Byla I-1915-815/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1).

52. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

6Kameroje vienam asmeniui tenkantis plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Pasak pareiškėjos, ji 2016 m. žiemos metu tam tikrą laiką buvo apgyvendinta Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) kameroje Nr. 418 nežmoniškomis sąlygomis, t. y.: kameroje buvo drėgmė, pelėsis, langai neužsidarydavo, buvo labai šalta, sanitariniame mazge nebuvo unitazo, išvietė sandariai neužsidarydavo, pareiškėja buvo priversta visą laiką kvėpuoti fekalijų kvapu, dėl tokių laikymo sąlygų, pasak pareiškėjos, pablogėjo jos sveikata, ji pradėjo sunkiau kvėpuoti, dažnai pradėjo skaudėti galvą, taigi, pareiškėjai priteistina jos prašoma neturtinės žalos atlyginimo suma.

7II

8Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad pareiškėjos reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 6–11).

91. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

102. Pažymėtina, kad pareiškėja visą apgyvendinimo Lukiškių TI-K 2016 m. laikotarpį buvo apgyvendinta sąlygomis, kai asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, be to, tam tikrais laikotarpiais pareiškėja buvo išvykusi iš Lukiškių TI-K.

113. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

124. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas, taip pat atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

13Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

145. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

156. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K nuo 2015 m. sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią ši įmonė nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

167. Dėl kamerų remonto

17Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

188. Dėl kamerų įrengimo

19Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir TI taisyklės), pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai).

20Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su 2 pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2), stalo matmenys – apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinka stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2). Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti.

21Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, nes reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą, skaičiuojant minimalų gyvenamąjį plotą kameroje, nenumato nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. A-1230-502/2016).

229. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

23Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).

24Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. HN 76:2010 privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, kapitaliai remontuojantiems, rekonstruojantiems, įrengiantiems, eksploatuojantiems laisvės atėmimo vietas bei vykdantiems valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

2510. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

26Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 17 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžtina, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

2711. Pareiškėja skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus, skunde nėra konkretumo. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjos skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjai ir tokia įtaka sukėlė jai konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjos patirti nepatogumai labiausiai sietini su jos elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjos reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

2812. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

29Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

30I

31Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

321. Pareiškėja G. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo apgyvendinta šiose kamerose (žr. atsiliepimą į pareiškėjos skundą (b. l. 6–11); asmens įskaitos kortelės kopiją (b. l. 12–13)):

33– pareiškėja į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. sausio 15 d. ir buvo apgyvendinta kameroje Nr. 418 (plotas – 15,27 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

34– 2016 m. sausio 16 d. – 2016 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 418 buvo 3 asmenys;

35– 2016 m. sausio 27 d. – 2016 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 418 buvo 2 asmenys;

36– 2016 m. sausio 30 d. – 2016 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 418 buvo 3 asmenys;

37– 2016 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 418 buvo 2 asmenys;

38– 2016 m. vasario 2 d. – 2016 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 418 buvo 3 asmenys;

39– 2016 m. vasario 8 d. perkelta į kamerą Nr. 409 (plotas – 38,33 m2), kameroje buvo 6 asmenys;

40– 2016 m. vasario 9 d. – 2016 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 409 buvo 8 asmenys;

41– 2016 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 409 buvo 7 asmenys;

42– 2016 m. vasario 13 d. – 2016 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 409 buvo 8 asmenys;

43– 2016 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 409 buvo 7 asmenys;

44– 2016 m. vasario 16 d. – 2016 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 409 buvo 8 asmenys;

45– 2016 m. vasario 24 d. – 2016 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 409 buvo 7 asmenys;

46– 2016 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 409 buvo 6 asmenys;

47– 2016 m. kovo 9 d. – 2016 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 409 buvo 7 asmenys;

48– 2016 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 409 buvo 6 asmenys;

49– 2016 m. kovo 17 d. perkelta į kamerą Nr. 418 (plotas – 15,27 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

50– 2016 m. kovo 18 d. – 2016 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 418 buvo 3 asmenys;

51– 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 418 buvo 2 asmenys;

52– 2016 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 418 buvo 1 asmuo;

53– 2016 m. kovo 25 d. perkelta į kamerą Nr. 406 (plotas – 27,39 m2), kameroje buvo 3 asmenys;

54– 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 406 buvo 4 asmenys;

55– 2016 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 406 buvo 3 asmenys;

56– 2016 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 406 buvo 4 asmenys;

57– 2016 m. balandžio 7 d. kameroje Nr. 406 buvo 3 asmenys;

58– 2016 m. balandžio 8 d. – 2016 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 406 buvo 4 asmenys;

59– 2016 m. balandžio 12 d. išvyko į Panevėžio pataisos namus;

60– 2016 m. lapkričio 8 d. atvyko iš Panevėžio pataisos namų ir buvo apgyvendinta kameroje Nr. 407 (plotas – 29,97 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

61– 2016 m. lapkričio 9 d. kameroje Nr. 407 buvo 2 asmenys;

62– 2016 m. lapkričio 10 d. išvyko į Panevėžio pataisos namus;

63– 2016 m. lapkričio 25 d. atvyko iš Panevėžio pataisos namų ir buvo apgyvendinta kameroje Nr. 407 (plotas – 29,97 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

64– 2016 m. lapkričio 26 d. – 2016 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 407 buvo 1 asmuo;

65– 2016 m. lapkričio 29 d. perkelta į kamerą Nr. 409 (plotas – 38,33 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

66– 2016 m. lapkričio 30 d. išvyko į Panevėžio pataisos namus.

672. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 134:2015, atliko tiesioginę periodinę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir 2016 m. kovo 21 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-437, be kita ko, nurodė: kameroje Nr. 418 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, vėdinimo sąlygos, dirbtinė dieninė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; Lukiškių TI-K pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, kuriame matyti, kad Lukiškių TI-K atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, atliekamas jų naikinimas, tai atitiko HN 134:2015 reikalavimus; Lukiškių TI-K dėl profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų sudaręs 2015 m. gruodžio 30 d. sutartį Nr. 575/18-298 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“; nusiprausti Lukiškių TI-K galima ne rečiau kaip 1 kartą per savaitę, tai atitiko HN 134:2015 44 punkto reikalavimą; Lukiškių TI-K naudojami skalbiniai skalbiami ne įstaigos skalbykloje, dėl skalbinių skalbimo 2016 m. sausio 4 d. sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus skalbykla“; švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias kameras, laikomi korpusuose jiems skirtose švariose uždarose spintose; gyventojų asmeninai drabužiai skalbiami centralizuotai; minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo dezinfekuojamas dezinfekavimo kamerose, Lukiškių TI-K pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodomi dezinfekavimo duomenys; Lukiškių TI-K parengta bendro naudojimo ir gyvenamųjų patalpų valymo tvarka; nustatyta, kad I korpuse esančias paskirstymo kameras tvarko nuteistieji, palikti atlikti ūkio darbus ir paskirti į valytojų pareigas, kitas gyvenamąsias patalpas privalo tvarkyti jose apgyvendinti asmenys; gyvenamųjų patalpų tvarkymui išduodamos valymo priemonės (šepečiai grindims, šiukšlių semtuvėliai, šluostės, kibirai, valikliai); gyvenamosiose patalpose susidarančios buitinės atliekos iš gyvenamųjų patalpų šalinamos dienos pabaigoje arba esant poreikiui per buitinių atliekų surinkimo šachtas, iki perdavimo vežėjui laikomos buitinių atliekų konteineriuose, tam skirtoje saugojimo aikštelėje; dėl buitinių atliekų išvežimo 2015 m. gruodžio 30 d. sudaryta sutartis su UAB „Ekonovus“ (b. l. 14-16).

683. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. gruodžio 30 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18-298, pagal kurią vykdytoja, be kita ko, įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti šioje sutartyje nustatytų užsakovo patalpų priežiūrą, išaiškinant buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimą ir atlikti jų naikinimą; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo kelius ir nustatyti kenkėjų kontrolės priemones; lankyti objektą 4 kartus per mėnesį ir užsakovo nurodytose patalpose profilaktiškai stebėti užkrėstumą kenkėjais, savo medžiagomis ir darbo jėga užtikrinti kenkėjų naikinimą; užsakovui pranešus apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvius naikinimo darbus ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas (b. l. 18–20).

69II

701. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja G. S. prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

71Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

72Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

73„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

74Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

75Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

762. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėja G. S. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikoma tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjos, jai laisvė buvo apribota pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nes jis buvo laikoma pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimus. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes G. S. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2016 m. sausio mėn. (b. l. 1).

77Pabrėžtina, jog pareiškėja G. S. Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 6-11)). Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikoma pareiškėja G. S. (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą), taip pat atsižvelgus į tose kamerose esančio inventoriaus plotus, darytina išvada, jog tuo laikotarpiu, kai pareiškėja buvo kameroje Nr. 418 su dar dviem asmenimis, trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 24 paras. Pažymėtina, kad kitose kamerose pareiškėja buvo laikoma nepažeidžiant teisės aktuose numatytų ploto reikalavimų. Pabrėžtina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogišką poziciją Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011), o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo nėra reikšmingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

783. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

79Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

80Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

81Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Be to, teismas, kompleksiškai įvertinęs duomenis apie higienos sąlygas Lukiškių TI-K (žr. šio sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 2, 3 punktus), daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus: kaip antai, sanitarinio mazgo nepilną atitvėrimą (dėl to ginčo nėra (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 6-11)). Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos nusiskundimai dėl oro temperatūros, drėgmės, vėdinimo, pelėsio, apšvietos nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

82Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjos apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (24 paras pareiškėja G. S. Lukiškių TI-K buvo laikoma netinkamai), kompleksiškai įvertinęs smulkesnius pažeidimus (sanitarinio mazgo atvirumą), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjai padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, į Lietuvoje pareiškėjos buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga nuo 2016 m. sausio 1 d. – 350 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą Nr. 1240 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjai padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 215 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismo vertinimu, didesnės negu 215 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjos uždarbiavimas.

83Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

84Pareiškėjos G. S. skundą tenkinti iš dalies.

85Priteisti pareiškėjai G. S., a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 215 Eur (du šimtus penkiolika eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jos netinkamą laikymą (su pertraukomis) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d.

86Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

87Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja)... 5. 2. Pareiškėjos skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.... 6. Kameroje vienam asmeniui tenkantis plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 m2.... 7. II... 8. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 9. 1. Nuo 2010 balandžio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos... 10. 2. Pažymėtina, kad pareiškėja visą apgyvendinimo Lukiškių TI-K 2016 m.... 11. 3. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti... 12. 4. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 13. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 14. 5. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 15. 6. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 16. 7. Dėl kamerų remonto... 17. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 18. 8. Dėl kamerų įrengimo... 19. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus... 20. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti... 21. Dėl teiginių, kad minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui turi būti... 22. 9. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo... 23. Pagal HN 76:2010 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)... 24. Pažymėtina, kad HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems,... 25. 10. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 26. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.... 27. 11. Pareiškėja skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro... 28. 12. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl... 29. Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius... 30. I... 31. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 32. 1. Pareiškėja G. S. Lukiškių tardymo... 33. – pareiškėja į Lukiškių TI-K atvyko 2016 m. sausio 15 d. ir buvo... 34. – 2016 m. sausio 16 d. – 2016 m. sausio 26 d. kameroje Nr. 418 buvo 3... 35. – 2016 m. sausio 27 d. – 2016 m. sausio 29 d. kameroje Nr. 418 buvo 2... 36. – 2016 m. sausio 30 d. – 2016 m. sausio 31 d. kameroje Nr. 418 buvo 3... 37. – 2016 m. vasario 1 d. kameroje Nr. 418 buvo 2 asmenys;... 38. – 2016 m. vasario 2 d. – 2016 m. vasario 7 d. kameroje Nr. 418 buvo 3... 39. – 2016 m. vasario 8 d. perkelta į kamerą Nr. 409 (plotas – 38,33 m2),... 40. – 2016 m. vasario 9 d. – 2016 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 409 buvo 8... 41. – 2016 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 409 buvo 7 asmenys;... 42. – 2016 m. vasario 13 d. – 2016 m. vasario 14 d. kameroje Nr. 409 buvo 8... 43. – 2016 m. vasario 15 d. kameroje Nr. 409 buvo 7 asmenys;... 44. – 2016 m. vasario 16 d. – 2016 m. vasario 23 d. kameroje Nr. 409 buvo 8... 45. – 2016 m. vasario 24 d. – 2016 m. kovo 7 d. kameroje Nr. 409 buvo 7... 46. – 2016 m. kovo 8 d. kameroje Nr. 409 buvo 6 asmenys;... 47. – 2016 m. kovo 9 d. – 2016 m. kovo 15 d. kameroje Nr. 409 buvo 7 asmenys;... 48. – 2016 m. kovo 16 d. kameroje Nr. 409 buvo 6 asmenys;... 49. – 2016 m. kovo 17 d. perkelta į kamerą Nr. 418 (plotas – 15,27 m2),... 50. – 2016 m. kovo 18 d. – 2016 m. kovo 21 d. kameroje Nr. 418 buvo 3 asmenys;... 51. – 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. kovo 23 d. kameroje Nr. 418 buvo 2 asmenys;... 52. – 2016 m. kovo 24 d. kameroje Nr. 418 buvo 1 asmuo;... 53. – 2016 m. kovo 25 d. perkelta į kamerą Nr. 406 (plotas – 27,39 m2),... 54. – 2016 m. kovo 22 d. – 2016 m. balandžio 4 d. kameroje Nr. 406 buvo 4... 55. – 2016 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 406 buvo 3 asmenys;... 56. – 2016 m. balandžio 6 d. kameroje Nr. 406 buvo 4 asmenys;... 57. – 2016 m. balandžio 7 d. kameroje Nr. 406 buvo 3 asmenys;... 58. – 2016 m. balandžio 8 d. – 2016 m. balandžio 11 d. kameroje Nr. 406 buvo... 59. – 2016 m. balandžio 12 d. išvyko į Panevėžio pataisos namus;... 60. – 2016 m. lapkričio 8 d. atvyko iš Panevėžio pataisos namų ir buvo... 61. – 2016 m. lapkričio 9 d. kameroje Nr. 407 buvo 2 asmenys;... 62. – 2016 m. lapkričio 10 d. išvyko į Panevėžio pataisos namus;... 63. – 2016 m. lapkričio 25 d. atvyko iš Panevėžio pataisos namų ir buvo... 64. – 2016 m. lapkričio 26 d. – 2016 m. lapkričio 28 d. kameroje Nr. 407 buvo... 65. – 2016 m. lapkričio 29 d. perkelta į kamerą Nr. 409 (plotas – 38,33 m2),... 66. – 2016 m. lapkričio 30 d. išvyko į Panevėžio pataisos namus.... 67. 2. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 134:2015, atliko... 68. 3. Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“... 69. II... 70. 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja G.... 71. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjos prašymas yra... 72. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 73. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 74. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 75. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 76. 2. Šioje byloje kyla ginčas, ar pareiškėja G. S.... 77. Pabrėžtina, jog pareiškėja G. S. Lukiškių TI-K su... 78. 3. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 79. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 80. Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje... 81. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjos apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 82. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjos apgyvendinimas perpildytoje patalpoje... 83. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 84. Pareiškėjos G. S. skundą tenkinti iš dalies.... 85. Priteisti pareiškėjai G. S., a. k. (... 86. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 87. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...