Byla 2A-1767-459/2018
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovams R. B. ir E. J. (E. J.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovės R. B. patikslintą priešieškinį ieškovei A. S. ir atsakovui E. J. (E. J.) dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais turimą nekilnojamąjį turtą ieškovei priteisiant gyvenamojo namo patalpą – rūsį, kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) pažymėtą indeksu ( - ), esantį ( - ), atsakovei R. B. priteisiant pastatą – garažą, esantį ( - ), priteisti iš ieškovės atsakovei R. B. 2 731,65 Eur kompensaciją, priteisti iš ieškovės atsakovui E. J. 3 422,15 Eur kompensaciją, priteisti iš atsakovės R. B. bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas bei jame esantys pastatai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu ( - ), garažas, pažymėtas indeksu ( - ), pastatas, sujungtas su garažu, pažymėtas indeksu ( - ), kiti statiniai – kiemo statiniai. Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu – rūsiu, pažymėtu indeksu ( - ), ir garažu, pažymėtu indeksu ( - ), esančiais ( - ). Ieškovė pažymi, kad byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad tarp bendraturčių yra susiklosčiusi faktinė naudojimosi nekilnojamuoju turtu praktika. Šalys susitarė, kad garažu naudosis atsakovė, o ieškovės teta R. S., vėliau ir pati ieškovė naudosis rūsio patalpa, pažymėta indeksu ( - ). Garažas ir rūsys savo paskirtimi bei naudojamu plotu iš esmės nesiskiria, todėl tikslinga minėtas patalpas atidalyti, jas priteisiant kiekvienai iš bylos šalių. Pažymėjo, kad jog rūsys (21,30 kv. m) tik 3,03 m pločio, turi vienas duris, jo sienos laiko pagrindines pastato konstrukcijas, sienų storis 40–50 cm. Taigi, siekiant padalyti šią patalpą lygiomis dalimis reikėtų įrengti atskirą įėjimą, dėl to atsirastų nepagrįstai didelių išlaidų. Ieškovė nurodė, kad rūsio vertė yra 10 266,46 Eur, garažo vertė – 1 381,00 Eur. Taigi, bendra minėto nekilnojamojo turto vertė yra 11 647,46 Eur, todėl ieškovei nuosavybes teise priteisus rūsį, o atsakovei – garažą, atsakovei R. B. iš ieškovės priteistina 2 731,65 Eur kompensacija už tenkančią mažesnę atidalytino turto dalį. Atsakovui E. J. priteistina 3 422,15 Eur kompensacija už netenkamą rūsio patalpos dalį. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog nors atsakovė reiškia reikalavimą dėl ūkinio pastato, pažymėto indeksu ( - ), ir šiltnamio atidalijimo, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-20 sprendimu patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, jog būtent ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi, kurioje yra ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu ( - ). Šios aplinkybės leidžia daryti prielaidą, jog atsakovei nebuvo poreikio naudotis minėtu ūkiniu pastatu, kadangi ji sutiko su anksčiau nurodyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Atsakovės nurodytas šiltnamis yra sugriuvęs, jo faktiškai nebėra. Patenkinus atsakovės R. B. reikalavimus jai atitektų abu nekilnojamojo turto objektai – ir rūsys, ir garažas, todėl tai neatitiktų proporcingumo ir sąžiningumo principų. Rūsio patalpos padalijimas šalims lygiomis dalimis taip pat neatitiktų ieškovės interesų, kadangi jai tektų įsirengti atskirą įėjimą į rūsį, todėl ji patirtų papildomų išlaidų. Be to, siekiant įrengti įėjimą tektų daryti pakeitimus laikančiojoje sienoje, todėl nėra aišku, ar būtų galima gauti tokį statybos leidimą. Jeigu ieškovė įrengtų įėjimą į rūsį per liuką verandoje, ji negalėtų išnaudoti viso rūsio funkcionalumo, pavyzdžiui, įvežti žoliapjovės. Nurodė, kad ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu ( - ), yra neįregistruotas, pastatytas ties vieta, kur šalių žemės sklypas ribojasi su kaimynų sklypu, jo būklė yra kritinė, jo niekas nenaudoja, todėl šis pastatas neturėtų būti dalijamas. Ūkinis pastatas nėra įregistruotas, nėra aiški jo vertė.

93.

10Atsakovas E. J. nurodė, kad rūsio patalpa, pažymėta indeksu ( - ), turėtų naudotis ieškovė A. S.. Pažymėjo, jog rūsys, pažymėtas indeksu ( - ), jam niekada nepriklausė, jis rūsiu nesinaudojo ir jo nevaldė. Jis į rūsio valdymą jokių pretenzijų nereiškia ir kompensacijų iš bendraturčių nereikalauja. Rūsio patalpa visą laiką naudojosi ankstesnė savininkė B. S., nes tarp buvusių bendraturčių buvo taip susitarta raštiškai. Po B. S. rūsio patalpa naudojosi ieškovė A. S.. Pažymėjo, kad atsakovė R. B. gyvenamajame name, esančiame ( - ), negyvena ir jame lankosi kelis kartus per metus. Atsakovė savo nekilnojamojo turto dalies neprižiūri: patalpų sienos yra apipelijusios, namo pamatai sutrūkinėję, pro juos veržiasi vanduo į rūsį. Vandens pašalinimu iš rūsio rūpinasi ieškovė. Šiuo metu garažas yra tuščias, todėl atsakovė gali juo naudotis. Atsakovas nurodė, kad šiltnamis iki nugriovimo buvo avarinės būklės, kėlė pavojų aplinkiniams.

114.

12Atsakovė R. B. patikslintu priešieškiniu prašo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais turimą nekilnojamąjį turtą atsakovei R. B. priteisiant gyvenamojo namo patalpą – rūsį, kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) pažymėtą indeksu ( - ), ir pastatą – garažą, esančius ( - ), ieškovei priteisiant ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu ( - ), esantį ( - ), priteisti ieškovei iš atsakovės R. B. 5 823,73 Eur kompensaciją, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė aplinkybėmis, kad garažas turėtų būti priteistas jai, kadangi ji į Klaipėdą beveik visuomet atvyksta automobiliu, todėl garažą naudotų pagal paskirtį, o pradėjus jai nuosavybės teise priklausančios gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos darbus jai taip pat bus aktuali galimybė naudotis garažu. Atsakovė taip pat prašo jai nuosavybės teise priteisti rūsį, pažymėtą indeksu ( - ). Pažymi, kad įėjimas į rūsį yra jai nuosavybės teise priklausančios namo dalies pusėje, minėti įėjimai yra susiję kaip vientisas architektūrinis sprendinys. Rūsį priteisus ieškovei, ji į šią patalpą patektų per atsakovei priklausančią sklypo dalį, taip pažeisdama jos interesus, kadangi atsakovė negalėtų atlikti pastato pagerinimo, įskaitant ir apšiltinimą. Ji taip pat negalėtų tinkamai, racionaliai ir netrukdomai naudoti savo sklypo dalies. Be to, sprendžiant minėtą klausimą svarbu įvertinti ir tai, kad pagal teismo 2014-06-20 sprendimu patvirtintos taikos sutarties nuostatas ji turiu įrengti savo namo dalyje sanitarinį mazgą, sutvarkyti elektros instaliaciją bei atlikti kitus darbus. Atsakovė pažymėjo, jog, priešingai, nei nurodo ieškovė, susitarimų dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo šalys nebuvo sudariusios. Nurodė, kad ieškovė naudojasi ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu ( - ), todėl pastarasis priteistinas ieškovei. Pažymėjo, kad šiltnamis šiuo metu yra sugriuvęs, tačiau iki tol juo naudojosi ieškovė, kuri iš to gavo turtinės naudos.

13II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

145.

15Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Ieškovei A. S. priteistos patalpos: 1/2 dalis rūsio, esančio ( - ), kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) pažymėto indeksu ( - ), A. K. IĮ „( - )“ projekte pažymėto indeksu ( - ) (10,61 kv. m), ūkinis pastatas, esantis ( - ), kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) pažymėtas indeksu ( - ). Atsakovei R. B. priteistos patalpos: 1/2 dalis rūsio, esančio ( - ), kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) pažymėto indeksu ( - ), A. K. IĮ „( - )“ projekte pažymėto indeksu ( - ) (10,61 kv. m), garažas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Ieškovei A. S. priteista 176,91 Eur kompensacija iš atsakovės R. B.. Teismo motyvai:

165.1.

17Nurodė, kad ieškovei ir atsakovei R. B. priklauso vienodos gyvenamojo namo, kurio dalis yra ginčo rūsys, dalys, t. y. po 47/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), atidalijant nekilnojamąjį turtą laikytina, kad rūsio patalpa, pažymėta indeksu ( - ), ieškovei ir atsakovei R. B. priklauso lygiomis dalimis, o atsakovas E. J. pretenzijų į šią patalpą nereiškia.

185.2.

19Nurodė, kad atidalijant rūsį pagal A. K. IĮ „( - )“ projektą jo plotis nekinta, todėl rūsio patalpą, pažymėtą indeksu ( - ), galima atidalyti natūra nepadarant neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

205.3.

21Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog rūsio patalpą atidalijus natūra ieškovei tektų įsirengti atskirą įėjimą, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad negalimas patalpos padalijimas natūra.

225.4.

23Pažymėjo, kad A. K. IĮ „( - )“ projekte numatyta, jog liukas į rūsį turėtų būti 80x80 cm, taigi užimtų tik nedidelę dalį ieškovės verandos ir nekliudytų šių patalpų naudoti pagal paskirtį.

245.5.

25Nurodė, kad atsakovė, siekdama naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis, turi įsirengti inžinerinius tinklus, todėl naudojimasis rūsio patalpa, pažymėta indeksu ( - ), turi esminės reikšmės atsakovei R. B.. Taigi minėtos patalpos atidalijimas priteisiant ją ieškovei nuosavybės teise, o atsakovei iš ieškovės priteisiant piniginę kompensaciją, pažeistų atsakovės R. B. teises ir teisėtus interesus. Be to, šalių santykiai yra įtempti, tarp jų ne kartą yra kilęs konfliktas dėl patekimo į rūsio patalpas, todėl tokia situacija, kai atsakovės R. B. inžineriniai tinklai būtų įrengti ieškovei priklausančioje patalpoje, neišspręstų šalių ginčo galutinai, užprogramuotų ginčą ateityje. Be to, įėjimas į rūsio patalpą, pažymėtą indeksu ( - ), yra toje gyvenamojo namo pusėje, kuri priskirta atsakovei, po atsakovės R. B. veranda (b . l. 148–156, t. 1, 1, 22 nuotraukos). Tai reiškia, kad, šią patalpą nuosavybės teise priteisus ieškovei, atsakovė turėtų sudaryti sąlygas ieškovei naudotis minėtu įėjimu, kas apribotų atsakovės R. B. teisę naudotis savo gyvenamojo namo dalimi. Taigi susiklostytų situacija, kai ieškovė galėtų prie savo gyvenamojo namo dalies įrengti priestatą ar daryti kitus pakeitimus, o atsakovė tokios galimybės neturėtų.

265.6.

27Padarė išvadą, kad nors ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 4I1p, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau jis yra nurodytas Nekilnojamojo turto, esančio ( - ), kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) esančiame statinių išdėstymo plane. Kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) taip pat pateikti detalūs nurodyto ūkinio pastato kadastro duomenys bei pateiktas jo įkainojimas. Aplinkybė, jog minėtas ūkinis pastatas faktiškai egzistuoja, patvirtina ir antstolio J. P. 2014-08-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 27 bei kitos byloje esančios fotonuotraukos. Todėl šis statinys vertintinas kaip nuosavybės teisės objektas ir dėl to gali būti atidalijamas kartu su kitu nekilnojamuoju turtu bei jo patalpomis. Pažymėjo, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).

285.7.

29Nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovė R. B. nepateikė teismui projekto dėl garažo bei ūkinio pastato, pažymėto indeksu ( - ), padalijimo natūra, t. y. šalims priteisiant atitinkamas kiekvieno iš šių pastatų dalis. Todėl įvertinęs tai, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra iš esmės panašios paskirties bei panašaus dydžio: garažas – 25 kv. m ploto, ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu ( - ), – 19 kv. m, padarė išvadą, jog šalių interesus labiausiai atitiks bendrosios nuosavybės atidalijimas kiekvienai iš šalių priteisiant konkretų pastatą.

30III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

316.

32Ieškovė A. S. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

336.1.

34Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nenuosekliai ištyrė byloje esančius duomenis, nepašalino prieštaravimų tarp jų ir neatskleidė bylos esmės, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė klaidingas išvadas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

356.2.

36Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsiaiškino, ar pagal parinktą rūsio atidalijimo būdą iš viso yra techniškai galima įrengti laiptus ir ar jie pagal techninius minimalius reikalavimus įsitektų apeliantei tenkančioje rūsio ( - ) patalpoje.

376.3.

38Nurodo, kad apeliantė norėdama turėti rūsį, kurio funkcinė paskirtis yra pagalbinės patalpos, turi skirti įėjimo įsirengimui dideles išlaidas, neproporcingas turimo daikto vertei.

396.4.

40Nurodo, kad įsirengiant įėjimą į rūsį ( - ) pro verandą sumažėja šios patalpos naudingasis plotas, kas suponuoja, jog dėl rūsio turi mažėti kitos patalpos realiai naudojamas plotas. Taigi, apeliantei ne tik tenka mažesnė nei teismo nurodyta dalis rūsio (dalį patalpos užims laiptai), bet dar kartu sumažėja ir galimas naudoti pirmo aukšto patalpos plotas (grindyse atsiranda anga laiptams).

416.5.

42Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė atsakovės R. B. neva būtiną poreikį įsirengti inžinerinius tinklus toje gyvenamojo namo pusėje, kurioje yra rūsys ( - ), nes visi inžineriniai tinklai yra įrengti ir sumontuoti rūsio patalpose ( - ), tad nebeegzistuoja net teorinis poreikis inžinerinius tinklus įsirenginėti verandoje ir (ar) rūsyje ( - ).

436.6.

44Nurodo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl poreikio turėti rūsį ir išnaudoti jo funkcinę paskirtį nėra, vietoj jo atsakovė planuoja pirtį su priešpirčiu, o apeliantė gyvena name, todėl jai ši patalpa reikalinga pagal tiesioginę funkcinę paskirtį.

456.7.

46Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ūkinį pastatą, esantį ( - ), kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - )pažymėtą indeksu ( - ), atidalijo ir priskyrė apeliantei, nors jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) ir stovi ties kaimyninio sklypo riba. Neįvertino, kad ši patalpa ne tik niekada gali būti neįregistruota NTR, bet gali būti ir nugriauta kaip nelegalus statinys.

476.8.

48Prašo pridėti kaimyninio sklypo savininkės A. P. raštą, iš kurio matyti, kad pastaroji nepritaria ūkinio pastato, pažymėto indeksu ( - ), legalizavimo procedūrai.

497.

50Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, apeliantės naujai teikiamų duomenų prie bylos nepridėti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

517.1.

52Nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl neproporcingų išlaidų ir tariamo finansavimo neaiškumo yra nepagrįsti ir neatitinka byloje surinktų ir įvertintų duomenų.

537.2.

54Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrai neprieštarauja CK 4.37 str. l dalies nuostatai ir po atidalijimo abu objektai (rūsio dalys) atitiks jiems keliamus paskirties reikalavimams.

557.3.

56Nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie tai, jog būtent apeliantė naudojasi faktiškai egzistuojančiu turtu – ūkiniu pastatu.

577.4.

58Nurodo, kad naujai pateikti dokumentai neturėtų būti pridėti prie bylos ir vertinami.

59Teisėjų kolegija

konstatuoja:

60IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

61Apeliacinis skundas tenkintinas.

628.

63Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

649.

65Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

6610.

67Byloje kilo ginčas dėl ieškovei ir atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

6811.

69Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis ( - ), t. y. ieškovei ir atsakovei R. B. – po 53/200 dalis, atsakovui E. J. – 47/100 dalys gyvenamojo namo, esančio ( - ). Gyvenamajame name taip pat yra bendro 32,80 kv. m ploto rūsio patalpos: 11,50 kv. m rūsio patalpa, pažymėta indeksu ( - ), ir 21,30 kv. m patalpa, pažymėta indeksu ( - ) (b. l. 77, t. 1, b. l. 152–155, t. 2). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-20 nutartimi patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis), kurios 2c punktu šalys susitarė, kad rūsio patalpa, pažymėta indeksu ( - ), naudojasi ieškovė ir atsakovė R. B.. Taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad šia Taikos sutartimi nėra sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi rūsio patalpa, pažymėta indeksu ( - ), tvarkos (b. l. 114–116, t. 1). Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovė R. B. minėtą patalpą prašo atidalyti ją priteisiant joms, o priešingai šaliai priteisti kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas ieškovei ir atsakovei priteisė po 1/2 dalį rūsio, ieškovei priteisė ūkinį pastatą, esantį ( - ), kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) pažymėtą indeksu ( - ), o atsakovei garažą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), priteisė iš atsakovės 176,91 Eur kompensaciją ieškovei. Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dėl rūsio padalijimo po 1/2 dalį ir neįregistruoto ūkinio pastato jai priteisimo.

70Dėl naujų įrodymų pridėjimo

7112.

72Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – kaimyninio sklypo savininkės A. P. raštą, Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašą, regia.lt išrašą. Nurodė, kad kaimynė nepritaria ūkinio pastato, pažymėto indeksu ( - ), legalizavimo procedūrai. Nurodė, kad apeliantės teikiami dokumentai atskleidžia pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių nevisapusišką ištyrimą, kas galėjo turėti tiesioginės įtakos teismui atidalijant turtą, kuris iš esmės nelegalus ir gali būti nugriautas.

7313.

74CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 str. straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

7514.

76Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis Nr. 3K-3-371/2005). Naujų įrodymų priėmimas yra apeliacinės instancijos teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Kadangi nauji įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl atidalijamo turto, apeliacinės instancijos teismas naujus pateiktus įrodymus prideda prie bylos ir juos vertina.

77Dėl rūsio atidalijimo

7815.

79CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.80 straipsnio 2 dalies formuluotė reiškia tai, kad daikto paskirčiai gali būti padaroma tam tikra žala, t. y. leidžiamas ekonominės vertės proporcingas sumažėjimas. Dėl to pagrindinis kriterijus, kuriuo privalo vadovautis teismas spręsdamas, ar galimas daikto atidalijimas natūra, – tokiu atidalijimu padaromos žalos proporcingumas daikto paskirčiai. Teismų praktikoje atskleistas proporcingos (neproporcingos) žalos sąvokos turinys ir jos ypatumai. Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad atidalijant daiktą žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, praktiškai nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Paprastai žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Ši taisyklė netaikoma, jei atsidalijamas bendraturtis atidalijamą daiktą ketina naudoti pagal kitą paskirtį. Tam tikrais atvejais, net ir esant galimybei po atidalijimo daiktą naudoti pagal paskirtį nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, daiktui padaryta žala gali būti pripažinta neproporcinga (jei daikto techninės būklė iš esmės pablogėja, išlaidos daikto dalies atskyrimui ir pritaikymui naudoti pagal paskirtį yra neprotingai didelės ir pan.). Sprendžiant, ar atidalijimu padaryta žala yra proporcinga daikto paskirčiai, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės (turto, į kurį prašoma nutraukti bendrosios nuosavybės teisę, struktūra, parametrai, bendraturčių ir norinčių atsidalyti bendraturčių skaičius, jų dalių dydis, galimybė atlikti pertvarkymus, jų kaina ir kt.) (2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1).

8016.

81Taigi, sprendžiant, ar daiktas gali būti atidalijamas natūra, turi būti atsakyta, ar tokiu atidalijimu padaroma žala daikto paskirčiai yra proporcinga pasiektos naudos rezultatui, t. y. tokiu atidalijimu padaromos žalos proporcingumas daikto paskirčiai. Siekiant išsiaiškinti šį kriterijų reikia atskleisti ginčo objekto – rūsio tikrąją funkcinę paskirtį, technines galimybes padaryti atskirus įėjimus, bendrąsias išlaidas, atskyrimo atitiktį norminiams reikalavimams.

8217.

83Apeliantė nurodo, kad norėdama turėti rūsį, kurio funkcinė paskirtis yra pagalbinės patalpos, turi skirti įėjimo įsirengimui dideles išlaidas, neproporcingas turimo daikto vertei.

8418.

85Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis nustatė, kad apeliantė, pagal ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendime parinktą atidalijimo būdą, į rūsį ( - ) gali patekti dviem variantais: 1) per pirmame aukšte esančios verandos patalpą – padarius 80x80 cm liuką grindyse; 2) per rūsio ( - ) langą – jį pertvarkius į įėjimą iš lauko; atsakovei skirta rūsio dalis įėjimą turi. Nors šie variantai ir buvo pateikti byloje, tačiau sutiktina su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nevertino tokios galimybės kaštų. Jei apeliantė nutartų įsirengti liuką, jai reiktų atlikti bent šiuos privalomuosius darbus: nišos kirtimas ir liuko darymas, laiptų įrengimas, apdailos darbai. Antruoju variantu (rūsio ( - ) lango ertmės didinimas) reikalingi: laikančiosios išorinės konstrukcijos platinimo darbai, durys, apdaila, lauko sankasos šalinimas, trinkelių nuardymas, laiptai. Pažymėtina, kad visi šie darbai turėjo būti aptarti, pateikti įrodymai dėl jų kainos ir atlikimo bei įvertinta ir nuspręsta, kieno lėšomis turi būti atliekami šie darbai.

8619.

87Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsiaiškino, ar pagal parinktą rūsio atidalijimo būdą iš viso yra techniškai galima įrengti laiptus ir ar jie pagal techninius minimalius reikalavimus įsitektų apeliantei tenkančioje rūsio ( - ) patalpoje.

8820.

89Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio kaip savininko teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Atidalijus pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie (jeigu daugiau bendraturčių nebeliko) valdomi, jais naudojamasi ir disponuojama savarankiškai, o bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa tik jam priklausančios turto dalies (daikto) savininku ir turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vienas nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų yra atidalyti Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007, Nr. 3K-3-482/2009). Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, minėta, jog pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokie būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

9021.

91Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčių teikiami atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Pirmosios instancijos teismas tinkamai nesiaiškino, koks atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantas yra priimtiniausias, geriausiai atitiktų abiejų šalių teises ir teisėtus interesus, ar atsakovės pasiūlytas atidalijimo variantas neproporcingai nepažeidžia ieškovės teisių apribojant jai galimybę patekti į savo rūsio dalį ir ar nedaroma neproporcinga žala turtui.

9222.

93Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuose tokio klausimo nenagrinėjo ir nesiaiškino, ar pagal parinktą atidalijimo būdą yra techniškai įmanoma įrengti laiptus ir ar jie pagal techninius minimalius reikalavimus įsitektų apeliantei tenkančioje rūsio ( - ) patalpoje. Taip pat nebuvo vertinta, ar rūsio ( - ) lango platinimas ir perdarymas į duris atitinka norminius aktus. Nebuvo vertinta ir tai, ar tokie statybos darbai atitiktų statybos techninio reglamento reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas ne tik nevertino ir netyrė šių esminių aplinkybių parinkdamas atidalijimo būdą, taip neatskleisdamas bylos esmės, bet ir neišsprendė tokio atidalijimo išlaidų paskirstymo klausimo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pasiūlyti šalims tikslinti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus, pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio atidalijimo atitiktį techniniams-norminiams reikalavimams ir išspręsti tokio atidalijimo išlaidų paskirstymo klausimą.

94Dėl ūkinio pastato atidalijimo

9523.

96Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė ūkinį pastatą, esantį ( - ), kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) pažymėtą indeksu ( - ). Padarė išvadą, kad nors ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu ( - ), nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau jis yra nurodytas Nekilnojamojo turto, esančio ( - ), kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) esančiame statinių išdėstymo plane. Kadastrinių matavimų byloje Nr. ( - ) taip pat pateikti detalūs nurodyto ūkinio pastato kadastro duomenys bei pateiktas jo įkainojimas. Todėl šis statinys vertintinas kaip nuosavybės teisės objektas ir dėl to gali būti atidalijamas kartu su kitu nekilnojamuoju turtu bei jo patalpomis. Pažymėjo, kad tokios pozicijos yra laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012). Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija, pritardama apeliacinio skundo argumentams, nesutinka.

9724.

98Nagrinėjamu atveju ūkinis pastatas yra neįregistruotas statinys, nėra suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas, neįregistruotas nustatyta tvarka, nėra nustatyta nei ieškovės, nei atsakovės bendroji dalinė ūkinio pastato nuosavybė. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagrindai yra nustatyti Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje. Nuosavybės teisės registravimas Nekilnojamojo turto registre atlieka tik įgytos teisės išviešinimo funkciją, todėl siekdamas įregistruoti jau sukurtus (pastatytus) daiktus asmuo turi įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teisminės gynybos įrodinėdamas nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ir tik teismui nustačius, kad statiniai yra pastatyti teisėtai, tokio teismo sprendimo pagrindu galėtų būti įregistruotas daiktinių teisių atsiradimas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su ūkinio pastato būkle, tikrąja šio turto verte ir jo galimybe apskritai būti įregistruotam viešajame registre. Nustatydamas ūkinio pastato turto vertę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kurie yra neišsamūs, statinio vertė nustatyta 2013-12-04, o tai reiškia, kad nustatant priteistinos kompensacijos dydį ieškovei liko nenustatyta viso turto vertė, dėl ko galėjo būti neteisingai apskaičiuotas ieškovei priteistos kompensacijos dydis. Nagrinėjamu atveju teismas neturėjo jokio pagrindo atidalyti tai, kas neįregistruota Nekilnojamojo turto registre.

9925.

100Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vadovavosi suformuota kasacinio teismo praktika. Ginčijamame sprendime paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012 nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamas statinys kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kuriam priskiriamas identifikacinis numeris, leidžiantis jį išskirti kaip atskirą nuosavybės teisių objektą, ir nėra atskirai registruojama statinio dalis, kuri funkciškai susijusi su statiniu ir yra neatskiriama jo dalis. Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad, išplėtus gyvenamojo namo plotą dėl naujai pastatytų patalpų, sujungtų su gyvenamuoju namu, visos šio namo patalpos yra sudėtinės to paties nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo dalys ir nėra atskiri nekilnojamojo turto objektai. Taigi tokį nekilnojamojo turto objektą, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, bet po remonto ar rekonstrukcijos nėra įregistruota kažkuri neatskiriama jo dalis, galima atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

10126.

102Nagrinėjamu atveju ūkinis pastatas niekada nebuvo ir nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ūkinis pastatas, kuris nesuformuotas ir neidentifikuotas įstatymo nustatyta tvarka kaip atskiras statinys bei neįregistruotas viešame registre, negali būti civilinių teisių objektas, todėl negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisės objektas ir atidalijamas su kitu nekilnojamuoju turtu.

103Dėl bylos procesinės baigties

10427.

105Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktai). Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Minėta, kad faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti ir sprendimui priimti šioje byloje pateiktų įrodymų nepakanka. Pareikalavus tokių įrodymų, dėl naujai tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012). Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

106Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

10728.

108Civilinę bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliaciniame skunde nurodyti reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio nenagrinėtini ir dėl jų bus pasisakyta išnagrinėjus bylą iš esmės.

109Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

110Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama... 7. 2.... 8. Ieškinį grindė aplinkybėmis, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės... 9. 3.... 10. Atsakovas E. J. nurodė, kad rūsio patalpa, pažymėta indeksu ( - ), turėtų... 11. 4.... 12. Atsakovė R. B. patikslintu priešieškiniu prašo atidalyti iš bendrosios... 13. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d.... 16. 5.1.... 17. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovei R. B. priklauso vienodos gyvenamojo namo,... 18. 5.2.... 19. Nurodė, kad atidalijant rūsį pagal A. K. IĮ „( - )“ projektą jo plotis... 20. 5.3.... 21. Nurodė, kad vien ta aplinkybė, jog rūsio patalpą atidalijus natūra... 22. 5.4.... 23. Pažymėjo, kad A. K. IĮ „( - )“ projekte numatyta, jog liukas į rūsį... 24. 5.5.... 25. Nurodė, kad atsakovė, siekdama naudotis savo gyvenamosiomis patalpomis, turi... 26. 5.6.... 27. Padarė išvadą, kad nors ūkinis pastatas, pažymėtas indeksu 4I1p, nėra... 28. 5.7.... 29. Nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovė R. B. nepateikė teismui projekto... 30. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 31. 6.... 32. Ieškovė A. S. (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo... 33. 6.1.... 34. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir nenuosekliai... 35. 6.2.... 36. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir neišsiaiškino, ar... 37. 6.3.... 38. Nurodo, kad apeliantė norėdama turėti rūsį, kurio funkcinė paskirtis yra... 39. 6.4.... 40. Nurodo, kad įsirengiant įėjimą į rūsį ( - ) pro verandą sumažėja... 41. 6.5.... 42. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė atsakovės R. B.... 43. 6.6.... 44. Nurodo, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Vilniuje, todėl poreikio turėti... 45. 6.7.... 46. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ūkinį pastatą, esantį ( - ),... 47. 6.8.... 48. Prašo pridėti kaimyninio sklypo savininkės A. P. raštą, iš kurio matyti,... 49. 7.... 50. Atsakovė R. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 51. 7.1.... 52. Nurodo, kad apeliantės teiginiai dėl neproporcingų išlaidų ir tariamo... 53. 7.2.... 54. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrai neprieštarauja CK... 55. 7.3.... 56. Nurodo, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų apie tai, jog būtent... 57. 7.4.... 58. Nurodo, kad naujai pateikti dokumentai neturėtų būti pridėti prie bylos ir... 59. Teisėjų kolegija... 60. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 61. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 62. 8.... 63. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai... 64. 9.... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai... 66. 10.... 67. Byloje kilo ginčas dėl ieškovei ir atsakovei dalinės nuosavybės teise... 68. 11.... 69. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės... 70. Dėl naujų įrodymų pridėjimo... 71. 12.... 72. Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius... 73. 13.... 74. CPK 314 str. reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme... 75. 14.... 76. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kiekvieno pateikto... 77. Dėl rūsio atidalijimo... 78. 15.... 79. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl... 80. 16.... 81. Taigi, sprendžiant, ar daiktas gali būti atidalijamas natūra, turi būti... 82. 17.... 83. Apeliantė nurodo, kad norėdama turėti rūsį, kurio funkcinė paskirtis yra... 84. 18.... 85. Teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis nustatė, kad apeliantė, pagal... 86. 19.... 87. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir... 88. 20.... 89. Atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso... 90. 21.... 91. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad bendraturčių teikiami... 92. 22.... 93. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas savo sprendimo motyvuose... 94. Dėl ūkinio pastato atidalijimo... 95. 23.... 96. Pirmosios instancijos teismas ieškovei priteisė ūkinį pastatą, esantį ( -... 97. 24.... 98. Nagrinėjamu atveju ūkinis pastatas yra neįregistruotas statinys, nėra... 99. 25.... 100. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai vadovavosi suformuota... 101. 26.... 102. Nagrinėjamu atveju ūkinis pastatas niekada nebuvo ir nėra įregistruotas... 103. Dėl bylos procesinės baigties... 104. 27.... 105. Įvertinusi visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 106. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 107. 28.... 108. Civilinę bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,... 109. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331... 110. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d....