Byla A-143-1385-08

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Julijai Ožereljevai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus teritorinės muitinės skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. R. dėl atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2 – 6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą vyresniajam inspektoriui trečiajam suinteresuotam asmeniui G. R. (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo).

5Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – Taisyklės) 26 punktu buvo priimtas sprendimas už Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2004 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 3B-303 patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės posto vyresniojo inspektoriaus, atliekančio pareigas Vilniaus krovinių (Kirtimai, Paneriai, Savanoriai, Žirmūnai) poste, pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 10.1 ir 10.2 punktų netinkamą vykdymą skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą – pastabą. Tačiau atsakovas atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, remdamasis 2005 m. birželio 30 d. Vilniaus teritorinės muitinės ir Vilniaus teritorinės muitinės įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties (toliau – Kolektyvinė sutartis) 4 straipsnio 35 punkto nuostata, numatančia, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Pareiškėjas teigė, kad Kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punktu profesinei sąjungai yra suteiktos tokios teisės, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, o tai reiškia ginčijamos Kolektyvinės sutarties nuostatos negaliojimą. Suteikiant profesinei sąjungai teisę vertinti inkriminuojamos veikos pagrįstumą, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumą, profesinė sąjunga įgytų privalomos ikiteisminės stadijos statusą ir kompetenciją, o tai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, taip pat profesinės sąjungos tikslams ir paskirčiai. Profesinė sąjunga, spręsdama, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl

6jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindama pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų. Pažymėjo, jog vyresniajam inspektoriui trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinė nuobauda yra skiriama, nustačius jo Pareigybės aprašyme nurodytų pareigų pažeidimus, vykdant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją. Tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su trečiojo suinteresuoto asmens netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje.

7Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 118 – 119) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8Atsakovas nurodė, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30 d. pasirašyta ir galioja Kolektyvinė sutartis. Kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio

9ir darbuotojų kolektyvo, kuri sudaroma visų rūšių įstaigose ir įmonėse, o jos paskirtis – reglamentuoti darbo, socialines ir ekonomines sąlygas. Šalių pasirašyta sutartis tampa vietiniu norminiu teisės aktu, privalomu sutarties šalims. Sudarant kolektyvinę sutartį, būtina tik viena sąlyga – joje neturi būti įtrauktos nuostatos, prieštaraujančios galiojantiems teisės aktams ir pabloginančios pareigūnų padėtį. Pažymėjo, jog muitinės pareigūnų tarnybą reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (toliau – Statutas) ir kiti teisės aktai. Kadangi Vilniaus teritorinėje muitinėje yra pasirašyta Kolektyvinė sutartis, laikytina, kad įstaigoje yra sudarytas ir veikiantis teisės aktas, kuriuo darbdavys privalo vadovautis. Kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punkte numatyta, kad prieš skiriant tarnybinę (drausminę) nuobaudą darbuotojui, išrinktam į darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profsąjungos sutikimas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Atsakovas teigė, jog susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada bei surinkta medžiaga, atsisakydamas duoti sutikimą tarnybinei nuobaudai skirti, vadovavosi paminėtu Kolektyvinės sutarties punktu.

10Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 117) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodė analogiškus motyvus kaip atsakovas.

12II.

13Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu

14(b. l. 168 – 170) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą vyresniajam inspektoriui trečiajam suinteresuotam asmeniui.

15Teismas, spręsdamas bylą, atsižvelgė į Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1,

162 dalis, Statuto 16 straipsnio 3 dalį, Darbo kodekso (toliau – DK) 61 straipsnio 1 dalį, Valstybės tarnybos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 7 punktą, Kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punktą. Teismas nurodė, kad nenumatytas teisės aktuose tarnybos (darbo), ekonomines ir kitas socialines sąlygas bei garantijas galima įrašyti į kolektyvines sutartis tik tais atvejais, kai šios sąlygos ir garantijos neprieštarauja galiojantiems teisės aktams, taip pat jos turi nebloginti ir tarnautojų padėties. Teismo nuomone, Kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punktas prieštarauja Statutui, todėl jo nuostatos gali būti taikomos tik tiek, kiek profesinės sąjungos sutikimas gali būti reikalaujamas siekiant išvengti galimybės diskriminuoti muitinės pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl atsakovo atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – muitinės pareigūnui trečiajam suinteresuotam asmeniui, kuris yra profesinės sąjungos renkamojo organo – Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos Tarptautinių ryšių komiteto – narys. Atsisakymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą atsakovas grindė Kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punktu. Teismas pažymėjo, jog iš Kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punkto matyti, kad atsakovo sutikimas yra reikalingas dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo

17ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį, t. y. šia Kolektyvinės sutarties nuostata atsakovui yra suteikiama teisė atlikti skiriamos nuobaudos faktinį ir teisinį vertinimus pagrįstumo ir teisėtumo aspektais ir, atsižvelgiant į atsakovo atliktą vertinimą, spręsti, ar skiriama nuobauda yra teisėta bei pagrįsta. Tačiau teisė atlikti tokius veiksmus yra susijusi su individualaus darbo ginčo, kilusio tarp darbdavio ir tarnautojo (darbuotojo), nagrinėjimu, kuriuos nagrinėti yra suteikta teisė darbo ginčų komisijai ir teismui arba tik teismui tarnybinių nuobaudų skyrimo atvejais (DK 285 – 286 str., Valstybės tarnybos įstatymo 30 str. 6 d.). Profesinės sąjungos renkamasis organas, spręsdamas, ar duoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos nariui, privalo tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tikrinti tik tuo aspektu, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, tačiau tai nesuteikia jam teisės tikrinti pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumą ar kitus teisėtumo klausimus. Šiuo atveju atsakovas savo nesutikimą patraukti drausminėn atsakomybėn pareigūną trečiąjį suinteresuotą asmenį grindė ne muitinės vyresniojo inspektoriaus naryste muitinės darbuotojų profesinėje sąjungoje, o vertino tarnybinio pažeidimo aplinkybes, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Savo atsisakymu duoti sutikimą skirti nuobaudą muitinės inspektoriui atsakovas suvaržė pareiškėjo galimybę tinkamai reaguoti į pareigūno elgesį. Todėl jis nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, nes byloje nėra duomenų, kad nuobaudos skyrimas būtų susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje, o atsisakymas duoti sutikimą tarnybinei nuobaudai skirti būtų grindžiamas trečiojo suinteresuoto asmens naryste profesinėje sąjungoje. Teismas padarė išvadą, kad Kolektyvinės sutarties

184 straipsnio 35 punktu atsakovui yra suteiktos tokios teisės, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, o tai reiškia, kad susitarimų nuostatos, kurios prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, negalioja. Vadinasi, atsakovo atsisakymas yra neteisėtas ir jis negali būti grindžiamas paminėtu sutarties punktu. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas pareiškėjo skundą patenkino.

19III.

20Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 174 – 176) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Muitinės pareigūnų statuso ypatumus reglamentuoja Statutas, tam tikros Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos bei kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei teisės aktai tiek, kiek muitinės pareigūnų statuso nereglamentuoja Statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 4, 5 str., Statuto 1 str. 2 d.).

222. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalyse nenustatytos absoliučios taisyklės, taikomos visiems valstybės tarnautojams, taip pat ir muitinės pareigūnams. Šiame įstatyme nenumatyta, kad krašto apsaugos, policijos, valstybės saugumo ir kitose organizacijose profesinių sąjungų teisės privalo būti siauresnės (Profesinių sąjungų įstatymo 1 str. 2 d.).

233. Nei Statutas, nei kiti muitinės pareigūnų statusą reglamentuojantys teisės aktai nenumato garantijų muitinės pareigūnams – profesinių sąjungų nariams (Statuto 1 str. 3 d.,

2416 str. 3 d., Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 3 d.), todėl sprendžiant ginčą taikytini Profesinių sąjungų įstatymas ir Kolektyvinė sutartis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-1842/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A6-822/2006).

254. Muitinės pareigūnai – profesinių sąjungų nariai, ir muitinės pareigūnai, nesantys profesinių sąjungų nariai, yra ir privalo būti traktuojami kaip lygūs įgyvendindami savo pagrindines teises, numatytas Statute ir kituose įstatymuose (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. ir 2004 m. sausio 30 d. nutarimai). Tačiau išimtis padaryta profesinių sąjungų renkamųjų – atstovaujamųjų organų nariams. Būtinybė gauti sutikimą yra garantija profesinės sąjungos nariams, kuri būtina, kad būtų išvengta galimybės diskriminuoti pareigūnus dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. kad su jais nebūtų susidorota už tokią jų veiklą, taip pat užtikrinant lygias su kitais pareigūnais teises (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 14 d. nutarimas).

265. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje yra nustatytos profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos, kurių sąrašas nėra baigtinis (1, 2, 5 d.). Sudarant ir pasirašant kolektyvinę sutartį muitinės sistemoje, taikomos DK ir muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatančių teisės aktų nuostatos (Statuto 16 str. 3 d.). Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30 d. buvo pasirašyta Kolektyvinė sutartis, kuria šalys įsipareigojo laikytis jos nuostatų. Sudarant kolektyvinę sutartį būtina tik viena sąlyga – neturi būti įtrauktos nuostatos, prieštaraujančios galiojantiems teisės aktams ir pabloginančios pareigūnų padėtį.

276. Kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punktu tarp šalių buvo susitarta, kad prieš skiriant tarnybinę ar drausminę nuobaudą reikalingas išankstinis sutikimas būtent dėl darbuotojui inkriminuojamos veikos pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo ir objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį. Lietuvos

28vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartyje administracinėje byloje

29Nr. A15-1842/2006 konstatavo, kad Kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punkto nuostata neprieštarauja nei Statutui, nei kitiems valstybės tarnybą reglamentuojantiems teisės aktams. Šis Kolektyvinės sutarties punktas sukonkretina ir apibrėžia Profesinių sąjungų įstatymo

3021 straipsnio 2 dalies taikymą. Atsisakydamas duoti sutikimą tarnybinei nuobaudai skirti vadovavosi Kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punkto nuostatomis.

31Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 180 – 181) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

321. Nei narystė profesinėje sąjungoje, nei Kolektyvinė sutartis nesukuria ir negali sukurti muitinės pareigūnui išskirtinės padėties prieš įstatymą ar kitus pareigūnus, kurie nėra profesinės sąjungos nariai. Priešingu atveju tai prieštarautų Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visų asmenų lygybės prieš įstatymą principui. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyto būtinumo gauti profesinės sąjungos sutikimą prieš skiriant tarnybinę nuobaudą asmeniui – profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, esmę ir ribas išaiškino Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime. Išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas reikalingas tik siekiant apsaugoti profesinių sąjungų renkamųjų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuosiuose organuose. Profesinė sąjunga, spręsdama, ar išduoti išankstinį sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – profesinės sąjungos renkamojo organo nariui, privalo įvertinti tokios nuobaudos skyrimo pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams arba dėl veiklos profesinėse sąjungose, nevertindama pareigūnui inkriminuojamos veikos pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų: ar įrodytas pažeidimo faktas, kaip kvalifikuotina pažeidėjo veika, kokia konkreti tarnybinė nuobauda skirtina pareigūnui. Tokią poziciją yra išreiškęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-265/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-673/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007). Apelianto nurodytose administracinėse bylose nagrinėjimo dalykas yra netapatus esamajam.

332. Tarnybinė nuobauda vyresniajam inspektoriui trečiajam suinteresuotam asmeniui yra skiriama nustačius jo Pareigybės aprašyme nurodytų pareigų pažeidimus, vykdant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su jo netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje. Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą nepagrįstai suvaržytų jo teisę vykdyti įstatymų priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbo veiklos trūkumus ir padarytus pažeidimus.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinis skundas atmestinas.

37Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl šalių skirtingų pozicijų sprendžiant materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimus. Šios pozicijos skiriasi aiškinant Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl muitinės pareigūnų profesinės sąjungos sudarytos kolektyvinės sutarties. Todėl, nagrinėjant šį administracinį ginčą, yra būtina pateikti šios teisės normos aiškinimą tuo aspektu, kiek tai liečia Kolektyvinės sutarties 35 punkto taikymą nagrinėjamojoje situacijoje.

38Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnų profesinės sąjungos turi teisę DK nustatyta tvarka ir sąlygomis pasirašyti kolektyvines sutartis, kiek tai neprieštarauja šiam Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Aiškinant šią nuostatą, pabrėžtina jos dalis dėl kolektyvinės sutarties atitikimo (neprieštaravimo) Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams. Šiuo aspektu pažymėtina, kad muitinės pareigūnų teisinį statusą (bylai aktualiu klausimu dėl muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn) reglamentuoja Statuto 33 – 37 straipsniai, kuriuose nustatyti muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir atitinkamos muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų apie profesinės sąjungos dalyvavimą muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese. Tokių nuorodų nėra ir kituose valstybės pareigūnų patraukimą tarnybinėn atsakomybėn reglamentuojančiuose teisės aktuose (Valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės). Tai reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Pažymėtina, kad tai atitinka Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Todėl darytina išvada, kad aptariama Statuto 16 straipsnio 3 dalies nuostata (dėl kolektyvinės sutarties neprieštaravimo Statutui ir kitiems muitinės pareigūnų teisinį statusą nustatantiems teisės aktams) kaip tik skirta užtikrinti minėto principo įgyvendinimą.

39Kolegija taip pat pažymi, kad pagal Statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą įstatymo viršenybės principą, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje, muitinės pareigūno statusas, reglamentuotas šio Statuto ir kitų įstatymų, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu. Todėl, nagrinėjant šią administracinę bylą pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi ne atsakovo nurodytomis Kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatomis, o Statuto normomis.

40Profesinės sąjungos renkamo organo nario specialiosios garantijos Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo požiūriu pirmosios instancijos teismo išaiškintos teisingai. Pažymėtina, kad šiuo klausimu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra suformuota vienoda teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-265/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A8-673/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-791/2007).

41Atsižvelgdama į pateiktus argumentus kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

42Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir pareiškėjas)... 5. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro... 6. jo narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo profesinių sąjungų... 7. Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 118 – 119) prašė skundą atmesti... 8. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje 2005 m. birželio 30... 9. ir darbuotojų kolektyvo, kuri sudaroma visų rūšių įstaigose ir įmonėse,... 10. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 117) prašė... 11. Trečiasis suinteresuotas asmuo iš esmės nurodė analogiškus motyvus kaip... 12. II.... 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. spalio 18 d. sprendimu... 14. (b. l. 168 – 170) pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino atsakovo... 15. Teismas, spręsdamas bylą, atsižvelgė į Profesinių sąjungų įstatymo 21... 16. 2 dalis, Statuto 16 straipsnio 3 dalį, Darbo kodekso (toliau – DK) 61... 17. ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei... 18. 4 straipsnio 35 punktu atsakovui yra suteiktos tokios teisės, kurios... 19. III.... 20. Atsakovas apeliaciniu skundu (b. l. 174 – 176) prašo panaikinti Vilniaus... 21. 1. Muitinės pareigūnų statuso ypatumus reglamentuoja Statutas, tam tikros... 22. 2. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalyse nenustatytos... 23. 3. Nei Statutas, nei kiti muitinės pareigūnų statusą reglamentuojantys... 24. 16 str. 3 d., Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 3 d.), todėl sprendžiant... 25. 4. Muitinės pareigūnai – profesinių sąjungų nariai, ir muitinės... 26. 5. Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje yra nustatytos profesinių... 27. 6. Kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punktu tarp šalių buvo susitarta,... 28. vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartyje... 29. Nr. A15-1842/2006 konstatavo, kad Kolektyvinės sutarties 4... 30. 21 straipsnio 2 dalies taikymą. Atsisakydamas duoti sutikimą tarnybinei... 31. Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 180 – 181) prašo... 32. 1. Nei narystė profesinėje sąjungoje, nei Kolektyvinė sutartis nesukuria ir... 33. 2. Tarnybinė nuobauda vyresniajam inspektoriui trečiajam suinteresuotam... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliacinis skundas atmestinas.... 37. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl šalių skirtingų pozicijų... 38. Statuto 16 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnų profesinės... 39. Kolegija taip pat pažymi, kad pagal Statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse... 40. Profesinės sąjungos renkamo organo nario specialiosios garantijos Profesinių... 41. Atsižvelgdama į pateiktus argumentus kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 42. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 43. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimą...