Byla 1A-247-149-2014
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-23 nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančio institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per visą laisvės apribojimo laiką nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, G. V. g. 18-73, Vilniuje

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Algimanto Valantino, Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei, dalyvaujant prokurorei Žanetai Žalėnaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Blažiui, nuteistajam S. G., vertėjai Jekaterinai Chochlanovai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-23 nuosprendžio, kuriuo S. G. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančio institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir per visą laisvės apribojimo laiką nesilankyti nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje, G. V. g. 18-73, Vilniuje.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu iš S. G. priteista T. J. 1271 Lt, padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

3Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

4S. G. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent:

5jis 2011-03-06, apie 7.45 val., stovėdamas laiptinėje prie buto, esančio G. V. g. 18-73, Vilniuje, nukentėjusiajam A. J. atidarius buto duris, dėl nedidelės dingsties tyčia šliūkštelėjo ant nukentėjusiojo fekalijų. Dėl to buvo sugadinti nukentėjusiojo rūbai, buto koridoriaus sienos bei grindys, turto atstatomoji vertė 271 Lt.

6Apeliaciniu skundu S. G. prašo Vilniaus apylinkės teismo 2013-12-23 nuosprendį panaikinti.

7Apelianto teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad teismas vadovavosi tik melagingais A. J. ir O. J. ir T. J. parodymais. Taip pat teigia, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

8Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

9S. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

11Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

12Vilniau miesto apylinkės teismas teisingai kvalifikavo S. G. padarytą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

13BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-249/2009).

14Nors S. G. savo kaltę neigia, jo kaltė visiškai ir neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtasis ir įvertintais įrodymais: paties S. G. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, nagrinėjant T. J. privataus kaltinimo skundą; nukentėjusiųjų T. J. ir A. J. parodymais; liudytojų O. J., A. T. ir O. S. parodymais; byloje esančiomis nuotraukomis (t.1, b.l. 94-96).

15Nagrinėjant T. J. skundą privataus kaltinimo tvarka, S. G. prisipažino, kad 2011-03-06 apipylęs A. J., nes pastarasis jam skambino telefonu naktį ir nedavė miegoti. Nurodė, kad buto sienos nenukentėjo. Pylė vandenį su fekalijomis, paimtomis iš tualeto (t.1, b.l. 53). Taigi, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu, vadovavosi tik melagingais A. J. ir O. J. ir T. J. parodymais, atmestini kaip nepagrįsti.

16Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

17Dėl nuteistojo argumentų, kad byloje nėra dokumentų patvirtinančių jo nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš S. G. 271 Lt padarytai turtinei žalai atlyginti, pagrįstai vadovavosi pateiktais teismui rašytiniais įrodymais: 2011-07-08 prekių čekiu ir atliktų darbų aktu (t.1, b.l. 92-93).

18Dėl priteistos iš S. G. neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinė byla Nr. 2K-171/2008).

19Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

20Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

21Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Šie kriterijai teismo sprendime turi būti ne tik formaliai išdėstyti, bet ir išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

22Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, kad, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ne tik į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys), bet ir susiformavusią teismų praktiką.

23Dėl priteistų iš S. G. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti pažymėtina, kad civilinį ieškinį šioje byloje yra pareiškusi tik nukentėjusioji T. J., nors ieškinyje nurodyta, kad fekalijos buvo užpiltos ant A. J. (t.1 b.l. 3). Teismo posėdžio metu A. J. žodžiu nurodė, kad reiškia civilinį ieškinį, nes jam buvo padaryta moralinė žala, tačiau nenurodė nei kuo ji pasireiškė, nei kokia jos išraiška piniginiu ekvivalentu (t.2, b.l. 144).

24Atsižvelgus į tai, kad nei civilinei ieškovei T. J., nei A. J. nebuvo sukeltas fizinis skausmas ar padaryta žala sveikatai, kaltininkas S. G. yra tik iš dalies darbingas – 35% darbingumo (t.2, b.l. 123), gyvena iš pensijos, taip pat atsižvelgus į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (kasacinės bylos Nr. 2K-401/2007, Nr. 2K-645/2007, Nr. 2K-144/2010 ir kt.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-23 nuosprendis keistinas – neturtinės žalos dydis nuo 1000 Lt mažintinas iki 400 Lt, – kitoje dalyje nuosprendis paliktinas nepakeistas.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d.4 p., kolegija

Nutarė

26Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-23 nuosprendį pakeisti:

27priteisti iš S. G. nukentėjusiosios T. J. naudai 271 Lt turtinei ir 400 Lt neturtinei žalai atlyginti.

28Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu iš S. G. priteista T. J. 1271 Lt, padarytai... 3. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 4. S. G. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje įžūliais veiksmais demonstravo... 5. jis 2011-03-06, apie 7.45 val., stovėdamas laiptinėje prie buto, esančio G.... 6. Apeliaciniu skundu S. G. prašo Vilniaus apylinkės teismo 2013-12-23... 7. Apelianto teigimu, nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teigia, kad... 8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo... 9. S. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 11. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik... 12. Vilniau miesto apylinkės teismas teisingai kvalifikavo S. G. padarytą veiką... 13. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje... 14. Nors S. G. savo kaltę neigia, jo kaltė visiškai ir neginčijamai įrodyta... 15. Nagrinėjant T. J. skundą privataus kaltinimo tvarka, S. G. prisipažino, kad... 16. Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos... 17. Dėl nuteistojo argumentų, kad byloje nėra dokumentų patvirtinančių jo... 18. Dėl priteistos iš S. G. neturtinės žalos dydžio pažymėtina, kad pagal... 19. Taip pat pažymėtina, jog, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas... 20. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta... 21. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje... 22. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra... 23. Dėl priteistų iš S. G. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti pažymėtina, kad... 24. Atsižvelgus į tai, kad nei civilinei ieškovei T. J., nei A. J. nebuvo... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d.4 p.,... 26. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-23 nuosprendį pakeisti:... 27. priteisti iš S. G. nukentėjusiosios T. J. naudai 271 Lt turtinei ir 400 Lt... 28. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą....