Byla 3K-3-147/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. B., S. T., R. K., K. Ž., G. Ž. ir miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams kooperatinei bendrovei „Kėdainių šilas“, A. B., S. T., R. K., K. Ž., G. Ž. ir miško savininkų kooperatyvui „Aukštaitijos šilas“ dėl išmokų priteisimo, trečiasis asmuo K. Ch.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas ir atsakovai yra buvę KB „Kėdainių šilas“ pajininkai. 2004 m. spalio 11 d. ieškovas pateikė pranešimą apie išstojimą iš bendrovės ir atsistatydinimą iš bendrovės administracijos vadovo posto, kartu prašydamas grąžinti jam priklausantį pajinį įnašą ir sukurto turto dalį, taip pat išmokėti bendrovės apyvartai proporcingą pelno išmoką ir dividendus. Remiantis KB „Kėdainių šilas“ įstatais, šios išmokos ieškovui turėjo būti grąžintos per šešis mėnesius nuo pranešimo apie išstojimą iš bendrovės pateikimo dienos, tačiau jos negrąžintos iki šiol. Kadangi atsakovai, kaip bendrovės pajininkai, nevykdė pareigos elgtis sąžiningai, vengė laiku atsiskaityti su ieškovu, ir jiems savo pajus perleidus trečiajam asmeniui K. Ch., bendrovė tapo finansiškai nepajėgi atsiskaityti su ieškovu, tai bendrovės pajininkai yra subsidiariai atsakingi pagal bendrovės prievoles. Remdamasis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, 6.63 straipsniu, 6.260 straipsnio 3 dalimi, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo KB „Kėdainių šilas“ ir subsidiariai iš atsakovų A. B., S. T., R. K., K. Ž., G. Ž. ir MSK „Aukštaitijos šilas“ 1125,29 Lt vertės sukurto turto dalį, 24 061,67 Lt bendrovės apyvartai proporcingą išmoką, 481,87 Lt dividendų, 2078,19 Lt palūkanų, 400 Lt tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos už teisines paslaugas iki kreipimosi į teismą dienos, ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – ieškovui iš atsakovo KB „Kėdainių šilas“ ir subsidiariai iš atsakovų S. T., R. K., A. B., MSK „Aukštaitijos šilas“, K. Ž. ir G. Ž. priteisė 25 406,15 Lt išmokų, 1245,89 Lt palūkanų, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2006 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400,00 Lt nuostolių atlyginimo; ieškinio dalį dėl 262,68 Lt išmokos ir 832,30 Lt palūkanų atmetė. Teismas nustatė, kad 2004 m. spalio 11 d. ieškovui išstojus iš bendrovės, su juo nebuvo atsiskaityta. Tenkindamas ieškinio dalį dėl sukurto turto dalies, bendrovės apyvartai proporcingos išmokos ir dividendų priteisimo, teismas vadovavosi Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – Kooperatinių bendrovių įstatymo) 10 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad išstojusiam iš bendrovės pajininkui bendrovė privalo grąžinti už pajų įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką iš bendrovės pelno ir dividendus, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas, taip pat KB „Kėdainių šilas“ įstatų 5.3 punkto 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad išstojusiam nariui ne vėliau kaip per šešis mėnesius po atleidimo iš kooperatyvo grąžinamas pajus bei, jį naudojant, sukurto turto dalis, išmokami (jei priskaičiuota) pajaus dividendai bei skirstomo pelno dalis, proporcinga apyvartos su kooperatyvu vertei, ir bendrovės įstatų 8.2 punktu, kuriame nustatyta, jog grynasis pelnas, jei bendrovė jį uždirbtų, skirstomas išmokant apyvartai proporcingas išmokas, o iki 10 proc. grynojo pelno skiriama dividendams išmokėti. Teismas nusprendė, kad tai, jog dėl 2004 m. pelno paskirstymo nėra priimta jokio kooperatyvo narių susirinkimo sprendimo, nepaneigia Kooperatinių bendrovių įstatyme ir bendrovės įstatuose nustatytos pareigos atsiskaityti su išstojančiu iš bendrovės pajininku ir priteisė ieškovui iš bendrovės ir subsidiariai iš buvusių bendrovės pajininkų 1125,29 Lt pajaus sukurtos turto dalies, 23 804,15 Lt bendrovės apyvartai proporcingos pelno už 2004 m. išmokos, 476,71 Lt dividendų už 2004 m. ir 1245,89 Lt palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Ieškinio dalis dėl 262,68 Lt išmokos ir 832,30 Lt palūkanų buvo atmesta kaip neįrodyta. CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl buvusių bendrovės pajininkų subsidiariosios atsakomybės, teismas atsižvelgė į tai, kad, išrinkus naują valdybos pirmininką S. T., nebuvo vykdomos įstatymuose ir bendrovės įstatuose nustatytos pareigos – šaukti pajininkų susirinkimus, priimti sprendimus dėl pelno paskirstymo, dėl atsiskaitymo su iš bendrovės išstojusiu nariu, dėl valdymo organų išrinkimo po 2005 m. liepos 1 d., kai iš pareigų pasitraukė valdybos pirmininkas S. T., ir tokius atsakovų veiksmus vertino kaip nesąžiningus, kartu pabrėždamas tai, kad pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia ne tik asmens kaltus tyčinius veiksmus, bet ir tokius veiksmus (neveikimą), kuriais juridinio asmens dalyviai siekia išvengti prievolės, tenkančios juridiniam asmeniui, įvykdymo, ir tai lemia, kad juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės kreditoriui. Kaip nesąžiningi veiksmai, kurie leidžia taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą atsakomybę, buvo vertinamas ir atsakovų, bendrovės pajininkų, pajų perleidimas trečiajam asmeniui K.Ch., kuriais atsakovai trečiajam asmeniui 900 Lt vertės pajus pardavė už 100 Lt ir perdavė 33 296,84 Lt grynųjų pinigų iš bendrovės kasos ir materialaus bendrovės turto už 6048,70 Lt. Remdamasis trečiojo asmens paaiškinimais, kad jis su atsakovais pajų perleidimo sutarčių nesudarė, tik leido savo pažįstamam H. K. pasinaudoti savo asmens duomenimis ir atsižvelgdamas į tai, kad pajų registravimo žurnale nėra įrašų apie pajų perleidimo sandorius, bei vadovaudamasis CK 1.101 straipsnio nuostata, jog nuosavybės teisė į nematerialius vertybinius popierius pereina nuo įrašų vertybinių popierių apskaitos dokumentuose padarymo, teismas padarė išvadą, kad trečiajam asmeniui pajininkų teisės ir pareigos neperėjo. Ieškovui buvo priteista 400 Lt tiesioginių nuostolių, susidariusių dėl KB „Kėdainių šilas“ delsimo vykdyti prievoles, kuriuos sudaro teisinių paslaugų iki ieškinio padavimo teismui teikimo išlaidos (CK 6.249 straipsnio 4 dalis).

7Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių vertinimu, teisės normų aiškinimu ir taikymu, papildomai pažymėdama, kad, net ir turint omenyje tai, jog KB „Kėdainių šilas“ pajų registravimo žurnale nėra įrašo apie ieškovo išstojimą iš bendrovės, nėra pagrindo ieškovo laikyti bendrovės pajininku, nes toks įrašas nebuvo padarytas dėl atsakovų neveikimo. Remdamasi atsakovų pajų perleidimo trečiajam asmeniui faktu ir tuo, kad trečiasis asmuo, įgijęs pajus, nevykdė nei bendrovės valdymo funkcijų, nei pareigos ją likviduoti Kooperatinių bendrovių įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėjų kolegija laikėsi nuomonės, kad pajų perleidimo sandoriai buvo tariami. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, perleisdami pajus, atsakovai siekė išvengti pareigos atsiskaityti su ieškovu ir nusprendė, kad pajų perleidimo sandoriai yra tariami sandoriai, sudaryti tik dėl akių ir yra negaliojantys (CK 1.86 straipsnio 1 dalis).

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovai S. T., R. K., A. B., K. Ž., G. Ž., MSK „Aukštaitijos šilas“ prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 24 d. nutarties dalis, kuriomis ieškovui iš kasatorių buvo subsidiariai priteista 25 406,15 Lt skolos, 1245,89 Lt palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų, 161,97 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu, 400 Lt nuostolių atlyginimo, 7194 Lt atstovavimo išlaidų, 2619,78 Lt žyminio mokesčio, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Tam, kad būtų galima taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalį, privalo būti nustatytos šios aplinkybės: juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolę; priežastinis ryšys tarp juridinio asmens dalyvio veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolę; negalėjimą įvykdyti prievolę lėmusių veiksmų nesąžiningumas. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai laikė, kad kasatorių veiksmai yra nesąžiningi – nebuvo nustatyta, jog kasatoriai būtų padarę tyčinius ar neatsargius veiksmus, lėmusius KB „Kėdainių šilas“ negalėjimą įvykdyti prievolės. Kasatoriams galioja sąžiningumo prezumpcija (CK 1.5 straipsnis, 2.50 straipsnio 3 dalis), kuri bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigta. KB „Kėdainių šilas“ pajininkų susirinkimo nesušaukimas, sprendimo dėl pelno paskirstymo nepriėmimas negali būti vertinami kaip kasatorių nesąžiningi veiksmai, dėl kurių bendrovė tapo nepajėgi atsiskaityti su ieškovu. Be to, 2005 m. birželio mėn., kasatoriams savo turimus pajus perleidus trečiajam asmeniui, bendrovės kasoje buvo 30 000 Lt, todėl bendrovė buvo pajėgi atsiskaityti su ieškovu, tačiau šis jokių reikalavimų nepareiškė. Kooperatinės bendrovės pajininkų susirinkimų sušaukimas yra bendrovės administracijos vadovo funkcija (Kooperatinių bendrovių įstatymo 17 straipsnio 8 dalis), todėl pajininkai negali būti laikomi atsakingais už tai, kad jie nepriėmė sprendimų nesušauktuose bendrovės kolegialaus valdymo organo susirinkimuose.

112. Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas. Iš esmės tokia pati tvarka nustatyta ir KB „Kėdainių šilas“ įstatų 5.3 punkte. Dėl nurodytos priežasties ieškovas, kuris iš bendrovės išstojo 2004 metais, turi teisę reikalauti atlyginti priskirto turto dalį, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą tik už 2003 metus. Bendrovės pajininkams nusprendus neskirstyti bendrovės pelno už 2003 metus, taip pat nepriėmus sprendimų dėl dividendų ir apyvartai proporcingos išmokos išmokėjimo bendrovės pajininkams bei bendrovės turto dalies priskyrimo jiems, teismai neatsižvelgė į Kooperatinių bendrovių įstatymo nuostatą, kad pajininkui gali būti mokamos atitinkamos išmokos už metus, einančius iki finansinių metų, kuriais pasibaigė jo narystė bendrovėje, tačiau ne už tuos metus, kuriais pasibaigė jo narystė, ir nepagrįstai patenkino ieškinį dėl atitinkamų pinigų sumų už 2004 metus priteisimo ieškovui.

123. Teismai, konstatavę, kad kasatorių, kaip KB „Kėdainių šilas“ pajininkų, teisės nebuvo perleistos trečiajam asmeniui, nepagrįstai rėmėsi CK 1.101 straipsniu, kuriame nustatyta, jog nuosavybės teisė į nematerialius vertybinius popierius pereina nuo įrašų dokumentuose, kuriuose tvarkoma vertybinių popierių apskaita, padarymo. Kooperatinių bendrovių įstatymo 9 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad asmens narystė kooperatinėje bendrovėje baigiasi, kai jis perleidžia pajų kitam asmeniui. Kasatorių teigimu, šios teisės normos konkuruoja kaip bendroji (lex generalis) ir specialioji (lex specialis), todėl nagrinėjamos bylos atveju turi būti taikoma specialioji teisės norma (lex specialis) ir nėra pagrindo pripažinti, kad kasatoriai, 2005 m. birželio 14 d. pardavimo sutartimis ir 2005 m. liepos 1 d. perdavimo aktais perleidę pajus trečiajam asmeniui, yra KB „Kėdainių šilas“ pajininkai.

13Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad bendrovės pajų registravimo žurnale nėra įrašų apie ieškovo narystės bendrovėje pasibaigimą, todėl, remiantis CK 1.101 straipsnio nuostatomis, ieškovas taip pat turėtų būti laikomas bendrovės pajininku. Tokiu atveju ieškinys dėl išmokų, mokėtinų išstojusiam iš kooperatinės bendrovės pajininkui, negali būti tenkinamas. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad įrašai pajų registravimo žurnale apie ieškovo narystės pasibaigimą nebuvo padaryti dėl kasatorių nesąžiningų veiksmų, tačiau įrodymų, patvirtinančių šio teiginio pagrįstumą, byloje nėra.

14Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas teigia, kad kasacinis skundas yra nepagrįstas, todėl jo tenkinti nėra pagrindo. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

151. Teigdami, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė juridinio asmens dalyvio subsidiariąją atsakomybę įtvirtinančias teisės normas (CK 2.50 straipsnio 3 dalis), kasatoriai kelia fakto, o ne teisės aiškinimo klausimą. Tuo tarpu bylos faktinių aplinkybių nustatinėjimas nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas. Be to, teismai teisingai nustatė, kad KB „Kėdainių šilas“ negali įvykdyti prievolės ieškovui; tokią padėtį lėmė kasatorių veiksmų nesąžiningumas; tarp kasatorių nesąžiningų veiksmų ir bendrovės negalėjimo atsiskaityti su ieškovu egzistuoja priežastinis ryšys.

162. Teisėjų kolegija, prieš tai nagrinėjusi šią bylą kasacinės instancijos teisme, pabrėžė, kad tai, jog dėl bendrovės pelno paskirstymo už 2004 m. nėra priimtas bendrovės narių susirinkimo sprendimas, nepaneigia bendrovės pareigos atsiskaityti su iš bendrovės išstojusiu pajininku. Nepriėmus jokio sprendimo, tais metais išstojęs narys turi teisę reikalauti ne tik pajaus gražinimo, bet ir per tuos metus pajumi sukurtos bendrovės turto dalies, taip pat bendrovės pelno dalies. Nesugrąžinimas išstojusiam nariui viso ar dalies pajaus kartu su sukurta turto dalimi reikštų tolesnį šio turto naudojimą bendrovės veikloje be teisinio pagrindo išstojusio nario sąskaita, t. y. nepagrįstą praturtėjimą.

173. Teismai pagrįstai nusprendė, kad KB „Kėdainių šilas“ pajininkų teisės nebuvo perleistos trečiajam asmeniui K. Ch., pripažinę minėtus sandorius negaliojančiais, kaip sudarytus neketinant sukurti teisinių pasekmių (tik dėl akių) CK 1.86 straipsnio pagrindu.

18Atsiliepime į kasacinį skundą atkreipiamas dėmesys į tai, kad CK 1.101 straipsnio ir Kooperatinių bendrovių įstatymo 9 straipsnio 3 punkto normos nekonkuruoja kaip bendroji (lex generalis) ir specialioji (lex specialis) teisės normos, o viena kitą papildo, nes nustato atitinkamai vertybinių popierių perleidimo tvarką ir narystės kooperatinėse bendrovėse pasibaigimo tvarką.

19Ieškovo nėra pagrindo laikyti bendrovės pajininku, nes jo narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė jam išstojus iš kooperatinės bendrovės (Kooperatinių bendrovių 9 straipsnio 1 dalis).

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

22Dėl atsiskaitymo su išstojusiu iš kooperatinės bendrovės nariu apimties

23Atsiskaitymo su išstojusiu kooperatinės bendrovės nariu tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ( 2002 m. gegužės 28 d. įstatymo Nr. IX-903 redakcija) (toliau – ir Kooperatinių bendrovių įstatymas) 10 straipsnio normos. Sprendžiant dėl atsiskaitymo su išstojusiu nariu apimties svarbus sisteminis šių normų aiškinimas.

24Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas maksimalus terminas, per kurį bendrovė turi atsiskaityti su buvusiu nariu: su asmeniu, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė turi atsiskaityti ne vėliau kaip per metus nuo jos narių susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos.

25Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, koks turtas natūra ar pinigais turi būti perduotas išstojusiam kooperatyvo nariui: asmeniui, kurio narystė kooperatinėje bendrovėje pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, kooperatinė bendrovė privalo grąžinti už pajų įneštą pajinį įnašą, atlyginti narių susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė kooperatinėje bendrovėje, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmokėti apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas. Taigi, šioje teisės normoje nustatytos keturios atskiros buvusiam kooperatyvo nariui perduotino turto rūšys: 1) už pajų įneštas pajinis įnašas, 2) nariui priskirtos turto dalies piniginis ekvivalentas, 3) apyvartai proporcinga išmoka, 4) dividendas. Iš cituotos Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalies normos turinio matyti, kad vienos turto rūšių – nariui priskirtos turto dalies piniginio ekvivalento – apskaičiavimas įstatymo nustatytas specialiai ir susietas su finansiniais metais, ėjusiais prieš metus, kuriais pasibaigė narystė (,,iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė“). Laikotarpis, už kurį buvusiam nariui turi būti išmokėtas dividendas ir apyvartai proporcingos išmokos iš pelno, 10 straipsnio 5 dalyje tiesiogiai nenurodytas. Tuo tarpu cituotoje to paties straipsnio 4 dalies normoje atsiskaitymo termino pradžia įstatymo siejama su finansinių metų, kuriais pasibaigė asmens narystė kooperatinėje bendrovėje, atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo patvirtinimu narių susirinkime; tai reiškia, kad pagal bendrąja taisyklę atsiskaitymui yra svarbūs, todėl turi būti nustatyti, finansinių metų, kuriais pasibaigė asmens narystė, rezultatai. Ši bendroji nuostata taikytina visais atvejais, kai atsiskaitymo laikotarpis nenustatytas specialiai. Nurodytas įstatymo nuostatas aiškinant savitarpio kontekste išplaukia išvada, kad išstojusiam iš kooperatinės bendrovės nariui dividendai ir apyvartai proporcingos išmokos turi būti išmokamos ir už finansinius metus, kuriais pasibaigė narystė.

26Kooperatyvo nariai turi teisę spręsti, kaip panaudoti pelną – skirstyti nariams ar naudoti kooperatyvo reikmėms, tuo atveju, jeigu finansiniams metams pasibaigus narių susirinkimas nutaria dividendų ir apyvartai proporcingų išmokų nemokėti, teisės į šias išmokas neturi ir išstojęs narys. Tačiau įstatyminė išlyga ,,jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių susirinkimo sprendimas“ nereiškia, kad buvęs narys netenka teisės į dividendą ir pelno išmoką, jeigu kooperatyvas vengia spręsti pelno paskirstymo klausimą, tokiu atveju buvusiam nariui priklausanti išmokų dalis apskaičiuotina pagal Kooperatinių bendrovių įstatyme ir kooperatyvo įstatuose nustatytas taisykles.

27Tokia Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalies normų aiškinimo praktika yra formuojama ir ankstesnėje šioje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje, konstatuojant, kad nepaisant to, kad kooperatyvas neįvykdė įstatyminės pareigos patvirtinti finansinių metų rezultatus, ieškovas turi teisę į dividendą ir apyvartai proporcingą pelno išmoką už metus, kuriais pasibaigė jo narystė (2004 metus).

28Bylą nagrinėję teismai teisingai taikė aptartas įstatymo normas.

29Dėl kooperatinės bendrovės nario atsakomybės pagal kooperatinės bendrovės prievoles

30Kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo: kooperatinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo jos narių turto, kooperatinė bendrovė pagal savo prievoles atsako tik savo turtu, kooperatinės bendrovės narys pagal kooperatinės bendrovės prievoles atsako už pajų priklausančiu įmokėti pajiniu įnašu (Kooperatinių bendrovių įstatymo 3 straipsnio 1-2 dalys). Toks įstatyminis reglamentavimas atitinka CK 2.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bendrąją ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir jų dalyvių atsakomybės atskyrimo taisyklę. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išplaukianti iš bendrųjų civilinių teisinių santykių subjektų elgesio (visų pirma – sąžiningumo ir draudimo piktnaudžiauti teise) principų: kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pagal CK 1.3 straipsnio 2 dalyje nustatytą civilinės teisės šaltinių konkurencijos taisyklę, esant prieštaravimų tarp CK ir kitų įstatymų, taikomos CK normos, jeigu kodeksas neteikia pirmenybės kitų įstatymų normoms; pagal CK 2.33 straipsnio 2 dalį CK antrosios knygos II dalies (,,Juridiniai asmenys“) normos taikomos atskiroms juridinių asmenų teisinėms formoms, išskyrus atvejus, kai šio kodekso normos numato kitaip. CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo išlygos kooperatinėms bendrovėms CK nenustatyta, todėl ši teisės norma taikoma ir sprendžiant dėl kooperatinių bendrovių narių atsakomybės.

31Esminės CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje AB „Göllner spedition“ v. S. B., J. B., UAB „Baninis“, bylos Nr. 3K-3-124/2004. Juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, numatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Kadangi CK 2.50 straipsnio 3 dalies normoje įtvirtinto teisinio reguliavimo pagrindas yra bendrasis sąžiningumo principas, tai, sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, taikytini bendrieji civilinių teisinių santykių subjektų elgesio sąžiningumo kriterijai – juridinio asmens dalyvis laikytinas nesąžiningu, jeigu jis nežinojo, negalėjo ir neturėjo žinoti, kad jo elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles. Sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio atsakomybės svarbu įvertinti jo vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai.

32Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kooperatinės bendrovės nariai, žinodami apie bendrovės prievolę atsiskaityti su ieškovu, siekė išvengti jos vykdymo: pažeidinėjo bendrovės veiklos teisinę tvarką (nešaukė bendrovės narių visuotinių susirinkimų, kuriuose turėjo būti tvirtinami finansinių metų rezultatai, sprendžiami pelno paskirstymo ir atsiskaitymo su išstojusiu nariu klausimai, nesudarė valdymo organų), be to, visi sudarė fiktyvius sandorius dėl pajų ir bendrovės turto perleidimo; šių veiksmų (neveikimo) visuma lėmė, kad kooperatyvas yra nemokus, turi didelių mokestinių nepriemokų ir jo lėšų neužtenka atsiskaityti su ieškovu; kooperatinę bendrovę, išstojus ieškovui, sudarė iš viso šeši nariai (kasatoriai), jie visi žinojo apie ieškovo reikalavimus dėl atsiskaitymo ir turėjo lygias bei realias galimybes daryti įtaką šio klausimo sprendimui ir veikė suderintai. Teisėjų kolegija vertina, kad toks kasatorių elgesys teismo pagrįstai įvertintas kaip nesąžiningi juridinio asmens dalyvių veiksmai CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Įmonės nemokumas yra fakto klausimas, kasatoriai skunde nenurodo, kokių teisės taikymo klaidų padarė teismai darydami išvadą dėl kooperatyvo finansinės padėties, todėl teisėjų kolegija šio klausimo nenagrinėja.

33Dėl subsidiarių skolininkų daugeto

34Juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė už bendrovės prievoles yra subsidiari (papildoma). Subsidiariosios atsakomybės esmė ta, kad kreditorius gali pareikšti reikalavimą asmeniui, kuris atsako subsidiariai, tuo atveju, kai jo nepatenkina pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatytas privalomas eiliškumas, kurio turi laikytis kreditorius, reikšdamas reikalavimus skolininkams subsidiariosios atsakomybės atveju: kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą skolininkui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.245 straipsnio 5 dalies norma turi būti suprantama kaip suteikianti kreditoriui teisę pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui tiek teisme, tiek tiesiogiai pačiam skolininkui, svarbu, kad būtų konstatuota esminė aplinkybė – pagrindinis skolininkas prievolės neįvykdė. Tuo atveju, kai teismo sprendimu yra priteisiamas prievolės įvykdymas iš pagrindinio ir subsidiaraus skolininkų, priteistos sumos gali būti išieškomos iš subsidiaraus skolininko tik vykdymo procese nustačius, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje UADB „Lavisos garantas“ v. V. B. PĮ, R. L. IĮ, D. L., bylos Nr. 3K-3-620/2004).

35Esant skolininkų daugetui, teismas turi identifikuoti ir sprendime nurodyti jų atsakomybės rūšį. Skolininkų daugeto atsakomybė pagal bendrąją prezumpciją yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Solidarioji skolininkų atsakomybė paprastai nepreziumuojama, išskyrus įstatymines išimtis, viena iš specialiųjų prezumpcijų, nustatyta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje – jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų padarytos žalos atlyginimu. Byloje konstatuoti bendri nesąžiningi kasatorių veiksmai, turėję įtakos neatsiskaitymui su ieškovu, todėl jie tarpusavyje laikytini solidariaisiais skolininkais. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje situacijoje išieškojimas visų pirma turi būti nukreiptas į kooperatinės bendrovės turtą, o tuo atveju, jeigu iš bendrovės turto reikalavimai nebūtų visiškai patenkinti – solidariai į kasatorių turtą. Ši taisyklė netaikytina sprendimo daliai, kuria priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nes bylinėjimosi išlaidų atlyginimui dalinės skolininkų atsakomybės išimtis įstatyme nenustatyta.

36Bylą nagrinėję teismai nenurodė kasatorių, kaip skolininkų daugeto, atsakomybės rūšies, tačiau ši materialinio įstatymo taikymo klaida neturėjo įtakos priimtų procesinių sprendimų teisėtumui iš esmės, todėl taisytina atitinkamai juos papildant.

37Dėl pajų perleidimo

38Apeliacinės instancijos teismo nutartimi kasatorių sudaryti pajų perleidimo sandoriai pripažinti tariamais, t. y niekiniais (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.86 straipsnis), todėl kasacinių skundų argumentai, susiję su pajų perleidimo tvarka, vertintini kaip neatitinkantys CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte dalyje nustatytų reikalavimų kasacijos pagrindams – kasatorių nurodytų materialinių teisės normų taikymas negalėjo turėti įtakos skundžiamų sprendimų teisėtumui iš esmės. Dėl to teisėjų kolegija kasatorių argumentų dėl CK 1.101 straipsnio ir Kooperatinių bendrovių įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo nenagrinėja.

39Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamus teismų sprendimus, todėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 24 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimas, paliekama nepakeista, patikslinant skolininkų daugeto atsakomybės rūšį.

40Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41Atmetus atsakovų kasacinį skundą, spręstinas klausimas dėl ieškovo kasacinės instancijos teisme turėtų atstovavimo išlaidų priteisimo. Bylos duomenimis, ieškovas turėjo 1130,50 Lt išlaidų už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.

42Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, priteistinos atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytais priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos. Spręsdama dėl ieškovui priteistinų atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų sumos, teisėjų kolegija atsižvelgia į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus priteistino užmokesčio už advokato teisinę pagalbą kriterijus: išnagrinėta byla nebuvo didelės apimties ir itin sudėtinga, joje nebuvo reikalingos specialios žinios, ieškovui atstovavęs advokatas dalyvavo byloje nuo nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Remdamasi šiais kriterijais ir Rekomendacijose nustatytu maksimaliu užmokesčio už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į kasacinį skundą dydžiu (Rekomendacijų 8.14 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad iš kasatorių ieškovui prašoma priteisti už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą suma mažintina iki 720 Lt, ši suma ieškovui A. R. iš kasatorių S. T., R. K., A. B. , MSK „Aukštaitijos šilas“, K. Ž., G. Ž. priteistina lygiomis dalimis.

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

44Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą patikslinti, ją išdėstant taip:

46„Priteisti ieškovui A. R. iš atsakovo KB „Kėdainių šilas“ ir subsidiariai iš atsakovų S. T., R. K., A. B., MSK „Aukštaitijos šilas“, K. Ž. ir G. Ž. 25 406,15 Lt skolos, 1245,89 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui 2006 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400,00 Lt nuostolių atlyginimo, nustatant, kad šios sumos iš subsidiarių skolininkų priteisiamos solidariai; priteisti ieškovui A. R. iš atsakovų KB „Kėdainių šilas“, S. T., R. K., A. B., MSK „Aukštaitijos šilas“, K. Ž. ir G. Ž. 161,97 Lt išlaidų, susijusių su dokumentų įteikimu per antstolį, 7194 Lt atstovavimo išlaidų bei 2619,78 Lt žyminio mokesčio lygiomis dalimis.“

47Priteisti ieškovui A. R. iš atsakovų S. T., R. K., A. B., MSK „Aukštaitijos šilas“, K. Ž. ir G. Ž. lygiomis dalimis 720 Lt bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme.

48Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas ir atsakovai yra buvę KB „Kėdainių šilas“ pajininkai. 2004 m.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį... 7. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovai S. T., R. K., A. B., K. Ž., G. Ž., MSK... 10. 1. Tam, kad būtų galima taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalį, privalo būti... 11. 2. Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad... 12. 3. Teismai, konstatavę, kad kasatorių, kaip KB „Kėdainių šilas“... 13. Kasaciniame skunde pabrėžiama, kad bendrovės pajų registravimo žurnale... 14. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas teigia, kad kasacinis skundas yra... 15. 1. Teigdami, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė juridinio asmens dalyvio... 16. 2. Teisėjų kolegija, prieš tai nagrinėjusi šią bylą kasacinės... 17. 3. Teismai pagrįstai nusprendė, kad KB „Kėdainių šilas“ pajininkų... 18. Atsiliepime į kasacinį skundą atkreipiamas dėmesys į tai, kad CK 1.101... 19. Ieškovo nėra pagrindo laikyti bendrovės pajininku, nes jo narystė... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 22. Dėl atsiskaitymo su išstojusiu iš kooperatinės bendrovės nariu apimties... 23. Atsiskaitymo su išstojusiu kooperatinės bendrovės nariu tvarką... 24. Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytas maksimalus... 25. Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje apibrėžta, koks... 26. Kooperatyvo nariai turi teisę spręsti, kaip panaudoti pelną – skirstyti... 27. Tokia Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalies normų... 28. Bylą nagrinėję teismai teisingai taikė aptartas įstatymo normas.... 29. Dėl kooperatinės bendrovės nario atsakomybės pagal kooperatinės bendrovės... 30. Kooperatinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo:... 31. Esminės CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos aiškinimo ir taikymo taisyklės... 32. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kooperatinės bendrovės nariai,... 33. Dėl subsidiarių skolininkų daugeto... 34. Juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė už bendrovės prievoles yra... 35. Esant skolininkų daugetui, teismas turi identifikuoti ir sprendime nurodyti... 36. Bylą nagrinėję teismai nenurodė kasatorių, kaip skolininkų daugeto,... 37. Dėl pajų perleidimo ... 38. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi kasatorių sudaryti pajų perleidimo... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta CPK 346 straipsnyje... 40. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 41. Atmetus atsakovų kasacinį skundą, spręstinas klausimas dėl ieškovo... 42. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato ar advokato... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008... 45. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 27 d. sprendimo... 46. „Priteisti ieškovui A. R. iš atsakovo KB „Kėdainių šilas“ ir... 47. Priteisti ieškovui A. R. iš atsakovų S. T., R. K., A. B., MSK... 48. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...