Byla 3K-3-486/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. S., V. S., T. G. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotonas“ ieškinį atsakovams T. S., V. S., T. G. dėl atsiskaitymo už atliktus darbus priteisimo (tretieji asmenys G. Š. ir akcinė bendrovė „TEO LT“) bei atsakovų priešieškinį dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje dėl skolos už elektros instaliacijos darbus kilo ginčas dėl sutarties šalių (ar sutartis sudaryta su ieškovu, ar su ieškovo vadovu kaip fiziniu asmeniu), sutarties turinio (statybos rangos darbų atlikimo sutartis ar projektavimo-konsultavimo paslaugų teikimo sutartis), atsakovų pareigos sumokėti ieškovo vienašališkuose darbų priėmimo aktuose nurodytas sumas, taip pat dėl šių aktų galiojimo.

5Ieškovas BUAB „Elektrotonas“ prašė priteisti iš atsakovų solidariai 284 305 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Kauno apygardos teismas 2010 lapkričio 22 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovų T. S., V. S. ir T. G. solidariai ieškovui 87 600 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Teismas nurodė, kad administracinio pastato rekonstrukcijos metu atlikti elektros instaliacijos ir įžeminimo darbai, dėl kurių apmokėjimo kilo ginčas, laikytini statybos darbais (Statybos įstatymo 2 straipsnio 15 punktas), todėl šalių teisiniams santykiams taikytinos bendrosios rangos ir statybos rangos teisinį reglamentavimą nustatančios CK normos. Teismas, įvertinęs preliminariąją sutartį elektros darbams atlikti (toliau – ir Preliminarioji sutartis), dokumentus, pateiktus perduodant ginčo darbus, objektą pripažįstant tinkamu naudoti, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai nenurodė kito ginčo darbų rangovo, sprendė, kad G. Š. Preliminariąją sutartį pasirašė kaip UAB „Elektrotonas” direktorius, o darbai atlikti šos bendrovės darbo jėga bei resursais. Teismas konstatavo, kad ginčijamus 2008 m. gruodžio 31 d. atliktų darbų aktus sudarė ieškovo direktorius G. Š. Byloje nėra duomenų, kad šiuos aktus ieškovas pateikė, o atsakovai atsisakė pasirašyti, nėra žinių apie vienašalį aktų pasirašymą, todėl teismas sprendė, kad darbų perdavimas–priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.694 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko. Nelaikydamas šių aktų vienašaliais statybos rangos darbų perdavimo aktais, teismas atmetė atsakovų priešieškinį dėl jų pripažinimo negaliojančiais. Teismas, konstatavęs faktus, kad atsakovai rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai daro ilgą laiką ir gera valia pradėjo atsiskaityti už atliktus darbus, mokėdami UAB „Elektrotonas” direktoriui G. Š., sprendė, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo sutartinės prievolės už tinkamą darbo rezultatą sumokėti sulygtą kainą. Teismas, įvertinęs įrodymus, sprendė, kad atsakovai UAB „Elektrotonas” per jo direktorių G. Š. sumokėjo 62 400 Lt. Kadangi sutartyje elektros instaliacijos darbų kaina buvo nurodyta 150 000 Lt, tai atsakovai liko skolingi ieškovui 87 600 Lt.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeitė: priteisė ieškovui 43 800 Lt skolos iš atsakovų T. S. ir V. S. solidariai bei 43 800 Lt skolos iš T. G.; priteisė iš atsakovų 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

10Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, išskyrus jo dalį dėl solidariosios atsakomybės taikymo atakovams, nes atsakovai yra pastato bendraturčiai, jų dalys bendrame turte nustatytos. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė materialiosios teisės normas ir nustatė solidariąją atsakomybę visiems atsakovams, nepaisant jų nuosavybės teisės dalies bendrame turte. Teisėjų kolegija sprendė, kad iš T. G. priteistina pusė priteistos sumos, o iš sutuoktinių V. ir T. S. – kita pusė solidariai.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, savo prašymą grįsdami šiais argumentais:

131. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad kasatoriai skolingi jam už atliktus rangos darbus, dėl kurių atlikimo sutarta žodžiu, o jų vertę ir atlikimą patvirtina vienašališki ieškovo atliktų darbų aktai; kasatoriai teigė, kad dėl elektros instaliacijos montavimo darbų susitarė su trečiuoju asmeniu G. Š., o ne su ieškovu, šiuos atsikirtimus grindė Preliminariąja sutartimi dėl elektros montavimo bei mokėjimais asmeniškai trečiajam asmeniui G. Š. Tai buvo ginčo ribos, kurių teismai neturėjo teisės peržengti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ne trečiasis asmuo G. Š., bet ieškovas yra Preliminariosios sutarties šalis, rėmėsi faktiniais pagrindais, kurių ieškovas byloje nesuformulavo, peržengė ginčo ribas ir pažeidė dispozityvumo bei rungimosi principus.

142. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir bylos aplinkybių tyrimą bei nustatymą: apsiriboję formaliu ieškovo nurodytų aplinkybių vertinimu, neatsižvelgė į įrodymus, patvirtinančius, kad rangos santykiai kasatorius siejo su G. Š., o ne su ieškovu, nepagrįstai savo išvadas grindė netiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais faktą, kad ieškovo darbuotojai atliko elektros montavimo darbus, nes ieškovas rangos darbus galėjo atlikti kaip subrangovas, padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatoriai per trečiąjį asmenį G. Š. ieškovui sumokėjo dalį darbų kainos.

153. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ne tik nenagrinėjo lingvistinės Preliminariosios sutarties prasmės, bet ir ignoravo aplinkybę, kad abu sutartį pasirašę asmenys patvirtino, jog pasirašydamas sutartį G. Š. veikė savo, o ne ieškovo vardu, t. y. pažeidžiant CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, nesivadovavo subjektyviuoju sutarčių aiškinimo principu.

164. Kasatoriai siekė, kad ginčo darbus atliktų trečiasis asmuo G. Š., su juo sudarė Preliminariąją sutartį, jam mokėjo už atliekamus darbus. Teismai, spręsdami, kad Preliminariąją sutartį su kasatoriais sudarė ieškovas, iškreipė šalių susitarimo esmę ir paneigė CK 6.189 straipsnyje įtvirtintą sutarties privalomumo principą.

175. Jei ieškovas darbus atliko kaip subrangovas, kurį pasitelkė trečiasis asmuo G. Š., ieškovas turi teisę reikalauti atlygio už darbus iš jo, o ne iš kasatorių (CK 6.650 straipsnio 4 dalis).

18Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo G. Š. prašo jį atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:

191. Kasatoriai klaidingai ieškinio pagrindu laiko tik vienašališkus ieškovo atliktų darbų aktus: ieškinio pagrindas pirmiausia yra faktas, kad ieškovas atliko atsakovams statybos rangos darbus žodinio susitarimo pagrindu, už kuriuos neatsiskaityta. Darbų atlikimo faktą ieškovas įrodinėjo ne tik vienašališkais atliktų darbų aktais, bet ir kitais dokumentais. Teismai nustatė visas esmines ieškovo byloje įrodinėtas faktines aplinkybes, kurių pagrindu pareikštas reikalavimas: 1) darbai buvo realiai atlikti; 2) darbus atliko UAB „Elektrotonas“; 3) atsakovai naudojasi atliktų darbų rezultatu, jokių pretenzijų dėl darbų kokybės nereiškė; 4) už ieškovo atliktus statybos darbus neatsiskaityta. Šių aplinkybių nustatymas lėmė iš esmės teisingą ginčo išsprendimą. Dėl to nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad bylą nagrinėję teismai pakeitė šalių nustatytą bylos nagrinėjimo dalyką, ieškinio pagrindą, pažeidė dispozityvumo ir rungimosi principus.

202. Teismai ieškovo nurodytas aplinkybes vertino ne formaliai, bet aiškinosi, ar darbai buvo realiai atliekami, ar juos atliko ieškovas, ar atsakovai priėmė ieškovo atliktus darbus, ar už juos atsiskaitė ir byloje esančių įrodymų pagrindu konstatavo, kad statybos rangos teisiniai santykiai kasatorius siejo ne su G. Š., bet su ieškovu.

213. Nors teismai netinkamai kvalifikavo Preliminariąją sutartį ir nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo ir atsakovų statybos rangos teisiniai santykiai susiformavo būtent šios sutarties pagrindu, bet šie pažeidimai nesutrukdė teismams priimti iš esmės teisingo sprendimo - priteisti iš atsakovų ieškovui skolą už atliktus elektros instaliacijos įrengimo darbus.

22Ieškovo atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti, nes nesilaikyta įstatymo nuostatų, reglamentuojančių jo pateikimą.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Dėl ginčo ribų, įrodymų vertinimo ir sutarties aiškinimo

26Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai grindžiama rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principų taikymu (CPK 12, 13 straipsniai). Pareiškus ieškinį, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Šios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Taigi, asmuo, manydamas, kad jo materialinė subjektinė teisė ar įstatymo saugomas interesas pažeistas, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) bei pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ieškinio reikalavimo tenkinimo faktinis pagrindas yra ieškovo įrodytos ieškinio pagrindą sudarančios faktinės aplinkybės, o teisinis pagrindas – teisė, kurią teismas nurodo savo sprendime, kvalifikuodamas įrodytus faktus. Teisinio ieškinio pagrindo nurodymas nėra privalomas, nes tai – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teismas ištyręs ieškinio pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui.

27Ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi, kokia buvo pažeistos ar ginčijamos jo teisės ar teisėti interesai. Jis yra nukreiptas daromam pažeidimui nutraukti ar padaryto pažeidimo padariniams pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2008). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tai, jog teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2008).

28Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti iš atsakovų pinigų sumą, kurią jie likę skolingi už atliktus elektros instaliacijos ir įžeminimo darbus, o kaip ieškinio faktinis pagrindas išdėstytos sutartinių rangos santykių su atsakovais aplinkybės. Ieškovas tokios pat teisinės pozicijos laikėsi tiek pareikšdamas ieškinį ir jį nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, pabrėždamas sutartinių teisinių santykių su atsakovu faktą, iš jo kildindamas savo reikalavimo teisę ir atsakovo pareigą patenkinti reikalavimą sumokėti skolą. Dėl to teismai, atlikdami įstatyme nustatytas funkcijas, pagrįstai analizavo ieškovo įrodinėjamų sutartinių santykių aplinkybes, atsakovų nurodytas faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, jų pagrindu konstatavo nustatytus faktus ir priimtuose procesiniuose sprendimuose išdėstė jų teisinį vertinimą bei kvalifikavo šalių ginčo santykius pagal teisės normas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sutartiniai santykiai susiformavo ne žodinės, bet Preliminariosios sutarties pagrindu, o šią sutartį trečiasis asmuo G. Š. sudarė ne veikdamas asmeniškai, kaip fizinis asmuo, bet atstovaudamas ieškovui kaip įmonės direktorius, padaryta įvertinus byloje šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, neišeinant už ginčo ribų, nes teismo nurodomos faktinės ir teisinės aplinkybės yra susijusios su ieškinio pagrindu ir dalyku. Tokią išvadą teismas motyvavo pagal CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus: sprendime išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė įrodymus, įstatymai ir kiti teisės aktai bei kiti teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Konkrečiai teismas vertino ginčo sutarties turinį, šalių ir trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus, patvirtinančius medžiagų darbams atlikti įsigijimą, dokumentus, pateiktus perduodant ginčo darbus.

29Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Kučiauskienė v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje teismai įvertino byloje pateiktų įrodymų visetą, laikydamiesi pirmiau išdėstytų taisyklių, ir išvadas apie šalių rangos santykius padarė ne tik įvertinę ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius darbų atlikimą ir medžiagų jiems atlikti įsigijimą, bet šalių, trečiojo asmens paaiškinimus bei liudytojų parodymus, atsižvelgdami į tai, kad atsakovai nepateikė šalių santykiams įvertinti reikšmingo statybos darbų žurnalo ir neįrodinėjo kito rangovo dalyvavimo atliekant ginčo darbus, analizavo ne tik ginčo Preliminariosios sutarties pažodinį tekstą, bet siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus – ir šalių elgesį po jos sudarymo, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Kasatoriai nesutikimą su teismų išvada, kad juos ir ieškovą siejo sutartiniai rangos santykiai, grindžia teiginiu, jog ieškovas rangos darbus galėjo atlikti kaip subrangovas, tačiau nagrinėjant bylą neteikė šį teiginį patvirtinančių įrodymų, todėl toks jų argumentas gali būti vertinamas tik kaip prielaida, neturinčia reikšmės teisinių santykių nustatymui. Be to, pažymėtina, kad kasacinis teismas apskųstus procesinius sprendimus patikrina teisės taikymo aspektu, o faktinių aplinkybių nenustatinėja, nes pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį yra saistomas bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.

30Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 88,18 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatorių (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

35Priteisti valstybei iš atsakovų T. S. (duomenys neskelbtini) ir V. S. (duomenys neskelbtini) po 22,05 Lt (dvidešimt du litus 5 ct), o iš T. G. (duomenys neskelbtini) – 44,09 Lt (keturiasdešimt keturis litus 9 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje dėl skolos už elektros instaliacijos darbus kilo ginčas dėl... 5. Ieškovas BUAB „Elektrotonas“ prašė priteisti iš atsakovų solidariai... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2010 lapkričio 22 d. sprendimu priešieškinį... 8. Teismas nurodė, kad administracinio pastato rekonstrukcijos metu atlikti... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m.... 13. 1. Ieškovas byloje laikėsi pozicijos, kad kasatoriai skolingi jam už... 14. 2. Teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų... 15. 3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai ne tik nenagrinėjo... 16. 4. Kasatoriai siekė, kad ginčo darbus atliktų trečiasis asmuo G. Š., su... 17. 5. Jei ieškovas darbus atliko kaip subrangovas, kurį pasitelkė trečiasis... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo G. Š. prašo jį atmesti,... 19. 1. Kasatoriai klaidingai ieškinio pagrindu laiko tik vienašališkus ieškovo... 20. 2. Teismai ieškovo nurodytas aplinkybes vertino ne formaliai, bet aiškinosi,... 21. 3. Nors teismai netinkamai kvalifikavo Preliminariąją sutartį ir... 22. Ieškovo atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakyta priimti, nes nesilaikyta... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Dėl ginčo ribų, įrodymų vertinimo ir sutarties aiškinimo ... 26. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo... 27. Ieškovo pareikštas reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas tokia apimtimi,... 28. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas suformuluotas kaip prašymas priteisti... 29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 30. Išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorių nurodyti... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 32. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 88,18 Lt bylinėjimosi... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 35. Priteisti valstybei iš atsakovų T. S. (duomenys neskelbtini) ir V. S.... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...