Byla Iv-2208-580/2011

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Eglei Kranauskaitei, atsakovo atstovei Leokadijai Daujotaitei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Muitinės informacinių sistemų centro skundą atsakovui Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. B. dėl sprendimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3Pareiškėjas Muitinės informacinių sistemų centras prašo panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-01-31 sprendimą Nr. 1P-22, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B.

4Pareiškėjas paaiškino, kad 2011-01-12 Muitinės informacinių sistemų centro direktorius gavo 2011-01-06 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8P-1 „Dėl Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko J. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“, kurioje nurodyta, kad atlikus tarnybinį patikrinimą nustatyta, jog pastarasis, būdamas atsakingas už vadovavimą skyriui ir skyriaus darbo organizavimą bei skyriui pavestų užduočių bei funkcijų vykdymą, neužtikrino tiesioginių skyriaus funkcijų, įtvirtintų Vilniaus teritorinio skyriaus nuostatų, patvirtintų Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2004-06-30 įsakymu Nr. 3P-137K 6.18 punkte bei Muitinės informacinių sistemų centro bendradarbiavimo su teritorinėmis muitinėmis kompiuterizavimo, integruotos muitinės informacinės sistemos kūrimo, diegimo, administravimo, valdymo ir priežiūros srityse nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento direktoriaus 2003-12-12 įsakymu Nr. 1B-1074 2.6 punkte atlikimo, kuo pažeidė Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2004-07-19 įsakymu Nr. 3P-152K 14.7, 14.8, 14.9 ir 14.14 punktus. Pareiškėjas nesutinka su Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsisakymo duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą pagrindu, kad nėra darbo drausmės pažeidimo požymių, o nuobauda skiriama bandant susidoroti su pareigūnu už aktyvią veiklą profesinėje sąjungoje ir viešai išsakomą kritiką. Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2011-01-31 rašte nenurodė argumentų, kad pareigūnas persekiojamas dėl rašte nurodytų motyvų, nepateikė šiuos teiginius galinčių pagrįsti aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų. Vienintelis teiginys susijęs su neteisėtu termino profesinei sąjungai pateikti atsakymą dėl sutikimo skirti nuobaudą nustatymu. Teisės aktai nenustato konkretaus termino, per kurį profesinės sąjungos renkamasis organas turi atsakyti į darbdavio prašymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, todėl, remiantis teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje“), pagal analogiją šiuo atveju turėtų būti taikomas Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nustatytas 14 kalendorinių dienų terminas nuo prašymo gavimo dienos.

5Paaiškino, kad Muitinės informacinių sistemų centro 2011-01-14 raštas Nr. 1S-1.20-87 2011-01-14 buvo išsiųsta Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos rekvizituose nurodytu elektroninio pašto adresu ir jo išsiuntimą patvirtina elektroninio pašto sistemos žurnaliniai įrašai. Vadovaujantis Dokumentų tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-12-28 įsakymu Nr. 88, 24 punktu, atsižvelgiant į išsiuntimo laiką, elektroniniu paštu siųstas raštas turėtų būti laikomas gautu 2011-01-17 (pirmąją po 2011-01-14 einančią darbo dieną), kas žymėtų termino skaičiavimo pradžią, o 14 kalendorinių dienų terminas atsakymui pateikti baigėsi 2011-01-31. Be to, 2011-01-06 tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 8P-1 elektroninės kopijos 2011-01-11 buvo pateiktos Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai elektroninio pašto adresais ( - ) ir ( - ). Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-01-31 raštas Nr. 1P-22 Muitinės informacinių sistemų centre gautas 2011-02-01, profesinės sąjungos pirmininkui įteikus jį asmeniškai. Iki jo gavimo dienos nuobauda pareigūnui nebuvo paskirta, nesulaukus profesinės sąjungos sutikimo (nesutikimo). Muitinės informacinių sistemų centro prašymas pateikti atsakymą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą iki 2011-01-31 negali būti laikomas neteisėtu.

6Pareiškėjo nuomone, profesinė sąjunga teisės vertinti būsimos nuobaudos skyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, kai tai nėra susiję su pareigūno naryste ar veikla profesinėje sąjungoje, neturi. Lietuvos vyriausiais teismas yra konstatavęs, kad 2005-06-30 Vilniaus teritorinės muitinės ir darbuotojų profesinės sąjungos kolektyvinės sutarties 4 straipsnio 35 punktas, įtvirtinantis analogiškas nuostatas kaip ir Kolektyvinės sutarties 69 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kadangi reiškia teisę profesinei sąjungai atlikti skiriamos nuobaudos teisėtumą, ir tai reiškia kolektyvinės sutarties nuostatos negaliojimą. Nuostatos, kad profesinė sąjunga turi teisę spręsti tik nuobaudos sąryšio su veikla profesinėje sąjungoje klausimą išdėstyta Konstitucinio Teismo 1999-01-14 nutarime, Tarptautinės darbo organizacijos 135 konvencijos „Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje“ 1 straipsnyje.

7J. B. tarnybinė nuobauda skiriama, nustačius jo pareigybės aprašyme ir kituose teisės aktuose nurodytų pareigų nevykdymą, darbdaviui vykdant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, o tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su J. B. netinkamu pareigų atlikimu, o ne dalyvavimu Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos veikloje. Atsakovo teigimu, Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-01-31 rašte Nr. 1P-22 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B. ketinama skirti diskriminuojant jį kaip Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos valdybos pirmininką, o ne įgyvendinant Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą visų asmenų lygybės principą ir tarnybinės drausmės užtikrinimo funkciją.

8Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, įvertinus 2011-01-14 Muitinės informacinių sistemų centro direktoriui pasirašytą raštą Nr. 1 S-1.20-87 „Dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą“ ir pateiktą Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 8P-l bei su tuo susijusius dokumentus, nurodytas aplinkybes, dėl kurių siūloma skirti tarnybinę nuobaudą J. B., o taip pat trukdymą profesinės sąjungos atstovui dalyvauti tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos posėdžiuose (Muitinės darbuoto profesinės sąjungos 2010-12-15 raštas Nr. 1 P-179), darbo drausmės pažeidimo požymių nėra, o nuobauda skiriama tendencingai, bandant susidoroti su pareigūnu už aktyvią veiklą profsąjunginėje veikloje ir viešai išsakomą kritiką dėl Muitinės informacinių sistemų centro vadovų darbo stiliaus ir sudaromų sandorių skaidrumo.

9Muitinės informacinių sistemų centro vadovo neigiamą požiūrį į profesinių sąjungų veiklą parodo ir neteisėtas reikalavimas atsakyti per nurodytą terminą. Reikalavimas pateikti sutikimą iki 2011-01-31 yra pažeidžiantis profesinės sąjungos, kaip savarankiškos ir nepriklausomos organizacijos, teises. Kadangi įstatymuose nėra nustatytas terminas, per kurį atitinkamas organas turi atsakyti į darbdavio prašymą duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, taikytinas Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nustatytas keturiolikos kalendorinių dienų terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarimas, Nr. 45). Darbo kodekso 26 straipsnyje terminas, apibrėžtas tam tikru laikotarpiu, prasideda kitą dieną po tos kalendorinės dienos arba įvykio, kuriais apibrėžta jo pradžia. Raštas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B. buvo gautas 2011-01-18 (pašto žyma ant voko). Ši data ir žymi terminų skaičiavimo pradžią. Profesinė sąjunga turėjo teisę duoti atsakymą iki 2011-02-01.

10Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti. Neigė, kad J. B. skirta nuobauda dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje.

11Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su pareiškėjo prašymu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad siekiama J. B. skirti tarnybinę nuobaudą dėl jo aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje. Nurodė, kad J. B. buvo akredituotas Seime, teikdavo pasiūlymus Seimui dėl administracijos veiksmų skiriant darbo užmokestį bei kitas lėšas. J. B. buvo paskirtas į Ministro Pirmininko sudarytą komisiją dėl darbo užmokesčio valstybės tarnyboje. Administracijos vadovas neigiamai vertina profesinę sąjungą, kolektyvinės sutarties pasirašymas užtruko beveik dvejus metus, profesinės sąjungos ir jos atstovų teisės yra ignoruojamos, stengiamasi nevykdyti kolektyvinių sutarčių. Administracijos vadovas, yra pasakęs, kad J. B. profsąjunginė veikla trukdo darbui, ne kartą yra išreiškęs nepasitenkinimą J. B. veikla. Nuo sausio pirmos prasidėjo etatų mažinimas, todėl administracija stengėsi parodyti, jog J. B. kaip vadovas yra nekompetentingas. Pareiškėjas panaikino skyrius ir sukūrė poskyrius, profesinė sąjunga tam priešinosi. Teigia, kad dažni patikrinimai yra atliekami kryptingai. Įrodymų, kad siekiama susidoroti su J. B. neturi. Didžiausias konfliktas kilo, kai J. B. pateikė viešai informaciją, kad UAB „Paspara“, organizuojančios ir iš esmės aptarnaujančios muitinės sistemą, kuriant naujas programas, steigėjas yra Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus P. J. pavaduotojas T. B., ir, kad viešieji pirkimai yra atliekami pažeidžiant įstatymus. Kilus sąmyšiui T. B. visas teises perdavė savo žmonai.

12Tretysis suinteresuotas asmuo J. B. prašė skundą atmesti. Mano, kad nuobauda skiriama dėl jo profesinės veiklos. Paaiškino, kad jo skyriuje dažniau nei kituose analogiškuose skyriuose atliekami patikrinimai. Tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudarytos dvi komisijos, nei viena iš jų pažeidimų nenustatė, tačiau išvadoje pažymėjo, kad J. B. pažemino Muitinės informacinių sistemų centro autoritetą Vilniaus teritorinės muitinės akyse. Mano, kad išvadoje pateikti teiginiai nepagrįsti įrodymais. J. B. „Lietuvos žinių“ žurnalistei perdavė iš policijos kriminalisto N. K. surinktą medžiagą dėl duomenų vagystės iš muitinės duomenų saugyklos, kuri nuo 1991 metų veikė prie Muitinės informacinės sistemos centro. Mano, kad duomenis vogė buvęs Muitinės informacinių sistemų centro darbuotojas S. B.. Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus pavaduotojas T. B. 1990 m. įkūrė UAB „Paspara“, o projektas dėl duomenų saugyklų yra pasirašytas 2006-10-24. Žmonės atleidžiami dėl to, kad Muitinės informacinių sistemų centro kai kurios funkcijos perduodamos UAB „Paspara“. Muitinės darbuotojai dirbę saugykloje buvo atleisti 2006 metais. UAB „Paspara“ protegavimas yra nepagrįstas, nes jai pavestus darbus gali atlikti Muitinės informacinio centro darbuotojai, kurie konkuruoja su minėta bendrove. Apie UAB „Paspara“ 2006 metų pabaigoje dienraštyje „Lietuvos žinios“ buvo išspausdintas straipsnis. Nežino, ar vadovas turėjo informacijos, jog J. B. prisidėjo prie šio straipsnio išspausdinimo. Tiesioginių priekaištų dėl darbo kokybės negavo, tačiau J. B. vadovaujamas skyrius per metus buvo tikrinamas 4 kartus, kai kiti skyriai buvo tikrinami tik vieną kartą. Darbdaviui nepatikdavo J. B. išvykimai į susitikimus su Seimo nariais, pavyzdžiui į 2009 metais vykusį susitikimą su Seimo nariu A. S., dėl šio susitikimo buvo klausinėjamas, liepta parašyti pasiaiškinimą. Daugiau jokių pasekmių dėl šio susitikimo nebuvo. Ministro Pirmininko 2009-04-22 potvarkiu Nr. 148 J. B. buvo įtrauktas į valstybės biudžeto asignavimų valstybės tarnautojo darbo užmokesčiui mokėti užtikrinimo klausimams išnagrinėti darbo grupę, buvo gavęs administracijos leidimą, patyrė nepatogumų dėl darbo laiko. Jokių neigiamų pasekmių dėl to nekilo. Muitinės informacinių sistemų centro vadovybei nepatiko pokalbiai apie įstaigos restruktūrizavimą, prašymas nemažinti etatų skaičiaus, o optimizuoti lėšų naudojimą, paskutinis pokalbis vyko vasario mėnesį. Derybos dėl kolektyvinės sutarties nuostatų vyko 2007 metais, vadovybė reiškė nepasitenkinimą dėl kolektyvinės sutarties nuostatų. Vilniaus teritoriniame skyriuje užregistruota 1700 incidentų per metus, Kauno teritorinio skyriaus – 946 incidentai per metus. Darbuotojų skaičius kituose teritoriniuose skyriuose yra vienu asmeniu mažesnis, t.y. Vilniaus skyrius turėjo 10 asmenų, o kiti skyriai 9 asmenis. Užklausos yra rūšiuojamos pagal tipus. Užklausų skaičius yra panašus ir Kauno teritoriniame skyriuje. Klaipėdos teritoriniame skyriuje užregistruota 759 incidentai per metus. Nurodė, kad kompetentingai vadovauja savo skyriui.

13Skundas tenkintinas.

14Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2010-12-06 įsakymu Nr. V-95 sudarytos komisijos 2011-01-06 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 8P-1 „Dėl Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko J. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo“ nurodoma, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, nustatyta, jog Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkas J. B., būdamas atsakingas už vadovavimą skyriui ir skyriaus darbo organizavimą bei skyriui pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą, neužtikrino tiesioginių skyriaus funkcijų, įtvirtintų Vilniaus teritorinio skyriaus nuostatų, patvirtintų Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2004-06-30 įsakymu Nr. 3P-137K, 6.18 punkte, taip pat Muitinės informacinių sistemų centro bendradarbiavimo su teritorinėmis muitinėmis kompiuterizavimo, integruotos muitinės informacinės sistemos kūrimo, diegimo, administravimo, valdymo ir priežiūros srityse nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus 2003-12-12 įsakymu Nr. 1 B-1074, 2.6 punkte atlikimo, dėl ko pažeidė Vilniaus teritorinio skyriaus viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2004-07-19 įsakymu Nr.3P-152K, 14.7, 14.8, 14.9, 14.14 punktus, tuo padarydamas tarnybinį nusižengimą dėl aplaidumo. Siūloma J. B., vadovaujantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, patvirtinto 2000-10-10 įstatymu Nr. VIII-1986, 33 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsnio 1 dalies 1 punktu, skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą (b. l. 8–11).

15Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-03-17 pažymoje Nr. ( - ) pažymima, kad J. B., Muitinės informacinių sistemų centro Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkas, yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos narys ir valdybos pirmininkas (b. l. 40). Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Analogiška nuostata numatyta Muitinės informacinių sistemų centro 2007-11-21 kolektyvinės sutarties (toliau – Kolektyvinė sutartis) 69 punkte, kuriame sakoma, kad prieš skiriant tarnybinę nuobaudą pareigūnui ar darbuotojui, išrinktam į pareigūnų ir darbuotojų atstovaujamuosius organus, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos sutikimas dėl pareigūno ar darbuotojo galimo tarnybinio ar drausminio nusižengimo pagrįstumo, pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo, parenkant nuobaudos rūšį.

16Atsižvelgiant į tai, kad J. B. yra Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos renkamojo organo – valdybos – pirmininkas, Muitinės informacinių sistemų centras 2011-01-14 raštu Nr. 1S-1.20-87 kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą su prašymu iki 2011-01-31 duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą – Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B. (b. l. 18). Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga 2011-01-31 raštu Nr. 1P-22 „Dėl tarnybinio patikrinimo“ (Muitinės informacinių sistemų centre gautu 2011-02-01, Nr. 16-247) nurodė, kad atsisako duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą. Atsakyme nurodyta, kad įvertinus 2011-01-06 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 8P-1 išdėstytas aplinkybes padaryta išvada, kad darbo drausmės pažeidimo požymių nėra, nuobauda skiriama tendencingai, bendant susidoroti su pareigūnu už aktyvią profsąjunginę veiklą ir viešai išsakomą kritiką dėl vadovų darbo stiliaus ir sudaromų sandorių skaidrumo. Be to, nurodė, kad reikalavimas atsakyti iki 2011-01-31 yra pažeidžiantis profesinės sąjungos, kaip savarankiškos ir nepriklausomos organizacijos, teises. Raštas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. B. buvo gautas 2011-01-18. Ši data ir žymi terminų skaičiavimo pradžią. Profesinė sąjunga turėjo teisę duoti atsakymą iki 2011-02-01 (b. l. 19).

17Administracinių teismų praktikoje aiškinant bei taikant minėtas teisės normas yra nuosekliai laikomasi nuostatos, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje ir tarnybos teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų atitinkamose normose įtvirtintas papildomas profesinės sąjungos renkamo organo nario teisių skiriant tarnybines nuobaudas apsaugos mechanizmas turi būti suprantamas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje. Šių įstatymo aiškinimo nuostatų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos - duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A146-1590/2008; Nr. A14-355/2007; Nr. A3-170/2004; Nr. A-438-1503-11).

18Kolektyvinės sutarties 69 punkte numatyta, kad išankstinis profesinės sąjungos sutikimas reikalingas ir dėl tarnybinio pažeidimo fakto nustatymo ir kitų tarnybinės nuobaudos skyrimo aplinkybių teisėtumo bei objektyvumo parenkant nuobaudos rūšį.

19Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-1385-08 pažymėta, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 3 dalis numatanti muitinės pareigūnų profesinės sąjungos teises pasirašyti kolektyvines sutartis bei stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 33 – 37 straipsniai, kuriuose nustatyti muitinės administracijos (darbdavio) kompetencija ir atitinkamos muitinės pareigūno teisės, tačiau nėra jokių nuorodų apie profesinės sąjungos dalyvavimą muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn procese, reiškia, kad įstatymo lygmeniu yra nustatytas principas, pagal kurį muitinės pareigūnų profesinė sąjunga nėra muitinės pareigūno patraukimo tarnybinėn atsakomybėn proceso dalyvis, t. y. nėra organas, kuriam būtų leista spręsti traukiamo tarnybinėn atsakomybėn pareigūno tariamai padaryto pažeidimo fakto nustatymo bei tarnybinės nuobaudos parinkimo klausimus. Kolegija pažymėjo, kad pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytą įstatymo viršenybės principą, kuriuo grindžiama tarnyba muitinėje, muitinės pareigūno statusas, negali būti keičiamas kitaip negu įstatymu.

20Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat buvo nagrinėta bylų, susijusių su Vilniaus teritorinėje muitinėje sudarytos kolektyvinės sutarties 35 punkto taikymu, ir šiose bylose buvo konstatuota, kad minėtos kolektyvinės sutarties 35 punkto nuostatos, kuriomis profesinei sąjungai suteikiama teisė vertinti muitinės pareigūnui numatomos skirti tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą bei, atsižvelgiant į tokį vertinimą, neduoti sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, negalioja ir jomis negali būti vadovaujamasi. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, profesinė sąjunga, spręsdama sutikimo skirti muitinės pareigūnui tarnybinę nuobaudą davimo klausimą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda nėra skiriama pareigūnui dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A(8)-265/2007; 2007-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A(8)-673/2007; 2007-09-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A(5)-791/2007; 2008-07-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1363-08). Tokia teismų praktika vadovaujamasi ir šioje byloje vertinant Kolektyvinės sutarties 69 punkto teisėtumą dalyje dėl teisės profesinei sąjungai atlikti išankstinį tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tuo grįsti atsisakymą duoti sutikimą. Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos Nr. 135 Dėl darbuotojų atstovų gynimo ir jiems teikiamų galimybių įmonėje 1 straipsnyje numatyta, kad darbuotojų atstovai įmonėje naudojasi efektyviu gynimu nuo bet kokių veiksmų, kurie gali padaryti jiems žalą, įskaitant atleidimą iš darbo dėl jų statuso arba jų, kaip darbuotojų atstovų, veiklos, arba dėl jų narystės profesinėse sąjungose, arba veiklos profesinėse sąjungose tokiu mastu, kokiu jie veikia pagal galiojančius įstatymus ar kolektyvinius susitarimus, arba pagal kitas bendrai suderintas sąlygas. Išdėstytu pripažįstama, kad profesinės sąjungos dalyvavimas tarnybinės nuobaudos skyrimo procese gali būti siejamas tik su patikrinimu aplinkybės, ar nuobauda nėra skiriama dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, o ne kitais nuobaudos skyrimo aspektais.

21Pažymėtina, kad atsakovo pateiktas atsisakymas yra nemotyvuotas, jame iš esmės analizuojamos aplinkybės, susijusios su 14 dienų termino pateikti nuomonę dėl nuobaudos J. B. skyrimo, aplinkybėmis, tačiau pagrįstų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad nuobaudą ketinama skirti, bandant susidoroti su J. B. už aktyvią jo veiklą profsąjunginėje veikloje ir viešai išsakomą kritiką dėl Muitinės informacinių sistemų centro vadovų darbo stiliaus ir sudaromų sandorių skaidrumo, dokumente nėra. Teismo posėdžio metu atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens bei liudytojos V. J. R. nurodytos aplinkybės dėl nuobaudos skyrimo ryšio su J. B. profsąjungine veikla taip pat nepagrindžia minėto teiginio. Visi išdėstyti faktai yra įvykę labai seniai: UAB „Paspara“ įkurta 1990 m., straipsnis dienraštyje „Lietuvos žinios“ išspausdintas 2006 metų pabaigoje, 2007 m. vyko derybos dėl kolektyvinės sutarties sudarymo, 2009 m. J. B. vyko į susitikimą su A. S. bei dalyvavo Ministro pirmininko sudarytoje darbo grupėje. Atsakovas ir J. B. nepateikė jų teiginius pagrindžiančių įrodymų. Liudytojos V. J. R. parodymai, kad patikrinimai tęsiasi trylika metų, vienas iš jų atliktas 2000 m. J. B. gimimo dieną, irgi neįrodo, kad tai susiję su J. B. veikla profesinėje sąjungoje. Be to, pats J. B. nepateikė konkrečių argumentų, kuo konkrečiai pasireiškė jo persekiojimas dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje bei kokias jam neigiamas pasekmes sukėlė. Atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens, liudytojos V. J. R. paaiškinimai dėl J. B. persekiojimo dėl jo dalyvavimo profesinėje sąjungoje, yra abstraktūs, įvykę seniai.

22Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškinimuose teismo posėdžio metu teigė, kad jo vadovaujamas skyrius buvo tikrinamas dažniau nei kiti analogiški Muitinės informacinių sistemų centro skyriai.

23Vilniaus teritorinis skyrius aptarnavo 1700 incidentų per metus, o Kauno teritorinis skyrius - 946 incidentai per metus, nors abiejuose skyriuose yra panašus darbuotojų skaičius. Tačiau pats J. B. pripažino, kad tiek Kauno, tiek Vilniaus teritoriniai skyriais aptarnauja panašų užklausų skaičių. Taigi, abiejų skyrių darbo krūvis laikytinas panašiu. Tai, kad Vilniaus teritoriniame skyriuje vyksta daugiau incidentų nei Kauno teritoriniame skyriuje rodo veiklos kokybę, o ne krūvį.

24Iš 2011-01-06 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 8P-1 matyti, kad tarnybinio patikrinimo pradėjimas yra susijęs su konkretaus Muitinės informacinių technologijų paslaugų centro užfiksuoto incidento – Vilniaus teritorinės muitinės administracinio pastato patalpose Muitinės klientų informavimo sistemai naudojamo kompiuterio veikimo sutrikimų, tyrimu. Incidento tyrimui buvo sudaryta komisija, kuri 2010-11-30 surašė išvadą Nr. 238, kurios vienu iš punktų iškeltas įtarimas dėl J. B. galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Iš 2010-11-30 Tarnybinio tyrimo išvados matyti, kad komisija pakankamai išsamiai tyrė faktus, rinko susijusius duomenis ir analizavo J. B. pateiktus paaiškinimus bei taikė teisės aktus. Procedūrinių pažeidimų ar šališkumo komisijos veikloje nenurodė nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo. Komisijos išvadą pasirašė 5 nariai. Tai rodo, kad tarnybinio patikrinimo J. B. atžvilgiu yra motyvuotas faktinės situacijos analize ir suprantamas. 2011-01-06 Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 8P-1 taip pat detaliai aprašomos incidento tyrimo eigoje nustatytos aplinkybės, analizuojami J. B. bei kitų darbuotojų paaiškinimai, išvados motyvuojamos. J. B. siūloma skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą.

25Analizuojant J. B. nelygaus traktavimo lyginant su kitais darbuotojais galimybę, įvertintina ir ta aplinkybė, kad 2011-01-06 Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nurodyti 6 atvejai, kai J. B. atžvilgiu pradėti tarnybiniai patikrinimai, kai kurių jų metu buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, tačiau nei vienu atveju nebuvo skiriama tarnybinė nuobauda. Tai rodo geranorišką darbdavio požiūrį į J. B., o ne pastarojo persekiojimą dėl profesinėje sąjungoje vykdomos veiklos.

26Remiantis pateiktais vertinimais daroma išvada, kad byloje nebuvo įrodytas faktas, kad J. B. tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, todėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-01-31 sprendimas Nr. 1P-22, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B., yra neteisėtas ir nepagrįstas.

27Byloje kilęs ginčas dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsakymo pateikimo termino bei momento, nuo kurio šis terminas skaičiuotinas.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarime Nr. 45 nurodoma, kad, jeigu įstatymuose ar kolektyvinėje sutartyje nėra nustatytas terminas, per kurį kitais atvejais atitinkamas organas turi atsakyti į darbdavio pareiškimą, pagal analogiją taikytinas Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje nustatytas keturiolikos kalendorinių dienų terminas (Darbo kodekso 9 straipsnio 1 dalis). Jeigu per šį terminą atitinkamas organas atsakymo darbdaviui neduoda, darbdavys turi teisę skirti drausminę nuobaudą (Darbo kodekso 9 straipsnio 1 dalis, 134 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš pareiškėjo 2011-01-14 rašto Nr. 1S-1.20-87, jis kreipėsi į Muitinės darbuotojų profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą J. B., nurodydamas jo pateikimo terminą iki 2011-01-31. Pareiškėjas nurodė, kad šio rašto kopija buvo išsiųsta 2011-01-14 Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos rekvizituose nurodytu elektroninio pašto adresu ( - ), teismui pateikė elektroninio pašto sistemos žurnalinius įrašus, patvirtinančius minėto rašto išsiuntimą 2011-01-14 (b. l. 26).

29Elektroniniu būdu pateiktų dokumentų tvarkymą valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose ir įmonėse, kituose subjektuose, įgaliotuose vykdyti viešojo administravimo funkcijas, valstybės įgaliotų asmenų nustato Elektroninių dokumentų valdymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006-01-11 įsakymu Nr. V-12 patvirtintos Elektroninių dokumentų valdymo taisyklės. Šių taisyklių 24 punkte nustatyta, kad gauti faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais informaciniai dokumentai, jei yra užtikrinta jų teksto apsauga ir galima identifikuoti siuntėjo parašą, atspausdinami ir registruojami bendra tvarka. Jei vėliau atsiunčiamas dokumento originalas, jis registruojamas ta pačia data ir numeriu, kaip anksčiau telekomunikacijų įrenginiais gautas dokumentas. Profesinei sąjungai, nors ji ir nėra valstybės institucija, šios taisyklės taikomos vadovaujantis Nevalstybinių organizacijų ir privačių juridinių asmenų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2008-05-20 įsakymu Nr. V-87, 4 punktu. Atsakovas pripažino elektroninio laiško gavimo faktą, tačiau teigė, kad terminas negali būti skaičiuojamas nuo elektroninio laiško gavimo dienos, kadangi profesinės sąjungos pirmininkei yra sudėtinga patikrinti elektroninį paštą, nes tai padaryti galima tik iš profesinei sąjungai skirto kabineto, o pirmininkė dažnai būna išvykusi. Minėta aplinkybė dėl sudėtingo elektroninio pašto tikrinimo neturi teisinės reikšmės, nes dokumentų tvarkymo taisyklėse atsižvelgimas į tokias aplinkybes nėra numatytas. Pačios aplinkybės negali būti vertinamos kaip svarbios, nes profesinės sąjungos atstovei niekas nekliudo atėjus į kabinetą perskaityti elektroninį paštą. Atsakymo parengimo terminas yra gana ilgas, pats dokumentas savo apimtimi nėra sudėtingas, todėl vienos kitos dienos vėlavimas susipažįstant su elektroniniu paštu reikšmės neturi. Iš 2011-01-06 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 8P-1 matyti, kad profesinės sąjungos atstovui buvo sudarytos sąlygos stebėtojo teisėmis dalyvauti tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos darbe. Tuo įvykdytos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 3 dalies reikalavimas, numatantis, kad muitinės profesinių sąjungų įgalioti atstovai turi teisę stebėtojų teisėmis dalyvauti sprendžiant muitinės pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo, skatinimo, tarnybinių nuobaudų skyrimo ir kitus socialinius klausimus. Kaip nurodo pareiškėjas tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8P-1 profesinei sąjungai elektroninio pašto adresu mdprofsajunga@gmail.com ir ( - ) buvo išsiųstos 2011-01-11. Taigi, profesinė sąjunga turėjo pagrindo tikėtis gauti darbdavio paklausimą dėl tarnybinės nuobaudos J. B. skyrimo.

30Pareiškėjas 2011-01-14 16.00 val. išsiuntė 2011-01-14 raštą Nr. 1S-1.20-87 elektroniniu paštu, pasibaigus įstaigos darbo laikui, todėl laikytina, kad pareiškėjas pagrįstai nuo 2011-01-17 skaičiavo 14 dienų terminą ir nustatė Muitinės darbuotojų profesinei sąjungai terminą pateikti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą J. B. iki 2011-01-31. Šio termino taikymas byloje nėra reikšmingas dėl to, kad darbdavys neįgyvendino termino praleidimo pasekmių. Kaip jau minėta, Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad profesinei sąjungai praleidus atsakymo pateikimo terminą, darbdavys turi teisę skirti nuobaudą. Tačiau darbdavys teisme užginčijo profesinės sąjungos atsisakymą pateikti sutikimą ir savo teise nepasinaudojo. Susiklosčiusi situacija rodo, kad darbdavys profesinės sąjungos atsakymą įvertino kaip teisiškai reikšmingą atsisakymą duoti sutikimą. Naudojimasis ar ne Darbo kodekso 134 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė priklauso darbdavio apsisprendimui ir jo neįpareigoja elgtis vienokiu ar kitokiu būdu.

31Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, teisėja

Nutarė

32Skundą tenkinti.

33Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-01-31 sprendimą Nr. 1P-22, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Vilniaus teritorinio skyriaus viršininkui J. B.

34Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. Pareiškėjas Muitinės informacinių sistemų centras prašo panaikinti... 4. Pareiškėjas paaiškino, kad 2011-01-12 Muitinės informacinių sistemų... 5. Paaiškino, kad Muitinės informacinių sistemų centro 2011-01-14 raštas Nr.... 6. Pareiškėjo nuomone, profesinė sąjunga teisės vertinti būsimos nuobaudos... 7. J. B. tarnybinė nuobauda skiriama, nustačius jo pareigybės aprašyme ir... 8. Atsakovas Muitinės darbuotojų profesinė sąjunga prašė skundą atmesti... 9. Muitinės informacinių sistemų centro vadovo neigiamą požiūrį į... 10. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė prašymą ir prašė jį... 11. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su pareiškėjo prašymu ir... 12. Tretysis suinteresuotas asmuo J. B. prašė skundą atmesti. Mano, kad nuobauda... 13. Skundas tenkintinas.... 14. Muitinės informacinių sistemų centro direktoriaus 2010-12-06 įsakymu Nr.... 15. Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-03-17 pažymoje Nr. ( - )... 16. Atsižvelgiant į tai, kad J. B. yra Muitinės darbuotojų profesinės... 17. Administracinių teismų praktikoje aiškinant bei taikant minėtas teisės... 18. Kolektyvinės sutarties 69 punkte numatyta, kad išankstinis profesinės... 19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-29 nutartyje... 20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat buvo nagrinėta... 21. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktas atsisakymas yra nemotyvuotas, jame iš... 22. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškinimuose teismo posėdžio metu teigė,... 23. Vilniaus teritorinis skyrius aptarnavo 1700 incidentų per metus, o Kauno... 24. Iš 2011-01-06 Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 8P-1 matyti, kad tarnybinio... 25. Analizuojant J. B. nelygaus traktavimo lyginant su kitais darbuotojais... 26. Remiantis pateiktais vertinimais daroma išvada, kad byloje nebuvo įrodytas... 27. Byloje kilęs ginčas dėl Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos atsakymo... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004-06-18 nutarime Nr. 45 nurodoma,... 29. Elektroniniu būdu pateiktų dokumentų tvarkymą valstybės ir savivaldybių... 30. Pareiškėjas 2011-01-14 16.00 val. išsiuntė 2011-01-14 raštą Nr.... 31. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais,... 32. Skundą tenkinti.... 33. Panaikinti Muitinės darbuotojų profesinės sąjungos 2011-01-31 sprendimą... 34. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...