Byla e2A-222-544/2019

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-9806-783/2018 pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Panevėžio apskrities VTAS) ieškinį atsakovams A. P. ir A. V. (A. V.), trečiajam asmeniui ( - ) vaikų globos namams dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, tėvo valdžios apribojimo ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

31. Ieškovas Panevėžio apskrities VTAS prašė: atsakovui A. V. laikinai apriboti tėvų valdžią vaikų K. P. ir sūnaus K. V. atžvilgiu, o atsakovę A. P. atskirti nuo dukros K. P., sūnaus K. V., ir N. P.; iš A. V. dukrai K. P. ir K. V. priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį po 50 Eur, iš A. P. dukrai K. P., sūnums K. V. ir N. P. priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 30 Eur; vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti globos institucijoje – ( - ) vaikų globos namuose. 2. Nurodė, kad atsakovų šeima nuo 2009 m. lapkričio 25 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, šeimai teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Atsakovė A. P. turi sveikatos problemų, jai nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, trūksta socialinių įgūdžių, be socialinio darbuotojo pagalbos nesugeba rūpintis vaikais. Atsakovas A. V. linkęs į nusikalstamas veikas, piktnaudžiauja alkoholiu, konfliktuoja su sugyventine. 2014 m. vasario 5 d. socialinė darbuotoja J. P. informavo skyrių, kad A. P. galimai smurtavo savo dukters atžvilgiu, vaiko tėvas nesugebėjo užtikrinti dukros saugumo. Įvertinus pavojų vaiko saugumui, vaikai buvo paimti iš tėvų ir laikinai apgyvendinti ( - ) vaikų globos namuose. 2014 m. liepos 14 d. vaikai buvo grąžinti šeimai pagerėjus padėčiai. 3. 2017 m. rugpjūčio 7 d. Panevėžio apskrities VTAS gavo policijos pranešimą, kad A. V. naudojo fizinį smurtą N. P. atžvilgiu, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Skyriaus darbuotojams apsilankius atsakovų gyvenamojoje vietoje, namuose buvo netvarka, nešvara, vaikai neprausti, aprengti nešvariais drabužiais. Išsiaiškinta, jog A. V. ir A. P. dažnai konfliktuoja tarpusavyje, piktnaudžiauja alkoholiu, šeimoje dažnai lankosi pašaliniai asmenys, su kuriais sugyventiniai girtauja. K. V., K. ir N. P. paimti iš šeimos, jiems Kupiškio rajono savivaldybės administracijos įsakymais Nr. ADV-595, ADV-596, ADV-597 įsteigta laikinoji globa ( - ) vaikų globos namuose. 2017 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. vasario 7 d. ir 2018 m. gegužės 16 d. vykusiose vaikų globos peržiūrose išsiaiškinta, jog A. P. ir A. V. vangiai vykdo prisiimtus įsipareigojimus: buityje švara, tvarka palaikoma epizodiškai, pastebima motyvacijos stoka buitinių sąlygų gerinimui, nesistengiama grąžinti skolas. Sugyventinių santykiai nepastovūs, konfliktiški, pasitaiko girtavimo atvejų. A. P. dėl turimos negalios, socialinių įgūdžių stokos, nėra motyvuota tinkamai rūpintis vaikais, pasiduoda neigiamai sugyventinio įtakai, kartu girtauja. A. V. nevengė alkoholio vartojimo, vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, bendrauti su socialine darbuotoja, vaikams išlaikymo neteikė. Ieškovo teigimu, A. V. vengia atlikti tėvo pareigas dėl abejingumo ir aplaidumo, A. P. – negeba atlikti motinos pareigų dėl ligos.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

54. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. 5. Teismas nustatė, kad K. V. (V.), gim. ( - ), K. P., gim. ( - ), yra atsakovų A. V. ir A. P. vaikai, N. P., gim. ( - ), yra atsakovės A. P. ir G. B. vaikas. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 7 d. įsakymais Nr. ADV-114, Nr. ADV-115, Nr. ADV-116 likusiems be tėvų globos K. V., N. P., A. P. nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju skirti ( - ) vaikų globos namai, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globos namuose. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 18 d. įsakymais Nr. ADV-572, Nr. ADV-573, Nr. ADV-574 nuo 2014 m. liepos 21 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos 2014 m. vasario 7 d. įsakymai Nr. ADV-114, Nr. ADV-115, Nr. ADV-116 pripažinti netekę galios, vaikai grąžinti atsakovams. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymais Nr. ADV-595, Nr. ADV-596, Nr. ADV-597 likusiems be tėvų globos K. V., N. P., A. P. nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. nustatyta laikinoji globa, vaikų globėju skirti ( - ) vaikų globos namai, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta globos namuose. Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK 2017 m. rugpjūčio 6 d. A. V. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiam vaikui, ikiteisminis tyrimas nutrauktas Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimu nenustačius A. V. veiksmuose šios nusikalstamos veikos požymių. 6. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2017 m. rugsėjo 6 d., 2018 m. vasario 7 d., 2018 m. gegužės 16 d. vykusiuose vaikų laikinosios globos posėdžiuose atsakovai A. V. ir A. P. dalyvavo, per tą laikotarpį iki civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iš dalies įvykdė posėdžiuose prisiimtus įsipareigojimus (namuose išnaikino blusas, sumokėjo skolą Kupiškio mokyklai „( - )“ už vaikų ugdymą, periodiškai juos lankė vaikų globos namuose, atsakovas A. V. namuose vaikų kambaryje ir virtuvėje atliko remontą, atsakovė A. P. lankė tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymus (2018 m. vasario 9 d. ir balandžio 12 d.), atidirbo visuomenei naudingus darbus už gautą socialinę pašalpą), tačiau per visą laikotarpį visiems vaikams sumokėjo tik 30 Eur išlaikymo. Tačiau atsakovas A. V. nedalyvavo tėvystės įgūdžių stiprinimo mokymuose, o A. P. atsisakė lankytis pas psichologę. 2018 m. balandžio mėnesį abu atsakovai du kartus pastebėti neblaivūs. 2018 m. rugsėjo 4 d. atsakovų namuose apsilankiusi socialinė darbuotoja J. J. abu juos rado neblaivius, A. V. nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 24 d. girtavo Kupiškio mieste ir namuose tuo metu nenakvojo. 7. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovei dėl lengvo protinio atsilikimo, reikalaujančio dėmesio ar gydymo (diagnozės kodas pagal ( - )), nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 5 d. yra pakartotinai nustatytas 45 proc. darbingumo lygis. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 15 d. yra registruotas Lietuvos užimtumo tarnyboje, atsakovė A. P. – nuo 2017 m. birželio 15 d., jos pajamos per mėnesį yra 131,52 Eur (atskaičius privalomus mokesčius) netekto darbingumo pašalpa, atsakovo – nefiksuotas atlygis už atsitiktinius darbus (paties A. V. paaiškinimai). 8. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs ieškovo atstovės, trečiojo asmens atstovės paaiškinimų, atsakovų ir liudytojų parodymų, darė išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas A. V. netinkamai įgyvendino savo, kaip tėvo, pareigas vaikams, dėl ko yra pagrindas jam riboti tėvų valdžią. 9. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo atskirti atsakovės A. P. vaikus nuo motinos, pripažino, jog yra įrodyta, kad atsakovė dėl psichikos sutrikimo nesugeba savarankiškai tinkamai auklėti vaikų, pasirūpinti jų sveikata bei saugia aplinka. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog sprendimas apriboti tėvų valdžią yra ne švelnesnė, o griežtesnė priemonė atsakovės atžvilgiu – tėvų valdžios ribojimas taikomas nustačius atsakovės kaltus veiksmus, gi atskyrimas nuo vaikų taikomas nustačius objektyvias priežastis, dėl kurių vaikas negali būti su tuo iš tėvų.

6III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

710. Apeliaciniu skundu atsakovė A. P. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl vaikų atskyrimo nuo motinos ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – laikinai apriboti motinos valdžią. 11. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas, reglamentuojančias vaikų atskyrimą nuo motinos, neteisingai ir neobjektyviai vertino atsakovės sveikatos būklę, sureikšmino jos ligą, neatsižvelgė, kad atsakovė iki paimant vaikus tinkamai jais rūpinosi, savarankiškai augino ir liga tam netrukdė. Šiuo metu ji tvarkosi buitį ir deda dideles pastangas pakeisti elgesį, kad galėtų susigrąžinti vaikus į šeimą. Su jais ji palaiko nuolatinį ryšį, vaikai mamos laukia ir taip pat norėtų gyventi su motina, kaip buvo iki laikinosios globos nustatymo. 12. Apeliantės manymu, nors teismas pasisakė, kad vaikų atskyrimas nuo motinos yra ne griežtesnė, o švelnesnė priemonė, lyginant su terminuotu motinos valdžios apribojimu atsakovės atžvilgiu, tačiau tokia švelnesnė priemonė užkerta kelią kada nors susigrąžinti vaikus, nes tikėtina, jog jos liga gali būti neišgydyta visą gyvenimą. Pripažįsta, kad serga byloje nurodyta liga, tačiau ji nėra tokia sunki, jog trukdytų savarankiškai gyventi ir auginti vaikus. Šiuo atveju socialinių darbuotojų parodymai teisme, jų asmeniniai vertinimai yra perdėti, sureikšminti, siekiant ne realiai padėti šeimai, o apsidrausti, kad tik kas blogiau neįvyktų. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

913. Apeliacinis skundas atmetamas. 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis). 15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialines bei procesinės teisės normas spręsdamas klausimą, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas atskirti tris nepilnamečius vaikus nuo jų motinos, apeliantės A. P. CK 3.179 straipsnio pagrindu. 16. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, konstatavo, jog byloje įrodyta, kad atsakovė dėl psichikos sutrikimo negali savarankiškai tinkamai auklėti vaikų, pasirūpinti jų sveikata, saugia jų aplinka, visokeriopai tenkinti jų poreikius. Todėl teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsniu, nusprendė atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų motinos. 17. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų. 18. CK 3.179 straipsnyje nustatyta, kad vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų susiklosčiusių objektyvių aplinkybių. Pažymėtina, kad tokiais atvejais turi būti nustatomos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. 19. Teismas pažymi, jog Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencija numato galimybę riboti vaiko ir tėvų bendravimą valstybių dalyvių vidaus įstatymuose nustatyta tvarka, kai tai reikalinga vaiko interesams. Toks ribojimas atitinka tėvų teisių, susijusių su vaikais, įgyvendinimo sustabdymą, tačiau pati tėvystė išlieka, taip pat ir tam tikros įstatyme nustatytos teisės ir pareigos. 20. Apeliantė teigia, kad atskyrus nuo jos vaikus, ji, kaip motina, neteks teisės gyventi kartu su vaikais ateityje ir negalės reikalauti grąžinti jų iš kitų asmenų, kadangi liga savaime neišnyks; tokia aplinkybė reiškia, jog teismo sprendimas atskirti vaikus nuo motinos yra griežtesnis, nei būtų taikytas laikinas tėvų valdžios ribojimas. 21. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentu, nurodytu nutarties 20 punkte, nesutinka, nes vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos (CPK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CPK 3.179 straipsnio 3 dalis). Taigi, vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra ne nubausti tėvus, o užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi. Be to, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (šiuo atveju, pavyzdžiui, pasikeitus apeliantės sveikatos būklei), vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali būti peržiūrėtas. 22. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Kaip buvo nustatyta vertinant civilinės bylos medžiagą, atsakovė A. P. serga psichikos sutrikimu, jai dėl lengvo protinio atsilikimo, reikalaujančio dėmesio ar gydymo (diagnozės kodas pagal ( - )), pakartotinai yra nustatytas 45 procentų darbingumo lygis; Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Skapiškio seniūnijos socialinė darbuotoja V. V. paaiškino, jog A. P. trūksta gebėjimų, socialinių įgūdžių rūpintis savo vaikais, ji negeba planingai paskirstyti pinigų, nesilaiko nustatytų reikalavimų dėl socialinės pašalpos gavimo (laiku neatidirba viešųjų darbų); tai, kad atsakovė dėl ligos neturi socialinių įgūdžių ir neužtikrina tinkamos vaikų sveikatos priežiūros, patvirtino Kupiškio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja J. P., paaiškinusi, kad atsakovė nurodymus vykdo tik tą dieną, kai jai yra pasakoma, vaikų sveikata rūpinasi tik su socialinių darbuotojų pagalba, pati atsakovė jai yra pripažinusi, jog be sugyventinio ir mamos pagalbos viena nesugebėtų vaikų prižiūrėti; kad A. P. trūksta socialinių įgūdžių rūpintis vaikais, patvirtino ir L. Š., buvusi atsakovės motinos brolio žmona; atsakovės motina R. P. taip pat nurodė, kad dukrai vienai pasirūpinti vaikais, be kitų žmonių pagalbos, yra sudėtinga; aplinkybę, jog A. P. trūksta socialinių įgūdžių ir ji be kitų asmenų pagalbos nesugeba rūpintis vaikais, patvirtino ir VšĮ Kupiškio PASPC pateikta pažyma. Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2001 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 386 (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 2 d.) patvirtintame Ligų, kuriomis sergantis asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), sąraše yra ir atsakovei diagnozuotas psichikos sutrikimas. Taigi ši byloje esančių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad atsakovė A. P. dėl objektyvių aplinkybių (psichikos ligos) negali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, negali tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigų. 23.Šios nutarties 21 punkte nurodyti faktiniai duomenys yra nustatyti iš byloje esančių įrodymų visumos, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigos, nedarbingumo lygį nustatančios įstaigos, seniūnijos, socialinio paslaugų centro pateiktus oficialius duomenis. Šiais įrodymais netikėti byloje nenustatytas joks objektyvus pagrindas. Pati apeliantė netvirtina, kad minėtuose dokumentuose yra nurodyti neteisingi duomenys, įskaitant duomenis apie jos sveikatą, darbingumo lygį, nustatytą diagnozę. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, vadovavosi įrodymų visuma, o ne vien tik liudytojų parodymais. Socialinių darbuotojų ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymai iš esmės sutapo tarpusavyje ir su kitais įrodymais. Byloje nenustatytas patikimas pagrindas vertinti, kad kai kurie liudytojai buvo suinteresuoti nepalankia apeliantei bylos baigtimi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus įvertino pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 176-185 straipsniuose, ir nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos nenukrypo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutarty s civilinėse bylose Nr. 3K-3-316/2010; Nr. 3K-3-372/2014; Nr. 3K-3-118-219/2015). 24. Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje yra pagrindas atskirti nepilnamečius vaikus nuo jų motinos, yra visiškai pagrįsta. Priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas vertino įrodymus, tinkamai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai