Byla 2YT-535-1060/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjai O. Č., pareiškėjos atstovui advokatui Vladislovui Milukui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nemuno kilpų regioninio parko direkcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

3Teismas

Nustatė

4I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

5

  1. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), yra išlikę keturkampės formos geometrinės figūros pastato pamatai (b. l. 2-4). Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas patikslinęs reikalavimą, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), buvo sodyba, konkrečiai gyvenamasis namas.
  2. Pareiškime nurodoma, jog 1,43 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), iki nacionalizacijos priklausė pareiškėjos seneliams S. ir M. J.. Po jų mirties nuosavybės teisės į žemės sklypą atkurtos pareiškėjos motinai O. J. (Č.). Minėtame sklype seneliai ir motina gyveno nuo XX amžiaus pradžios, jame buvo pastatytas gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, šulinys, namų valda buvo aptverta tvora. M. J. (J.) 1942-1943 metais išsikėlė gyventi pas netoliese gyvenantį žentą J. Č., o namas liko tuščias. J. Č., vengdamas represijų, nes O. J. brolis V. J. buvo partizanas, 1949 metais senelių gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus nugriovė, užkasė šulinį, iš namo ir ūkinių pastatų liko tik pamatų likučiai. Dalis namo sienų rastų išplukdyti į Kauną giminių namo statybai. Po nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą norėjo atstatyti sodybą ir joje apsigyventi, tačiau žemės sklypas saugomas Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje ir jame galima statyti tik ant išlikusių pamatų.
  3. Pareiškėja posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ji iš vaikystės prisimena senolės M. J. (J.) buvusią sodybą. Prisiminimuose išlikę akmenų ištisinės linijos, pagal kurias galima suprasti buvusias namų sienas. Mamos O. J. (Č.) pasakojimu žino, kad tai buvo mamos gimtieji namai. Ten buvęs ne mažas gyvenamasis namas, kadangi 1924-1930 metais buvusi kaimo mokykla. Motina O. Č. ir tėvas J. Č. susituokė 1929 metais ir tame pačiame sklype toliau pasistatė gyvenamąjį namą. Tėvų namuose liko gyventi trys vaikai – V. J., M. J., A. J., kurie mirė ir name liko gyventi seneliai. Tai buvo antroji senolės santuoka, mirus dukrai jos vyras grįžo gyventi pas sūnus. M. J. liko viena, todėl ji apsigyveno pas dukrą ir žentą O. ir J. Č. 1943-1944 metais M. J. sodyba liko tuščia. Prasidėjus represijoms, dvi sodybas turėti buvo nesaugu, todėl 1948-1949 metais senolės sodyba buvo nugriauta, iš jos statėsi ūkinius pastatus, užlygino šulinius, ariant laukus sodas išnyko, išliko tik namo pamatai, ūkiniai pastatai – svirnas, klėtis išnyko. Vaikystėje sodybos vietoje lankydavosi, buvo jau pamatai, kad buvo namas, žino iš motinos pasakojimų. Mama pasakojo, kad buvo medinis vieno aukšto dviejų galų namas, viename gale buvo mokykla, kitame gale gyveno M. J. ir jos jaunesnieji vaikai. Sodybą sudarė gyvenamasis namas, klojimas, tvartas, svirnas, šulinys, vaismedžių sodas. Į žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės. Tėvų namai buvo tame pačiame sklype, tik kitame gale. Sodyba buvo močiutės vyro giminės. Rastus plukdė dukra M. Č., Aleksote statėsi namus. Pakviesti liudytojai lankydavosi sodyboje. Išlikę tik gyvenamojo namo akmenys, kurie buvo namo kampuose, mažesni akmenys likę pavieniai. Vaikystėje akmenys sudarė vieną juostą.
  4. Pareiškėjos atstovas mano, kad prašomam juridiniam faktui ekspertizė netikslinga, faktą patvirtins pakviesti liudytojai ir antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Sodyba buvo sunaikinta, išlikę tik pamatiniai akmenys, Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti išlikę pamatų akmenys. Iš pareiškėjos paaiškinimų matyti, kad išlikę gyvenamojo namo kampiniai pamatiniai akmenys. Pareiškėjos paaiškinimais, sodyba nugriauta 1949 m. vengiant represijų. M. J. išsikėlė gyventi pas žentą, o nugriaustos sodybos rastai panaudoti kitiems statiniams. Liudytojai patvirtino, kad Jurkevičių sodyboje buvo gyvenamasis namas ir pastatai.

6II. Suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir argumentai

7

  1. Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą, laiką suinteresuotas asmuo informuotas tinkamai (b.l. 43). Suinteresuotas asmuo prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 45).
  2. Suinteresuotas asmuo Nemuno kilpų regioninio parko direkcija atsiliepime prašo pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjai prašant nustatyti nežinomos paskirties pastato buvimo vietą, nėra teisinio pagrindo nustatyti, kad nurodytame sklype stovėjo gyvenamosios paskirties pastatas ir tokiu atveju negali būti nustatytas sodybos buvimo faktas. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), yra Nemuno kilpų regioniniame parke, koncervacinio funkcinio prioriteto zonoje. Nemuno kilpų regioninio parko planavimo schemoje ir Prienų rajono savivaldybės teritorijos bendrame plane pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype naujos sodybos statinių statyba nenumatyta.
  3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punkte nustatyta, kad kompleksiniuose draustiniuose leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Viešai prieinamame internetiniame portale, nuorodoje žemėlapiai/žemėlapių fondai patalpinti archyviniai žemėlapiai, patikrinus Naravų kaimo vietovės 1941 m. žemėlapį (žemėlapio Nr. N-34-60-B) ir 1947 m. žemėlapį (Nr. N-34-60-B-b), nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sklype laikotarpiu 1941-1947 m., sodybos nebuvo. Nagrinėjamu atveju nepakanka nustatyti kokio nors pastato buvimo vietą. Vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymu, privalu nustatyti gyvenamosios paskirties pastato buvimo vietą. Suinteresuoto asmens nuomone, nuotraukos neįrodo, kad gyvenamosios paskirties pastatas stovėjo šioje vietoje ir pateiktose nuotraukose nepakanka įrodymų, kad šioje vietoje yra išlikę kokio nors pastato pamatai (b.l. 32-34).

8Teismas

konstatuoja:

9pareiškimas atmetamas.

10III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos ypatingąja teisena (CPK 442 straipsnio 1 punktas). CPK 443 straipsnyje nustatytos ypatingosios teisenos, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybės. Bylų nagrinėjimo procesui aktualu, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Taigi bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo su būtinais (atitinkamais) pakeitimais (mutatis mutandis) taikomos įrodymus reglamentuojančios įstatymo normos.
  2. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam nekiltų poreikis juos gauti kitu būdu, pvz., kreipiantis į teismą (CPK 445 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; kt.).
  3. Pareiškėja O. Č. juridinę reikšmę turintį faktą prašė nustatyti tam, kad šiame sklype, kuris patenka į Nacionalinio ir regioninio parko ir kraštovaizdžio draustinio zoną, ant nugriautų buvusios sodybos pamatų būtų galima statyba. Taigi, prašomas nustatyti juridinis faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (toliau – Saugomų teritorijų įstatymas), atsiradimu.
  4. Saugomų teritorijų įstatymo pagrindinėse sąvokose apibrėžta buvusi sodyba – tai vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvimo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, o jeigu jie neišlikę, – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu (2 straipsnio 52 punktas).
  5. Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis 2 punkte numatyta, kad leidžiama statyti naujus statinius draustinių tvarkymo planuose ir (ar) savivaldybių ar jų dalių bendruosiuose planuose numatytose vietose, taip pat rekonstruoti esamus statinius laikantis draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas jų rekonstrukcijai. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 punktas numato, kad leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus: vietovės planus, pastatų ir inžinerinių statinių projektus (brėžinius), matavimų bylas, kitus dokumentus, pagal kuriuos atkuriamas buvęs pastatų vaizdas (jų fasadai, medžiagos, konstrukcijos). Atstatant identiškus buvusios sodybos pastatus ir jų inžinerinius statinius, jų statybos vietai netaikomi šio Įstatymo 20 straipsnyje ir kituose teisės aktuose nustatyti statybos atstumo nuo vandens telkinio kranto apribojimai, šios dalies 3 punkte nustatytas reikalavimas sodybos pastatus ir jos inžinerinius statinius išdėstyti ne didesniame kaip 2 hektarų plote ir šios dalies 7 punkte nustatyti statybos natūraliuose šlaituose apribojimai.
  6. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008 m. rugsėjo 2 d. Žemės sklypo dovanojimo sutartimi O. Č. padovanotas 1,4300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) (b.l. 9-12). Šiame jai nuosavybės teise priklausančiame sklype (b.l. 13), pareiškėja remdamasi 2017 m. spalio 10 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų J. T. ir A. J. R. parodymais, archyviniais dokumentais, siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad anksčiau sklype stovėjo pastatai.
  7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, iš jų visumos sprendžia, kad pareiškėja neįrodė, jog jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame 1,43 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), esančiame ( - ) iki 1949 m. buvo sodyba, kuri buvo nugriauta.
  8. Sodybos buvimo faktas gali būti nustatomas tuo atveju, jeigu valstybės archyvų kartografinių dokumentų kopijose galima identifikuoti nurodytame žemės sklype buvusios sodybos pastatus (priklausomai nuo mastelio – gyvenamosios paskirties pastato (namo) su jo priklausiniais ar be jų kontūrai arba jos atskiri pastatai arba visa sodyba pažymėti sutartiniais ženklais (kurių paaiškinimas pateiktas žemėlapio legendoje). Šiuo atveju pareiškėjos pateiktais archyviniais dokumentais neįrodyta, kad minėtoje vietoje buvo gyvenamasis namas.
  9. Jokiuose dokumentuose neminima apie M. J. (J.) priklausančio gyvenamojo namo buvimą, tik 2017 m. liepos 25 d. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažymoje apie žemę Nr. ( - ), nurodyta, kad Žemės ūkio rūmų archyviniame fonde, sąrašų byloje, Marijampolės apskrities Balbieriškio valsčiaus rinkikų į apskrities žemės ūkio tarybą 1927-11-19 sąrašo II egz. įrašyta J. M., 50 amžiaus (vardas, amžius – taip dokumente), gyv. ( - ). Skiltyje valdomas žemės plotas įrašyta „33,59“ (matavimo vienetai nenurodyti), skiltyje nuo kurio laiko ūkis valdomas įrašyta „8“. Pastaboje nurodyta, jog daugiau žinių apie M. (M.) J., gyv. ( - ), valdytą žemę, dokumentų apie M. V. J. J. nurodytame kaime turėtą mišką bei dokumentų apie turto paveldėjimą, archyve saugomuose fonduose nerasta (b.l. 21).
  10. Taip pat 2017 m. kovo 9 d. Kauno regioninio valstybinio archyvo pažymoje dėl M. J. Nr. ( - ) (b.l. 20) pastabose nurodyta, kad 1948-1966 metų Naravų kaimo ūkinėse knygose J. M., J. ūkis neįrašytas. 2008 m. lapkričio 5 d. Lietuvos centrinio valstybinio archyvo pažyma dėl nuosavybės Nr. ( - ) (b.l. 19), patvirtina tik J. M. gyvenimą pas žentą.
  11. Be to, vertindamas šių archyvinių dokumentų kaip įrodymų, patvirtinančių J. M. priklausiusios sodybos buvimą faktą, patikimumo klausimą, teismas atkreipia dėmesį, kad šiuose dokumentuose nesutampa M. V. – J. gimimo datos: ( - ) Lietuvos valstybinio istorinio archyvo pažymoje Nr. ( - ) nurodyta, kad ( - ) susituokė S. J. ir M. V. (18 m), t. y. gimimo data ( - ); 2008 m. lapkričio 5 d. Lietuvos valstybinio archyvo pažymoje Nr. R4-3778 nurodyta, kad M. J. gimusi ( - ); 2017 m. liepos 25 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje apie žemę Nr. ( - ) nurodyta, kad rinkimų į apskrities žemės ūkio tarybą 1927-11-19 sąraše įrašyta M. J., 50 m. amžiaus, t. y. gimimo data būtų ( - ). Kadangi šiuose dokumentuose yra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, šių įrodymų teismas nevertina kaip pakankamais ir patikimais padaryti išvadą, jog tam tikri faktai buvo arba jų nebuvo.
  12. Apie sodybos buvimo faktą apklaustas liudytojas J. T., gimęs ( - ) teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėją pažįsta, žino, kur gyveno jos brolis. Jam tekę grįžus po tremties pas Č. tėvus dirbtuvėse dirbti staliaus darbus. Prie Nemuno buvo J. sodyba. V. J. buvo partizanas, po tremties lankė jo žuvimo vietą, iš jo sodybos buvo likę tik pamatai. Anksčiau matęs sodybą, po 1940 m. matė kelis kartus pravažiuodamas su tėvu, sodyboje buvo didelis namas, pagalbiniai 3-4 pastatai. Tėvas pravažiuojant sakydavo, kam priklauso sodyba. Gyveno netoliese, iki minėtos sodybos 4-5 kilometrai.
  13. Liudytojas A. J. R., gimęs 1933 m. spalio 29 d. teismo posėdžio metu parodė, kad pareiškėją pažįsta. 1941 m. birželio mėnesį žuvus tėvui ir sudegus trobesiams į Naravų kaimą jį pasiėmė giminės G., prabuvo iki 1948 metų. Atsimena, kad prie kelio, einančio pro Naravų kaimą, buvo sodyba, stovėjo dviejų galų namas, trys trobesiai, šulinys. Sodybos šeimininkų pavardės pasakyti negali. Po 1948 m. lankėsi rečiau, ta sodyba buvo dingusi. Sodyba nuo G. sodybos buvo 200-300 metrų, sodybos pastatai buvo rastiniai.
  14. Antstolis Saulius Virbickas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo, jog nuvykus į ( - ), paslaugos užsakovė O. Č. parodė ir paaiškino, kad jai priklausančiame žemės sklype, kurio unikalus Nr. ( - ), iki kolektyvizacijos stovėjo jos seneliams priklausiusi sodyba, kuri kolektyvizacijos laikotarpiu buvo nugriauta, iš šios sodybos išlikę tik namo pamatų akmenys. Šie akmenys randasi žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), už kelio į Nemuno pusę dalyje, žemės sklype sudarydami keturkampės formos geometrinę figūrą. Konstatuojant faktines aplinkybes šie akmenys buvo nufotografuoti (b.l. 25-29).
  15. Šios nagrinėjamos bylos atveju antstolis Saulius Virbickas protokolu konstatavo jo matytas faktines aplinkybes, kurių egzistavimas nepriklauso nuo jokio teisinio santykio, t.y. tos aplinkybės objektyviai arba yra, arba jų nėra. Antstolis konstatuodamas faktines aplinkybes tik fiksuoja jo objektyviai matomą faktinę tikrovę, taip nesukurdamas, nekeisdamas ar nepanaikindamas jokių teisinių santykių, o tokia antstolio veikla gali būti vertinama tik per įrodymų fiksavimo ir vėlesnio jų vertinimo civiliniame procese prizmę, kai galioja šalių rungimosi principas ir vieni įrodymai gali būti paneigiami kitais objektyviais įrodymais.
  16. Šią teismo išvadą patvirtina CPK 635 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Tai gali būti daiktų, asmenų, pėdsakų, kitokių faktų buvimo, išsidėstymo, tvarkos ar kitokių su jais susijusių aplinkybių nustatymas. Šios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo būdų, kuriuos taikant būtų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma – protokolu. Kadangi tai yra faktinės padėties fiksavimo procesas, tai iš esmės nustatoma padėtis, kuri yra fiksavimo metu. Neatmetama, kad konstatuojamoji aplinkybė ji gali būti stebima ir ilgesnį laiką, o ne tik tiek, kiek pakanka apžiūrai, perklausai, užfiksavimui vaizdo ar garso fiksavimo priemonėmis. Tačiau į faktinių aplinkybių fiksavimą paprastai neįeina daiktų ar reiškinių tyrimai, susiję su jų ardymu, išrinkimu, bandomųjų vienetų ar pavyzdžių tiriamuoju lyginimu, t. y. tuo, kam reikalingos specialios žinios ar gebėjimai mokslo, amato, profesijos, verslo ar kitose srityse. Jeigu informacijai gauti reikia specialių žinių, tai skiriama ekspertizė (CPK 212 straipsnis). Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis.
  17. Teismas konstatuoja, kad, nesant byloje papildomų objektyvių įrodymų apie antstolio fiksuotų faktinių duomenų (akmenų) atsiradimo aplinkybes ar priežastis, pareiškėjos paaiškinimai ir liudytojų parodymai apie sodybą (gyvenamąjį namą) nėra pakankami išvadai apie sodybos buvimo faktą ir jos faktinę buvimo vietą, padaryti.
  18. Pareiškėja pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis taip pat nepaneigė suinteresuoto asmens Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos nurodytos aplinkybės, kad pagal Naravų kaimo vietovės 1941 m. žemėlapį (Nr. ( - ) ir 1947 m. žemėlapį (( - ) pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), kurio unikalus Nr. ( - ), kadastro Nr. ( - ) Prienų šilo k.v, laikotarpyje 1941-1947 m. sodybos nebuvo (b. l. 32-38). Duomenys pateikti iš viešai prieinamo internetinio portalo adresu https://www.geoportal.lt/
  19. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėja neįrodė, jog jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ), buvo sodyba, t. y. gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, dėl to pareiškimo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

12Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

Nutarė

13pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

14Priteisti iš pareiškėjos O. Č., asmens kodas ( - ) valstybei 6,77 Eur (šešis eurus ir septyniasdešimt septynis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, esančią pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5660.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai