Byla 2K-249/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Vytauto Greičiaus ir pranešėjo Vytauto Piesliako, Sekretoriaujant Ingai Žukovaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Karčinskui, nuteistajam A. V., gynėjui Arvydui Martinkevičiui,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro ir nuteistojo A. V. kasacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties.

3Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (dėl 2006 m. rugsėjo 15 d. padaryto viešosios tvarkos sutrikdymo) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. bei uždraudžiant lankytis pramogų centuose, kavinėse, baruose, restoranuose ir kitose viešo pasilinksminimo vietose, bei pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo Š. R. padarymo) laisvės atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviems mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas A. V. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas šešiems mėnesiams: įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti gyvenamojoje vietoje (Kėdainių r., Druskavos sen., ( - )) ir tęsti mokslus bei uždraudžiant lankytis kavinėse, baruose, restoranuose, pramogų ir kitose viešo pasilinksminimo įstaigose (BK 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 2 punktai, 3 dalies 4 punktas).

6Tuo pačiu nuosprendžiu M. N., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalie 8 punktą atleistas ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta.

7Priteista solidariai iš M. N. ir A. V. valstybinei ligonių kasai 570,40 Lt nukentėjusiojo gydimo išlaidų.

8Priteista solidariai iš M. N. ir A. V. 600 Lt nukentėjusiajam Š. R. už advokato pagalbą.

9Priteista iš A. V. nukentėjusiajam Š. R. 169,72 Lt turtinės ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

10Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi pakeistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria priteista Š. R. iš A. V. 169,72 Lt turtinei žalai atlyginti. Priteista solidariai iš A. V. ir M. N. 2000 Lt Š. R. neturtinei žalai atlyginti. Priteista iš A. V. ir M. N. po 300 Lt Š. R. už advokato paslaugas apmokėti. Kita Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

11Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Nustatė

12A. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 15 d. apie 23 val., kartu su M. N., viešoje vietoje – kultūros namų, esančių Kėdainių r., Truskavos sen., ( - ) teritorijoje, iš pykčio, dėl chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. A. V. vieną kartą kumščiu smogė Š. R. į dešinę akį, dėl ko pastarasis parkrito, po to A. V. kartu su M. N. tris kartus įspyrė Š. R. į dešinę koją. Be to, A. V. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam į nugarą, abu plūdosi necenzūriniais žodžiais, bei pasiviję benueinantį Š. R. už kultūros namų teritorijos, M. N. vieną kartą kumščiu smogė Š. R. į galvą, o A. V. vieną kartą įspyrė Š. R. į kairįjį šoną, dėl ko Š. R. parkrito. Po to M. N. ir A. V. gulinčiam ant žemės Š. R. po du kartus įspyrė į šonus ir nugarą, bei A. V. 10 kartų, o M. N. 6 kartus įspyrė Š. R. į galvą ir taip jam padarė galvos smegenų sukrėtimą, kurio gydymas truko ilgiau nei 10 dienų, t. y. nesunkiai sutrikdė Š. R. sveikatą.

13Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo teismą panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti.

14Kasatorius skunde teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasatoriaus teigimu, teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, o nuosprendyje nėra pateikta išsami įrodymų analizė, nepašalinti prieštaravimai tarp atskirų įrodymų. Kasatorius nurodo, kad teismas neanalizavo, ar atskiri asmenų parodymai atitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje nustatytą įrodymams keliamą liečiamumo reikalavimą. Kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos A. P. parodymais, nes, kaip ir pats pažymėjo nuosprendyje, liudytoja A. P. tiesiogiai nematė, kaip buvo sumuštas nukentėjusysis. Be to, M. N. parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, nes jis siekė sušvelninti jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Kasatorius pažymi, kad teismas išsamiai neištyrė liudytojų A. N., A. P., A. U., A. P. ir M. N. duotų parodymų dėl fizinio smurto prieš nukentėjusįjį panaudojimo aplinkybių.

15Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje be paties nukentėjusiojo, jo sesers ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. N. daugiau niekas nepatvirtino, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo būtent jis. Kadangi nukentėjusysis bei jo sesuo buvo suinteresuoti jiems palankia bylos baigtimi, todėl teismas šių asmenų parodymus privalėjo vertinti itin kritiškai ir jais remtis tik tuo atveju, jeigu juos patvirtina kitų nesuinteresuotų asmenų parodymai.

16Kasatorius pažymi, jog byloje buvo pateiktos dvi viena kitai prieštaraujančios teismo medicinos specialistų išvados. Vienoje iš jų teigiama, kad išorinių sužalojimo žymių nėra, kitoje – kad nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruva akies vokuose ir galvos smegenų sumušimas. Taip pat kasatorius teigia, kad vėlesnė teismo medicinos specialisto išvada buvo suklastota, nes joje kitos spalvos rašikliu buvo įrašytas paskutinis sakinys.

17Kasatorius pažymi, jog tai, kad byloje buvo vadovaujamasi vien tik jį kaltinančiais parodymais, buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Kasatorius teigia, kad teismas pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

18Kasatorius nurodo, kad teismas motyvuojamoje dalyje tik formaliai perteikė nukentėjusiojo ir jo sesers bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. N. parodymus ir visiškai neanalizavo, ar šių asmenų parodymai apskritai gali būti pripažįstami įrodymais, taip pat neatsižvelgė į tai, kad minėtų asmenų parodymai prieštarauja likusių liudytojų parodymams. Be to, teismai neįsigilino į pačią įvykio situaciją, nenustatė, kas inicijavo konfliktą, kas būtų leidę nustatyti, ar kasatoriaus veikoje buvo tiesioginė tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kasatorius pabrėžia, kad jis jokių smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį neatliko. Taip pat kasatorius teigia, kad jam nepagrįstai buvo inkriminuotos chuliganiškos paskatos, nes byloje nėra jokių neginčijamų duomenų, kad jis konflikte dalyvavo ne siekdamas nuraminti nukentėjusįjį, o tiesiog kabinėdamasis prie jo be jokio pagrindo, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams. Kadangi visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, todėl kasatoriaus manymu, jo veikoje nėra BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėčių.

19Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, o tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus motyvus dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo. Akivaizdu, kad daugelio konfliktą stebėjusių liudytojų A. N., A. P. ir A. P. parodymai apie tai, kad konflikto tarp nukentėjusiojo ir A. N., o vėliau – tarp nukentėjusiojo ir M. N. metu kasatorius tik bandė suduoti nukentėjusiajam, tačiau nepataikė, prieštarauja paties nukentėjusiojo, jo sesers ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. N. pateiktai įvykių versijai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti.

20Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras prašo teismą pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį, kuria panaikinta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalis, kuria priteista iš A. V. 169,72 Lt turtinei žalai atlyginti bei pakeista Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio dalis, priteisiant solidariai iš A. V. ir M. N. 2000 Lt Š. R. neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir toje dalyje palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį. Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nes nagrinėdamas nuteistojo A. V. apeliacinį skundą nesilaikė BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatų, išėjo iš apeliacinio skundo ribų, dėl ko pablogino atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės M. N., dėl kurio skundas nebuvo paduotas, teisinę padėtį.

21Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pagrįstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pats neteisingai išsprendė nuosprendžio klausimus, susijusius su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu, todėl padarė BPK 332 straipsnio 7 dalyje nurodytą pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis Š. R. 2008 m. liepos 23 d. patikslintu civiliniu ieškiniu pirmosios instancijos teismo prašė tik iš civilinio atsakovo A. V. priteisti 339,44 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos bei 600 Lt už advokato paslaugas. Patikslintame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis Š. R. nurodė, kad M. N. jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino, jo atsiprašė, su juo susitaikė, todėl jam jokių pretenzijų neturi. Tokią poziciją nukentėjusysis išsakė ir teismo posėdyje, prašė M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. N. teisme parodė, kad nukentėjusiojo Š. R. atsiprašė, žalą jam atlygino sumokėdamas per du kartus 1500 Lt ir 300 Lt, su juo susitaikė. Prieš teismo sprendimą M. N. savanoriškai padengdamas nukentėjusiajam nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, jos neskirstė į turtinę ir neturtinę.

22Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas 169,72 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimą iš A. V. tuo pagrindu, kad ji jau atlyginta nukentėjusiajam pilnai, nepagrįstai rėmėsi susitaikymo protokolu. Susitaikymo protokole žalos atlyginimo klausimas nedetalizuotas, neįrašyta jokia turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo suma, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės M. N. atlygino visą nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, t. y. 339,44 Lt, ir taip nepagrįstai atleido A. V. nuo turtinės žalos atlyginimo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad būtent pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. N. savo žalos dalį nukentėjusiajam atlygino, todėl iš nuteistojo A. V. nuosprendžiu priteistina tik pusė patikslintu civiliniu ieškiniu pareikštos turtinės žalos, t. y. 169,72 Lt.

23Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo, netinkamai aiškino CK normas, reglamentuojančias solidariąją skolininkų pareigą, kreditoriaus reikalavimų atsisakymą (CK 6.6 ir 6.23 straipsniai), pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, draudžiančias nesant paduoto skundo pasunkinti atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės M. N. padėtį, nepagrįstai pakartotinai priteisė iš M. N. solidariai su A. V. atlyginti 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam.

24BPK 107 straipsnis numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas. Nukentėjusysis civilinio ieškinio teismui, kuriame reikalautų priteisti žalą iš M. N., nepateikė. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiojo A. V. pareikštą 5000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, pripažino, kad 5000 Lt ieškinys yra aiškiai per didelis, jį sumažino ir iš A. V. priteisė 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas pakeisdamas šioje dalyje nuosprendį ir priteisdamas solidariai iš A. V. ir M. N. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti savo sprendimą motyvavo, kad civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos yra imperatyviosios ir nustato, kad bendrais veiksmais padarę nukentėjusiajam žalą asmenys atsako solidariai. Tačiau kasatorius teigia, kad šios CK normos nėra imperatyvios. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Taigi tai, jog CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai, ir yra įstatymų numatyta išimtis, kai taikoma solidarioji skolininkų atsakomybė. Tačiau CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos bei CK 6.6 straipsnio 3 dalis jokiu būdu neužkerta kelio teismui taikyti CK 6.6 straipsnio 8 dalies, jei yra įvykdytos toje normoje numatytos sąlygos ir išreikšta tokia nukentėjusiojo valia. Vadovaudamasis CK 6.6 straipsnio 8 dalimi kreditorius (nukentėjusysis) gali ir turi teisę priimti dalį prievolės įvykdymo iš vieno žalą padariusio – atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens (bendraskolio), tuo pačiu atsisakydamas solidariosios prievolės tik iš šio skolininko, o teismas tam negali prieštarauti, nes nėra imperatyvo, draudžiančio nukentėjusiajam atsisakyti dalies solidariosios prievolės.

25Nuteistojo A. V. kasacinis skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

26

27Dėl A. V. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

28BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį.

29Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

30Kolegija pažymi, kad didžioji kasacinio skundo dalis skirta įrodymų vertinimo klausimams. Tą faktą savo kasaciniame skunde pabrėžia ir kasatorius nurodydamas į BPK 20 straipsnio pažeidimus. Tačiau kasacinės instancijos teismas įrodymų vertinimo klausimų nesprendžia. Teismas remiasi tais įrodymais, kuriais priimdami nuosprendį rėmėsi žemesnieji teismai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja bylas pagal proceso dalyvių skundus tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

31Teisėjų kolegija laiko, kad teismai vertindami įrodymus BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė ir kasatoriaus padarytą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Į tai nurodo ir bylos medžiaga. Nukentėjusysis Š. R. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus bei patvirtino, kad po to, kai jam būnant kultūros namuose vykusiame renginyje liudytojas A. N. jį pakvietė išeiti į lauką „pasikalbėti“, lauke jam smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno sritis (veidą, koją, nugarą) sudavė kasatorius ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas M. N., tačiau liudytojas A. U. juos išskyrė. Po to nukentėjusiajam su seserimi einant namo juos pasivijo kasatorius ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas M. N. ir toliau vartojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sudavė smūgius į galvą, šonus ir nugarą, ko pasėkoje jis prarado sąmonę. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino tiesiogiai įvykį stebėjusi jo sesuo bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas M. N. Teismas neturėjo pagrindo netikėti nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. N. parodymais. Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktu, M. N. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas kaip nepilnametis, kuris pirmą kartą padarė idealiąją sutaptį sudarančius nesunkų ir apysunkį tyčinius nusikaltimus, nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai pinigais atlygino padarytą turtinę žalą. BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas nereikalauja asmens prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo išvadai, kad M. N., siekdamas būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apkalbėjo kasatorių.

32Nors teismo medicinos specialistas parodė, kad sudavus nukentėjusiajam smūgius į galvą dviems asmenims, atriboti nuo kurio smūgio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra neįmanoma, tačiau kai kaltininkai smurtą naudoja bendrai esant neapibrėžtai tyčiai, už kilusius padarinius atsako visi smurtą naudoję asmenys, nepriklausomai nuo asmeniškai suduotų smūgių skaičiaus ir padarytų sužalojimų pobūdžio.

33Konfliktą stebėję liudytojai A. N., A. P., A. U. ir M. P. patvirtino, kad kasatorius aktyviai dalyvavo prie kultūros namų kilusiame konflikte tarp nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. N. ir nukentėjusiojo, susistumdė su juo, taip pat bandė jam suduoti, bet nepataikė. Be to, ir pats kasatorius neneigia naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau jo parodymai skiriasi dėl panaudoto smurto apimties. Kasatorius teigia, kad po to, kai kartu su M. N. pasivijo benueinantį nukentėjusįjį, jis jį pastūmė, o šiam nugriuvus, tik vieną kartą įspyrė į šoną. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasatorius smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo viešoje vietoje stebint kitiems asmenims, be to dėl menkavertės dingsties, pasinaudodamas kilusiu konfliktu tarp nukentėjusiojo ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto M. N., taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl ko buvo sutrikdyta viešoji tvarka, todėl baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai.

34Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

35Nukentėjusysis pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 234,44 Lt turtinės žalos atlyginimo iš A. V. ir M. N. Vėliau patikslino ieškinį padidindamas turtinės žalos dydį iki 339,44 Lt, tačiau atsakovu nurodė tik A. V. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad tokio dydžio turtinė žala nukentėjusiajam iš tikro padaryta. Kadangi smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo abu kaltininkai, žala padaryta bendrais A. V. ir M. N. veiksmais. Vienas iš kaltininkų M. N. padarytą turtinę žalą atlygino teisminio bylos nagrinėjimo metu. Jis per du kartus atlygino nukentėjusiajam: iš pradžių 300 Lt, po to 1200 Lt. Esant BK 93 straipsnyje numatytiems pagrindams, apylinkės teismas jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo tarpu A. V. buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Teismas priteisė iš A. V. nukentėjusiajam Š. R. 169,72 Lt, t. y. pusę padarytos nukentėjusiajam turtinės žalos. Apygardos teismas panaikino šią nuosprendžio dalį teigdamas, kad visą turtinę žalą nukentėjusiajam atlygino M. N. Prokuroras kasaciniu skundu teigia, kad M. N. atlygino tik savo turtinės žalos dalį, todėl laiko, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimas šioje civilinio ieškinio dalyje teisėtas ir pagrįstas.

36Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme 2008 m. liepos 23 d. tarp nukentėjusiojo Š. R. ir M. N. buvo sudarytas susitaikymo protokolas, kuriame nukentėjusysis pareiškė, kad jam padaryta turtinė žala atlyginta. Nors susitaikymo protokolas sudarytas tarp Š. R. ir tik vieno iš kaltininkų, padariusių žalą, tačiau protokole neminima, kad atlyginta tik dalis nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos. Be to, tą pačią (2008 m. liepos 23 d.) dieną pateiktame teismui patikslintame civiliniame ieškinyje iš civilinio atsakovo A. V. prašoma priteisti 339,44 Lt turtinės žalos, t. y. visą turtinę žalą. Taigi jei, kaip teigia prokuroras, M. N. atlygino tik savo dalį turtinės žalos, tai tą pačią dieną surašytame civiliniame ieškinyje A. V. turėjo būti nurodyta ne 339,44 Lt, o 169,72 Lt.

37Byloje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymai Š. R. padaryti bendrais A. V. ir M. N. nusikalstamais veiksmais. Taigi jie veikė kaip bendrininkai. Sutinkamai su CK 6.279 straipsnio 1 dalimi bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Taigi keli asmenys padarę turtinę žalą bendrais veiksmais ir pripažinti bendrininkais atsako už žalą solidariai. Tokią taisyklę įtvirtina ir CK 6.6 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokiu atveju, jei vienas iš kaltininkų atlygina nukentėjusiajam visą turtinę žalą, žala laikoma atlyginta. Kolegija laiko, kad palyginus M. N. atlygintos susitaikymo protokole ir prašomos atlyginti patikslintame civiliniame ieškinyje turtinės žalos dydžius su teismo nustatyta nusikaltimu bendrininkų nukentėjusiajam padaryta turtine žala, darytina išvada, kad M. N. atlygino visą turtinę žalą.

38Žalą atlyginęs asmuo turi teisę reikalauti iš kito bendrininko, kad šis jam atlygintų tą piniginės sumos dalį, kurią jis atlygino už kitą asmenį (CK 6.9. straipsnio 1 dalis). Taigi esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms apygardos teismas pagrįstai panaikino apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl pusės padarytos turtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam iš A. V., nes visą turtinę žalą, padarytą nukentėjusiajam, atlygino kitas nusikaltimo bendrininkas – M. N.

39Nukentėjusysis pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriame, be reikalavimo priteisti turtinę žalą, prašė priteisti iš pradžių iš A. V. ir M. N., vėliau patikslintu civiliniu ieškiniu tik iš A. V. 5000 Lt neturtinės žalos. Teismas priteisė iš A. V. 2000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinį skundą padavęs A. V. priimtą apylinkės teismo nuosprendį apskundė, tačiau nuosprendį skundė tik dėl padarytos veikos kvalifikacijos ir nuteisimo pagrįstumo, bet dėl žalos priteisimo nuosprendžio neskundė. Tačiau nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pakeitė nuosprendį ir dėl neturtinės žalos priteisimo, priteisdamas 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš abiejų kaltininkų. Prokuroras kasaciniu skundu ginčija apeliacinės instancijos teismo sprendimą tuo pagrindu, kad teismas nepagrįstai pablogino M. N. padėtį.

40Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos apžvalgoje „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 4.5 punkte pasakyta, kad asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės civilinio ieškinio klausimas jo atžvilgiu nuosprendyje nesprendžiamas. Kai teismas nutraukia bylą, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas negalėjo priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš M. N. Nukentėjusysis turi teisę šį klausimą kelti civilinio proceso tvarka.

41Tačiau, kaip matyti iš bylos, M. N. nukentėjusiajam atlygino 1500 Lt, t. y. ne tik visą turtinę 339,44 Lt žalą, bet 1160,56 Lt virš padarytos turtinės žalos dydžio. Taigi iš susitaikymo protokolo matyti, kad M. N. atlygino nukentėjusiajam žymiai didesnę žalos dalį, negu buvo padaryta turtinės žalos. Patikslintame teismui 2008 m. liepos 23 d. pateiktame civiliniame ieškinyje atsakovu nurodomas tik A. V. Tai leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusysis laiko, kad jam M. N. atlygino neturtinę žalą, todėl nukentėjusysis nereikalauja iš M. N. nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ir priteisdamas neturtinę žalą solidariai iš A. V. ir M. N. šioje dalyje netinkamai pritaikė įstatymą.

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

43Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį.

44Panaikinti nutarties dalį, kuria priteista solidariai iš A. V. ir M. N. 2000 Lt Š. R. neturtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje palikti galioti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendį.

45Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutarties dalį palikti nepakeista.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu A. V.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės... 5. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmės vykdymas A. V. atidėtas... 6. Tuo pačiu nuosprendžiu M. N., vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 1... 7. Priteista solidariai iš M. N. ir A. V. valstybinei ligonių kasai 570,40 Lt... 8. Priteista solidariai iš M. N. ir A. V. 600 Lt nukentėjusiajam Š. R. už... 9. Priteista iš A. V. nukentėjusiajam Š. R. 169,72 Lt turtinės ir 2000 Lt... 10. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 11. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio jo... 12. A. V. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugsėjo 15 d. apie 23 val., kartu su M.... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo teismą panaikinti Kėdainių rajono... 14. Kasatorius skunde teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20... 15. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad byloje be paties nukentėjusiojo, jo... 16. Kasatorius pažymi, jog byloje buvo pateiktos dvi viena kitai... 17. Kasatorius pažymi, jog tai, kad byloje buvo vadovaujamasi vien tik jį... 18. Kasatorius nurodo, kad teismas motyvuojamoje dalyje tik formaliai perteikė... 19. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320... 20. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras prašo teismą... 21. Kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pagrįstą... 22. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas 169,72... 23. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo... 24. BPK 107 straipsnis numato, kad įtariamasis ar kaltinamasis gali bet kuriuo... 25. Nuteistojo A. V. kasacinis skundas netenkintinas, o Panevėžio apygardos... 26. ... 27. Dėl A. V. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2... 28. BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje... 29. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir... 30. Kolegija pažymi, kad didžioji kasacinio skundo dalis skirta įrodymų... 31. Teisėjų kolegija laiko, kad teismai vertindami įrodymus BPK 20 straipsnio 5... 32. Nors teismo medicinos specialistas parodė, kad sudavus nukentėjusiajam... 33. Konfliktą stebėję liudytojai A. N., A. P., A. U. ir M. P. patvirtino, kad... 34. Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo... 35. Nukentėjusysis pateikė teismui civilinį ieškinį dėl 234,44 Lt turtinės... 36. Bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme 2008 m. liepos 23 d. tarp... 37. Byloje nustatyta, kad sveikatos sutrikdymai Š. R. padaryti bendrais A. V. ir... 38. Žalą atlyginęs asmuo turi teisę reikalauti iš kito bendrininko, kad šis... 39. Nukentėjusysis pateikė teismui civilinį ieškinį, kuriame, be reikalavimo... 40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. teismų praktikos... 41. Tačiau, kaip matyti iš bylos, M. N. nukentėjusiajam atlygino 1500 Lt, t. y.... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 6 punktu,... 43. Pakeisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 44. Panaikinti nutarties dalį, kuria priteista solidariai iš A. V. ir M. N. 2000... 45. Kitą Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...