Byla e2YT-29777-1134/2020
Dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys E. D., D. Č., J. Č. ir Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č., atstovaujamo advokato Edmundo Mikučiausko, skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti asmenys E. D., D. Č., J. Č. ir Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarė Rima Vižinytė,

3Teismas

Nustatė

41.

5pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarinių veiksmų (neveikimo) ir įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, prašydamas pripažinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės Rimos Vižinytės 2020 m. liepos 29 d. raštą Nr. 1-110, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, neteisėtu ir jį panaikinti, bei įpareigoti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarę Rimą Vižinytę išduoti pareiškėjui A. Č. paveldėjimo teisės liudijimą į likusią po jo sutuoktinės Z. Č., asmens kodas ( - ) mirusios ( - ), mirties pareiškėjui pagal įstatymus priklausančią turto dalį.

62.

7Pareiškėjas A. Č. skunde nurodė, jog jis 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ąjį notarų biurą ir paduodamas pareiškimą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės Z. Č. mirties. Mirusioji Z. Č. turėjo dukrą ir sūnų, kuris miręs, testamentų nebuvo sudariusi, todėl vadovaujantis CK 5.11 straipsniu ir 5.13 straipsniu, įpėdiniais pagal įstatymą yra mirusiosios sutuoktinis ir vaikai. Šiuo atveju mirus vienam iš vaikų, jo turto dalį paveldi jo vaikai – mirusiosios vaikaičiai. Šiai dienai Vilniaus miesto 26 notarų biure 2020-02-06 pareiškėjui A. Č. yra išduotas Nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalis santuokoje įgyto turto ir 2020-02-17 išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas į 1/8 dalį turto. Į likusią turto dalį, kurią sudaro 3/8 dalys mirusiosios Z. Č. turto, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. 2020-07-22 pareiškėjas Vilniaus m. 26-ąjam notarų biurui pateikė prašymą išduoti A. Č. paveldėjimo teisės liudijimą į likusią po jo sutuoktinės Z. Č. mirties pareiškėjui pagal įstatymus priklausančią turto dalį. 2020-07-29 Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarė Rima Vižinytė pažymoje, atsisakydama išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą, nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad iki šio momento nėra gavusi iš mirusiosios dukters ir mirusiosios vaikaičių patvirtinimo, kad palikimo nepriėmė faktiškai valdydami turtą, todėl negali teigti, kad jie palikimo atsisakė ir jo nepriims ateityje kreipdamiesi į teismą dėl faktinio palikimo valdymo. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarės Rimos Vižinytės atsisakymas išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į likusią po jo sutuoktinės mirties jam pagal įstatymus priklausančią turto dalį, yra nepagrįstas ir pažeidžia jo kaip paveldėtojo teises bei teisėtus interesus.

83.

9Suinteresuotas asmuo notarė Rima Vižinytė atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą - atsisakė todėl, kad paveldėjimo byloje nėra duomenų apie mirusiosios dukros J. Č. gyvenamąją vietą, ji nėra pateikusi notarui jokių patvirtinimų, jog nebuvo pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą. Kadangi dabartiniu metu šios paveldėjimo bylos vedimui svarbios aplinkybės liko neaiškios, notarė Rima Vižinytė atsisakė pareiškėjui išduoti jo prašomą paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiajai priklausiusį turtą.

104.

11Suinteresuotas asmuo D. Č. (mirusiosios vaikaitis) 2020 m. rugsėjo 18 d. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog atsisako priimti jam priskirtą palikimo dalį.

125.

13Suinteresuoti asmenys J. Č. (mirusiosios dukra) ir E. D. (mirusiosios vaikaitė) teismo nustatytu terminu atsiliepimų į pareiškėjo skundą nepateikė. Pareiškėjo skundas ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti jiems tinkamai.

146.

15Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

16Teismas

konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies

177.

18Byloje kilo ginčas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui nuosavybės teisės liudijimą į likusią po jo sutuoktinės Z. Č. mirties pareiškėjui pagal įstatymus priklausančią turto dalį – teisėtumo.

198.

20Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ) mirė pareiškėjo žmona Z. Č.. A. Č., kaip pergyvenęs sutuoktinę, 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 26-ajame notarų biurą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo. 2020 m. vasario 6 d. pareiškėjui, kaip pergyvenusiam sutuoktiniui, buvo išduotas Nuosavybės teisės liudijimas į ½ dalį bendro turto, įgyto gyvenant santuokoje su mirusiąja Z. Č.. 2020 m. vasario 17 d. pareiškėjui išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas į 1/8 dalį palikėjos Z. Č. turto. Į likusią turto dalį, kurią sudaro 3/8 dalys mirusios Z. Č. turto, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

219.

22Bylos duomenimis, palikėja turėjo du vaikus – sūnų V. Č., gim. ( - ), (miręs ( - )) ir dukrą J. Č., gim. ( - ). Taigi, vadovaujantis CK 5.11 ir 5.13 straipsniais, palikėjos dukra, kartu su pareiškėju, yra įpėdinė pagal įstatymą. Be to, mirusiojo palikėjos sūnaus V. Č. paveldimą dalį turi teisę paveldėti jo vaikai (mirusiosios vaikaičiai) E. D., gim. ( - ), ir D. Č., gim. ( - ). Mirusiosios vaikaičiams E. D. ir D. Č. buvo siunčiami notarės Rimos Vižinytės pranešimai apie pradėtą paveldėjimo bylą po Z. Č. mirties, prašant informuoti notarę, ar jie valdo mirusiosios turtą bei pateikti tai įrodančius dokumentus. E. D. atvyko į 26-ąjį notarų biurą 2020 m. gegužės 20 d. bei pasirašė pareiškimą, kad faktiškai nepradėjo paveldimo turto valdyti, nesikreipė dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pretenzijų neturi. D. Č. į 26-ąjį notarų biurą su tokiu pareiškimu nesikreipė ir savo atsisakymo palikimui priimti notarei nepatvirtino, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teisme priėmus pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų (neveikimo) ir teismo paprašius suinteresuotų asmenų pateikti atsiliepimus į skundą, 2020 m. rugsėjo 18 d. suinteresuotas asmuo D. Č. teismui pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, jog atsisako priimti jam paskirtą palikimo dalį. Taigi, palikėjos vaikaičiai yra atsisakę jiems priskirtos palikimo dalies.

2310.

24Visgi, atsiliepime į pareiškimą, notarė Rima Vižinytė teigia, jog paveldėjimo byloje nėra duomenų apie mirusiosios (palikėjos) dukros J. Č. gyvenamąją vietą, ji nėra pateikusi notarui jokių patvirtinimų, jog nebuvo pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą ir būtent dėl šios priežasties notarė 2020 m. liepos 29 d. raštu neišdavė pareiškėjui A. Č. paveldėjimo teisės liudijimo į likusią sutuoktinės Z. Č. (palikėjos), mirusios ( - ), palikimo dalį.

2511.

26Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, laiko, kad notarės skundžiamas 2020 m. liepos 29 d. raštas Nr. 1-110, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui, yra neteisėtas, todėl naikintinas.

2712.

28Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str.). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 str.). Kasacinio teismo pasisakyta, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Tačiau atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas). Tokie atvejai turi būti aiškūs ir pateisinami, kadangi jie riboja asmenų teises paprasta tvarka gauti nesudėtingų, aiškių ir neabejotinų aplinkybių įforminimą. Dėl to atsisakymo atlikti notarinius veiksmus pagrindai ir tvarka reglamentuojami įstatymu.

2913.

30Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą įvertindamas notarui įstatymu suteiktas funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.

3114.

32Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatymo nustatytu terminu nepriėmus palikimo, nesikreipus dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., neišreiškus valios priimti palikimą, laikytina, jog įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Palikimo nepriėmimas sukelia tokias pat pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Jeigu įpėdinis neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, teismų praktikoje, paveldėjimo teisės doktrinoje pripažįstama, jog paveldėjimo santykiai neatsirado.

3315.

34Byloje nustatyta, jog mirusiosios Z. Č. dukra J. Č. (pirmos eilės įpėdinė) nuo 2017-04-04 yra išvykusi į užsienio valstybę ir gyvena Jungtinėje Karalystėje (deklaravo savo išvykimą). Apie užvestą paveldėjimo bylą Nr. 186/2019 po Z. Č. mirties Vilniaus miesto 26-asis notarų biuras buvo paskelbęs viešai. Tačiau suinteresuotas asmuo J. Č. paveldėti po motinos mirties nesikreipė ir jokių kitų veiksmų neatliko, nors nuo palikimo atsiradimo dienos iki pareiškėjo skundžiamo notarės 2020 m. liepos 29 d. rašto Nr. 1-110, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, t. y. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjui, buvo praėję beveik 10 mėnesių.

3516.

36Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog mirusiosios dukra J. Č. neišreiškė valios priimti palikimo po savo motinos Z. Č. mirties. Teismo vertinimu, jeigu notarei kilo abejonių dėl paveldėjimo pagal užvestą paveldėjimo bylą Nr. 186/2019, notarė turėjo imtis tam tikrų priemonių, siekdama pašalinti kilusias abejones notariniam veiksmui atlikti. Tačiau to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, notarė nesiėmė. Be to, pats notarės 2020 m. liepos 29 d. rašte Nr. 1-110, kurį ginčija pareiškėjas, nurodytas faktas, kai jai nėra aišku ar įpėdiniai nepriims palikimo ateityje kreipdamiesi į teismą dėl faktinio palikimo, savaime nesudaro pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą. Priešingai, kaip teisingai nurodė ir pareiškėjas savo skunde dėl notarės veiksmų, tokie notarės veiksmai neatitinka įstatymų reikalavimų ir pažeidžia pareiškėjo kaip paveldėtojo teises bei teisėtus interesus.

3717.

38Teismas taip pat papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018). Be to, CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, o CK 5.8 straipsnis suteikia teisę asmeniui, pretenduojančiam į palikimą, ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškiant ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Taigi notarės teiginys, jog išdavus pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į likusią mirusios Z. Č. turto dalį, galimai bus pažeisti kitų įpėdinių (nagrinėjamu atveju mirusios dukros J. Č.) teisės ir teisėti interesai atmestini kaip visiškai nepagrįsti ir neįrodyti.

3918.

40Kaip jau minėta, įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Nagrinėjamos bylos atveju notarės abejonės laikytinos teisiškai nepagrįstomis, ginčytinų aplinkybių, susijusių su paveldimu turtu nenustatyta, todėl pripažįstama, jog notarė nepagrįstai atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į likusią po jo sutuoktinės Z. Č. mirties pareiškėjui pagal įstatymus priklausančią turto dalį.

4119.

42Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs skundą dėl notaro veiksmų, nutaria panaikinti notarinį veiksmą, teismas vadovaujantis įstatymo leidėjo suteikta prerogatyva įpareigoja notarą iš naujo notarinį veiksmą atlikti (pavyzdžiui, spręsti dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo), tačiau teismas negali priimti konkrečių nutarimų/atlikti konkrečių veiksmų už notarą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą), kadangi palikimo priėmimą įforminančių dokumentų išdavimas yra notaro pareiga, kurios realizavimui (šiuo atveju) nereikalingas teismo įpareigojimas. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, notaras, kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliks jam įstatymu nustatytas funkcijas (CPK 513 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 26 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

4320.

44Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės Rimos Vižinytės 2020 m. liepos 29 d. raštas Nr. 1-110, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą - išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į likusią po jo sutuoktinės Z. Č. mirties pareiškėjui pagal įstatymus priklausančią turto dalį, naikintinas kaip nepagrįstas ir notarė įpareigojama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 513 straipsnio 1 dalis).

45Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 511-513 straipsniais,

Nutarė

46pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti iš dalies.

47Panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės Rimos Vižinytės 2020 m. liepos 29 d. raštą Nr. 1-110, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą - išduoti pareiškėjui A. Č. paveldėjimo teisės liudijimą į likusią po jo sutuoktinės Z. Č. mirties pareiškėjui pagal įstatymus priklausančią turto dalį.

48Įpareigoti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarę Rimą Vižinytę iš naujo spręsti klausimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo pareiškėjui A. Č. į likusią po jo sutuoktinės Z. Č. mirties pareiškėjui pagal įstatymus priklausančią turto dalį.

49Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarei Rimai Vižinytei paveldėjimo bylą Nr. 186/2019.

50Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė,... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A.... 3. Teismas... 4. 1.... 5. pareiškėjas A. Č. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarinių veiksmų... 6. 2.... 7. Pareiškėjas A. Č. skunde nurodė, jog jis 2019 m. spalio 9 d. kreipėsi į... 8. 3.... 9. Suinteresuotas asmuo notarė Rima Vižinytė atsiliepime į skundą nurodė,... 10. 4.... 11. Suinteresuotas asmuo D. Č. (mirusiosios vaikaitis) 2020 m. rugsėjo 18 d.... 12. 5.... 13. Suinteresuoti asmenys J. Č. (mirusiosios dukra) ir E. D. (mirusiosios... 14. 6.... 15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir... 16. Teismas... 17. 7.... 18. Byloje kilo ginčas dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą –... 19. 8.... 20. Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ( - ) mirė... 21. 9.... 22. Bylos duomenimis, palikėja turėjo du vaikus – sūnų V. Č., gim. ( - ),... 23. 10.... 24. Visgi, atsiliepime į pareiškimą, notarė Rima Vižinytė teigia, jog... 25. 11.... 26. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, laiko, kad notarės skundžiamas 2020 m.... 27. 12.... 28. Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro... 29. 13.... 30. Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui... 31. 14.... 32. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai... 33. 15.... 34. Byloje nustatyta, jog mirusiosios Z. Č. dukra J. Č. (pirmos eilės... 35. 16.... 36. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, jog mirusiosios dukra J. Č.... 37. 17.... 38. Teismas taip pat papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad įpėdinio... 39. 18.... 40. Kaip jau minėta, įstatyme įtvirtinta notaro pareiga juridiškai tvirtinti... 41. 19.... 42. Teismas pažymi, kad tuo atveju, jei teismas, išnagrinėjęs skundą dėl... 43. 20.... 44. Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės... 45. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292,... 46. pareiškėjo A. Č. skundą tenkinti iš dalies.... 47. Panaikinti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarės Rimos Vižinytės 2020... 48. Įpareigoti Vilniaus miesto 26-ojo notarų biuro notarę Rimą Vižinytę iš... 49. Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Vilniaus miesto 26 notarų biuro notarei... 50. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos...