Byla 3K-3-440/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems asmenims T. J., V. F., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūnijai, dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovas A. J. prašė teismo pripažinti jo teisę lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti gyvenamąsias patalpas ( - ), pažymėtas plane indeksais 3-3, 3-5, ir dalį bendro naudojimo patalpų, pažymėtų indeksais 3-1, 3-6, 3-7, 3-8. Ieškovas nurodė, kad šiame 70,02 kv. m ploto bute su šeima gyvena nuo 1986 metų. Buto 27/100 dalies savininkas yra G. D., 73/100 dalys buto priklauso Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 528V pagrindu ieškovo šeimai buvo išnuomota 32,22 kv. m buto (27,16 kv. m gyvenamojo ploto, plane pažymėto indeksais 3-3, 3-5). Galiojant Butų privatizavimo įstatymui 1996 m. balandžio 25 d. jis pateikė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės Žvėryno seniūnijai dėl nuomojamų patalpų privatizavimo. Prie prašymo buvo pateiktas nuomininko ir pilnamečių šeimos narių susitarimas pirkti nuomojamas patalpas ieškovo vardu. Ieškovo nuomone, jis atliko visus reikiamus veiksmus, siekdamas privatizuoti butą. Taigi nuomojamų patalpų jis neprivatizavo laiku ne dėl savo kaltės. Šiuo metu galioja Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas, pagal kurį gali būti privatizuojamos gyvenamosios patalpos lengvatinėmis sąlygomis už kainą, apskaičiuotą Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslintą atsižvelgiant į infliaciją. Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 punkte buvo nustatyta, kad pilietis, pageidaujantis pirkti gyvenamąją patalpą, turi paduoti raštišką pareiškimą ir pridėti susitarimą, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps patalpos savininku. 1996 m. prašymą privatizuoti butą ieškovas pateikė seniūnijai, prašymas liko nepatvirtintas, nes ieškovas pateko į kalėjimą. Dėl nurodytų priežasčių jam pripažintina teisė į gyvenamųjų patalpų privatizavimą lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino - pripažino ieškovui teisę Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka privatizuoti buto ( - )kambarius, plane pažymėtus indeksais 3-3, 3-5, ir bendro naudojimo patalpų, plane pažymėtų indeksais 3-1, 3-6, 3-7, 3-8, dalį; įpareigojo atsakovą sudaryti su ieškovu pirkimo-pardavimo sutartį Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovas su šeima bute ( - )gyvena nuo 1986 metų. Šio buto 27/100 dalys priklauso G. D., o 73/100 dalys - Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Ieškovas buto dalimi - 32,22 kv. m bendru naudingu plotu naudojasi nuomos sutarties pagrindu. Patalpos ieškovo šeimai buvo išnuomotos Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 528V pagrindu. Ieškovas yra šios buto dalies pagrindinis nuomininkas, ir 1996 m. balandžio 25 d., galiojant Butų privatizavimo įstatymui, pateikė pareiškimą privatizuoti nuomojamą buto ( - )dalį bei susitarimą pirkti butą A. J. vardu. Teismo teigimu, ieškovas ir ginčo butas atitiko Butų privatizavimo įstatyme nurodytus kriterijus, nes buto ginčo dalis ieškovui suteikta 1996 m. balandžio 4 d., t. y. po Butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo, jis yra šio buto nuomininkas, iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyvenęs Lietuvos Respublikos teritorijoje; ieškovas su šeima gyvena neprivatizuotame bute ir kitos gyvenamosios patalpos nėra privatizavę (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis). Ieškovas atliko visus teisės aktuose nustatytus veiksmus, būtinus privatizavimo teisei įgyti, ir šią teisę įgijo dar galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Taigi, ieškovas dėl savivaldybės pareigūnų kaltės negalėjo įgyvendinti savo teisės privatizuoti buto dalį, nes jam pateikus prašymą privatizuoti ginčo butą savivaldybės pareigūnai nesiėmė jokių veiksmų šiam klausimui spręsti. Atsakovas nepateikė rašytinio įrodymo, kad ieškovui buvo išaiškinta, jog trūksta pažymos apie šeimos sudėtį. Be to, duomenis apie ieškovo šeimos sudėtį galėjo gauti ir atsakovas. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto valdybos 1991 m. rugpjūčio 15 d. potvarkiu Nr. 1329V buvo nustatyta pareiga butų privatizavimo tarnybai patikrinti pateiktų žinių teisingumą. Dėl to teismas, įvertinęs ieškovo teisines žinias, valstybinės lietuvių kalbos mokėjimą ir tai, kad jis buvo tikras, jog atliko visus būtinus veiksmus privatizavimo procesui tęsti, padarė išvadą, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žvėryno seniūnija 2005 m. birželio 2 d. pateikė jam raštišką atsakymą. Taigi dar nėra suėjęs dešimties metų ieškinio senaties terminas ieškovui kreiptis į teismą dėl teisių gynybos (CK 1.125 straipsnio 1 dalis).

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. vasario 19 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Kolegija nustatė, kad ieškovo pareiškimas dėl buto privatizavimo, nors ir buvo paduotas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, tačiau negalėjo sukelti teisinių pasekmių, nes jame nėra nurodyta būtinų duomenų apie privatizavimo objektą - kokią gyvenamąją patalpą prašoma leisti privatizuoti. Taip pat neatitinka įstatymo reikalavimų ir ieškovo paduotas susitarimas dėl buto privatizavimo, nes jis nepatvirtintas notariškai (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad susitarimo pateikimo dieną, t. y. 1996 m. balandžio 25 d. ieškovas būtų buvęs suimtas. Kadangi ieškovas nerūpestingai elgėsi rengiant dokumentus, neatliko visų būtinų veiksmų įstatymo suteiktai teisei įgyti, tai tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo subjektų, nesusiklostė privatizavimo santykiai ne dėl atsakovo kaltės. Nenustačius, kad atsakovas pažeidė ieškovo teises, neatsirado pagrindas ieškovo teises ginti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Be to, ieškovas praleido ieškinio senaties terminą ir neprašo jo atnaujinti. Ieškovas kreipėsi dėl buto privatizavimo 1996 m. balandžio 4 d. (kolegijos pastaba: kreipėsi 1996 m. balandžio 25 d.), o ieškinį dėl savo pažeistų teisių pateikė 2006 m. birželio 23 d., t. y. praėjus daugiau nei dešimt metų. Ieškovas pareiškimo padavimo metu jau žinojo, kad jo pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nes pats ieškinyje nurodė, kad susitarimas liko nepatvirtintas, atsakovas reikalavo iš jo pažymos, todėl ieškovas privalėjo suvokti, kad butas negali būti privatizuotas. Taigi ieškovas privalėjo sutvarkyti dokumentus arba skųsti atsakovo veiksmus. Dėl to ieškinio senaties termino eiga prasidėjo ieškovo pareiškimo padavimo dieną. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu tik 2006 m. birželio 23 d., t. y. jau suėjus ieškinio senaties terminui (CK 84 straipsnio 1 dalis).

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

111. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Kolegija nepagrįstai laikė, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo prašymo leisti privatizuoti butą padavimo dieną - 1996 m. balandžio 4 d. (nurodė neteisingą datą, nes jis kreipėsi 1996 m. balandžio 25 d.), nurodydama, kad jau tada ieškovas žinojo, jog nepatvirtintas ieškovo šeimos narių susitarimas. Tačiau šią aplinkybę ieškovas sužinojo tik tada, kai advokatų kontorai užklausus buvo pateikti tinkamai patvirtinti nurodyti dokumentai, kurių pagrindu ir buvo pareikštas ieškinys. Jis negalėjo žinoti, ar prašymo padavimo momentu parašus patvirtino seniūnas, nes prašymą priėmė seniūnijos darbuotoja. Be to, susitarimą patvirtinti turėjo ne ieškovas, o seniūnas, todėl ieškovui nežinoma, dėl kokių priežasčių seniūnas to nepadarė. Ieškovas visus reikiamus veiksmus atliko, o atsakovas - ne, ir šis pažeidimas buvo tęstinio pobūdžio iki datos, kai ieškovui oficialiai buvo pranešta, kad jis turi kreiptis į teismą. Butų privatizavimo įstatyme buvo numatyta, kad patalpas galima privatizuoti visą įstatymo galiojimo laiką, t. y. iki 2000 m. gruodžio 31 d.; prašymus dėl patalpų privatizavimo reikėjo paduoti iki 1998 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išnagrinėjęs bylų, kuriose buvo nustatytas nemažas terminas po prašymo padavimo ir ginčas buvo išspręstas butą privatizuoti pageidaujančio asmens naudai (pvz., Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-554/2005). Galimybės privatizuoti savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis, kai privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą, įtvirtintos Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatyme, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme. Net jei laikyti, kad ieškinio senaties terminai yra susiję su Butų privatizavimo įstatymo galiojimu, tai būtina atsižvelgti, kad įstatymas galiojo iki 2000 m. gruodžio 31 d. Trejų metų ieškinio senaties terminą galima būtų pradėti skaičiuoti nuo šios datos, nes iki to savivaldybė turėjo prievolę arba privatizuoti patalpas pagal nuomininkų prašymus, paduotus iki 1998 m. liepos 1 d., arba duoti motyvuotus atsakymus, kodėl negali tokių veiksmų atlikti. Tačiau jau 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujasis 2000 m. CK, todėl iki 2000 m. CK įsigaliojimo praėjusi ieškinio senaties termino dalis įskaitoma į 2000 m. CK nustatytą ieškinio senaties terminą (šiuo atveju - dešimt metų). Padavus prašymą privatizuoti patalpas ieškovo teisės nebuvo pažeistos, nes tarp jo ir savivaldos institucijos susiklostė teisiniai santykiai dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, ir seniūnija turėjo atlikti atitinkamus veiksmus Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu iki 2000 m. gruodžio 31 d. Dėl to, ieškinio senaties terminas gali būti skaičiuojamas nuo 2001 m. sausio 1 d. arba nuo tada, kai ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą – 2005 m. birželio 2 d.

122. Dėl Butų privatizavimo įstatymo, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo, Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 taikymo; netinkamo įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Kolegija nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neatliko visų teisės aktuose nustatytų veiksmų, būtinų privatizavimo teisei įgyti, ir kad šios teisės neįgijo galiojant Butų privatizavimo įstatymui. Teismas netinkamai taikė Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintas Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, pagal kurias turėjo būti paduoti du vienas kitą papildantys ir kiekvienas atskirai nesukeliantys teisinių pasekmių dokumentai. Ieškovas pateikė seniūnijai prašymą ir susitarimą, kuriame ir buvo tiksliai nurodyta, kokią gyvenamąją patalpą prašoma privatizuoti. Tai, kad prašyme nebuvo nurodytas patalpos adresas, nereiškia, kad buvo kliūtis pradėti privatizavimo procesą, nes buvo nurodyta, koks asmuo ir kur gyvenantis pateikė prašymą. Pažymėtina, kad seniūnijos darbuotojas priėmė tokį prašymą, reiškia trūkumų nenustatė. Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, kad dokumentai pateikti tinkamai, tačiau nurodė, kad ieškovas turėjo pateikti pažymą apie šeimos sudėtį. Tačiau toks reikalavimas nei viename teisės akte nėra įtvirtintas. Seniūnas, teikdamas dokumentus dėl buto dalių išnuomavimo, Vilniaus miesto savivaldybei pateikė ir atitinkamas pažymas. Visi dokumentai, susiję su ginčo patalpomis, buvo rengiami seniūnijoje. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, kad susitarimas, kieno vardu bus privatizuotas butas, turėjo būti patvirtintas notariškai. Tačiau tuo metu teisė patikrinti asmenų tapatybę ir patvirtinti tokį susitarimą buvo deleguota seniūnams, bylos atveju - Žvėryno seniūnui A. T., kurio vardas ir pavardė įrašyti ieškovo šeimos narių susitarime. Tik sudarant notarinę pirkimo-pardavimo sutartį notaras nustatyta tvarka tikrindavo sutarties šalių tapatybę. Byloje nėra įrodymų, kad iš ieškovo buvo reikalaujama pateikti pažymą apie šeimos sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-569/2002; ir kt.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime akcentavo jurisprudencijos tęstinumą, t. y. kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat - jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų (taip pat Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d. nutarimas, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai).

13Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Jame nurodyta, kad pagal Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 309 pagrindu priimtą Vilniaus miesto valdybos 1991 m. rugpjūčio 15 d. potvarkį Nr. 1329V „Dėl gyvenamųjų namų, butų privatizavimo Vilniuje tvarkos“ seniūnija turėjo patikrinti pateiktų žinių teisingumą. Dėl to prašymą pateikę asmenys buvo paprašyti pateikti pažymą apie šeimos sudėtį. Be tokios pažymos nebuvo galimybės įsitikinti sudaryto susitarimo ir jame nurodytų duomenų teisingumu, todėl susitarimas ir nebuvo patvirtintas. Taigi ieškovas nepasinaudojo teise privatizuoti butą, nes neatliko veiksmų, būtinų šiai teisei įgyti, todėl tarp ieškovo ir atsakovo nesusiklostė ginčo buto privatizavimo santykiai. Atsakovo nuomone, pats kasatorius neatliko veiksmų, tam, kad būtų galima tęsti butų privatizavimo procedūrą. Ieškovas, neatlikdamas jokių veiksmų pats, neveikė kaip rūpestingas ir atsargus asmuo, todėl negalima teigti, kad privatizavimo procedūra neatlikta dėl Vilniaus miesto savivaldybės kaltės. Ieškovas nepagrįstai nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Š. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-554/2005, kurioje buvo nustatytos skirtingos faktinės bylos aplinkybės nei šioje byloje. Pažymėtina, kad įstatymas sieja ieškinio senaties eigą ne tik su subjektyviuoju kriterijumi - sužinojimu, bet ir su objektyviuoju kriterijumi - turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. P. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-409/2005). Ieškovas turėjo ir galėjo žinoti, kad pagal Butų privatizavimo įstatymą teisė privatizuoti butą baigėsi 1998 m. liepos 1 d. Asmuo privalo domėtis savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui, turi kreiptis teisinės pagalbos. Atkreiptinas dėmesys, kad kasatorius pateikė dalį reikalingų dokumentų buto privatizavimui, todėl galima pagrįstai manyti, kad ieškovas žinojo apie šių norminių aktų galiojimo terminus. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė pažeista. Ieškovas, kaip vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, žinojo apie butų privatizavimo procesą, nes laiku pateikė prašymą ir susitarimą privatizuoti butą, tačiau vėliau nepateikė reikiamų dokumentų ir neskundė Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų nuo 1996 m balandžio 24 d. iki ieškinio pareiškimo 2006 m. birželio 23 d., taip be pateisinamų priežasčių praleisdamas ieškinio senaties terminą.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

16Ieškovas su šeima bute ( - )gyvena nuo 1986 metų. Šio buto 27/100 dalys priklauso G. D., o 73/100 dalys - Vilniaus miesto savivaldybės tarybai. Ieškovas buto dalimi - 32,22 kv. m naudojasi nuomos sutarties pagrindu. Ši gyvenamoji patalpa ieškovo šeimai buvo išnuomota Vilniaus miesto valdybos 1996 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. 528V pagrindu. Ieškovas yra buto dalies pagrindinis nuomininkas, ir 1996 m. balandžio 25 d., galiojant Butų privatizavimo įstatymui, kreipėsi dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos ( - )privatizavimo. Ieškovas iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jis su šeima gyvena neprivatizuotoje gyvenamojoje patalpoje; kitos gyvenamosios patalpos jie nėra privatizavę.

17V. Kasacinio teismo argumentai

18CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų.

19Pagal suformuluotus kasacinio skundo argumentus, nagrinėjamoje byloje aktualūs ieškinio senaties instituto ir nuomojamos gyvenamosios patalpos privatizavimą reglamentuojančių kai kurių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Bylą nagrinėję teismai padarė skirtingas išvadas dėl kiekvieno iš šių klausimų. Kolegija pripažįsta, kad pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes būtent apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo sprendimui aktualias teisės normas.

20Asmens teisė privatizuoti valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui priklausantį butą (gyvenamąsias patalpas) gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas yra Butų privatizavimo įstatymas. Sprendžiant klausimą, ar ieškovas turėjo teisę privatizuoti ginčo gyvenamąją patalpą pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti nustatytos šiame įstatyme nurodytos tokios privatizavimo sąlygos, būtent: a) ar ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti gyvenamąją patalpą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); b) ar ginčo gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); c) ar ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip gyvenamosios patalpos privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo gyvenamosios patalpos privatizavimo (Butų privatizavimo įstatymo 1, 5, 10, 11 ir kiti straipsniai). Pirmosios dvi sąlygos nustatytos, bylos nagrinėjimo metu jos net nebuvo ginčijamos – atsakovas taip pat pripažino, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovas turėjo subjektinę teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą ir kad ieškovo nuomojama gyvenamoji patalpa buvo privatizavimo objektas. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad ieškovas, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą, neatliko būtinų veiksmų įstatymu suteiktai teisei įgyti, t. y. nustatė, kad ieškovas neįvykdė trečiosios sąlygos, nes ieškovui tinkamai nepradėjus gyvenamosios patalpos privatizavimo procedūros, neatsirado jam teisės tęsti jos privatizavimo procesą 1996 m. balandžio 25 d. kriepimosi pagrindu ir privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą. Kreipimosi dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos privatizavimo į Žvėryno seniūniją aplinkybės, jo turinys – tai bylos faktai, kurių kolegija netiria (CPK 353 straipsnis).

21Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai įgyvendinti savo pažeistas teises (1964 m.CK 83 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.124 straipsnis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kada ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad jo teisės yra pažeistos (CK 86 straipsnis, CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipia į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą ir kitos šalies nepripažįstamą teisę, priešinga teisinio santykio šalis ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Tuo atveju teisės pažeidimas įsisenėja ir negali būti teismo pašalintas priverstinai, kitai šaliai tam prieštaraujant. Byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas.

22Minėta, ieškovas siekia 1996 m. balandžio 25 d. kreipimosi, kuris apeliacinės instancijos teismo nepripažintas tinkamu teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą vykdymu (kaip nesukuriantis teisinių pasekmių), pagrindu tęsti jos privatizavimo procedūrą. Ieškinį dėl tariamai pažeistų teisių ieškovas pareiškė 2006 m. birželio 23 d., t. y. nuo 1996 m. balandžio 25 d. iki ieškinio pareiškimo ieškovas nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu laikė, kad jos buvo pažeistos. Ginčo teisinio santykio atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje buvo nustatytas bendrasis trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal 2000 m. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsnį, CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas gali būti taikomas, jeigu ieškinio senaties terminas prasidėjo galiojant 1964 m. CK, bet iki 2000 m. CK įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.) dar nepasibaigė. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovas daugiau kaip penkerius metus (turima omenyje iki 2000 m. CK įsigaliojimo – 2001 m. liepos 1 d.) nesikreipė dėl teisminės gynybos. Taigi trejų metų ieškinio senaties terminas pasibaigė iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad, kreipęsis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, jis atliko privalomus atlikti veiksmus ir toliau nebeturėjo įstatyminės pareigos domėtis gyvenamosios patalpos privatizavimo eiga. Iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi būti tinkamai atlikti atitinkami veiksmai, kurie privalomi ir suinteresuotam asmeniui (ieškovui), gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, kurio pagrindu savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedūras ir kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytą kainą ir notarine forma sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvaujant pirkėjui ir pardavėjui. Taigi nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ir reikalavimo teisę turintis asmuo, o ieškovas nesilaikė pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Ieškovas nesiekė ginti savo tariamai pažeistų teisių per ieškinio senaties terminą, o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikimu atsisako sudaryti su juo gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti ieškinio senaties praleidimo faktą; tai lemia ieškinio atmetimą (1964 m. CK 90 straipsnio 1 dalis). Pripažinus pagrįstomis apeliacinės instancijos teismo išvadas, nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžią ir atitinkamai jo pabaigą, ir konstatavus, kad ieškinio senaties termino eigos metu ieškovas teisminės gynybos nesikreipė, atmetami kasatoriaus argumentai dėl kasaciniame skunde nurodomų kitų ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo pradžios datų – 2001 m. sausio 1 d. arba 2005 m. birželio 2 d. Dėl svarbių priežasčių praleistas ieškinio senaties terminas gali būti atnaujintas, tačiau tokio prašymo ieškovas nepareiškė.

23Kasaciniame skunde ieškovas savo argumentus grindžia taip pat nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Š. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-554/2005. Tačiau Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismo priimtose nutartyse nurodyti išaiškinimai turi precedentinę reikšmę tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Kai bylos skiriasi faktinėmis aplinkybėmis, Aukščiausiojo Teismo suformuluoti išaiškinimai negali turėti precedentinės reikšmės nagrinėjamoje byloje. Kasatoriaus nurodytoje byloje ieškovams buvo pripažinta teisė lengvatine tvarka privatizuoti gyvenamąją patalpą, nes buvo konstatuota, kad ieškovai tinkamai įvykdė visas sąlygas, reikalingas gyvenamosios patalpos pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, o dėl sutarties nesudarymo kaltas atsakovas. Nagrinėjamoje byloje nustatytos kitokios aplinkybės dėl ieškovo turimos pareigos vykdymo, atsakovo kaltė nenustatyta. Dėl to kasatoriaus nurodytoje Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje.

24Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis).

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovas A. J. prašė teismo pripažinti jo teisę lengvatinėmis sąlygomis... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 1-asis apylinkes teismas 2006 m. lapkričio 3 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas A. J. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 11. 1. Dėl ieškinio senaties termino taikymo. Kolegija nepagrįstai laikė, kad... 12. 2. Dėl Butų privatizavimo įstatymo, Valstybės paramos būstui įsigyti ar... 13. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės... 16. Ieškovas su šeima bute ( - )gyvena nuo 1986 metų. Šio buto 27/100... 17. V. Kasacinio teismo argumentai... 18. CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus... 19. Pagal suformuluotus kasacinio skundo argumentus, nagrinėjamoje byloje... 20. Asmens teisė privatizuoti valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui... 21. Ieškinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali privestinai... 22. Minėta, ieškovas siekia 1996 m. balandžio 25 d. kreipimosi, kuris... 23. Kasaciniame skunde ieškovas savo argumentus grindžia taip pat nuoroda į... 24. Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...