Byla 3K-3-273/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Janavičiūtės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, paveldėto turto pasidalijimo susitarimo pripažinimo galiojančiu, paveldėjimo teisės liudijimų ir pareiškimo apie palikimo nepriėmimą pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: V. V., F. G. (F. G.), Lietuvos notarų rūmai, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. V. pareikštu atsakovui D. V. ieškiniu prašė:

61) pripažinti, kad jis yra priėmęs 2002 m. vasario 24 d. mirusio tėvo A. V. palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti;

72) pripažinti šalių 2002 m. kovo 24 d. susitarimą dėl palikimą sudarančio turto pasidalijimo galiojančiu;

83) pripažinti 2002 m. liepos 18 d. palikimo nepriėmimo pareiškimą negaliojančiu;

94) pripažinti 2002 m. rugpjūčio 22 d., 2003 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. rugsėjo 5 d. paveldėjimo teisės liudijimus, išduotus atsakovui, negaliojančiais;

105) padalyti A. V. palikimą ir priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise 1,1000 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 0,0968 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 230/1843 dalių bendro 0,1843 ha ploto žemės sklypo ir 52/415 dalis bendro 0,0415 ha ploto žemės sklypo, esančių ( - );

116) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Ieškovas nurodė, kad jis ir jo broliai – atsakovas ir trečiasis asmuo V. V. – yra mirusio tėvo įpėdiniai pagal įstatymą. Trečiasis asmuo palikimo atsisakė, atsakovas palikimą priėmė kreipdamasis dėl palikimo priėmimo į notarų biurą, o ieškovas – pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Šalys 2002 m. kovo 24 d. susitarė, kad palikimo priėmimo dokumentus tvarkys atsakovo vardu, o po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į tėvui priklaususius žemės sklypus, palikimą pasidalys. Ieškovas, notarei patarus, 2002 m. liepos 18 d. notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo nepriėmimą. Paveldėjimo teisės liudijimai atsakovui išduoti 2002 m. rugpjūčio 22 d., 2003 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. rugsėjo 5 d. Šalių susitarimas dėl paveldėto turto pasidalijimo buvo vykdomas, pinigus, gautus pardavus tėvui priklaususį butą, ir jo indėlį šalys pasidalijo po lygiai, ieškovas taip pat pasiėmė kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus, rūpinosi nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimu ir įregistravimu atsakovo vardu, mokėjo žemės mokesčius, savo lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo paskirties keitimo. Atsakovas, vykdydamas susitarimą, 2009 m. liepos 17 d. ir 2009 m. rugpjūčio 20 d. dovanojimo sutartimis padovanojo ieškovui du žemės sklypus. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu šios dovanojimo sutartys pripažintos negaliojančiomis. Atsakovas, dovanodamas nekilnojamąjį turtą, elgėsi nesąžiningai, nes prieš tai dalį turto įkeitė kreditoriui F. G., taip pat turėjo įsipareigojimų UAB Medicinos bankui, o ieškovo nei apie tai, nei apie priimtą teismo sprendimą neinformavo. Ieškovo teigimu, pareiškimą apie palikimo nepriėmimą jis pasirašė suklaidintas ir apgautas atsakovo, palikimo neatsisakė, o priėmė faktiškai pradėjęs turtą valdyti.

13Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiu 2002 m. liepos 18 d. ieškovo pareiškimą apie palikimo nepriėmimą; nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas 2002 m. vasario 24 d. mirusio tėvo A. V. palikimą priėmė ir jį valdo; pripažino negaliojančiais atsakovui 2003 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. rugsėjo 5 d. išduotus papildomus paveldėjimo teisės liudijimus; atmetė kitą ieškinio dalį.

14Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 29 d. sprendimą ir perdavė bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

15II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

16Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

17Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas faktines aplinkybes, ieškovo elgesį, padarė išvadą, kad ieškovo veiksmai nelaikytini aktyviais priimant palikimą, nes jis nedėjo reikiamų pastangų palikimui priimti. Ieškovo notarui pateiktas 2002 m. liepos 18 d. pareiškimas apie palikimo nepriėmimą, teismo vertinimu, įrodo, kad jis neturėjo tikslo paveldėti tėvo turto, sąmoningai nesiekė paveldėjimo teisės. Kadangi ieškovas veikė atsakovo leidimu, jo vardu ir naudai bei atsakovo įgaliotas, tai teismas sprendė, kad jo veiksmai pasiimant kai kuriuos tėvo daiktus ir mokant mokesčius, susijusius su turtu ir paveldėjimo procedūromis, nepatvirtina siekio priimti palikimą ir nevertintini kaip palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Teismas, spręsdamas dėl palikimo (ne)priėmimo, taip pat atsižvelgė į tai, kad nuo 2005 iki 2009 metų, t. y. nuo paveldėjimo procedūrų pabaigos iki žemės sklypų dovanojimo, ieškovas nesiėmė jokių veiksmų dėl paveldėto turto, bei į tai, kad, sužinojęs apie Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, jo neskundė, nesinaudojo įstatymo suteiktomis galimybėmis įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.

18Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad susitarimas dėl nekilnojamojo turto padalijimo turi būti forminamas notarine sutartimi, netenkino reikalavimo pripažinti galiojančiu 2002 m. vasario 24 d. susitarimą dėl nekilnojamojo turto padalijimo (CK 5.70 straipsnio 1 dalis), ir, ieškovui neįrodžius apgaulės ar kito asmens įtakos, netenkino reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2002 m. liepos 18 d. pareiškimą apie palikimo nepriėmimą (CK 1.5 straipsnis, 1.91 straipsnio 5 dalis). Netenkinęs šių reikalavimų ir padaręs išvadą, kad ieškovas praleido CK 5.8 straipsnyje nustatytą terminą, teismas taip pat netenkino reikalavimų pripažinti negaliojančiais atsakovui išduotus paveldėjimo teisės liudijimus ir padalyti palikimą.

19Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 30 d. sprendimą.

20Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog jis įstatymo nustatytu terminu atliko aktyvius veiksmus, patvirtinančius palikimo priėmimą pradedant faktiškai jį valdyti, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo. Ieškovo elgesys nuo palikimo atsiradimo momento – nesikreipimas į teismą dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo, pareiškimo apie palikimo nepriėmimą pateikimas notarų biurui, savo teisių negynimas ilgą laiką nuo paskutiniojo paveldėjimo teisės liudijimo atsakovui išdavimo, teismo vertinimu, įrodo, kad jis sąmoningai, suvokdamas savo veiksmų padarinius, nesiekė įstatymo nustatyta tvarka įgyti paveldėjimo teisės į palikimą, elgėsi nerūpestingai ir neatidžiai. Vien mokesčių už paveldėtą turtą mokėjimas veikiant pagal atsakovo išduotą įgaliojimą ir tam tikrų tėvo daiktų paėmimas nesudaro pakankamo pagrindo palikimo priėmimo faktui pripažinti.

21Teismas, įvertinęs CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalių, 5.60 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, padarė išvadą, kad tiek pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas notarui, tiek palikimo atsisakymas, laikytinas aiškiai išreiškiančiu įpėdinio valią atsiradusio palikimo atžvilgiu ir yra neatšaukiamo pobūdžio tol, kol nėra nuginčytas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais; įvertinęs CK 1.91 straipsnio 5 dalies nuostatas, šalių paaiškinimus dėl palikimo priėmimo atsakovo vardu aplinkybių, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas pareiškimą apie palikimo nepriėmimą pasirašė sąmoningai siekdamas išvengti mokesčių, nesant apgaulės ar kito asmens įtakos.

22Teismas, įvertinęs CK 1.93 straipsnio 3 ir 4 dalių, 1.94 straipsnio, 5.70 straipsnio 1 dalies nuostatas, byloje nenustačius ir neįrodžius, kad iki atsakovui įsiregistruojant paveldėtą nekilnojamąjį turtą savo vardu, jis būtų visiškai ar iš dalies įvykdęs susitarimą dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo, sprendė, jog žodinis šalių susitarimas dėl nekilnojamojo turto pasidalijimo, jo neįforminus įstatymo nustatyta tvarka, negali būti pripažintas galiojančiu. Kadangi ieškovas atsisakė palikimo ir jo veiksmai nelaikyti faktiniu palikimo priėmimu, tai teismas sprendė, kad reikalavimui pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė.

23III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

24Kasaciniu skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti apeliacinės ir pirmosios instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodomi šie argumentai:

251. Teismai, padarydami išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti, netinkamai aiškino CK 5.50, 5.51, 5.60 straipsnių nuostatas, pažeidė CPK 185 straipsnyje reglamentuotas įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos paveldėjimo teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. ir kt. v. T. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. J. A. V., bylos Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. M. ir kt. v. E. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-468/2009). Visi byloje esantys įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovas, įstatymo nustatytu terminu aktyviais veiksmais pasiėmęs kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus, dalyvaudamas paveldėjimo procese, rūpindamasis nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir įregistravimu, mokėdamas žemės ir kitus mokesčius, priėmė po tėvo mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Atsakovas šios aplinkybės neneigė ir ją pripažino, su pareikštu ieškiniu iš esmės sutiko. Ieškovo veiksmus, tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir atsakovo 2004 m. rugpjūčio 19 d. ieškovui išduotą įgaliojimą teismai vertino formaliai ir šališkai, neatskleisdami tikrosios šalių valios, neatsižvelgę į jų ketinimus (CK 6.193 straipsnis). Šalių veiksmai ir elgesys patvirtina, kad ieškovas laikomas palikėjo įpėdiniu, ginčo dėl to nėra. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, kad, tėvui mirus, tėvo valia ir šalių susitarimas dėl palikimo padalijimo buvo vykdomi. Palikimo priėmimu atsakovo vardu tik buvo siekiama supaprastinti paveldėjimo procedūras, išvengti papildomų mokesčių mokėjimo. Ieškovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo ir tinkamai nesuprasdamas visų paveldėjimo proceso metu atliktų veiksmų padarinių, besąlygiškai rėmėsi notarės patarimais dėl palikimo priėmimo vieno įpėdinio vardu ir pareiškimo apie palikimo nepriėmimą surašymo. Be to, Šiaulių apygardos teismui 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, neturėjo būti keliamas klausimas dėl ieškovo palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Nesant šalių ginčo dėl palikimo priėmimo, teismai neturėjo teisinio pagrindo ex offlcio tirti šią aplinkybę ir šios dalies formaliai paneigti tiek šalių paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek pateiktus rašytinius įrodymus.

262. Teismai, spręsdami, kad ieškovas neturėjo tikslo paveldėti tėvo turto, nes sąmoningai atsisakė paveldėjimo teisės, nepagrįstai itin sureikšmino 2002 m. liepos 18 d. pareiškimą apie palikimo nepriėmimą. Šį pareiškimą ieškovas pasirašė praleidęs įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Priešingai nei palikimo priėmimo, palikimo atsisakymo atveju, įstatymas nenumato galimybės teismui pratęsti terminą tokiam veiksmui atlikti, todėl CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas yra naikinamasis, apsaugantis valią išreiškiantį, neapdairų ar neturintį reikiamų žinių asmenį nuo jo paties neapgalvotų veiksmų, galinčių sukelti jam nepalankius teisinius padarinius. Nagrinėjamu atveju notarė, pažeisdama Notariato įstatymų 30 straipsnį, neapdairiai ir nerūpestingai vykdė paveldėjimo procedūras, neišaiškino ieškovui notarinių veiksmų prasmės ir padarinių, jį suklaidino, nepagrįstai, suėjus CK 5.60 straipsnio 1 dalyje nustatytam naikinamajam terminui, priėmė pareiškimą apie palikimo nepriėmimą ir išdavė atsakovui paveldėjimo teisės liudijimus į visą palikimą. Aplinkybę, kad būtent notarė, motyvuodama lėšų sutaupymu, patarė palikimą priimti tik atsakovo vardu, šalys įrodė, ji taip pat nustatyta įsiteisėjusiu ir prejudicinę reikšmę turinčiu Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-866-03/2002, o Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi nustatė teisiškai ir faktiškai pagrįstą esminę reikšmę turinčią aplinkybę, kad teisėti turto paveldėtojai nagrinėjamu atveju yra du asmenys, t. y. ieškovas ir atsakovas. Be to, asmuo negali atsisakyti palikimo, jeigu įstatymo nustatytu terminu jau yra jį priėmęs, faktiškai pradėjęs jį valdyti. Dėl nurodytų priežasčių notarės patvirtintas ieškovo 2002 m. liepos 18 d. pareiškimas apie palikimo nepriėmimą laikytinas niekiniu ir negaliojančiu (CK 1.80, 1.90 straipsniai).

273. Teismai, spręsdami dėl reikalavimo pripažinti šalių susitarimą dėl palikimo pasidalijimo galiojančiu pagrįstumo, netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio 4 dalies, 5.70 straipsnio 1 dalies, 6.159 straipsnio nuostatas; spręsdami, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas susitarimą vykdė, ir ignoruodami atsakovo faktų pripažinimą, pažeidė CPK 140 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 5 punktą, 187 straipsnį. Atsakovas visiškai pripažino aplinkybes, turinčias esminę reikšmę sprendžiant dėl sandorio, sudaryto nesilaikant privalomos notarinės formos, galiojimo, kad vykdant šį susitarimą buvo aiškiai išreikšta tiek jo valia dėl susitarimo vykdymo, tiek ieškovo valia priimant susitarimo įvykdymą, t. y. abiejų šalių valia tokį sandorį sudaryti ir vykdyti. Atsakovas susitarimą pripažino ir vykdė, tačiau įforminti notarine tvarka vengė, nes vis vien ketino sutartus žemės sklypus padovanoti ieškovui, be to, slėpė asmeninius finansinius įsipareigojimus, kurių įvykdymui užtikrinti panaudojo šiuos sklypus.

284. Teismai, nesant šalių ginčo ir atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, savo iniciatyva ją taikydami reikalavimui pripažinti negaliojančiais paveldėjimo teisės liudijimus, neišsiaiškinę, ar nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą, pažeidė CPK 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.131 straipsnio 2 dalies, 5.8 straipsnio nuostatas.

295. Šalys nagrinėjamą ginčą ir visus reiškiamus reikalavimus išsprendė taikiai, 2013 m. vasario 20 d. sudarydami taikos sutartį, kurią, prašydami patvirtinti, pateikė pirmosios instancijos teismui. Tačiau teismas šio prašymo neišsprendė, nutarties dėl taikos sutarties patvirtinimo ar atsisakymo ją tvirtinti nepriėmė. Taip buvo pažeistos CK 5.57 straipsnio 1 dalies, 6.968, 6.984 straipsnių, CPK 42 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, atsakovui su ieškiniu sutinkant, teismai nepagrįstai atsisakė priimti atsakovo ieškinio pripažinimą (CPK 140 straipsnio 2 dalis).

30Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Trečiasis asmuo nurodė, kad teismai, spręsdami kilusį ginčą, materialiosios ir proceso teisės normų nepažeidė, atmesdami ieškovo ieškinį priėmė teisėtus ir pagrįstus procesinius sprendimus. Ieškovas 2002 m. liepos 18 d. atsisakė palikimo ir ilgą laiką ginčų dėl palikimo, paveldėto turto padalijimo nekilo, savo galbūt pažeistų teisių įstatymo nustatyta tvarka jis neginė, todėl kyla abejonių dėl šalių sąžiningumo kreditorių atžvilgiu.

31Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.

32Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

34Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas nenustatyta.

35Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti

36Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-8/2004; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007; 2008 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. O. (teisių perėmėja – A. O.) v. G. O. ir kt., bylos Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. V. W. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-381/2011; 2012 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M. v. V. V., bylos Nr. 3K-3-434/2013; kt.).

37Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju kasatorius reikalavimą pripažinti, kad jis po tėvo A. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti turtą, grindė savo veiksmais pasiimant kai kuriuos tėvui priklausiusius daiktus, dalyvavimu paveldėjimo (atsakovui (kasatoriaus broliui) priimant palikimą paduodant notarui pareiškimą apie palikimą priėmimą) ir nuosavybės teisių į tėvui priklaususius žemės sklypus atkūrimo procese, įvairių mokesčių mokėjimu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, spręsdami šalių ginčą, įvertinę byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, padarė vienodą išvadą, kad šie kasatoriaus veiksmai, kuriuos jis atliko atsakovo sutikimu ir jo įgaliotas, neįrodo, jog jais buvo išreikšta akivaizdi valia priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismų išvadomis, nes tik įvertinus konkrečias nagrinėjamos situacijos aplinkybes, turi būti nustatoma reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad įpėdinis, paėmęs vieną ar kelis kilnojamuosius daiktus, elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, visuma. Be to, ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą, nes palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus, kaip mirusiojo atminimą. Palikimo priėmimu taip pat paprastai nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, šeimos suvenyrų, relikvijų ir pan. pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių kitų įpėdinių sutikimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007). Dėl šios priežasties pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad vien tai, jog kasatorius po tėvo mirties pasiėmė kilimą, meškerę, nuotraukas, neįrodo jo valios priimti tėvo palikimą ir nesudaro pakankamo pagrindo palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, faktui nustatyti.

38Kasatorius pagrįstai teigia, kad palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, faktą gali patvirtinti asmens veiksmai rūpinantis nuosavybės teisių į palikimą ar jo dalį sudarantį turtą atkūrimu. Kasacinio teismo praktikoje faktiniu palikimo priėmimu pripažįstami įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., paduoda pareiškimus atitinkamoms tarnyboms, kreipiasi dėl teisių įforminimo, teikia dokumentus, reikalingus joms įforminti, palikėjo ar savo vardu užveda ir dalyvauja bylose, kuriose priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui, ir pan.), taip pat toks įpėdinio elgesys, kai nuosavybės teisės į žemę dar neatkurtos, tačiau įpėdinis kelerius metus bent dalimi sklypo nuolat naudojasi ir elgiasi kaip neatsisakęs nuo paveldėjimo įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. T. v. A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-420/2007; 2012 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-251/2012; 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. G. v. O. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-141/2014). Byloje nustatyta, kad kasatorius atliko tam tikrus veiksmus, nukreiptus į jo tėvui priklausiusių žemės sklypų nuosavybės teisių atkūrimą, mokėjo įvairius tam tikslui skirtus mokesčius. Tačiau byloje taip pat nustatyta, o kasatorius šios aplinkybės neginčijo ir pripažino, kad atsakovas 2004 m. rugpjūčio 19 d. įgaliojo jį atsakovo vardu pateikti ir gauti dokumentus, tvarkyti visus reikalus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, dalyvauti atliekant atkurtos nuosavybės teisėmis žemės sklypo matavimą, sklypo kadastrinių ir kitų planų sudarymą, turto įregistravimą, mokesčių mokėjimą ir kt. Pažymėtina, kad šis įgaliojimas įstatymų nustatyta tvarka nuginčytas nebuvo. Taigi visus pirmiau nurodytus veiksmus kasatorius atliko ne savo iniciatyva, siekdamas šį turtą paveldėti, o atsakovo leidimu ir jo įgaliotas, atsakovo vardu, todėl šių veiksmų atlikimo padariniai (nuosavybės teisių į žemės sklypus atkūrimas) teises ir pareigas sukūrė tiesiogiai atsakovui, o ne kasatoriui (CK 2.132, 2.133, 2.137, 2.138 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai turtą valdyti, patvirtina tik tokie asmens veiksmai, kurie atlikti kaip paveldimo turto savininko (bendraturčio), o ne kaip įpėdinio įgalioto, pastarojo sutikimu ir (ar) leidimu. Dėl to teismai padarė pagrįstą išvadą, kad toks kasatoriaus elgesys neįrodo jo aktyvių veiksmų, nukreiptų į palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai jį valdyti.

39Kasatorius savo poziciją dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį valdyti, taip pat grindžia ir šalių sudarytomis žemės sklypų, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės, dovanojimo sutartimis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dovanojimo sutartys, kuriomis atsakovas žemės sklypus padovanojo kasatoriui, buvo sudarytos tik 2009 metais, t. y. praėjus beveik septyneriems metams nuo palikimo atsiradimo, ir tik po to, kai trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas informavo atsakovą, laidavusį už UAB „Vaimega“ tinkamą prievolių įvykdymą pagal įmonės ir trečiojo asmens sudarytą kredito sutartį, apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą. Šios dovanojimo sutartys įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu, kurio nė viena iš nagrinėjamos bylos šalių įstatymo nustatyta tvarka neskundė, pripažintos negaliojančiomis, kaip pažeidžiančios kreditoriaus UAB Medicinos banko teises ir teisėtus interesus. Šios aplinkybės patvirtina, kad dovanojimo sandoriai buvo sudaryti ne vykdant prašomą pripažinti galiojančiu 2002 m. kovo 24 d. susitarimą dėl palikimo padalijimo, o kitais tikslais.

40Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad jis dalyvavo paveldėjimo procese atsakovui priimant palikimą, taip pat neįrodo prašomo nustatyti palikimo priėmimo fakto. Priešingai, kaip teisingai sprendė teismai, ši aplinkybė patvirtina, kad jis palikimo nepriėmė. Teismai nustatė, kad po šalių tėvo A. V. mirties nė vienas iš jo sūnų (kasatorius, atsakovas ir trečiasis asmuo) –pirmosios eilės įpėdinių pagal įstatymą – įstatymo nustatytu terminu ir tvarka į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Trečiasis asmuo palikimo atsisakė. Kasatorius su pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo į teismą nesikreipė, o atsakovui šis terminas atnaujintas Telšių rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 3 d. sprendimu. Bylos nagrinėjimo metu, kuriame taip pat dalyvavo ir kasatorius, teismas nustatė, kad pastarasis su atsakovo ieškiniu ir tuo, jog turtą po tėvo mirties paveldėtų būtent atsakovas, su kuriuo buvo susitarta dėl palikimo priėmimo jo vardu, sutiko. Šios įsiteisėjusiu 2002 m. liepos 3 d. sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kasatorius 2002 m. liepos 18 d. pareiškimu apie palikimo nepriėmimą, pateiktu Telšių rajono 1-ajam notarų biurui, patvirtino, kad po tėvo mirties atsiradusio palikimo nepriėmė, nevaldo, jokių pretenzijų į šį turtą neturi ir ateityje neturės. Atsakovui 2002 m. rugpjūčio 22 d., 2003 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m. rugsėjo 5 d. išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, kuriuose pažymėta, kad kasatorius nereiškia ir neturi pretenzijų į mirusiojo turtą. Taigi šie duomenys patvirtina, kad palikimą po A. V. mirties priėmė atsakovas, o kasatorius – nepriėmė.

41Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad vien kai kurių palikėjo daiktų paėmimas, veiksmų, nukreiptų į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą, atlikimas atsakovo vardu pagal notariškai išduotą įgaliojimą, kai kasatorius ilgą laiką nuo palikimo atsiradimo neatliko jokių kitų aktyvių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu kaip nuosavu, ir nereiškiant pretenzijų dėl paveldėto turto, nėra pakankamas pagrindas palikimo priėmimo faktui nustatyti.

42Dėl pareiškimo apie palikimo nepriėmimą vertinimo

43Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami dėl palikimo nepriėmimo, nepagrįstai sureikšmino 2002 m. liepos 18 d. pareiškimą apie palikimo nepriėmimą, kurį neteisingai vertino kaip palikimo atsisakymą.

44Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad turintis teisę paveldėti asmuo gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakyti palikimo leidžiama per tą patį terminą, kaip ir palikimą priimti – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.60 straipsnio 1 dalis). Praleidus terminą palikimui priimti laikoma, kad palikimas nepriimtas, todėl po šio termino pasibaigimo, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis pareiškimu atsisako nuo palikimo, ar neišreiškia jokios valios dėl palikimo, abiem šiais atvejais atsiranda tie patys palikimo nepriėmimo teisiniai padariniai. Taigi pasibaigus palikimo priėmimo terminui įpėdinio palikimo atsisakymas jokios teisinės reikšmės neturi, nes tokio įpėdinio neįgyvendinta paveldėjimo teisė yra pasibaigusi.

45Nagrinėjamu atveju kasatoriaus pareiškimas apie palikimo nepriėmimą notarui pateiktas 2002 m. liepos 18 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Šis pareiškimas pateiktas į paveldėjimo bylą po to, kai teismo sprendimu atsakovui buvo atnaujintas terminas palikimui priimti. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad nurodomas pareiškimas nelaikytinas palikimo atsisakymu CK 5.60 straipsnio prasme, jame nenurodyta kad kasatorius atsisakė ar atsisako po tėvo mirties atsiradusio palikimo. Kadangi kasatorius, kaip pirmiau nurodyta, įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė, į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreipė, valios priimti palikimą neišreiškė, tai jo neįgyvendinta paveldėjimo teisė pasibaigė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo pareiškimu kasatorius informavo paveldėjimo bylą vedusį notarą ir patvirtino, jog jis palikimo nepriėmė, pretenzijų į atsakovo paveldimą turtą neturi, ir kad toks pareiškimas neturėjo įtakos jau pasibaigusiai kasatoriaus paveldėjimo teisei.

46Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų turinį, konstatuoja, kad, priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, teismai, spręsdami dėl kasatoriaus palikimo nepriėmimo, pareiškimą vertino kartu su visais byloje esančias įrodymais, o ne atsietai, nesuteikdami jam prioriteto. Savo išvadas teismai grindė įrodymų ir bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma, įvertinus kasatoriaus elgesį nuo pat palikimo atsiradimo momento iki nagrinėjamo ieškinio pareiškimo, nepažeidus įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles reglamentuojančių proceso teisės normų. Nors apeliacinės instancijos teismas ir laikė, kad šiuo pareiškimu kasatorius palikimo atsisakė, tačiau ši aplinkybė nepaneigia pagrįstai teismo padarytų išvadų tiek dėl šio pareiškimo galiojimo, tiek dėl palikimo priėmimo fakto, tiek dėl bylos esmės.

47Vienu iš byloje pareikštų reikalavimų kasatorius prašė pripažinti pareiškimą apie palikimo nepriėmimą negaliojančiu. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jis pareiškimą prašė pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sandorį, sudarytą dėl atsakovo apgaulės ir suklaidinimo. Teismai, vienodai nustatę, kad kasatorius pareiškimą pasirašė sąmoningai, ir byloje neįrodžius atsakovo apgaulės, nurodyto ieškinio reikalavimo netenkino. Kasaciniame skunde reikalavimą pripažinti pareiškimą apie palikimo nepriėmimą negaliojančiu kasatorius grindė jau ne atsakovo apgaule, o notaro, jo manymu, netinkamai atlikusio savo pareigas ir neišaiškinus tokio pareiškimo padarinius, suklaidinimu pagal CK 1.90 straipsnį. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tik teisės taikymo aspektu, o bylos faktinių aplinkybių nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Remdamasi šiomis teisės normomis, teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškimo apie palikimo nepriėmimą ginčijimo CK 1.90 straipsnio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

48Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

49Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais atsakovui išduotus paveldėjimo teisės liudijimus atmetė taikydamas ieškinio senatį pagal CK 5.8 straipsnį. Kasatorius, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad reikalavimui nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimus turi būti taikomas ne sutrumpintas CK 5.8 straipsnyje nustatytas, o bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, nepripažinęs kasatoriaus veiksmų faktiniu palikimo priėmimu, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino trukmės ir atmetė pirmiau nurodytą apeliacinio skundo argumentą. Kasatorius, nesutikdamas su tokiomis teismų išvadomis, kasaciniame skunde teigia, kad teismai, nesant atsakovo prašymo taikyti ieškinio senatį, nepagrįstai savo iniciatyva ją taikė, nenustatę, ar nėra pagrindo šį terminą atnaujinti.

50Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 340 straipsnio 1 dalimi, kasacine tvarka peržiūrimi apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys; kasacinis teismas teisės normų taikymo ir aiškinimo aspektu patikrina apeliacinės instancijos teismo išvadas, padarytas nagrinėjant apeliacinį ar atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties (CPK 320 straipsnis); kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis 1 dalis). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, argumentų dėl ieškinio senaties termino taikymo ir šio termino atnaujinimo nenurodžius apeliaciniame skunde ir dėl to jiems esant nenagrinėtiems apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija dėl šių kasacinio skundo argumentų nepasisako ir neanalizuoja, nes jie negali būti ir kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 340 straipsnis 1 dalis, 353 straipsnis 1 dalis). Pažymėtina tik tai, kad eškinio senaties terminą reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimų pirmosios instancijos teismas taikė ne ex officio, o trečiojo asmens UAB Medicinos banko prašymu, nurodytu 2013 m. kovo 18 d. jo atsiliepime į patikslintą ieškinį.

51Kasaciniame skunde teigiama, kad šalys visus pareikštus ieškinio reikalavimus išsprendė taikiai, sudarydami taikos sutartį, pateikdami ir prašydami ją patvirtinti pirmosios instancijos teismui, kuris, pažeisdamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies, 6.968, 6.984 straipsnių, CPK 42 straipsnio 2 dalies, 140 straipsnio 3 dalies nuostatas, šio prašymo neišsprendė, nutarties dėl taikos sutarties nepriėmė. Šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

52Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Remiantis CPK 159 straipsnio 1 dalimi, 231 straipsniu, teismas imasi priemonių šalims sutaikyti, tačiau neturi teisės patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį ex officio. Taikos sutartis tvirtinama tik šalių prašymu ir tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nagrinėjamu atveju kasatoriaus atstovė šalių sudarytą taikos sutartį teismui pateikė 2013 m. vasario 28 d. vykusio teismo posėdžio metu, prašydama taikos sutarties tvirtinimo klausimą spręsti vėliau, teismo posėdyje. Teismo posėdis įvyko 2013 m. balandžio 10 d., jo metu tiek kasatoriaus, tiek jo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai, atsakovas – ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, o prašymo patvirtinti taikos sutartį nė viena šalių nereiškė. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti taikos sutarties tvirtinimo klausimo.

53Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog kasacinio skundo argumentai dėl teismo padarytų išvadų, nepateikiant išsamios teisinės argumentacijos, laikytini bylos dalyvio nuomone dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Šalies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiškia, kad yra teisės aiškinimo ir taikymo problema. Kasaciniame skunde turi būti išdėstyti išsamūs teisiniai argumentai, kurie patvirtintų kasacijos pagrindus, nustatytus CPK 346 straipsnyje. Jeigu dalis kasacinio skundo argumentų šių reikalavimų neatitinka, tai yra pagrindas išvadai, kad jie nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko dėl to, kad jie yra ne teisinio turinio, arba kad jie yra neišsamūs, arba kad yra nesusiję su nagrinėjama byla, joje nustatytomis aplinkybėmis, taikytina teise ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. Palangos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-559/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl teismų padarytų CPK 140 straipsnio 4 dalies, 182 straipsnio 5 dalies, 187 straipsnio pažeidimų nepagrįsti išsamiais teisiniais argumentais, nesudaro kasacijos dalyko, todėl dėl jų nepasisako (CPK 346 straipsnis, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

54Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kasatorius palikimo nepriėmė, jo reikalavimas pripažinti šalių susitarimą dėl palikimo pasidalijimo yra teisiniai neaktualus, nes jokių teisinių padarinių nesukeltų.

55Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje nustatytoms aplinkybėms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai aiškino ir taikė palikimo priėmimą faktiškai pradedant jį valdyti reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų ir padarė pagrįstą išvadą, jog kasatorius po tėvo mirties atsiradusio palikimo nepriėmė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti apskųstus teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

56Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

57Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gegužės 9 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 72,78 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijai atmetus kasacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus (ieškovo) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

58Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

59Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

60Priteisti iš ieškovo A. V. (asmens kodas ( - ) valstybei 72,78 Lt (septyniasdešimt du litus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

61Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

62Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. V. pareikštu atsakovui D. V. ieškiniu prašė:... 6. 1) pripažinti, kad jis yra priėmęs 2002 m. vasario 24 d. mirusio tėvo A. V.... 7. 2) pripažinti šalių 2002 m. kovo 24 d. susitarimą dėl palikimą... 8. 3) pripažinti 2002 m. liepos 18 d. palikimo nepriėmimo pareiškimą... 9. 4) pripažinti 2002 m. rugpjūčio 22 d., 2003 m. lapkričio 13 d. ir 2005 m.... 10. 5) padalyti A. V. palikimą ir priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise... 11. 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 12. Ieškovas nurodė, kad jis ir jo broliai – atsakovas ir trečiasis asmuo V.... 13. Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį... 14. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m.... 15. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 16. Telšių rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį... 17. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nustatytas faktines... 18. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad susitarimas dėl nekilnojamojo turto... 19. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m.... 20. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymų visumą, sprendė,... 21. Teismas, įvertinęs CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalių, 5.60 straipsnio 1, 2... 22. Teismas, įvertinęs CK 1.93 straipsnio 3 ir 4 dalių, 1.94 straipsnio, 5.70... 23. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai... 24. Kasaciniu skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti apeliacinės ir pirmosios... 25. 1. Teismai, padarydami išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog priėmė... 26. 2. Teismai, spręsdami, kad ieškovas neturėjo tikslo paveldėti tėvo turto,... 27. 3. Teismai, spręsdami dėl reikalavimo pripažinti šalių susitarimą dėl... 28. 4. Teismai, nesant šalių ginčo ir atsakovo prašymo taikyti ieškinio... 29. 5. Šalys nagrinėjamą ginčą ir visus reiškiamus reikalavimus išsprendė... 30. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas prašo... 31. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikė.... 32. Teisėjų kolegija... 33. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 34. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 35. Dėl palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti... 36. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK... 37. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti... 38. Kasatorius pagrįstai teigia, kad palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį... 39. Kasatorius savo poziciją dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai jį... 40. Kasatoriaus nurodoma aplinkybė, kad jis dalyvavo paveldėjimo procese... 41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, esant tokioms byloje nustatytoms... 42. Dėl pareiškimo apie palikimo nepriėmimą vertinimo... 43. Kasatorius teigia, kad teismai, spręsdami dėl palikimo nepriėmimo,... 44. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad turintis teisę paveldėti asmuo... 45. Nagrinėjamu atveju kasatoriaus pareiškimas apie palikimo nepriėmimą notarui... 46. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamų teismų procesinių sprendimų... 47. Vienu iš byloje pareikštų reikalavimų kasatorius prašė pripažinti... 48. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 49. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą pripažinti... 50. Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis CPK 340 straipsnio 1 dalimi,... 51. Kasaciniame skunde teigiama, kad šalys visus pareikštus ieškinio... 52. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti... 53. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog... 54. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad kasatorius palikimo nepriėmė, jo... 55. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 57. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gegužės 9... 58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 59. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 60. Priteisti iš ieškovo A. V. (asmens kodas ( - ) valstybei 72,78 Lt... 61. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos,... 62. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...