Byla 2A-488-357/2019
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos individualios įmonės „Santovita“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

51.

6Pareiškėja individuali įmonė (toliau – IĮ) „Santovita“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti faktą, kad ji yra įgijusi nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 33,2072 kv. m. dydžio patalpą, esančią pastate, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).

72.

8Nurodė, kad 1997 m. balandžio 11 d. sutartimi Nr. ( - ) IĮ „Santovita“, atstovaujama P. B., iš J. Š. ir E. R. S. nupirko veterinarinės vaistinės pastatą, ( - ), unikalus Nr. ( - ). Kartu pardavėjai perleido naudotis dalimi statinio, ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kuriame sandėliuojamos kuro atsargos. Patalpos dydis 33,2072 kv. m. 2018 m. rugpjūčio 20 d. buvo kreiptasi į VĮ „Registrų centras“ nustatyti patalpos dalies savininką, tačiau 2018 m. spalio 20 d. gautas atsakymas, kad Nekilnojamojo turto registre į 0,354 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. ( - ), dokumentai nepateikti. Pastato – sandėlio 0,354 dalis sudaro 46,02 kv. m. užstatyto ploto. Pastatui žemės sklypas suformuotas, suteiktas adresas, tačiau neįregistruotas adresų registre. Pareiškėja minėtą turtą valdo kaip savo nuosavybę, sąžiningai, atvirai, remontuoja ir prižiūri ilgiau nei 10 metų, įsitikinusi, kad niekas kitas į patalpas – sandėlį nepretenduoja.

93.

10Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašė, pareiškėjai neįrodžius Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 – 4.71 straipsniuose išvardintų sąlygų buvimo, pareiškimą atmesti, kitu atveju – tenkinti, bylą nagrinėti VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pateiktas reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, nes prašoma nustatyti nuosavybės teisę į 33,2072 kv. m. patalpą pastate, o ne atitinkamą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl net patenkinus pareiškimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisakytų įregistruoti nuosavybę į konkretų plotą pastate, nes registre registruojama atitinkama dalis bendrosios dalinės nuosavybės. Be to, pareiškėja nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų, kad pareiškėja turtą valdė daugiau nei 10 metų, jį remontavo, nes kaip nurodoma pareiškime, pastatas medinis, pakrypęs ir skylėtas, Taip pat byloje nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad veterinarijos vaistinės pardavėjai buvo pareiškime nurodyto statinio bendrasavininkai ir jie atitinkamą statinio dalį parleido pareiškėjai.

11II.

12Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškimą atmetė.

155.

16Teismas nurodė, kad pareiškėja IĮ „Santovita“ 1997 m. balandžio 11 m. įsigijo veterinarijos vaistinės pasatą, ( - ), unikalus Nr. ( - ). Pareiškėja nurodė, kad pardavėjai J. Š. ir E. R. S. jai taip pat perleido naudotis dalimi statinio ( - ), unikalus Nr. ( - ). Duomenų apie kokios nors pastato – sandėlio, unikalus Nr. ( - ), dalies priklausymą veterinarinės vaistinės pardavėjams J. Š., E. R. S. byloje nėra.

176.

18Nustatė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji sandėlio patalpos dalį valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą. Savo teises į sandėlio patalpos dalį pareiškėja kildina iš faktinio naudojimosi, į kurią niekas kitas nepretenduoja. Tačiau byloje nėra duomenų, kad butų savininkai būtų atsisakę jiems priklausančių sandėlio patalpų įstatymo nustatyta tvarka. Tik tai, kad niekas neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamą daiktą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog naudojantis daiktą asmuo atvirai valdo kaip savą, nes valdyti daiktą galima ir per kitą asmenį

197.

20Pastatas, esantis ( - ), yra gyvenamasis namas, o pastatas – sandėlis, yra šio gyvenamojo namo priklausinys. Šiuo atveju pareiškėja siekia įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į 130,2496 bendro ploto sandėlio pastato 33,2072 kv. m. dalį, kuris yra gyvenamojo namo (daugiabučio pastato) priklausinys. Nors VĮ „Registrų centras“ ir nėra įregistruota nuosavybės teisė į sandėlio patalpos 0,354 dalį, teismas sprendė, kad ši patalpa negali būti pareiškėjos įgyjamos įgyjamosios senaties pagrindu, nes ji yra daugiabučio namo visų butų priklausiniu ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems namo gyventojams.

21III.

22Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

238.

24Apeliaciniu skundu pareiškėja IĮ „Santovita“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 14 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

258.1.

26Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus dokumentus. Teismas nepasisakė ir nevertino byloje pateiktų dokumentų, kad patalpa yra įtraukta į įmonės balansą nuo 1997 m. balandžio 1 d., pateiktas pareiškėjos sudarytas 1982 m. vasario 18 d. žemės sklypo planas, kuris yra įregistruotas registrų centre, taip pat nevertintas. Registro centro duomenys rodo, kad sklypo dydis apima 0,1872 ha dydžio žemės sklypą, kuriame randasi statiniai: gyvenamasis namas ( - ), pagalbinis statinys, kuriame pareiškėja nuo 1997 m. balandžio 4 d. naudojasi pareiškime nurodyta patalpa. Registrų centro rašte nurodyta, kad 0,354 dalis pastato, unikalus Nr. ( - ), neturi savininko, kas sudaro 46,02 kv. m. užstatyto ploto.

278.2.

28Formuojamame namų valdos sklype kaip sklypo priklausiniai yra pareiškėjos nuosavybės teise ir suinteresuotų asmenų nuosavybės teise valdomos patalpos. Pareiškėjos turimas nuosavybės teise pastatas patenka į bendro žemės sklypo ribas, todėl ji yra bendrasavininkė, dėl ko, jai pagalbinėse patalpose turi priklausyti dalis patalpų.

29Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

30IV.

31Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinis skundas tenkintinas

339.

34Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

3510.

36Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą nustatyti juridinį faktą, kad ji yra įgijusi nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į 33,2072 kv. m. dydžio patalpą, esančią pastate, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ).

3711.

38Pirmosios instancijos teismo nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. IĮ „Santovita“ 1997 m. balandžio 11 m. įsigijo veterinarijos vaistinės pasatą, ( - ), unikalus Nr. ( - ). Pareiškėja nurodė, kad pardavėjai J. Š. ir E. R. S. jai taip pat perleido naudotis dalimi statinio ( - ), unikalus Nr. ( - ). IĮ „Santovita“ teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad šios patalpos dydis yra 33,2072 kv. m., bei šioje patalpoje nėra registruota nuosavybės teisė į 0,354 dalį pastato – sandėlio, unikalus Nr. ( - ). 12/100 pastato – sandėlio, unikalus Nr. ( - ), dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisė į pastato sandėlio dalį įregistruota I. J., 127/1000 dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisė – V. G., 119/1000 dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisė – Ž. G., 15/100 dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisė – G. G., 13/100 dalis priklauso butui, kurio unikalus Nr. ( - ), nuosavybės teisė – J. I.. Duomenų apie kokios nors pastato – sandėlio, unikalus Nr. ( - ), dalies priklausymą veterinarinės vaistinės pardavėjams J. Š., E. R. S. byloje nėra.

3912.

40Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimą, pakartotą 2013 m. gegužės 16 d. ir 2013 m. gegužės 30 d. nutarimuose).

4113.

42Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, bylos Nr. 3K-3-345, konstatavo, kad įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja CK Ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68–4.71 straipsniai) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011, aiškiai nurodė visas būtinas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai nenurodo.

4314.

44CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

4515.

46Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji sandėlio patalpos dalį valdė sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai, kaip savą, kadangi byloje nėra įrodymų, kad butų savininkai būtų atsisakę jiems priklausančių sandėlio patalpų įstatymo nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios išvados teismas negalėjo daryti neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų dokumentų, kad patalpa yra įtraukta į įmonės balansą nuo 1997 m. balandžio 1 d., nesiaiškino, kokiu pagrindu patalpa buvo įtraukta. Teismas taip pat nevertino byloje pateikto pareiškėjos sudaryto 1982 m. vasario 18 d. žemės sklypo plano, kuris yra įregistruotas registrų centre. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje būtina ištirti ir įvertinti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes – kada, kokiu teisiniu pagrindu buvo pastatytos ginčo patalpos, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), kaip formavosi ir istoriškai atsispindi šio turto teisinė padėtis inventorizavimo dokumentuose. Byloje taip pat būtina nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu pardavėjai J. Š. ir E. R. S. naudojosi dalimi statinio ( - ), unikalus Nr. ( - ), nustatyti, ar jie turėjo teisę į dalį patalpos, ar ši ginčo patalpa buvo jų įgyto nuosavybės teise buto priklausinys.

4716.

48Registrų centro rašte (b. l. 3) nurodyta, kad 0,354 dalis pastato, unikalus Nr. ( - ), neturi savininko. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punktu, nustatė, kad pastatas, esantis ( - ), yra gyvenamasis namas, o pastatas – sandėlis, yra šio gyvenamojo namo priklausinys, todėl pareiškėja siekia įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į 130,2496 bendro ploto sandėlio pastato 33,2072 kv. m. dalį, kuris yra gyvenamojo namo (daugiabučio pastato) priklausinys.

4917.

50Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kodėl 0,354 dalis pastato, unikalus Nr. ( - ), neturi įregistruoto savininko. Kaip jau anksčiau minėta, būtina nustatyti, kokiu pagrindu pardavėjai J. Š. ir E. R. S. naudojosi dalimi statinio ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir tik tada vertinti savininkų teisę įgyti nuosavybę į idealiąją dalį pastato, o visų šių aplinkybių nustatymui būtina išreikalauti ir įvertinti papildomus dokumentus, inventorizavimo duomenis. Taip pat būtina pasiūlyti ieškovei pateikti paskaičiavimus ir patikslinti reikalavimą, kokią pastato (sandėlio) idealiąją dalį ginčo patalpos - 33,2072 kv. m. sudaro bendrojoje nuosavybėje.

5118.

52Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik nustačius anksčiau aptartas aplinkybes ir įvertinus aprašytus trūkstamus duomenis būtų galima daryti išvadą, apie duomenų - pastato sandėlio, unikalus Nr. ( - ), dalies valdymo teises veterinarinės vaistinės pardavėjams J. Š., E. R. S., buvimą ar nebuvimą. Taigi, šiuo metu nėra ištirti visi bylai reikšmingi duomenys ir nėra atskleista bylos esmė.

5319.

54Pirmosios instancijos teismui, ištyrus visus anksčiau aptartus duomenis, nustačius, kad pardavėjai J. Š. ir E. R. S. neturėjo teisės į ginčo dalį pastato, unikalus Nr. ( - ), kuri neturi savininko, minėta pastato dalis būtų laikoma bendra visų namo butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybe. Tuo atveju pareiškėja galėtų pasinaudoti CK 4.80 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

5520.

56Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, gali įstoti ar būti įtrauktas į bylą tik esant materialiniam teisiniam suinteresuotumui bylos baigtimi. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042/2002; 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008, 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009 ir kt.). Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011; 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2014, 2015 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015).

5721.

58Teismas turi pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos visų namo butų ir kitų patalpų savininkų teisėms ir pareigoms, kiek tai susiję su 33,2072 kv. m. dydžio patalpa, esančia pastate, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ). Todėl būtina spręsti dėl kitų bendraturčių dalyvavimo bylos nagrinėjime.

5922.

60Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškindamas esminių teisingam bylos išnagrinėjimui svarbių aplinkybių, nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, nenustatė visų bylai reikšmingų faktinių aplinkybių. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenys ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad neatskleidus bylos esmės, dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, apeliacinės instancijos teisme šių trūkumų pašalinti negalima.

6123.

62Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti į Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi pašalinti aukščiau nurodytus procesinius pažeidimus, tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, ištirti ir įvertinti bylai reikšmingus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumas.

63Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

64Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 14 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo.

65Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teismas... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Pareiškėja individuali įmonė (toliau – IĮ) „Santovita“ kreipėsi į... 7. 2.... 8. Nurodė, kad 1997 m. balandžio 11 d. sutartimi Nr. ( - ) IĮ „Santovita“,... 9. 3.... 10. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktu atsiliepimu prašė,... 11. II.... 12. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. balandžio 14 d.... 15. 5.... 16. Teismas nurodė, kad pareiškėja IĮ „Santovita“ 1997 m. balandžio 11 m.... 17. 6.... 18. Nustatė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji sandėlio... 19. 7.... 20. Pastatas, esantis ( - ), yra gyvenamasis namas, o pastatas – sandėlis, yra... 21. III.... 22. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 23. 8.... 24. Apeliaciniu skundu pareiškėja IĮ „Santovita“ prašo panaikinti Šiaulių... 25. 8.1.... 26. Mano, kad teismas netinkamai vertino byloje pateiktus dokumentus. Teismas... 27. 8.2.... 28. Formuojamame namų valdos sklype kaip sklypo priklausiniai yra pareiškėjos... 29. Apeliacinės instancijos teismas... 30. IV.... 31. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 32. Apeliacinis skundas tenkintinas... 33. 9.... 34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 35. 10.... 36. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas... 37. 11.... 38. Pirmosios instancijos teismo nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. IĮ... 39. 12.... 40. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad neatsiejami teisinės... 41. 13.... 42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalis... 43. 14.... 44. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja... 45. 15.... 46. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja nepateikė... 47. 16.... 48. Registrų centro rašte (b. l. 3) nurodyta, kad 0,354 dalis pastato, unikalus... 49. 17.... 50. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, kodėl 0,354 dalis pastato,... 51. 18.... 52. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tik nustačius anksčiau... 53. 19.... 54. Pirmosios instancijos teismui, ištyrus visus anksčiau aptartus duomenis,... 55. 20.... 56. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį tretieji asmenys, nepareiškiantys... 57. 21.... 58. Teismas turi pagrindo spręsti, kad teismo sprendimas šioje byloje gali... 59. 22.... 60. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis anksčiau išdėstytais... 61. 23.... 62. Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 63. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio... 64. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. balandžio 14 d.... 65. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....