Byla e2S-1525-392/2016
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams UAB „Sanforma“ ir V. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams UAB „Sanforma“ ir V. M..

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas L. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas išduoti teismo įsakymą išieškoti solidariai iš atsakovų V. M. ir UAB ,,Sanforma” negrąžintą avanso dalį -

416 461,20 Eur, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (93 Eur žyminį mokestį (lygiomis dalimis iš skolininkų)). Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovų pinigines lėšas.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-22 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė areštuoti atsakovų UAB „Sanforma“ ir V. M. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant pakankamai, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, kurių vertė ar suma - 16 461,20 Eur. Teismas nustatė, jog reikalavimo suma yra didelė, o atsakovai vengia įvykdyti savo sutartines prievoles - negrąžina avanso dalies, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

6Atsakovas (apeliantas) V. M. atskiruoju skundu prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-22 nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi pastaroji, apelianto įsitikinimu, yra nemotyvuota ir nepagrįsta. Pažymi, jog ieškovas 2016-03-18 pareiškimą dėl teismo įsakymo grindžia 2015-09-07 pirkimo-pardavimo sutartimi, kurios šalys yra L. J., A. J. ir UAB ,,Sanforma”. Tuo tarpu, apeliantas sutartyje yra nurodytas kaip UAB ,,Sanforma” direktorius. Atsižvelgiant į tai, apelianto nuomone, pastarasis nėra atsakingas už įmonės sutartinių prievolių (ne)vykdymą. Taip pat apeliantas atkreipia dėmesį, jog ieškovas pareiškime nurodė, kad nutraukus minėtą sutartį, avansą grąžinti įsipareigojo abu atsakovai (UAB ,,Sanforma” ir apeliantas). Apeliantas su minėtais ieškovo argumentais nesutinka ir nurodo, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų minėtas aplinkybes. Tuo tarpu, atsakovų atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, apelianto teigimu, pažeidžia pastarojo teises ir teisėtus interesus bei nepagrįstai suvaržo ir apriboja disponavimo jam priklausančiu turtu galimybes.

7Ieškovas L. J. atsiliepimu prašo teismo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-22 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog niekada nebuvo 2015-09-07 sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi ir neįsipareigojo, nutraukus sutartį, grąžinti avansinį mokėjimą. Su minėtais apelianto teiginiais ieškovas nesutinka. Apeliantas yra subsidiariai atsakingas už atsakovo UAB „Sanforma“ prievolių pagal sutartį neįvykdymą. Šią aplinkybę ieškovas nurodė ir pagrindė teismui 2016-05-08 pateiktame ieškinyje dėl skolos priteisimo. Apeliantas yra ir atsakovo UAB ,,Sanforma” vadovas, ir akcininkas, turintis daugiau nei 95 % įmonės akcijų. Apeliantas yra ir prekių, parduotų pagal sutartį, pardavėjas, su kuriuo ieškovas ir A. J. vedė derybas. Tiek sutarties sudarymo metu, tiek sutarties galiojimo metu UAB „Sanforma“ finansinė padėtis buvo itin sunki. Tai įrodo ne tik tai, kad tokią padėtį pripažino apeliantas, bet ir ieškovo surinkti įrodymai. Ieškovas kreipėsi į antstolį D. K. dėl teismo nutarties vykdymo. Antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus paaiškėjo, kad UAB „Sanforma“ piniginių lėšų areštuotose banko sąskaitose neturi, apyvartos šiose banko sąskaitose nevyko. Sutarties sudarymo metu įmonė buvo galimai nemoki. Tai patvirtina kreditų biuro „Creditinfo“ pateikta informacija. Atliekant antrąją avansinio mokėjimo pagal sutartį dalį įmonės kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, piniginės lėšos banko sąskaitose ir kasoje esamos ir būsimos lėšos buvo areštuotos. Taigi, darytina išvada, kad UAB „Sanforma“ finansinė padėtis buvo itin sunki ne tik ieškovui pareikalavus įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, bet ir pačios sutarties sudarymo metu, tačiau apeliantas tokios informacijos, sudarant sutartį su užsakovais, neatskleidė.

8Ieškovo nuomone, teismas pagrįstai priėmė nutartį ir nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tiek UAB „Sanforma“, tiek ir apelianto atžvilgiu. Tokią poziciją pirmiausia įrodo aplinkybė, kad esamoje situacijoje egzistuoja reali grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas. Šią grėsmę patvirtina tai, kad ginčas yra kilęs dėl objektyviai didelės ir reikšmingos kreditoriui sumos. Ši suma yra taip pat labai didelė atsakovams, ką įrodo tai, kad atsakovų skola iš pradžių siekė 21 400 Eur, iš kurių, po ne kartą užsakovų teiktų raginimų, buvo grąžinta tik 4 938,80 Eur. Be to, iš teismui pateiktos infromacijos matyti, kad UAB ,,Sanforma” yra galimai nemoki, o pastarosios turimam turtui yra pritaikyta eilė apribojimų.

9Atskirasis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.) Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas L. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovams UAB „Sanforma“ ir įmonės direktoriui V. M.. Taip pat prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovams priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, atsakovų pinigines lėšas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-22 priėmė įsakymą, kuriuo nutarė solidariai išieškoti iš UAB „Sanforma” ir V. M. L. J. negrąžinto avanso dalį - 16 461,20 Eur, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 461,20 Eur) nuo 2016-03-22 iki visiško teismo įsakymo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 46,50 Eur. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas atskira 2016-03-22 nutartimi išsprendė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovų atžvilgiu taikymo. Teismas nutarė areštuoti atsakovų UAB „Sanforma“ ir V. M. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovų pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, kurių vertė ar suma - 16 461,20 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog reikalavimo suma atsakovams laikytina didelė, todėl kyla grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

12Apeliantas apeliaciniu skundu nurodo, kad pastarasis nėra atsakingas už UAB ,,Sanforma” sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Paminėtina, jog CK 2.50 str. numatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Tuo tarpu, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Kasacinis teismas, plėtodamas juridinio asmens dalyvio atsakomybės bendrovės kreditoriams pagal CK 2.50 str. 3 d. bylų praktiką, nurodė, kad juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 str. 3 d., atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: neteisėti ir kalti (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.) juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009).

13Kasacinio teismo išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Taigi, įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Nagrinėjamu atveju, 2014-01-31 – 2014-12-31

14UAB ,,Sanforma“ balanso duomenimis, UAB „Sanforma“ finansiniai įsipareigojimai viršijo įmonės turimą turtą, todėl, akivaizdu, kad minėtu laikotarpiu UAB „Sanforma“ finansinė padėtis buvo sunki, tačiau nepaisant to įmonės vadovas (apeliantas) su ieškovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo parduoti ieškovui santechnikos prekes. Ieškovui sumokėjus avansą už prekes, UAB „Sanforma“ prekių ieškovui neperdavė ir negrąžino ieškovo sumokėto avanso. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, akivaizdu, kad UAB „Sanforma“ minėtos sutarties sudarymo metu buvo galimai nemoki, todėl apeliantas būdamas UAB „Sanforma“ vadovu privalėjo įvertinti įmonės finansinę padėtį ir nustačius, jog įmonė galimai negalės įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, neprisiimti naujų įsipareigojimų įmonės atžvilgiu. Paminėtina, jog įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 str. 5 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, konstatuoja, kad apeliantas, būdamas įmonės vadovas, turėdamas visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir galimus padarinius, galimai veikė neatidžiai ir nerūpestingai, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, viršydamą normalią verslo riziką, dėl ko ieškovas galimai patyrė žalą. Apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikinąsias apsaugos priemones taikė ir apelianto atžvilgiu.

15Tuo pačiu pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nevertina pareikšto ieškinio pagrįstumo ir nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi prejudicinės galios nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovo pareišktu ieškiniu, sprendžia, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių UAB „Sanforma“ ir apelianto atžvilgiu, būsimas galimai ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Dėl minėtų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o ginčijama nutartis palikta nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

16Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

Nutarė

17V. M. atskirąjį skundą netenkinti.

18Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai