Byla 2KT-9/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su ieškovo A. M. 2008 m. sausio 30 d. prašymu dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-234-194/2008 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjimo, ir Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio 2008 m. vasario 4 d. prašymu dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Nustatė

2Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. vasario 5 d. gautas Šiaulių apygardos teismo pirmininko Boleslovo Kalainio 2008 m. vasario 4 d. prašymas dėl civilinės bylos Nr. 2-234-194/2008 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Prašymas dėl bylos perdavimo motyvuojamas tuo, kad ieškinys šioje civilinėje byloje yra pareikštas dėl žalos, padarytos Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjo J. Liso veiksmais, atlyginimo, o Šiaulių apygardos teismo teisėjus su šiuo teisėju sieja darbiniai santykiai bei asmeniniai ryšiai. Be to, nurodoma, jog nuo šios bylos nagrinėjimo 2008 m. sausio 7 d. nutartimi nusišalino teisėja R. Bartašienė (b. l. 28-29), 2008 m. sausio 11 d. nutartimi nusišalino teisėjas P. Povilaitis (b. l. 30), o po to, kai Šiaulių apygardos teisme buvo gautas ieškovo A. M. 2008 m. sausio 30 d. prašymas dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjos J. Badaugienės ir visų kitų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo, 2008 m. sausio 14 d. nutartimi nusišalino taip pat ir teisėja J. Badaugienė (b. l. 68). Ieškovo abejonės dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumo grindžiamos tuo, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas J. Lisas, kurio veiksmais yra grindžiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, yra pavaldus Šiaulių apygardos teismui. Be to, ieškovas nušalinimo pareiškime nurodo procesinius pažeidimus, kurie buvo padaryti Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjų, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-10-68/2006 ir civilinę bylą Nr. 2-113-459/2006, taip pat Šiaulių apygardos teismo teisėjų, nagrinėjant ieškovo apeliacinį skundą paminėtoje civilinėje byloje, bei Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų, nagrinėjant ieškovo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalino trys teisėjai, siekiant užtikrinti bylos nagrinėjimo operatyvumą ir objektyvumą, Šiaulių apygardos teismo pirmininkas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu spręsti klausimą dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui.

3Nušalinimo pareiškimas atmestinas.

4Procesas bus tinkamas tik tuomet, kai bylą išnagrinės pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, kuris yra teisėtos sudėties (1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 109, 117 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų - civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) šališkumo, tai yra tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstoms abejonėms dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar nesuinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne teisėjų arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimais. Priešingu atveju, teismo atsisakymas nagrinėti bylą reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą pagal įstatymo reikalavimus.

5Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą, vadovaujantis CPK 69 straipsnio pirmąja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas. Tais atvejais, kai teisme, nagrinėjančiame civilinę bylą, nėra pakankamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia aukštesniosios pakopos teismas. Tokį teisinį reguliavimą sąlygoja tai, kad tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo pareiškia nušalinimą visiems apylinkės ar apygardos teismo teisėjams, įskaitant šio teismo pirmininką, teisme nelieka subjektų, pagal įstatymą galinčių spręsti teisėjams pareikšto nušalinimo klausimą. Ieškovas A. M. pareiškė nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams, todėl Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas turi teisinį pagrindą nagrinėti šį prašymą (CPK 69 str. 1 d.).

6Ieškovo prašymas dėl galimo visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų šališkumo nagrinėjant civilinę bylą motyvuojamas, visų pirma, tuo, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėjas J. Lisas, su kurio veiksmais yra siejamas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, dirba apylinkės teisme, kuris yra pavaldus Šiaulių apygardos teismui. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių anksčiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pradiniame ieškinio pareiškime ieškovas teisėją J. Lisą buvo nurodęs atsakovu (b. l. 1-6), tačiau patikslintame ieškinio pareiškime atsakovu nurodyta Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 35-40). Atkreiptinas dėmesys, kad net ir tais atvejais, kai trečiuoju asmeniu arba atsakovu byloje yra nurodomas teisėjas (teismas), nusišalinimo (nušalinimo) klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai, nes taip pat ir byloje dalyvaujantys asmenys gali klysti dėl dalyvaujančių byloje asmenų patraukimo ir jų procesinės padėties. Visų pirma, būtina tinkamai išsiaiškinti ieškinio elementus (dalyką ir pagrindą), taip pat išspręsti dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimą, o tik po to spręsti klausimą dėl teisėjo (teisėjų) nusišalinimo (nušalinimo). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas teisėjas arba teismas, padavimas savaime negali būti pripažintas pagrindu konstatuoti šio teisėjo (teisėjų) šališkumą kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvaujančiu byloje asmeniu yra ieškinį pareiškęs asmuo. Juo labiau nesudaro pagrindo a priori (lot. k. – iš anksto) abejoti aukštesnės instancijos teismo teisėjo (teisėjų) nešališkumu ta aplinkybė, jog žemesnės instancijos teismo teisėjas, kurio veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra reikalaujama ieškiniu, dirba teisme, kurio procesinių sprendimų peržiūrą ir veiklos administracinę kontrolę vykdo aukštesnės instancijos teismas, kuriam ir yra teisminga civilinė byla. Atsižvelgiant į tai, tenkinti ieškovo prašymo dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nėra pagrindo, o kartu nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.

7Kiti ieškovo A. M. prašymo dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo argumentai iš esmės yra susiję su procesinių veiksmų atlikimu ir procesinių sprendimų priėmimu nagrinėjant baudžiamąją bylą Šiaulių rajono apylinkės teisme ir civilines bylas, kuriose dalyvaujančiu byloje asmeniu buvo ieškovas Šiaulių rajono apylinkės teisme, Šiaulių apygardos teisme ir Radviliškio rajono apylinkės teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas savaime negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, kadangi įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, būtų motyvuotas (CPK 68 str. 2 d.) ir pareikštas tik esant vienam iš CPK 64-66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis - apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III d.).

8Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 66 ir 69 straipsniais, 35 straipsnio antrąja dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

Nutarė

9Atmesti ieškovo A. M. 2008 m. sausio 30 d. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-234-194/2008 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėjimo.

Proceso dalyviai
Ryšiai