Byla e2A-519-585/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės ir Eglės Surgailienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė 1.

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 434,43 Eur negrąžinto kredito, 83,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 433,26 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimosi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. 2.

6Nurodo, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ ir atsakovo 2014 m. birželio 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 9809892001. 2014 m. birželio 27, 30 dienomis buvo suteiktos papildomos paskolos ir pirminė sutartis papildyta priedais (paskutinis priedas vadinamas Sutartimi). Sutartimi atsakovui buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas 4 mėnesių terminui, pirmąjį mokėjimą atidedant iki 2014 m. rugsėjo 26 d. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą iki 2014 m. gruodžio 26 d. ir sumokėti 93,86 Eur bendrą vartojimo kredito kainą (palūkanas), Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais.

7II.

8Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Skundžiamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo 434,43 Eur skolą, 83,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 80,30 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimosi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 598,45 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2018 m. vasario 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 43,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmetė. 4.

10Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 83,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 80,30 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų už naudojimosi vartojimo kredito suma po sutarties įvykdymo termino pasibaigimo, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 598,45 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2018 m. vasario 28 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 43,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2017 m. birželio 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius atlygintinai perleido ieškovui UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į atsakovą. Ieškovas nurodė, kad apie reikalavimo perėmimo faktą atsakovą informavo. 5.

112014 m. birželio 26 d. vartojimo kredito sutarties su priedais bendrųjų sąlygų 4.4 punkte nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos iki tol, kol visas kreditas faktiškai grąžinamas kredito davėjui. 7.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminus, nurodyta bendra metinė palūkanų norma skaičiuojama toliau už visą pradelsimo laikotarpį sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad kredito sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. 6.

12Ieškovės teigimu, ji skaičiuodama mokėjimo funkcijas atliekančias palūkanas iki visiško kredito grąžinimo dienos, taikė 99,73 proc. metinę palūkanų normą ir kompensacines palūkanas skaičiavo už 365 pradelstas dienas. Įvertinus šias sumas, matyti, kad už vieną pradelstą dieną palūkanos sudaro 0,27 proc. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog visų formų netesyboms taikytinas 0,05 procento dydis nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Įvertindamas nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas reikalavimą priteisti 433,26 Eur kompensacinio pobūdžio palūkanas už 365 dienų laikotarpį nuo sutarties įvykdymo termino pabaigos tenkino iš dalies, kompensacines palūkanas mažindamas iki 0,05 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos – 80,30 Eur ((434,43 Eur X 0,05 proc.) X 365 d.) už laikotarpį skaičiuojant nuo sutarties įvykdymo laikotarpio pabaigos už 365 dienas (kaip nurodyta ieškinyje).

13III.

14Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 7.

15Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo apeliaciniam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus: 7.1.

16Apeliantė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties termino pasibaigimo dienos sumą. Ieškiniu nebuvo prašyta priteisti netesybų. 7.2.

17Teismas prašomas priteisti palūkanas kvalifikuoja kaip netesybas ir kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas taip paneigdamas Apelianto ieškinyje išdėstytus argumentus, Sutarties sąlygas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos, jų funkcijų bei netesybų ir palūkanų santykio. 7.3.

18Teisinis reglamentavimas numato tiek mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, tiek netesybų dydį ir jų skaičiavimo tvarką. 7.4.

19Palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga mokėti palūkanas, reikalavimas.

20IV.

21Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados 8.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). 9.

23Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). 10.

24Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. birželio 26 d. buvo sudaryta vartojimo kredito išdavimo sutartis Nr. 9809892001. 2014 m. birželio 27, 30 dienomis buvo suteiktos papildomos paskolos ir pirminė sutartis papildyta priedais. Atsakovui buvo suteiktas 434,43 Eur vartojimo kreditas 4 mėnesių terminui, pirmąjį mokėjimą atidedant iki 2014 m. rugsėjo 26 d. Atsakovas iki 2014 m. gruodžio 26 d. sutartimi įsipareigojo grąžinti suteiktą 434,43 Eur vartojimo kreditą ir sumokėti 93,86 Eur bendrą vartojimo kredito kainą. 2017 m. birželio 29 Reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius atlygintinai perleido apeliantei UAB „Legal Balance“ reikalavimo teises į atsakovą. Atsakovas apie sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį buvo informuota. 11.

25Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantė nesutinka tik su ta teismo sprendimo dalimi, kuria teismas prašomas priteisti mokėjimo palūkanas laikė netesybomis ir sumažino prašomą priteisti palūkanų dydį taikydamas Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus netesybų dydžiui. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai kvalifikavo prašomas priteisti palūkanas byloje. Apeliantės vertinimu teismas neturėjo atlikti teisinių santykių kvalifikavimo, nes teismui pateiktame ieškinyje buvo nurodytas ieškovės reikalavimas. 12.

26Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas proceso normas, yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą). 13.

27Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog teismas priimdamas sprendimą yra saistomas tik šalių nurodytų faktinių aplinkybių ir suformuluotų reikalavimų, tačiau teisinių santykių kvalifikavimą privalo atlikti pats. Šalių nurodytas teisinių santykių kvalifikavimas, nulemtas šalių pozicijos byloje, negali būti pagrindas atitinkamam procesiniam sprendimui priimti. Teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje privalo kvalifikuoti šalis siejusius teisinius santykius įvertinti byloje taikomas įstatymo nuostatas ir priimti pagrįstą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas nesivadovaudamasis apeliantės atlikta teisinių santykių kvalifikacija byloje, tinkamai vykdė pareigą kvalifikuoti teisinius santykius byloje, todėl šie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. 14.

28Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.). 15.

29Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014 m. birželio 26 d. vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punkte nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo dienos iki tol, kol visas kreditas faktiškai grąžinamas kredito davėjui. 7.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjui praleidus mokėjimo terminus, nurodyta bendra metinė palūkanų norma skaičiuojama toliau už visą pradelsimo laikotarpį sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad kredito sutarties 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Su tokiu teisinių santykiu kvalifikavimu apeliacinės instancijos teismas sutinka. Šalių sudarytoje sutartyje aiškiai nurodyta kada ir kokiu pagrindu yra mokamos palūkanos. Kaip jau minėta sudarytos sutarties 7.1 punkte numatyta, kad palūkanos mokamos esant sutarties pažeidimui, tai yra, atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, o ne kaip mokestis už tai, kad apeliantė atsakovui skolino pinigus. 16.

30Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, Civilinio kodekso 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). 17.

31Pirmosios instancijos teismas sumažino netesybas vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, tai yra, vadinasi netesybos buvo aiškiai per didelės, jų dydis prieštaravo Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatytam netesyboms taikytinam 0,05 procento dydžiui nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo atliktas prašomų priteisti netesybų sumažinimas atliktas teisėtai ir pagrįstai. 18.

32Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų. 19.

33Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai kurios naudai priimamas sprendimas. Kadangi apeliantės apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl teismas nepriteisia apeliantei jos bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

34ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

35Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios... 3. I.... 4. Ginčo esmė 1.... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 6. Nurodo, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Finansų administravimas“ ir... 7. II.... 8. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių... 10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 83,72 Eur bendros vartojimo kredito... 11. 2014 m. birželio 26 d. vartojimo kredito sutarties su priedais bendrųjų... 12. Ieškovės teigimu, ji skaičiuodama mokėjimo funkcijas atliekančias... 13. III.... 14. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 7.... 15. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Legal Balance“ pateikė apeliacinį... 16. Apeliantė ieškinyje aiškiai nurodė, kad prašo priteisti mokėjimo... 17. Teismas prašomas priteisti palūkanas kvalifikuoja kaip netesybas ir... 18. Teisinis reglamentavimas numato tiek mokėjimo funkciją atliekančių... 19. Palūkanoms mažinti pirmiausia yra reikalingas šalies, kuriai kyla pareiga... 20. IV.... 21. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo apeliacinio skundo... 24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. birželio 26 d. buvo sudaryta vartojimo... 25. Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, jog apeliantė nesutinka tik su ta... 26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas proceso normas, yra ne kartą... 27. Iš nurodytos teismų praktikos matyti, jog teismas priimdamas sprendimą yra... 28. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra... 29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014 m. birželio 26 d. vartojimo... 30. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos,... 31. Pirmosios instancijos teismas sumažino netesybas vadovaudamasis Vartojimo... 32. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 33. Apeliacinės instancijos teismas pateiktą apeliacinį skundą byloje atmetė.... 34. ieškovės apeliacinį skundą atmesti.... 35. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių...