvo atliktas iki patalpų privatizavimo, neeliminuoja apelianto teisės reikalauti pagerinimų atlyginimo ir nereiškia atsakovo prisiimtos prievolės pasibaigimo.

19Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo bylose dėl patalpų pagerinimo ir pagerinimų dydžio nustatymo, yra nurodęs, kad nuomininkas, pagerinęs nuomotą daiktą, turi leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti turėtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2004; kt.). Teismai turi nustatyti, dėl kokių atliktų statybos-remonto darbų ir kaip realiai pagerintas panaudos objektas; atskirti, kurie darbai pagerino patalpas, o kurie buvo vykdyti dėl to, kad panaudos gavėjas siekė pritaikyti patalpas savo veiklai, iš kurios neabejotinai buvo gauta ekonominės naudos; sprendžiant patalpų pagerinimo klausimą, kai nuomininkas yra juridinis asmuo, turi būti atsižvelgta į tai, kad jis savo išlaidas privalo pagrįsti buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais, taip pat į tai, kad juridiniam asmeniui keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

20Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nurodydamas, kad nevertina apelianto turėtų išlaidų pagrįstumo ir jų priskyrimo pagerinimo išlaidoms, susijusioms ar nesusijusioms su pritaikymu bendrovės veiklai. Tačiau, dėl pirmiau nurodytų motyvų nepaneigus apelianto teisės reikalauti kompensavimo už patalpų pagerinimą iš esmės, spręstina, dėl kompensavimo dydžio. Šiame kontekste teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apelianto ieškinyje nurodytą pagerinimų apskaičiavimo būdą (iš patalpų rinkos verčių 2012 m. ir 2002 m. skirtumo atimant remontui patirtų išlaidų dalį), nes tai neatitinka paminėto teisinio reglamentavimo, be to, tikėtina, kad dėl turto rinkos dinamikos per dešimtmetį 2002 m. nustatyta patalpų rinkos vertė net ir be jokių atliktų pagerinimų 2012 m. būtų visiškai kitokia. Pirmiau jau paminėta, kokias pagal kasacinio teismo nurodymus reikšmingas aplinkybes ir kokių įrodymų pagrindu reikia nustatyti. Pažymėtina, kad reikalui esant tokios aplinkybės gali būti nustatomos ir atliekant atitinkamas ekspertizes. Apeliantas dublike nurodo, kad buvo pakeistos ir apšiltintos fasado mūro konstrukcijos, įrengtas elektros įvadas, dujos, rekonstruotas vandentiekis, nuotekų tinklas, šildymo sistema ir kt., investicijos sudarė netgi daugiau nei ½ objekto (t. 1, b.l. 190-194). Teismas netyrė į bylą jau pateiktų įrodymų, susijusių su apelianto patirtų išlaidų paskirtimi, ir nepasisakė dėl jų (ne)pakankamumo vienokioms ar kitoms išvadoms padaryti. Į bylą pateikta eilė PVM sąskaitų faktūrų apie pirktas medžiagas, įrenginius, kai kuriuos darbus ir kt., 2002 m. spalio 18 d. sutartis su R. D., 2002 m. lapkričio 12 d. lizingo sutartis (t. 1, b.l. 41-113), tačiau, kaip minėta, teismas nenustatinėjo, kokie konkrečiai darbai atlikti, kokios išlaidos jiems atlikti patirtos, kokie darbai priskirtini patalpų pagerinimui, o kokie tik įmonės veiklos pritaikymui, kokie įrodymai tai (ne)patvirtina. Tik nustačius minėtas aplinkybes galima spręsti, ar apeliantas turi teisę gauti tam tikro dydžio atlyginimą už patalpų pagerinimą. Beje, iš išduoto statybos leidimo matyti, kad kapitalinio remonto darbų atlikimui UAB VYGG „ARCHidėja“ buvo parengusi projektą, iš kurio būtų galima spręsti apie tai, kokie darbai turėjo būti atlikti, tačiau byloje jo nėra; darbų rangovu statybos leidime buvo numatyta kooperatinė statybos bendrovė „Asoleta“, tačiau kas ir kokius darbus atliko apeliantas įrodymų į bylą nepateikė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimą, kad Savivaldybės (valstybės) turto privatizavimo atveju gauta už privatizuotą turtą kaina gali neatitikti privatizavimo objekto vertės, nustatytos įvertinus turtą Privatizavimo įstatymo 10 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta tvarka, todėl aktualu nustatyti ne tik turto vertės padidėjimą procentais, bet ir už privatizuotą objektą gautos turto kainos dalį, proporcingą nuomininko turėtoms turto pagerinimo išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-69/2015).

21Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės; sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2004; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

22Todėl teisėjų kolegija, nustačiusi, kad bylos esmė nebuvo atskleista, aukščiau nurodytų aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme faktiškai reikštų naują bylos nagrinėjimą, naikina skundžiamą sprendimą ir bylą perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Audoritas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 7. Ieškovas, pareiškęs ieškinį atsakovui dėl nurodytų išlaidų priteisimo,... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 9. Ieškovas UAB „Audoritas“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo... 10. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Absoliučių sprendimo pagrindų nėra nustatyta, todėl nagrinėtinas... 14. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 15. Kaip minėta, Nuomos sutartis sudaryta 2002 m. gegužės 20 d., apeliantas iki... 16. Apeliantas šioje byloje pareiškė du reikalavimus: vienas - dėl remontui... 17. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį iš esmės remdamasis tuo, kad... 18. Pagal iki 2014 m. spalio 1 d. galiojusią Valstybės ir savivaldybių turto... 19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 20. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį nurodydamas, kad... 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bylos esmė... 22. Todėl teisėjų kolegija, nustačiusi, kad bylos esmė nebuvo atskleista,... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Kauno apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą...