Byla 2A-709-510/2013
Dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Ramūno Mitkaus (kolegijos pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1854-470/2012 pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl buto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis,

2Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė V. K. patikslintame ieškinyje nurodė, kad tuometinis Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1990-03-02 ieškovės buvusio sutuoktinio B. K. vardu išdavė orderį Nr. 002953 apsigyventi jam su sutuoktine V. K. ir dukra E. K. 2 kambarių 54,32 kv. m bendrojo ploto bute, esančiame ( - ). 1991 metų vasario mėnesį su tuometine BŪRE tarnyba Nr. 2 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė nuomos sutartis, pagal kurią B. K. ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui suteikta gyvenamoji patalpa ( - ). Alytaus rajono apylinkės teismo 1992-05-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-580/92 nuomojamos patalpos tarp ieškovės ir buvusio sutuoktinio buvo padalintos – ieškovei paskirtas naudotis 17,71 kv. m ploto kambarys, o B. K. - 12,03 kv. m ploto kambarys. Nors patalpos teismo sprendimu buvo padalintos, tačiau faktiškai jose buvęs sutuoktinis B. K. nuo 1993 metų nebegyveno, jam paskirtu naudotis kambariu naudojosi ieškovė su dukra, ieškovė viena mokėjo visus mokesčius už visą 2 kambarių butą, buvęs sutuoktinis jokių mokesčių už jam priskirtą naudotis 12,03 kv. m ploto kambarį nemokėjo. Buvo susiklostę faktiniai nuomos santykiai. Ieškovė buvo nuomininke ne tik jai teismo sprendimu priskirto 17,71 kv. m ploto kambario, bet ir antrojo 12,03 kv. m ploto kambario. Alytaus miesto mero 1994-07-13 potvarkiu Nr. 318 nuspręsta sudaryti buto nuomos sutartį su ieškove 17,71 kv. m ploto kambariui jos dviejų asmenų šeimai, tačiau nauja nuomos sutartis nebuvo sudaryta, taip pat savivaldybėje nebuvo priimtas sprendimas dėl 12,03 kv. m ploto kambario nuomos sutarties sudarymo su B. K.. Ieškovė sąžiningai vykdė abiejų kambarių nuomininkės pareigas – mokėjo mokesčius, prižiūrėjo patalpas, jas remontavo. Visos šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2002-02-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-279-09/2002, kuriuo teismas pripažino B. K. praradusiu teisę į butą ir įteisino tą faktinę situaciją, kuri egzistavo jau nuo 1993 metų. 1994-06-21 prašymą Butų privatizavimo valstybinei komisijai dėl 2 kambarių buto privatizavimo ieškovė teikė kaip abiejų kambarių nuomininkė. Ieškovė prašė pripažinti, kad ji nuo 1993 metų yra gyvenamosios patalpos – 12,03 kv. m ploto kambario, esančio ( - ), nuomininkė; pripažinti ieškovei teisę privatizuoti nuomojamą butą, esantį ( - ), pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su ieškove buto pirkimo-pardavimo sutartį kainomis, nustatytomis ir apskaičiuotomis, laikantis Butų privatizavimo įstatyme nustatytos tvarkos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės 12,54 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatyme nustatytais terminais kreipėsi dėl buto privatizavimo. Ieškovė teigia, kad jos kreipimąsi dėl privatizavimo įrodo prašymas, rašytas 1994-06-21 Butų privatizavimo valstybinei komisijai leisti paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus, kurį ji pateikė į bylą, tačiau kaip paaiškino pati ieškovė, šio dokumento trafaretinę formą ji užpildė Alytaus miesto savivaldybės patalpose, tačiau ji iš jos nebuvo priimta, nes formoje buvo braukymų ir ji šį prašymą, kaip sugadintą egzempliorių, parsinešusi į namus saugojo iki šių dienų. Kitų patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Be to, ieškovė nebuvo tas subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti visą ginčo butą, kadangi 1992-05-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu nuomojamos patalpos buvo tarp sutuoktinių padalintos, o ieškovei Alytaus miesto mero potvarkiu leista nuomotis tik dalį gyvenamos patalpos. Esant dviem gyvenamosios patalpos nuomininkams, patalpos galėjo būti privatizuojamos tik tuomet, kai yra gautas kito nuomininko, atskira nuomos sutartimi nuomojančio buto kambarį, notarine tvarka patvirtintas sutikimas, kurio šiuo atveju nebuvo. Reikalavimas pripažinti ieškovę esant viso buto nuomininke nuo 1993 metų susijęs su jos siekiu apginti tariamai pažeistą teisę dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, todėl atmestinas kartu su reikalavimu dėl privatizavimo.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7Ieškovė V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

81) atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 1993 metų buvo abiejų kambarių nuomininkė, ji 1994-06-21 prašymą Butų privatizavimo valstybinei komisijai teikė kaip abiejų kambarių nuomininkė dėl viso 2 kambarių buto privatizavimo. Teismas, nevertindamas aplinkybių visumos, o tik remdamasis Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus pažyma, padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nėra kreipusis dėl buto privatizavimo. Ieškovė buvo buto nuomininkė, turėjo teisę ir išreiškė savo valią dėl buto privatizavimo, pradėjo privatizavimo procedūrą ir atliko tuos veiksmus, kuriuos nurodė Alytaus miesto savivaldybės pareigūnai, tuo metu, kai galiojo Butų privatizavimo įstatymas;

92) teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo teisės normas aiškinti ir taikyti ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Ieškovė nėra pasinaudojusi jokia valstybės suteikta lengvata turtui įgyti, bute gyvena nuo 1990 metų, nuo 1993 metų butą išlaiko. Ieškovė turi teisę privatizuoti visą ginčo butą ir šios teisės realizavimas niekaip nepažeistų atsakovo Alytaus miesto savivaldybės teisių ir teisėtų interesų, priešingai, atitiktų valstybės socialinės ekonominės politikos tikslus.

10Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad:

111) 1994-06-21 prašyme, adresuotame Butų privatizavimo valstybinei komisijai, nėra nurodyta, dėl kokių priežasčių nustatytu laiku apeliantė negalėjo baigti privatizuoti nuomojamo buto. Vien šis įrodymas suponuoja nuomonę, kad nuomojamo buto privatizavimo tuo metu procedūra negalėjo būti pradėta, nes pareiškėja nebuvo tas subjektas, kuriai buvo įstatymo suteikta teisė pilna apimtimi privatizuoti visą ginčo butą, kadangi Alytaus rajono apylinkės teismo 1992-05-06 sprendimu nuomojamos patalpos tarp sutuoktinių buvo padalintos. Nebuvimas B. K. notarine tvarka patvirtinto sutikimo privatizuoti butą, reiškia, jog nebuvo vienos esminių privatizavimo sąlygų, dėl ko prašymas privatizuoti būstą negalėjo būti priimtas ir svarstomas. B. K. teisę į nuomojamas patalpas prarado tik 2002-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu, tačiau iki to momento jis buvo teisėtas dalies ginčo buto nuomininkas ir jo sutikimas visam 2 kambarių butui privatizuoti buvo privalomas;

122) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą 1993-04-20 potvarkį Nr. 290p nebuvo galima pabaigti pradėtų privatizavimo procedūrų nesant Butų privatizavimo valstybinės komisijos išvados. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad ieškovė yra gavusi teigiamą šios komisijos išvadą dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo, taip pat nėra duomenų, kad šis prašymas buvo jos ar kitos institucijos išsiųstas Butų privatizavimo valstybinei komisijai;

133) savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaro ir tais atvejais, jeigu gyventojai pagal Butų privatizavimo įstatymą nustatytu laiku buvo pateikę prašymus privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas ir įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas dėl privatizavimo, ir jeigu jie yra sumokėję nustatyto dydžio įmokas, tačiau nesudarę pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovė nebuvo įmokėjusi dalies nustatyto dydžio įmokų, taip pat nebuvo priimtas sprendimas dėl ginčo buto privatizavimo.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Nustatyta, kad 1990-03-02 Alytaus miesto LDT vykdomasis komitetas išdavė ieškovės V. K. sutuoktiniui B. K. orderį Nr. 002953 (b. l. 7), suteikiantį teisę jam ir jo šeimos nariams V. K. bei E. K. apsigyventi 54,32 kv. m bendro ploto dviejų kambarių bute, esančiame Alytuje, ( - ) (b. l. 7). 1991 m. vasario mėnesį su B. K. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinė nuomos sutartis (b. l. 8), kurios pagrindu B. K. ir jo šeimos nariams buvo suteikta teisė neterminuotai naudotis butu. 1992-01-21 Alytaus miesto valdybos CMS buvo įregistruota ieškovės V. K. ir B. K. ištuoka (b. l. 10). Alytaus rajono apylinkės teismas 1992-05-06 sprendimu (b. l. 9) nustatė tarp B. K. ir V. K. naudojimosi buto patalpomis tvarką: B. K. teismas paskyrė naudotis 12,03 kv. m ploto kambariu, V. K. – 17,71 kv. m ploto kambariu, o pagalbines patalpas paliko bendram naudojimui. Alytaus miesto meras 1994-07-13 priėmė potvarkį Nr. 318 (b. l. 12) teismo sprendimo pagrindu sudaryti nuomos sutartį su V. K. dėl 17,71 kv. m ploto kambario nuomos. Alytaus rajono apylinkės teismo 2002-02-06 sprendimu (b. l. 20) B. K. buvo pripažintas praradusiu teisę į butą, esantį ( - ). Alytaus miesto valdyba 2002-04-03 priėmė sprendimą Nr. 127 (b. l. 14), kuriuo nusprendė sudaryti su V. K. dviejų kambarių 54,32 kv. m bendro ploto nuomos sutartį.

16Ieškovė šioje byloje išnagrinėtu ieškiniu prašė pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą butą pagal Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę sudaryti su ja buto pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama su apylinkės teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nėra kreipusis dėl buto privatizavimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą.

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad atsakant į klausimą, ar asmuo turėjo teisę privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, pirmiausia reikia nustatyti visas Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2012, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad iki buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo nuomininkas, siekdamas privatizuoti butą, turi atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, kurie privalomi gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, nuomininko ir šeimos narių susitarimas, kas taps nuomojamo buto savininku, pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamo buto nuomininkų sutikimas privatizuoti butą ir kt. Asmeniui pateikus prašymą ir įstatyme nustatytus duomenis dėl buto privatizavimo, savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedūras, kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytą kainą ir notarine forma sudarius pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti įstatyme nustatytus veiksmus tinkamai turi atlikti ir reikalavimo teisę turintis asmuo, jis turi elgtis gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose rūpestingai ir atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007, 2012-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012).

18Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. K. kaip įrodymą pateikė 1994-06-21 prašymą Vilniuje esančiai Butų privatizavimo valstybinei komisijai leisti paduoti pareiškimą ir įforminti gyvenamosios patalpos privatizavimo dokumentus (b. l. 13). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad šiame prašyme nėra jokių žymų apie tai, kad jis buvo gautas Alytaus miesto savivaldybėje arba kad vietoje jo buvo priimtas kitas prašymas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 1994-06-21 prašymas neįrodo ieškovės kreipimosi į Alytaus miesto savivaldybę fakto dėl buto privatizavimo. Tai, kad ieškovė nesikreipė į Alytaus miesto savivaldybę dėl buto privatizavimo, patvirtina į bylą pateiktas Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vidaus administravimo skyriaus 2012-01-23 raštas (b. l. 19), kuriame nurodyta, jog nei savivaldybės 1994-1999 metų gyvenamųjų patalpų privatizavimo dokumentuose, nei prašymų privatizuoti butus registravimo žurnaluose įrašų apie registruotą V. K. prašymą privatizuoti butą nėra. Taigi ieškovės teiginiai, jog ji atliko veiksmus buto privatizavimo procedūrai pradėti, grindžiami vien tik jos pačios paaiškinimais ir nepagrįsti jokiais kitais įrodymais.

19Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės prašymas privatizuoti būstą net ir negalėjo būti priimtas bei svarstomas, nes nebuvo B. K. notarine tvarka patvirtinto sutikimo privatizuoti butą, kuris buvo reikalingas pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį (redakcija, galiojusi 1994-06-21). Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad ieškovė tuo metu turėjo teisę nuomoti tik dalį buto, o B. K. teisę į butą prarado tik 2002-02-06 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu ir iki to laiko buvo teisėtas dalies ginčo buto nuomininkas, kas buvo kliūtis realizuoti ieškovės siekį privatizuoti butą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde neneigė to fakto, jog nebuvo B. K. sutikimo, nurodydama, kad ji faktiškai buvo abiejų kambarių nuomininkė.

20Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų Butų privatizavimo įstatyme įtvirtintų sąlygų, tai yra ieškovė nebuvo aktyviais veiksmais išreiškusi savo valios pasinaudoti teise privatizuoti butą. Apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,

Nutarė

22Apeliacinį skundą atmesti.

23Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė V. K. patikslintame ieškinyje nurodė, kad tuometinis Alytaus miesto... 5. Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu ieškinį... 6. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 7. Ieškovė V. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės... 8. 1) atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo 1993 metų buvo abiejų kambarių... 9. 2) teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų... 10. Atsakovas Alytaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį... 11. 1) 1994-06-21 prašyme, adresuotame Butų privatizavimo valstybinei komisijai,... 12. 2) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtą 1993-04-20 potvarkį Nr.... 13. 3) savivaldybės vykdomosios institucijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaro... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Nustatyta, kad 1990-03-02 Alytaus miesto LDT vykdomasis komitetas išdavė... 16. Ieškovė šioje byloje išnagrinėtu ieškiniu prašė pripažinti jai teisę... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad atsakant į klausimą,... 18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė V. K. kaip įrodymą pateikė 1994-06-21... 19. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovės... 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra vienos iš būtinų... 21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos... 22. Apeliacinį skundą atmesti.... 23. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti...