Byla 2A-169/2012
Dėl nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ilonai Kovger, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ atstovui V. V. , atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ atstovei R. K. , viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1034-372/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grafko“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“ dėl skolos ir nuostolių atlyginimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėtrūna“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Grafko“ dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ieškovas UAB „Grafko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Vėtrūna“ ir prašė priteisti iš atsakovo 118 815,95 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteisiamos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti ieškovo teisę reikalauti iš atsakovo visiško nuostolių, kylančių iš 2010 m. liepos 30 d. Susitarimo Nr. K-1700-2007-6/3 dėl 2007 m. vasario 12 d. Kreditavimo sutarties Nr. K-1700-2007-6 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais sąlygų pakeitimo, pasirašyto tarp ieškovo ir AB DnB NORD banku, atlyginimo. Jis nurodė, kad 2009 m. gruodžio 7 d. atsakovo darbuotojai apsigyveno ieškovo viešbutyje „Aukštaitija“. Pradžioje buvo tariamasi, kad ieškovas darys nuolaidas nuo standartinių viešbučio kainų, jei atsakovo darbuotojai maitinsis viešbučio kavinėje, taip pat jei apsigyvens apie 100 darbuotojų. Kadangi nė viena iš šių sąlygų iki 2010 m. sausio 1 d. nebuvo įvykdyta, ieškovas taikė standartines viešbučio kainas ir PVM sąskaitose faktūrose kambarių kainas nurodė pagal konkretaus kambario tarifus. Tarp šalių jokia sutartis nebuvo sudaryta, buvo derinamos pozicijos. 2010 m. kovo 4 d. atsakovo darbuotojai išvažiavo, kadangi ieškovas nesutiko taikyti nuolaidų ir skaičiuoti nuompinigius po 10 Lt už kambarį. Jokių pretenzijų dėl patalpų kokybės pareikšta nebuvo, atsakovo pretenzijų dėl šalčio patalpose nebuvo. Viešbutyje gyveno ir daugiau klientų, tačiau jie irgi nesiskundė, nustatyta 18 laipsnių temperatūra buvo palaikoma. Dėl to, jog atsakovas neatsiskaitė, ieškovui kreditą suteikęs bankas, įvertinęs riziką, perskaičiavo palūkanų normas. Dėl to ieškovas dėl atsakovo kaltės turi nuostolių, tačiau jų neprašė priteisti, o prašė pripažinti jo teisę į galimų nuostolių atlyginimą.

4Atsakovas UAB ,,Vėtrūna“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu UAB ,,Grafko“ dėl nuostolių, padarytų netinkamai vykdant 2009 m. gruodžio 7 d. Kambarių nuomos sutartį Nr. 09/12/07, atlyginimo, prašė iš ieškovo priteisti atsakovui 46 194,58 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą su priešieškiniu iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys buvo susitarę, kad ieškovas suteiks atsakovo darbuotojams turimus laisvus kambarius. Ieškovas įsipareigojo atsakovui viešbučio kambarius vienai parai išnuomoti už 10 Lt dydžio be PVM kainą vienam asmeniui. Faktą, kad sudarydamos kambarių nuomos sutartį, šalys turėjo ketinimą viešbučio kambarius išnuomoti ir nuomotis už 10 Lt kainą vienam asmeniui per parą patvirtina 2009 m. gruodžio 7 d. Kambarių nuomos sutarties Nr. 09/12/07 projekto 1.2 punktas. Sprendžiant iš šalių tarpusavio susirašinėjimo elektroninių laiškų turinio, minėtą Kambarių nuomos sutarties projektą, kurį parengė ieškovas, šalys tarpusavyje suderino. Be to, tikruosius šalių ketinimus bei šalių susitarimą viešbučio kambarius išnuomoti ir nuomotis už 10 Lt kainą vienam asmeniui patvirtina ir ieškovo konkliudentiniai veiksmai - už gruodžio mėn. suteiktas kambarių nuomos paslaugas išrašyta 2010 m. sausio 1 d. PVM sąskaita faktūra Nr. MG 09- 048, kurioje ieškovas aiškiai nurodė, kad vieno kambario kaina vienam žmogui už parą yra 10 Lt, ir jokios specialios sąlygos dėl žmonių skaičiaus ar maitinimo nuolaidai taikyti neegzistavo. Nepaisant šalių susitarimo, ieškovas vienašališkai pakeitė esminę Kambarių nuomos sąlygą dėl kambarių nuomos kainos dydžio, nesilaikydamas CK XXXI skyriuje aptartų gyvenamųjų patalpų nuomos bendrųjų nuostatų. Už 2010 m. sausio mėn. nuomos kainą ieškovas pakėlė dvigubai, 2010 m. vasario 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MG 09-056 nurodydamas, kad kambario kaina vienai parai vienam žmogui yra 20 Lt. 2010 m. vasario 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MG 09-064, 2010 m. kovo 1 d. PVM sąskaitoje-faktūroje Nr. MG 09-071, 2010 m. kovo 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MG 09-077, nuomos mokestį apskaičiavo taip pat pagal didesnes, nei buvo sutarta, kambarių nuomos kainas, nurodydamas, kad vienos paros vienam žmogui kambario nuomos kaina yra 20, 25 ir 30 Lt. Dėl to atsakovas buvo priverstas ieškoti kitų nuomotojų - nuo 2010 m. kovo 5 d. iki 2010 m. balandžio 6 d. dalis atsakovo darbuotojų iš viešbučio „Aukštaitija“ buvo perkelti ir apgyvendinti svečių namuose „Idilė“ bei svečių namams „Idilė“ priklausančiame bute-kotedže, dalis - Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre, dalis - 3 kambarių bute, dalis - Zarasų sporto centre, dalis - Zarasų žemės ūkio mokykloje, dalis - R. L. svečių sodyboje, dalis - Kanapeckų sodyboje, dalis „Ponyčiaus viešbutyje“. Sudarius kambarių nuomos sutartį su UAB „Visagino Yglė“, nuo 2010 m. balandžio 6 d. visi atsakovo darbuotojai buvo perkelti gyventi į UAB „Visagino Yglė“ priklausančias gyvenamąsias patalpas. Kadangi už kai kurių gyvenamųjų patalpų, į kurias buvo perkelti atsakovo darbuotojai, nuomą teko mokėti didesnę kainą, nei ta, kuri buvo sutarta su ieškovu, atsakovas patyrė nuostolius dėl susidariusio nuomos kainų skirtumo. Be to, dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų atsakovas taip pat patyrė papildomų transporto išlaidų - kadangi nepavyko išsinuomoti reikiamo kambarių skaičiaus Visagino mieste, dalį kambarių teko nuomotis Zarasuose, dėl to žymiai išaugo darbuotojų kelionės į objektą kaina. Viso dėl Kambarių nuomos sutarties pažeidimo atsakovo patirtas nuostolis sudaro 46 194,58 Lt.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinio netenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Vėtrūna“ ieškovui UAB „Grafko“ 118 815,95 Lt skolos ir 3 376 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 122 191,95 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Likusioje dalyje ieškovo UAB „Grafko“ reikalavimus atmetė.

6Teismas nurodė, kad byloje yra Kambario nuomos sutarties ir Apgyvendinimo paslaugų teikimo sutarties projektai viešbutyje „Aukštaitija“, priklausančiame ieškovui. Nė vienas iš šių dokumentų nėra pasirašytas šalių įgaliotų asmenų. Tokiu atveju teismas negali remtis jais kaip įrodymais, sprendžiant klausimą, kaip šalys tarėsi dėl apgyvendinimo sąlygų. Ieškovas pateikė teismui viešbučio „Aukštaitija“ kambarių aprašymą ir kainas parai. Teismo nuomone, apgyvendindamas savo darbuotojus, kaip rūpestingas ir atidus darbdavys, atsakovas privalėjo pasidomėti, kiek jam kainuos šios išlaidos. Pats faktas, kad šalys derino galimybę dėl būsto nuomos kainų mažinimo, rodo, jog atsakovui buvo žinomos pradinės ieškovo nuomos sąlygos. Ieškovo direktorė E. O. patvirtino, jog tikrai buvo ruošiamasi taikyti nuolaidas, jei atsakovai įsipareigos apgyvendinti apie 100 darbuotojų ir juos maitinti viešbučio kavinėje, tačiau kavinėje nebuvo maitinamasi. Kad buvo ketinama sudaryti sutartį dėl atsakovo darbuotojų apgyvendinimo, mokant už parą vienam žmogui 10 Lt, šalys neginčija. Tai patvirtina ir PVM sąskaita faktūra Nr. 09-048, išrašyta 2010 m. sausio 1 d. Gavęs sąskaitą už 2010 m. sausio mėnesį, atsakovas aiškiai suprato, jog ieškovas neketina daryti jokių nuolaidų. Šalims nesudarius rašytinės nuomos sutarties, teismas darė išvadą, kad atsakovas sutiko su ieškovo sąlygomis, susijusiomis su kambarių kaina. Tai rodo ir tas faktas, kad atsakovo darbuotojai dar gyveno ieškovo viešbutyje iki 2010 m. kovo 4 d. Teismas sprendė, kad ieškovas pagrįstai reikalauja priteisti skolą už naudojimąsi kambariais, kuriose gyveno atsakovo darbuotojai. Teismo nuomone, apie tikruosius šalių ketinimus spręsti šiuo atveju negalima, kadangi tarp šalių privalėjo būti sudaryta rašytinė nuomos sutartis, kuriose būtų aptarti šalių įsipareigojimai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, kad šalių derybos vertintinos kaip oferta ir akceptas, nes nagrinėjamu atveju sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Nesant tokios sutarties, negalima daryti išvados, kad atsakovo pateikta oferta buvo priimta akceptanto. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti ieškovo teisę reikalauti iš atsakovo visiško nuostolių, kylančių iš susitarimų su AB DnB NORD banku, atlyginimo, nes įstatymas nenumato galimybės suteikti teisę ieškovui ateityje kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti iš atsakovo galimai turėtus nuostolius.

7Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra nenuoseklus, reikalaudamas nuostolių atlyginimo iš ieškovo. Pripažinus, kad šalys nesudarė patalpų nuomos sutarties, kurioje būtų nustatytos, be kita ko, ir kambarių kainos, atsakovas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas skaičiuotų nuompinigius jam nepriimtinomis kainomis. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl ieškovo kaltės jis buvo priverstas nuomoti patalpas brangiau, nei jas būtų nuomojęs ieškovas standartinėmis viešbučio „Aukštaitija“ kainomis. Byloje taip pat nėra pateikta jokių įrodymų, kad dėl ieškovo kaltės, nepasirūpinus tinkamu kambarių šildymu, jis buvo priverstas savo darbuotojus apgyvendinti kitame viešbutyje ar nakvynės namuose. Liudytojai E. Z. ir M. S. patvirtino, kad viešbutyje „Aukštaitija“ buvo šalta bei nebuvo galimybės gamintis valgį. Taip pat jie patvirtino, kad savo darbdaviui reiškė pretenzijas dėl šių nepatogumų. Tačiau teismui nepateikta jokių įrodymų, kad analogiškas pretenzijas atsakovas iki darbuotojų iškeldinimo būtų reiškęs ieškovui.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8Atsakovas UAB ,,Vėtrūna“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl ieškovo ieškinio patenkinimo ir atsakovo priešieškinio atmetimo, ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti ir pilnai tenkinti atsakovo priešieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

    1. Rašytinės formos nesilaikymas, jeigu įstatymas nenustato ko kito, nedaro sandorio negaliojančio, tačiau kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ir jo įvykdymo fakto, negalima remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Šiuos faktus galima įrodyti rašytiniais įrodymais. Sandorio sudarymo ir/arba jo įvykdymo faktą galima įrodyti ir faktinėmis aplinkybės. Teismas aiškindamas sandorio sudarymo aplinkybes, privalėjo remtis rašytiniu įrodymu – 2010 m. sausio 1 d. PVM sąskaita faktūra MG Nr. 09-048, išrašyta už patalpų nuomą gruodžio mėnesį, kuri neginčijamai įrodo sutartą apgyvendinimo kainą - 10 Lt paros mokestis vienam gyventojui.
    2. Liudytojų parodymai galimi, kai byloje yra rašytinių įrodymų, netiesiogiai patvirtinančių sandorio sudarymo faktą. Netiesioginiais įrodymais, pagrindžiančiais apelianto poziciją, byloje galima laikyti elektroninius laiškus, PVM sąskaitos faktūras, Kambarių nuomos sutarties Nr. 09/12/07, ir Apgyvendinimo paslaugų teikimo sutarties projektus. Remiantis tuo, kad byloje yra tokių netiesioginių įrodymų, kaip sutarčių projektai, elektroniniai laiškai, būtina yra apklausti abiejų šalių nurodytus liudytojus, galinčius pateikti paaiškinimus dėl nuomos sutarties sudarymo, nuomos sąlygų sutarimo. Liudytojos E. O. parodymai negali būti objektyvūs, kadangi jie nėra vertinti kartu su apelianto liudytojų parodymais, o ir pati liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi. Juolab, kad byloje nebuvo apklausti apelianto kviesti liudininkai betarpiškai derėjęsi su E. O. , nors jų apklausos pirmosios instancijos teismo procese prašė apeliantas ir prieštaravo teismo sprendimui tęsti bylos nagrinėjimą be šių liudininkų apklausos. Taip buvo pažeistas rungimosi principas. Kadangi dėl sutarties sudarymo ir nuomos kainos su ieškovo liudytoja E. O. tarėsi liudytojos J. B. ir J. N. , teismas, nuspręsdamas atsisakyti priimti įrodymus, pažeidė CPK numatytas normas. Apelianto įsitikinimu būtina priimti įrodymus apeliaciniame procese ir apeliaciniame bylos nagrinėjime apklausti šias liudytojas.
    3. Teismas jokiais įrodymais nepagrindė išvados, kad tariantis dėl apgyvendinimo ėjo kalba apie nuolaidų taikymą nuo pagrindinės kainos, skelbiamos viešai.
    4. Prie kambarių nuomos sutarties rengimo apeliantas visiškai neprisidėjo, bet gavo jau parengtą sutarties projektą, kurį priėmė be jokių savo paties pasiūlytų pakeitimų. Tokiu būdu, bet kokios abejonės, susijusios su kambarių nuomos sutarties sąlygomis ar turiniu aiškintini būtent apelianto naudai. Kambarių nuomos sutarties Nr. 09/12/07 projekte aiškiai numatyta sąlyga, tai yra konkreti 10 Lt vienos paros vienam žmogui kaina. Jokių specialių sąlygų sutarties projekte nenumatyta, neįtraukta. Kad apeliantui buvo pateiktas minėtas sutarties projektas, liudija pačios E. O. rašytas elektroninis laiškas, kuriame ji teigia, kad advokatams nepavykus persiųsti, Kambarių nuomos sutarties projektą persiunčia ji pati. Ieškovas pažeidė normas, numatytas CK 6.607 straipsnio 4 dalį - keisdamas nuomos kainą, ieškovas privalėjo apeliantą įspėti raštu prieš mėnesį laiko.
    5. Ieškovas vienašališkai pakeitė esminę Kambarių nuomos sąlygą dėl kambarių nuomos kainos dydžio - nuomos mokestį apskaičiavo pagal didesnes, nei buvo sutarta, kambarių nuomos kainas, nurodydamas, kad vienos paros vienam žmogui kambario nuomos kaina yra 20, 25 ir 30 Lt. Remiantis CK 6.583 straipsnio 6 dalimi, nuomos sutarties sąlygos, suteikiančios teisę nuomotojui vienašališkai perskaičiuoti nuomos mokestį arba reikalauti jo perskaičiavimo nepraėjus dvylikai mėnesių po nuomos sutarties sudarymo ar daugiau kaip vieną kartą per metus, negalioja. Taigi, įstatymas imperatyviai įpareigoja nuomotoją sąžiningai ir tinkamai vykdyti nuomos sutartį ir nenumato teisės jam vienašališkai be nuomininko sutikimo keisti nuomos sutarties sąlygas, nustatančias nuomos kainos dydį. Todėl darytina išvada, kad ieškovas netinkamai vykdė Kambarių nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir ją pažeidė, todėl toks jo elgesys pripažintinas neteisėtais veiksmais.
    6. Dėl pakeltos kainos, apeliantas buvo priverstas apgyvendinti savo darbuotojus kitur, dėl ko apeliantas patyrė nuostolius dėl susidariusio nuomos kainų skirtumo. Tai patvirtina aplinkybės bei įrodymai, nurodyti priešieškinyje. Be to, dėl nesąžiningų ieškovo veiksmų apeliantas taip pat patyrė papildomų transporto išlaidų, nes nepavykus išsinuomoti reikiamo kambarių skaičiaus Visagino mieste, dalį kambarių teko nuomotis Zarasuose ir darbuotojus perkelti į Zarasus. Vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad 46 194,58 Lt dydžio nuostoliai turėtų būti priteisti apelianto naudai iš ieškovo.
    7. CK 6.256 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, jeigu sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis minėta įstatymo nuostata, tais atvejais, kai sutartinės prievolės įvykdymas yra kartu ir šalies verslas, atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą jam kyla be kaltės. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, nuomodamas patalpas komercinei veiklai su tikslu gauti pajamas iš tokios veiklos (nuomos), atitinka verslininko pagal minėtą teisės normą statusą, kadangi šiam statusui konstatuoti reikšmingas tik veiklos versliškumo aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 7 d. nutartis c/b Nr. 3K-3-268/2008). Todėl apeliantas ieškovo kaltės neįrodinėja.

9Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Grafko“ prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo su skundu motyvus:

  1. Už 2009 m. gruodžio mėnesį 10 Lt kaina vienam asmeniui vienai parai kaina buvo taikoma siekiant gauti iš atsakovo papildomas pajamas, tačiau kadangi šalys nesusitarė dėl mažesnių įkainių ir jų taikymo sąlygų, atsakovui buvo taikomi standartiniai įkainiai.
  2. Atsakovas pripažįsta, kad 2010 m. sausio 27 d. jam buvo pranešta apie standartinę apgyvendinimo kainą viešbutyje. Atsakovo darbuotojai gyveno viešbutyje iki 2010 m. kovo 5 d. Iš šių aplinkybių galima teigti, kad atsakovui buvo priimtina standartinė apgyvendinimo kaina.
  3. Atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad jis nesutinka su apgyvendinimo kaina tik po to, kai apgyvendino savo darbuotojus kitoje vietoje, taip siekdamas daryti spaudimą ieškovui ir sumažinti apgyvendinimo kainą.
  4. Atsakovas teigia, kad elektroninis laiškas yra laikomas ieškovo siųsto sutarties projekto akceptu. Visų pirma, atsakovas pridėjo ne ieškovo siųstą sutarties projektą, antra, atsakovas laukė ieškovo pranešimo dėl atsiųsto sutarties projekto tinkamumo. Todėl nėra pagrindo laikyti tokio turinio pranešimo akceptu iš atsakovo pusės.
  5. Teismas pagrįstai atsisakė apklausti apelianto nurodomas liudytojas. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovas pranešė, kad liudytojos J. B. ir J. N. negalėjo atvykti į teismą dėl kūdikių maitinimo ir gimdymo, todėl prašė atidėti teismo posėdį, tvirtindamas, kad liudytojos tikrai galės atvykti į sekantį teismo posėdį. Teismas atsakovo prašymą tenkino ir atidėjo bylos nagrinėjimą. Per sekantį teismo posėdį atsakovas vėl pranešė, kad liudytojos J. B. ir J. N. negalėjo atvykti į teismą dėl kūdikių maitinimo ir gimdymo, ir prašė atidėti teismo posėdį dar kartą. Teismas atsakovo prašymo netenkino ir atsisakė dar kartą atidėti teismo posėdį.
  6. Ieškovas nebuvo įpareigotas taikyti atsakovui mažesnę negu standartinę apgyvendinimo kainą, todėl ieškovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, reikalaudamas iš atsakovo atsiskaityti už darbuotojų apgyvendinimą viešbutyje pagal standartinius įkainius.
  7. Atsakovas savo iniciatyva apgyvendino darbuotojus kitoje vietoje, kur kaina didesnė ir kurios paieškai jis turėjo pakankamai laiko, todėl atsakovas negali teigti, kad ieškovas jį privertė išsikelti iš viešbučio.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jo teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

12Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2009 m. gruodžio mėnesio ketino apgyvendinti ieškovo viešbutyje „Aukštaityje“ darbuotojus ir šalys derėjosi dėl rašytinės viešbučio kambarių nuomos sutarties sudarymo (1 t., 123-125 b. l., 2 t., 93-95 b. l.), tačiau jos nesudarė, nesusitarę dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.626 str., 6.576, 6.579, 6.580 str.), tačiau nustatyta, kad derybų eigoje ieškovas leido apsigyventi apelianto darbuotojams viešbutyje „Aukštaityje“ ir jie gyveno ir naudojosi jo paslaugomis nuo 2009 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. kovo 5 d. Ginčo dėl gyvenusiųjų asmenų kiekio byloje nėra. Per šį laikotarpį ieškovas išrašė ir pateikė atsakovui (apeliantui) apmokėti penkias PVM sąskaitas faktūras: 2010 m. sausio 1 d. - 6 013,70 Lt sumai už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. sausio 1 d. (kaina apskaičiuota, taikant 10 Lt kainą vienam asmeniui, 1 t., 8 b. l.); 2010 m. vasario 1 d. – 48 012,80 Lt sumai už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. vasario 1 d. (kaina apskaičiuota, taikant 20 Lt kainą vienam asmeniui, 1 t., 10 b. l.); 2010 m. vasario 21 d. – 46 004,20 Lt sumai (kaina apskaičiuota, taikant 20, 25 ir 30 Lt kainą vienam asmeniui, 1 t., 11 b. l.); 2010 m. kovo 1 d. – 17 103,35 Lt sumai už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 21 d. iki 2010 m. kovo 1 d. (kaina apskaičiuota, taikant 20, 25 ir 30 Lt kainą vienam asmeniui, 1 t., 12 b. l.); 2010 m. kovo 5 d. 7 695,50 Lt sumai už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 5 d. (kaina apskaičiuota, taikant 20, 25 ir 30 Lt kainą vienam asmeniui, 1 t., 13 b. l.).

132010 m. sausio 1 d. ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 6 013,70 Lt sumai už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 7 d. iki 2010 m. sausio 1 d., kurioje taikyta 10 Lt gyvenimo viešbutyje kaina vienam asmeniui parai, apeliantas apmokėjo (1 t., 8-9 b. l.) ir ginčo dėl to nėra, tačiau kitų sąskaitų neapmokėjo net iš dalies (jei skaičiuoti kainą po 10 Lt už parą vienam asmeniui).

14Byloje esančiame rašytiniame įrodyme (1 t., 111 b. l.) nurodytos standartinės ieškovo viešbučio „Auštaitija“ kainos. Mažiausia kaina - 20 Lt vienam asmeniui, o didžiausia - 100 Lt. Yra ir 30, 40, 50 bei 70 Lt kainos. Kainų dydį lemia kambarių kategorija, kitos sąlygos.

15Iš apelianto paaiškinimų ir jo nurodytų liudytojų parodymų matyti, kad apeliantas tikėjosi, kad ieškovas suteiks kainos nuolaidą ir už darbuotojų gyvenimą viešbutyje mokės po 10 Lt. Kaip jau minėta šalys rašytinės sutarties nesudarė ir tai pripažino: derėjosi, tačiau derybos nutrūko, nesutarus dėl papildomų sąlygų. Nors šalys prieštaringai aiškina aplinkybes dėl kurių nebuvo sudaryta ir pasirašyta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir derybos nutrūko, tačiau iš šalių atstovų paaiškinimų, liudytojų parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme bei apeliacnės instancijos teisme, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (susirašinėjimo) galima daryti pakankamą prielaidą, kad mažesnę gyvenimo viešbutyje kainą turėjo nulemti papildomos sąlygos, dėl kurių šalys nesutarė: tai gyventojų skaičiaus, jų maitinimas (apelianto darbuotojai neketino maitintis viešbučio kavinėje, o pageidavo, kad jų darbuotojams maitinti būtų įrengtos atskiros virtuvėlės (liudytojos J. B. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teisme)).

16Nustatyta, kad ieškovas leido apelianto darbuotojams apsigyvendinti dar šalims derantis, esant tikimybei, kad kaina bus 10 Lt. Tokią tikimybę įrodo šiuo laikotarpiu ieškovo išrašyta ir apeliantui pateikta apmokėti 2010 m. sausio 1 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodyta 10 Lt kaina vienam asmeniui.

17Iš CK 6.163 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė laisvai pradėti derybas bei derėtis ir jas nutraukti, kai paaiškėja jog nebus susitarta dėl vienos iš šalių siūlomų nepriimtinų sąlygų. Jos (šalys) neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši CK nuostata taip pat reikalauja, kad šalys elgtųsi sąžiningai. Iš byloje esančių įrodymų, šalių pozicijos, liudytojų parodymų, skurdžios derybinės informacijos teisėjų kolegija turi pagrindą išvadai, kad abi šalys derėjosi nepakankamai aktyviai. Kaip jau minėta, apelianto darbuotojai apsigyveno viešbutyje tikintis, kad bus suderėta 10 Lt kaina. Tam neprieštaravo ir ieškovas, pateikęs už vieną mėnesį (gruodžio mėn.) PVM sąskaitą faktūrą tokia nuomos kaina, tačiau šalims nesuderėjus ieškovas neprivalėjo kambarių nuomos kainai taikyti nuolaidas. Tuo labiau, kad viešbučiai steigiami ir veikia komercinės veiklos sąlygomis. Jų tikslas gauti pelną, todėl niekas negali privesti verslininką (viešbučio valdytoją) dirbti nuostolingai.

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas žinojo realias ieškovo viešbučio kainas, todėl, nesuderėjus dėl nuolaidų, būdamas verslininkas profesionalas, turintis versle daugiametę patirtį ir veikiantis savo rizika, privalėjo suprasti, kad ieškovas toliau reikalaus mokėti standartinę kainą. Byloje nėra tikslių duomenų apie derybų pabaigą, tačiau iš šalių susirašinėjimo sprendžiama, kad derybos nutrūko 2010 m. vasario pradžioje (1 t., 14-15 b. l., 2 t., 16 b. l.). Šią aplinkybę taip pat įrodo ieškovo 2010 m. vasario 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra, kurioje kambarių nuomos kaina vienam asmeniui paskaičiuota standartinės viešbučio kainos pagrindu (1 t., 10 b. l.), todėl gavęs tokią sąskaitą atsakovas turėjo apsispręsti dėl tolesnio gyvenimo viešbutyje mokant ieškovo nustatytą kainą ar derėtis, ar išsikelti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas, žinodamas apie realią mokėtiną kainą, elgėsi pasyviai, darbuotojų neiškeldino ir taip prisiėmė nuostolių riziką, o nemokėdamas nuomos mokesčio pažeidė ieškovo turtines teises, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti ieškovo reikalautą nuomos mokestį, nurodytą 2010 m. vasario 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje, įžvelgusi ieškovo, taip pat profesionalaus verslininko nesąžiningumą, pasireiškusį tuo, kad, nutrūkus deryboms, tuoj pat, neinformavęs raštu apie situaciją bei mokėtino nuomos mokesčio pasikeitimus, buvo išrašyta ir pateikta PVM sąskaita faktūra už nuomą sausio mėnesį, t. y. tuo metu kai dar buvo deramasi ir apeliantas turėjo pagrindą tikėtis ir toliau gauti viešbučio kambarių nuomos nuolaidą (CK 1.5 str.), todėl teisėjų kolegija teismo sprendimą šioje dalyje keičia ir ieškovo išrašytoje 2010 m. vasario 1 d. PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą bendrą 48 012,80 Lt sumą sumažina iki 24 006,40 Lt. Kitų PVM sąskaitose faktūrose nurodytų sumų mažinti nėra pagrindo, nes derybinė situacija ir mokėtinos kainos apeliantui buvo žinomos, o ir verslininko statusas reikalauja pačiam būti aktyviam ir savo iniciatyva domėtis sutarčiai svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesumažino ieškovo reikalaujamų sumokėti sumų.

19Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo priešieškinio. Teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas nepagrįstai reikalauja priteisti iš ieškovo nuostolius, patirtus dėl to, kad dėl apeliantui nepriimtinos viešbučio kambarių nuomos kainos, jis buvo priverstas iškeldinti darbuotojus ir apgyvendinti kituose viešbučiuose, kitose vietovėse ir mokėti brangiau, bei patyrė kitas su darbuotojų perkėlimu patirtas išlaidas (CPK 177,178, 185 str.).

20Byloje nustatyta, kad apeliantas pakankamai anksti žinojo apie derybines problemas dėl viešbučio nuomos kainos, turėjo pakankamai laiko išsikelti, tačiau delsė iki kovo mėnesio. Apelianto atstovė apeliacinės instancijos teisme negalėjo įtikinamai paaiškinti dėl kokios priežasties darbininkai buvo perkelti į kitus, brangesnius nei ieškovo viešbučiai, sutikus mokėti brangiau nei ieškovo siūloma kaina, todėl tokius nuostolius apeliantas turi prisiimti sau ir reikalauti iš ieškovo neturi pagrindo.

21Neįrodyta ir tai, kad darbininkai buvo priversti išsikelti iš viešbučio dėl nepakankamai šildomų patalpų, nes įrodymų, patvirtinančių tokais faktines aplinkybe nepateikta - pretenzijų viešbučio administracijai atsakovas nereiškė. Ieškovas paneigė tokį apelianto teiginį, pateikdamas VĮ ,,Visagino energija“ duomenis apie ginčo metu ieškovo viešbučiui pateiktos šilumos kiekį (2 t., 96 b. l.). Apeliantas šių aplinkybių nepaneigė. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas iškeldino darbuotojus iš ieškovo viešbučio nesutarus dėl kainos nuolaidos, o ne dėl netinkamų gyvenimo sąlygų (šaltų patalpų).

22Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti nėra reikšmingi. Naikinti teismo sprendimą ar jį keisti visa apimtimi apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

23Sumažinus iš atsakovo ieškovui priteistą sumą, proporcingai mažinamos ir priteistos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) (CPK 93 str.)

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

25Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti iš dalies.

26Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėtrūna“ priteistą ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Grafko“ 118 815,95 Lt sumą sumažinti 24 006,40 Lt suma ir priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėtrūna“ ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Grafko“ 94 809,55 Lt (devyniasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus devynis litus ir penkiasdešimt penkis centus) skolos ir 2 133 Lt (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

27Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Ieškovas UAB „Grafko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB... 4. Atsakovas UAB ,,Vėtrūna“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu UAB... 5. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį... 6. Teismas nurodė, kad byloje yra Kambario nuomos sutarties ir Apgyvendinimo... 7. Pasisakydamas dėl priešieškinio teismas padarė išvadą, kad atsakovas yra... 8. Atsakovas UAB ,,Vėtrūna“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo... 9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,Grafko“ prašo... 10. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas nuo 2009 m. gruodžio mėnesio... 13. 2010 m. sausio 1 d. ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 6 013,70 Lt... 14. Byloje esančiame rašytiniame įrodyme (1 t., 111 b. l.) nurodytos... 15. Iš apelianto paaiškinimų ir jo nurodytų liudytojų parodymų matyti, kad... 16. Nustatyta, kad ieškovas leido apelianto darbuotojams apsigyvendinti dar... 17. Iš CK 6.163 straipsnyje įtvirtinta šalių teisė laisvai pradėti derybas... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantas žinojo realias ieškovo... 19. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 20. Byloje nustatyta, kad apeliantas pakankamai anksti žinojo apie derybines... 21. Neįrodyta ir tai, kad darbininkai buvo priversti išsikelti iš viešbučio... 22. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti nėra reikšmingi.... 23. Sumažinus iš atsakovo ieškovui priteistą sumą, proporcingai mažinamos ir... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 25. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti iš... 26. Iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vėtrūna“ priteistą... 27. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą....