Byla 2A-193-178/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. J. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-876-230/2014 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KDS statyba“ ieškinį atsakovei R. J. M. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4BUAB „KDS statyba“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei R. J. M., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 246 934,20 Lt žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b.l. 3-8). Nurodė, jog Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi UAB ,,KDS statyba“ iškelta bankroto byla. Atsakovė, kaip buvusi UAB „KDS statyba“ vadovė, paskirtajam bankroto administratoriui 2012 m. sausio 9 d. perdavė tik dalį įmonės turto. Administratorius nustatė, kad jam buvo perduotas ne visas įmonės turtas, nurodytas 2011 m. spalio 3 d. sudarytame įmonės balanse. Neperduoto (trūkstamo) turto vertė sudaro: ilgalaikio turto (24 pozicijos) – 5 643,45 Lt (turto likutinė vertė), atsargų (683 pozicijos) – 241 290,75 Lt (atsargų įsigijimo vertė), iš viso administratoriui neperduota įmonės turto už bendrą 246 934,20 Lt sumą. Atsakovė iki iškeliant UAB „KDS statyba“ bankroto bylą buvo įmonės vadovė, todėl iki nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo buvo atsakinga už įmonės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, turėjo įstatyminę prievolę veikti išskirtinai įmonės interesais, rūpintis įmonės turtu, apsaugoti jį ir taip organizuoti įmonės veiklą, kad turtas būtų apsaugotas nuo iššvaistymo, pasisavinimo, žuvimo. Atsakovė, pasirašydama UAB „KDS statyba“ 2011 m. spalio 3 d. balansą, patvirtino, kad nurodytą dieną įmonėje buvo balanse nurodytas ilgalaikis turtas ir atsargos. Atsižvelgiant į tai, kad administratorius nustatė, jog atsakovė perdavė turto mažiau, nei apskaityta įmonės buhalteriniuose dokumentuose, konstatuotas įmonės ilgalaikio turto ir atsargų trūkumas 246 934,20 Lt sumai, todėl vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės žalą, kurią sudaro neperduoto turto balansinė vertė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės R. J. M. ieškovei BUAB „KDS statyba“ 19 493,54 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o valstybei – 584,81 Lt žyminį mokestį (t. 2, b.l. 147-153). Teismas nurodė, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog balanse įrašytas turtas, kuris administratoriui nebuvo perduotas, yra neprarastas, tinkamai panaudotas ir pan., tačiau jos kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė. Atsakovei vadovaujant, įmonei turto inventorizacijos nebuvo atliekamos, tai pripažino ir liudytojas buvęs įmonės vyr. buhalteris V. K.. Tai, kad administratoriui buvo perduota daugiau atsargų, nei jų turėjo būti pagal balansą, tik patvirtina, kad atsakovė nesiėmė priemonių užtikrinti tinkamą buhalterinę apskaitą, todėl šio turto perteklius, nors ir nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą, pripažintinas įmonės turtu ir žalos dydžio negalima mažinti perteklinio turto verte. Atsakovė neginčijo, kad administratoriui nebuvo perduotas visas balanse nurodytas turtas, t.y. iš esmės neneigė, kad neįvykdė įstatyme numatytos pareigos ir tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, neneigė šiais veiksmais padarytos žalos ir priežastinio ryšio tarp jos neteisėtų veiksmų ir žalos, tik nesutiko su nustatytu žalos dydžiu. Teismo vertinimu, suvirinimo aparatas SUPERMIG 480 administratoriui neperduotas, todėl negalima teigti, kad administratorius už jį turėtų būti atsakingas. Kol turtas neperduotas administratoriui, jis neturi duomenų, kad toks turtas yra, todėl negali užtikrinti ir jo apsaugos. Atsakovė neįrodė, kad turto perdavimas nurodytu laikotarpiu negalėjo įvykti būtent dėl administratoriaus kaltės, be to, ĮBĮ atsakovei, kaip įmonės vadovei, numatė pareigą perduoti turtą administratoriui. Atsakovė, savalaikiai neįvykdžiusi šios pareigos ne dėl administratoriaus kaltės, yra atsakinga už tai, kad turtas nustatytu terminu nebuvo perduotas ir dėl to jis galimai prarastas. Taip pat teismas nepripažino įrodyta aplinkybę, jog suvirinimo aparatas dingo būtent atsakovės nurodytu laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki turto perdavimo. Liudytojas R. S. patvirtino, kad šiuo laikotarpiu dar iki turto perdavimo tik buvo nustatytas suvirinimo aparato dingimo faktas, tačiau duomenų, kada jis realiai buvo prarastas, byloje nepateikta.

7Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad dalis balanse nurodyto turto yra AB „Kauno dujotiekio statyba“, nes šios įmonės raštas tik patvirtina atsakovės kreipimosi į šią įmonę faktą, o ne ieškovo turto buvimą. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog balansas sudarytas netiksliai, nes atsakovė buvo atsakinga už įmonės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir įmonės turto išsaugojimą, ji privalėjo iš darbuotojų reikalauti, kad medžiagų panaudojimas būtų tinkamai įformintas. Byloje apklausti liudytojai R. K. ir R. S. patvirtino, kad darbų vadovai medžiagas iš sandėlio gaudavo pagal užsakymus, kuriuos pasirašydavo direktorė, o jas panaudojus statyboje buvo surašomi medžiagų nurašymo aktai, kuriuos taip pat turėdavo pasirašyti direktorė. Todėl atsakovė turėjo galimybę kontroliuoti medžiagų panaudojimą ir iš užsakiusių medžiagas darbų vadovų reikalauti atsiskaityti už jų panaudojimą, pateikiant nurašymo aktus.

8Atsakovė nurodo, kad atsargos įgytos 1998-2010 m., todėl dabartinė jų vertė yra mažesnė nei jų įsigijimo vertė, tai patvirtina ir UAB „Audito sprendimai“ 2014 m. birželio 5 d. specialisto ataskaita. Ieškovas negali tiksliai įrodyti nuostolių dydį dėl atsakovės neperduotų atsargų praradimo, nes šių atsargų nėra ir nėra galimybės nustatyti jų rinkos vertės. Kadangi ieškovo nuostoliai dėl prarasto turto – atsargų, negali būti vertinami jų įsigijimo verte, o turto nėra, teismas sprendė, kad nuostolių dėl neperduotų atsargų dydis, atsižvelgiant į jų įsigijimo laiką ir paskirtį, galėtų būti nustatytas, remiantis byloje nustatytu faktu, kad administratorius tas atsargas, kurias atsakovė realiai buvo perdavusi, pardavė už vertę, faktiškai atitinkančią 5,74 % (235 432,54 Lt apskaitytas turtas parduotas už 13 500 Lt) jų įsigijimo vertės. Teismas sprendė, kad nuostolių dydis dėl neperduotų atsargų sudaro 13 850,09 Lt (241 290,75 Lt x 5,74 %), todėl bendras ieškovo žalos, patirtos dėl neperduoto turto, dydis sudaro 19 493,54 Lt (13 850,09 Lt + 5 643,45 Lt).

9Teismas atmetė atsakovės prašymą sumažinti priteistinos žalos dydį dėl administratoriaus netinkamų veiksmų perimant turtą ir nesiimant priemonių jį išsaugoti, nes atsakovės kaltė dėl prarasto turto nepaneigta, o administratoriaus neteisėti veiksmai nenustatyti (CK 6.282 str. 1 d.). Teismas taip pat atmetė kaip nepagrįstą atsakovės prašymą sumažinti atlygintinos žalos dydį ir dėl jos sunkios turtinės padėties (CK 6.282 str. 3 d.). Teismo nuomone, nors atsakovė pateikė duomenis, jog ji nekilnojamų daiktų ir transporto priemonių neturi, jos uždarbis nedidelis (apie 450 Lt), ji turi sveikatos problemų ir yra iškeldinta iš buto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis nustatytas tik apytikriai, o turto įvertinti nebuvo galima tik dėl to, kad jis atsakovės nebuvo perduotas, bei, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, dar didesnis žalos dydžio sumažinimas reikštų atsakovės interesų suabsoliutinimą, o kreditorių teisių sumenkinimą.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

11Atsakovė R. J. M. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimo dalį, kuria iš apeliantės priteista 19 493,54 Lt žalai atlyginti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš apeliantės 2770 Lt žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 156-160). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, taip pat materialinės teisės normas, reglamentuojančias atlygintinos žalos dydžio sumažinimo institutą. Apeliantė nurodo, kad sutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl 19 493,54 Lt padarytos ieškovui žalos atlyginimo, tačiau nesutinka su ta sprendimo dalimi, kurioje teigiama, kad nėra numatytų pagrindų sumažinti atlygintinos žalos dydį iki 2 770 Lt.
  2. Nutartis dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo įsiteisėjo 2011 m. spalio 3 d., todėl 7 dienų terminas perduoti administratoriui turtą baigėsi 2011 m. spalio 10 d. Turtas perduotas tik 2012 m. sausio 9 d. Teismas netyrė ir nenustatė, kokius veiksmus atliko bankroto administratorius, kad turtas būtų apsaugotas. Apeliantė nurodo, kad sirgo, tačiau liga netruko tris mėnesius, be to, ji ir kiti darbuotojai buvo atleisti iš darbo. Esant nesaugomam turtui, nemaža dalis jo dingo. Bankroto administratorius neatliko jokių veiksmų, susijusių su turto apsauga, nors vadovaujantis ĮBĮ administratoriui privalu ja rūpintis. Administratorius net apeliantei sergant galėjo pats perimti turtą, tuo tikslu sudaręs komisiją. Žalos atsiradime yra ir administratoriaus neteisėti veiksmai (neveikimas), t. y. turto apsaugos neužtikrinimas ir turto neperėmimas neprotingai ilgai, kas yra pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį (CK 6.282 str. 1 d.).
  3. Kitas pagrindas sumažinti atlygintinos žalos dydį yra sunki apeliantės turtinė padėtis (CK 6.282 str. 3 d.). Apeliantės tyčia nenustatyta, ji nekilnojamų daiktų ir transporto priemonių neturi, darbo užmokestis nedidelis (apie 450 Lt), serga sunkia liga (cukrinis diabetas), taip pat yra iškeldinta iš buto. Teismas nustatęs minėtas aplinkybes, be teisinio pagrindo nematė galimybių mažinti priteistos žalos dydį.
  4. Nagrinėjamu atveju yra teisiniai pagrindai mažinti teismo nustatytą žalos dydį, o jų netaikęs teismas pažeidė CK 6.282 straipsnio normas, reglamentuojančias atlygintinos žalos sumažinimo principus. Apeliantės vertinimu, protingas ir atitinkantis sąžiningumo ir teisingumo principus priteistinos žalos dydis yra 2 770 Lt, šią sumą leidžiant sumokėti per metus laiko.

12Ieškovas BUAB „KDS statyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b.l. 165-168). Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

  1. Per teismo nustatytus terminus įmonės valdymo organams kyla prievolė perduoti administratoriui įmonės turtą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Teismo nurodytu terminus ieškovo turtas administratoriui apeliantės neperduotas, t.y. apeliantė neįvykdė įstatymo pagrindu kylančios imperatyvios prievolės. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad administratorius būtų atsisakęs turtą iš apeliantės priimti ar daręs kliūtis turtą perduoti. Apeliantė neįrodė, jog įmonės turtas laiku neperduotas dėl administratoriaus kaltės.
  2. Apeliantė nesiėmė veiksmų nustatytu terminu perduoti turtą, savo neveikimą teisindama nedarbingumu. Iš Sodros pažymos matyti, kad apeliantės nedarbingumas su pratęsimais truko nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. Teismo terminas turtui perduoti prasidėjo 2011 m. spalio 4 d., baigėsi 2011 m. spalio 11 d., todėl iki tapdama laikinai nedarbinga apeliantė turėjo objektyvią galimybę per 15 dienų įvykdyti įstatyminę pareigą, tačiau to nepadarė, o tapusi nedarbinga aplaidžiai neužtikrino jos neperduoto turto saugumo.
  3. Apeliantei turto neperdavus, administratorius neturėjo duomenų apie konkretų įmonės turtą, todėl objektyviai negalėjo turto perimti bei užtikrinti jo apsaugos. Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kad neperduotas įmonės turtas neva dingo laikotarpiu nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo iki administratoriui turtą faktiškai perimant. Apeliantė neįrodė, kad egzistuoja pagrindai taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį jos atsakomybei sušvelninti.
  4. Sprendžiant apeliantės atsakomybės švelninimo dėl sunkios turtinės padėties klausimą, svarbu sistemiškai vertinti ne tik apeliantės pateiktus įrodymus, bet ir bylos nagrinėjimo metu teismo posėdžiuose teiktus apeliantės paaiškinimus. Apeliantė 2014 m. sausio 27 d. teismo posėdyje teigė, kad daugiausia galėtų ieškovui sumokėti iki 50 000 Lt, nors apeliantės nurodytos aplinkybės apie sunkią jos turtinę padėtį jau egzistavo ir šio teismo posėdžio metu.
  5. Ši byla susijusi su viešuoju interesu, todėl apeliantės sunki turtinė padėtis kaip pagrindas mažinti iš jos priteistinų nuostolių sumą bei jos turtiniai interesai neturėtų būti suabsoliutinti ieškovo kreditorių, kurių finansiniams reikalavimams tenkinti naudotinos įmonei priteistos lėšos, atžvilgiu. Todėl teismo priteista nuostolių suma yra pagrįsta ir teisinga, o jos mažinti taikant CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi UAB „KDS statyba“ iškelta bankroto byla. Juridinių asmenų registro duomenimis apeliantė įmonės vadove buvo nuo 2009 m. balandžio 29 d. iki 2011 m. spalio 3 d. (iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo). Ieškovas reikalavimą atlyginti padarytą turtinę žalą grindė tuo, kad apeliantė bankroto administratoriui neperdavė viso UAB „KDS statyba“ turto. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl neperduoto turto ieškovo žalos dydis sudaro 19 493,54 Lt, taip pat atmetė apeliantės prašymą sumažinti atlygintinos žalos dydį. Apeliantė padavė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas jos prašymas sumažinti nustatytą žalos dydį. Todėl teisėjų kolegija, nenustačiusi CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Apeliantė neginčija ieškovui padarytos žalos fakto bei teismo nustatyto 19 493,54 Lt žalos dydžio, tačiau teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CK 6.282 straipsnio normas, nes byloje yra teisiniai pagrindai sumažinti teismo nustatytą žalos dydį. Apeliantės vertinimu, protingas ir atitinkantis sąžiningumo ir teisingumo principus priteistinos žalos dydis yra 2 770 Lt. Todėl nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos tvarka spręstina, ar yra pagrindas sumažinti ieškovui iš apeliantės priteistos žalos sumą vadovaujantis CK 6.282 straipsnio 1 ir 3 dalimis.

18Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos faktą ir dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo (ieškovas), tuo tarpu aplinkybes, dėl kurių žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas, – žalą padaręs asmuo (apeliantė). Nuo visiško nuostolių atlyginimo principo gali būti nukrypta CK 6.282 straipsnio pagrindu, atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltę ar žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010, 2012 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2012).

19Dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo

20Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Taigi, minėta norma gali būti taikoma tik jei būtų nustatyta ir BUAB „KDS statyba“ bankroto administratoriaus kaltė dėl patirtos žalos atsiradimo ar jos padidėjimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju bankroto administratoriaus kaltė yra nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalą padaręs asmuo - apeliantė.

21Apeliantė bankroto administratoriaus kaltę grindžia tuo, kad šis nesiėmė veiksmų bankrutuojančios įmonės turtui apsaugoti, kas sudarė sąlygas žalai atsirasi ar jai padidėti. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė, jog UAB „KDS statyba” turtas bankroto administratoriui laiku neperduotas dėl jo paties kaltės.

22Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Įmonės vadovui nevykdant šių reikalavimų ar juos vykdant nerūpestingai ir nepateisinamai aplaidžiai, kai tokie veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą atsirasti jo civilinei atsakomybei. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 22 d. nutartimi iškėlęs UAB „KDS statyba“ bankroto bylą, įpareigojo UAB „KDS statyba“ valdymo organus per 7 dienas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą bei visus dokumentus. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. spalio 3 d., todėl įmonės turtas bei dokumentai bankroto administratoriui turėjo būti perduoti iki 2011 m. spalio 10 d. Neginčytina, kad pareigą perduoti įmonės turtą turėjo būtent apeliantė kaip paskutinė įmonės vadovė, tačiau ji nustatytu terminu šios pareigos neįvykdė. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė įmonės turtą bankroto administratoriui perdavė tik 2012 m. sausio 9 d., t. y. praėjus beveik trims mėnesiams nuo teismo nustatyto termino pabaigos (t. 1, b.l. 48-59). Apeliantė nurodo, kad įpareigojimo perduoti turtą negalėjo įvykdyti dėl ligos, taip pat buvo atleista iš darbo, o bankroto administratorius neatliko jokių veiksmų, susijusių su turto apsauga.

23Pažymėtina, kad bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo intereso turi vykti nuosekliai ir operatyviai. Tiek ĮBĮ, tiek ir teismas įpareigojimą perduoti turtą ir dokumentus nustatė būtent apeliantei, todėl ji ir turi imtis iniciatyvos šios pareigos įvykdymui. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodomos priežastys negali pateisinti beveik tris mėnesius trukusio turto ir dokumentų perdavimo. Juolabiau, kad apeliantei ĮBĮ numatyta pareiga yra nesusijusi su darbo santykių (ne)nutraukimo faktu. Be to, iš Sodra pateiktų duomenų matyti, kad apeliantė nedarbingumo pažymėjimą turėjo nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2011 m. lapkričio 15 d. bei nuo 2011 m. lapkričio 29 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. (t. 2, b.l. 46-47). Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantės nedarbingumas prasidėjo 2011 m. spalio 19 d., t.y. jau po nustatyto termino turto perdavimui pabaigos. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos neveikimą ir laikotarpiu tarp jos nedarbingumų - nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. lapkričio 29 d. Todėl sutiktina su ieškovo argumentais, kad apeliantė turėjo objektyvią galimybę įvykdyti įstatyminę pareigą perduoti paskirtajam bankroto administratoriui įmonės turtą, tačiau to nepadarė. Be to, byloje nėra duomenų ir apie apeliantės ligos sudėtingumą, t.y. jog apeliantės sveikatos būklė nedarbingumo laikotarpiu būtų buvusi tokia, jog ji objektyviai negalėtų įvykdyti jai nustatytos pareigos bankroto administratoriui perduoti įmonei priklausantį turtą.

24Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad administratorius privalėjo užtikrinti jam neperduoto turto apsaugą bei galėjo net apeliantei sergant pats šį turtą perimti. Visų pirma, kaip minėta, pareiga perduoti įmonės turtą bei dokumentus tenka būtent apeliantei (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.), todėl nepagrįstai turto suradimo bei perėmimo pareigą apeliantė perkelia bankroto administratoriui. Antra, norint užtikrinti įmonės turto apsaugą, administratoriui pirmiausia tas turtas turi būti perduotas, o administratoriui neturint duomenų apie įmonei priklausantį konkretų turtą, jis negali jo perimti bei juo labiau užtikrinti neperduoto turto apsaugos. Pažymėtina, kad būtent apeliantė kaip įmonės vadovė turi imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas bankroto administratoriui. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad apeliantė buvo pasiruošusi perduoti bankroto administratoriui turtą, tačiau pastarasis atsisakė jį priimti, ar būtų daręs kokias nors kliūtis šio turto perėmimui. Todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad žalos atsiradime yra ir neteisėti administratoriaus veiksmai – turto apsaugos neužtikrinimas ir turto neperėmimas neprotingai ilgą laiką.

25Remiantis išdėstytu, spręstina, kad apeliantė neįrodė, jog dėl BUAB „KDS statyba“ turto laiku neperdavimo ir dėl to patirtos žalos ar jos padidėjimo būtų ir bankroto administratoriaus kaltė (CPK 12 str., 178 str.). Todėl apeliantės prašymas sumažinti pirmosios instancijos teismo nustatytos atlygintinos žalos dydį CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu atmestinas kaip nepagrįstas.

26Dėl CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymo

27Apeliantė taip pat prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį ir dėl jos sunkios turtinės padėties, nes ji nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių neturi, darbo užmokestis nedidelis (apie 450 Lt), serga sunkia liga (cukrinis diabetas), taip pat yra iškeldinta iš buto.

28Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatą teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Byloje nenustatyta, kad apeliantė būtų atlikusi tyčinius veiksmus, todėl spręstina, ar yra pagrindas sumažinti teismo nustatytos atlygintinos žalos dydį dėl sunkios apeliantės turtinės padėties. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nustatytą atlygintinos žalos sumą ir CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu.

29Nors pagal apeliantės nurodytas aplinkybes ir būtų galima spręsti apie sunkią jos finansinę padėtį, tačiau pateikti įrodymai nėra pakankami atlygintinos žalos sumažinimui. Visų pirma, apeliantė yra darbingo amžiaus bei darbą turintis asmuo. Apeliantė nepateikė teismui pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie jos ligos (cukrinio diabeto) sudėtingumą, kas įtakotų ir jos darbingumą. Byloje esantis vienintelis įrodymas - Kauno medicinos universiteto klinikų išrašas, nepatvirtina jos sunkios sveikatos būklės, be to, iš jo matyti, kad apeliantė minėtoje įstaigoje gydėsi laikotarpiu nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2008 m. lapkričio 7 d. (t. 2, b.l. 103). Taip pat apeliantė nepateikė teismui duomenų ir apie turimas lėšas banko (bankų) sąskaitose. Antra, ieškovui negalint tiksliai įrodyti patirtos žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl apeliantės neteisėtų veiksmų įmonė patyrė 19 493,54 Lt žalą, kas sudaro nepilnus 8 proc. reiškiamo reikalavimo sumos (246 934,20 Lt) (CK 6.249 str. 1 d.). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas žalos dydį nustatė apytikriai, nes dėl apeliantės veiksmų nebuvo galima nustatyti neperduoto turto vertės. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad dar didesnis žalos dydžio sumažinimas reikštų apeliantės interesų suabsoliutinimą, o kreditorių teisių sumenkinimą. Taigi, žalos dydžio sumažinimas atsižvelgiant tik į apeliantės turtinę padėtį bei neatsižvelgiant į kreditorių interesus, nėra pakankamai pagrįstas ir teisingas. Trečia, CK 6.282 straipsnio 3 dalies pagrindu, esant sunkiai žalą padariusio asmens turtinei padėčiai, teismas gali, o ne privalo sumažinti atlygintinos žalos dydį.

30Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo jį naikinti arba keisti, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė paduodama apeliacinį skundą sumokėjo 144 Lt (41,71 Eur) žyminį mokestį. Tačiau šioje byloje ji yra atleista nuo žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Esant šioms aplinkybėms, apeliantei grąžintinas jos sumokėtas 41,71 Eur (144 Lt) dydžio žyminis mokestis, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šia teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

33Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

34Grąžinti atsakovei R. J. M. ( - ) už paduotą apeliacinį skundą jos sumokėtą 41,71 Eur (144 Lt) žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. BUAB „KDS statyba“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad dalis balanse nurodyto turto yra AB... 8. Atsakovė nurodo, kad atsargos įgytos 1998-2010 m., todėl dabartinė jų... 9. Teismas atmetė atsakovės prašymą sumažinti priteistinos žalos dydį dėl... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 11. Atsakovė R. J. M. (toliau – apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 12. Ieškovas BUAB „KDS statyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą,... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartimi UAB... 16. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 17. Apeliantė neginčija ieškovui padarytos žalos fakto bei teismo nustatyto 19... 18. Nagrinėjant civilines bylas dėl deliktinės civilinės atsakomybės, žalos... 19. Dėl CK 6.282 straipsnio 1 dalies taikymo... 20. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio... 21. Apeliantė bankroto administratoriaus kaltę grindžia tuo, kad šis nesiėmė... 22. Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas... 23. Pažymėtina, kad bankroto procedūros dėl byloje vyraujančio viešojo... 24. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad... 25. Remiantis išdėstytu, spręstina, kad apeliantė neįrodė, jog dėl BUAB... 26. Dėl CK 6.282 straipsnio 3 dalies taikymo... 27. Apeliantė taip pat prašo sumažinti atlygintinos žalos dydį ir dėl jos... 28. Pagal CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatą teismas gali sumažinti... 29. Nors pagal apeliantės nurodytas aplinkybes ir būtų galima spręsti apie... 30. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė paduodama apeliacinį skundą... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 33. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 34. Grąžinti atsakovei R. J. M. ( - ) už paduotą apeliacinį skundą jos...