Byla 2KT-8/2012

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Almos Urbanavičienės raštu civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 pagal V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo, kuriuo Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas spręsti ieškovo atstovo A. B. Vilniaus apygardos teismo teisėjui A. I. ir Vilniaus apygardos teismui pareikštas nušalinimas,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Vilniaus apygardos teisme pirmąja instancija nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-122-656/2012 pagal V. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo. Ieškovo atstovas A. B. pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui A. I. ir visam Vilniaus apygardos teismui ir prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas ir teisėjas A. I. yra suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi, nes ieškovas V. B. ir jo atstovas A. B. yra pateikę ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Vilniaus apygardos teismui ir teisėjams A. U. bei H. J. dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Konstitucijos nuostatų pažeidimo pripažinimo, pažeidimų pašalinimo bei teisingo atlyginimo priteisimo (Panevėžio apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-876-425/2010). Pareiškėjas A. B. taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjai D. V. nusišalinus nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo, byla kitą dieną jau buvo perduota teisėjui A. I. Ieškovui V. B. ir jo atstovui A. B. nebuvo atsiųsta nusišalinimo nutartis su motyvais, o tai pažeidžia jų teisę į informaciją ir, pareiškėjų nuomone, įrodo tiesioginį teisėjo A. I. suinteresuotumą šios civilinės bylos baigtimi. Apskritai Vilniaus apygardos teismui ir šio teismo teisėjams yra iškelta visa eilė civilinių bylų už apgaulę ir sukčiavimą netinkamai atliekant savo pareigas, todėl Vilniaus apygardos teismas visas civilines bylas išnagrinės šališkai ir neobjektyviai.

3Pareiškimas dėl teisėjų nušalinimo atmestinas.

4Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

5Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis Nr. 2KT-9/2008).

6A. B. pareiškimas dėl galimo visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų šališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-122-656/2012 motyvuojamas tuo, kad Vilniaus apygardos teismas ir atskiri šio teismo teisėjai yra nurodyti atsakovais Lietuvos Respublikos teismuose nagrinėjamuose A. B. ir (ar) V. B. ieškiniuose dėl neteisėtais veiksmais nagrinėjant bylas padarytos žalos atlyginimo.

7Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teisėjų neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių aukščiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Be to, ieškovas ieškinyje nurodydamas teisėją arba teismą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, gali siekti dirbtinai sudaryti pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, tokiu būdu piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo ir, juo labiau, viso teismo teisėjų šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Tačiau tokia praktika nereiškia, kad kiekvienu atveju neturi būti vertinama, ar konkretus teisėjas nebus suinteresuotas jam paskirtos nagrinėti bylos, kurioje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl šio teisėjo veiksmų kitame teisme, baigtimi. Formuojamai praktikai neprieštarautų situacija, kai bylą nagrinėjantis teisėjas, dėl kurio veiksmų byloje dalyvaujantis asmuo yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgiant į tai, ar teisėjas įtrauktas, ar neįtrauktas į bylą atsakovu ar trečiuoju asmeniu, ir siekiant pašalinti galinčias atsirasti prielaidas abejoti šio teisėjo objektyvumu, jis nusišalintų arba būtų nušalintas nuo tokios bylos nagrinėjimo ar atskirų procesinių veiksmų tokioje byloje atlikimo.

8Pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus apygardos teismo teisėjo A. I. suinteresuotumą bylos baigtimi įrodo aplinkybė, kad byla šiam teisėjui buvo perduota kitą dieną po to, kai nuo jos nagrinėjimo nusišalino teisėja D. V., yra subjektyvi pareiškėjo nuomonė. Subjektyvia nuomone grindžiami argumentai negali būti pripažįstami pagrindu konstatuoti teisėjo šališkumą ar suinteresuotumą bylos baigtimi. Kai nušalinamas ar nusišalina bylą nagrinėjančio teismo teisėjas, bylą nagrinėja kitas šio teismo teisėjas (CPK 70 str. 1 d.), todėl bylos perdavimas nagrinėti kitam teisėjui yra nuosekliai atliktas procesinis veiksmas, kuris yra privalomas pagal proceso įstatymą po teisėjo nusišalinimo. Teisėjos D. V. nusišalinimo motyvai yra byloje, o CPK nenumato teismui pareigos byloje dalyvaujantiems asmenims siųsti procesinį dokumentą, kuriame išdėstyti nusišalinimo motyvai. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad ieškovui ir jo atstovui nebuvo atsiųsta nusišalinimo nutartis ir tai pažeidė jų teisę į informaciją bei įrodė tiesioginį teisėjo A. I. suinteresuotumą šios civilinės bylos baigtimi, yra nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais.

9Įvertinus visas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. nepateikė duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl tenkinti A. B. prašymą dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimą dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

10Pareiškėjui pakartotinai primintina, kad įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas ne teismui, o konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 str. 4 d.) ir tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.).

11Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja dalimi ir 69 straipsnio pirmąja dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

12Ieškovo atstovo A. B. pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-122-656/2012 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai