Byla 2-46-830/2010

1Biržų rajono apylinkės teismo teisėjas Česlovas Kulikauskas, sekretoriaujant Loretai Klezienei, dalyvaujant ieškovo atstovui – Panevėžio regiono apsaugos departamento Biržų rajono agentūros vyriausiajam specialistui Artūrui Griškai, atsakovui V. G., jo atstovui advokato padėjėjui Laimučiui Zaukevičiui,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žalos atlyginimo už nuostolius padarytus gamtai pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui V. G., ir

Nustatė

3Teismo posėdyje bei ieškinyje ieškovas prašo priteisti iš atsakovo V. G. 26474,76 Lt padarytai žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2008-12-08 buvo nustatyta, kad Biržų rajone, ties Gavėniškio kaimu dyzelinu buvo užteršta Rovėjos upė. Patikrinus nustatyta, kad dyzelinas į upę pateko per drenažo sistemą iš ūkininko V. G. nesandaraus skysto kuro laikymo rezervuaro. Ištekėjusio kuro kiekis sudaro 600 litrų, surinktas kiekis sudaro – 431 litrą, į aplinka viso pateko 169 litrai (0,14196 tonos) dyzelino, kuris užteršė vandens telkinį. Padaryta žala paskaičiuota pagal 2002-09-09 Aplinkos ministro įsakymą „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ ir sudaro 26474,76 Lt. Ūkininkas V. G. nesilaikė įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimų, skysto kuro talpykla buvo įrengta pažeidžiant įstatymų reikalavimus, todėl išsiliejęs dyzelinas pateko į aplinką ir užteršė vandens telkinį.

4Atsakovas atsiliepime bei teismo posėdyje prašo ieškinį atmesti arba sumažinti žalą atsižvelgiant į protingumo, teisingumo principus. Pripažįsta, kad jam priklausantis skysto kuro laikymo rezervuaras buvo įrengtas ne taip kaip reikalauja įstatymas ir to pasėkoje išsiliejęs kuras pateko į aplinką. Tačiau nurodo, kad kuras išsiliejo ne dėl jo kaltės, o dėl pašalinių asmenų neteisėtų veiksmų. Kuro talpa buvo rakinama specialiu raktu, ir dyzelinas pateko į aplinką pašaliniams asmenims atsukus rakinamą talpyklą ir išleidus kurą. Dėl šio įvykio kreipėsi į policiją ir yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dyzelinio kuro vagystės. Atsakovas pažymi, kad ieškinyje nurodoma, kad į aplinką pateko 600 litrų dyzelino, o 2008-12-08 patikrinimo akte nurodyta, kad išbėgę 500 litrų dyzelino. Paskaičiuojant žalą nuo 500 litrų, skirtųsi žalos dydis. Tiksliai nežino, kiek cisternoje buvo dyzelino prieš jam išsiliejant. 2006 m. 12 mėn. pirko 1000 litrų dyzelino ir jį naudojo savo reikmėms. Iki išsiliejimo galėjo būti išnaudojęs 200-300 litrų dyzelinio kuro. Teismui tenkinus ieškinį, žalos atlyginti negalėtų, nes šiuo metu jis serga diabetu, kairės kojos kelio artroze, vaistams išleidžia daug pinigų. Žmonai nustatyta abiejų kelio sąnarių liga, reikalinga operacija. Be to, žmona laukia eilės dėl kairio klubo sąnario implanto pakeitimo, žmona B. G. yra II grupės invalidė. Gaunamos pensijos užtenka tik ant vaistų ir pargyvenimui.

5Atsakovo atstovas teismo posėdyje palikė atsakovo poziciją ir prašo ieškinį atmesti arba sumažinti priteisiamą žalą atsižvelgiant į protingumo, teisingumo principus.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-12-08 patikrinus dyzelino rezervuarą V. G. sodyboje, buvo nustatyta, kad iš šio rezervuaro per drenažo sistemą į Rovėjos upelį pateko dyzelinas. Kuro cisterna nesandari, išsiliejo apie 500 litrų dyzelino (b.l. 5-6). Iš V. G. 2008-12-09 rašyto paaiškinimo matyti, kad viso 5 m3 cisternoje laikė apie 1000 litrų dyzelino, po išsiliejimo pamatavus likutį, dyzelinio kiekis buvo apie 400 litrų (b.l. 7). Iš paviršinio vandens ir nuotekų tyrimo rezultatų protokolų matyti, kad 2008-12-08 tikrinant V. G. sodybą, patikrinus drenažo šulinį, Rovėjos upę žemiau, aukščiau teršimo ribos, konstatuotas teršimo faktas (b.l. 8-9). V. G. 2009-04-30 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 514 str. 1 d., 2009-05-05 V. G. nubaustas 200 Lt bauda (b.l. 12-13). Iš aplinkai padarytos žalos, teršiant dyzelino, paskaičiavimo, matyti, kad įvertinus nesurinktą dyzelino kiekį – 169 litrus (600-431), padaryta žala gamtai sudaro 26474, 76 Lt (b.l. 14). Iš UAB „Toksika“ PVM sąskaitos - faktūros matyti, kad buvo atlikti darbai – Naftos produktų užteršto grunto tvarkymas, kitų kuro rūšių įskaitant mišinius tvarkymas. Už šias paslaugas V. G. 2009-03-05 sumokėjo 860,61 Lt (b.l. 34-35). Iš teismui pateiktų nuotraukų matyti, kokiu būdu į aplinką pateko dyzelinas iš V. G. cisternos (b.l. 41-42). Iš baudžiamosios bylos Nr. 54-1-507-09 medžiagos matyti, kad šiuo metu Biržų rajono policijos komisariate atliekamas ikiteismini tyrimas pagal V. G. pareiškimą, dėl dyzelinio kuro vagystės (b.l. 53). Iš 2006-12-28 PVM sąskaitos - faktūros matyti, kad V. G. 2006-12-28 įsigijo 1000 litrų dyzelino (b.l. 36). Iš Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Biržų skyriaus 2010-03-08 pažymos matyti, kad V. G. leidimų įsigyti nuo akcizų atleistus degalus, skirtus žemės ūkio reikmėms už laikotarpį 2007-07-01 iki 2010-03-08 nebuvo išduota (b.l. 54). Šiuo metu V. G. gauna 940,17 Lt dydžio senatvės pensiją (b.l. 55).

8Tokiu būdu byloje esančiai įrodymais yra visiškai įrodytą, kad dyzelinis kuras į aplinką pateko iš V. G. nesandarios kuro cisternos ir tokiu būdu kurui patekus į dirvožemį, bei per drenažo sistemą į vandens telkinį buvo užteršta Rovėjos upė. V. G. skysto kuro talpykla buvo įrengta nesilaikant įstatymų bei poįstatyminių aktų reikalavimų. V. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 4, 9 straipsnius. V. G. pažeidė 2009-09-29 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintus „Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimus LAND 80-2006“ (toliau – Reikalavimai), t.y. šių Reikalavimų 11, 13, 15, 18 19, 21 punktus (V. G. talpykla naudojosi ir kaip degaline). V. G. skystojo kuro talpykla (cisterna) iš esmės nebuvo apsaugota nuo pašalinių asmenų poveikio, rezervuaro aikštelė nebuvo nelaidi kurui, nebuvo apipylimuota, nebuvo numatytų kitų priemonių, užtikrinančių kad išsiliejęs kuras nepatektų į požeminius vandenis. Šių reikalavimų nesilaikymas lėmė tai, kad išsiliejęs dyzelinas pateko į aplinką, užteršė vandens rezervuarą. Žala gamtai padaryta dėl didelio V. G. neatsargumo. Jei V. G. būtų laikęsis skysto kuro talpyklų įrengimo ir naudojimosi reikalavimų, išsiliejęs dyzelinas, nepriklausomai nuo to, kad kurą išliejo pašaliniai asmenys, nebūtų patekęs į požeminius vandenis bei užteršęs vandens telkinį – Rovėjos upelį. Ieškovo prašymas atlyginti žalą yra visiškai pagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 str., 6.251 str., 6.263 str., Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 str., 32 str.).

9Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT), formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (LAT 2001-03-26 nutartis Nr. 3K-3-260/2001; 2002-03-20 nutartis Nr. 3K-3-46/2002; 2007-10-19 nutartis Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).

10Iš bylos medžiagos matyti, kad žala padaryta gamtai paskaičiuota, įvertinus tai, kad į išsiliejo 600 litrų dyzelino, o į aplinką pateko (nebuvo surinkta) 169 litrai. Išsiliejusio dyzelinio kiekis buvo nustatytas pagal paties V. G. paaiškinimus (turėjo apie 1000 litrų, po nutekėjimo liko 400 litrų dyzelino). Šiuo atveju pažymėtina, kad V. G. tiksliai nežinojo, kiek pas jį yra laikoma dyzelino. Pirminio patikrinimo duomenimis buvo nustatyta, kad V. G. iki degalų išsiliejimo laikė 900-1000 litrų dyzelino (b.l. 5-6). Atsakovas teisme paaiškino, kad jis tiksliai nežino, kiek buvo dyzelino, tačiau nuo 2006-12-28, t.y. nuo to laiko kai įsigijo 1000 litrų dyzelino, jis savo reikmėm šį dyzeliną naudojo, turi traktorių, kuriu sutvarko žemės sklypą, atsiveža malkas, ir šiam traktoriui naudojo turėtą dyzelinį kurą. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo byloje 54-1-507-09 V. G. 2009-10-15 nurodė, kad pas jį iki 2008-12-08 dienos kuro cisternoje buvo apie 900-1000 litrų dyzelino (baudžiamoji byla Nr.54-1-507-09 b.l. 2), 2009-11-20 liudytojo apklausoje nurodo, kad cisternoje buvo apie 900 litrų dyzelino. Įvertinus visa tai, teismas konstatuoja, kad civilinėje byloje pateiktas žalos padarytos gamtai paskaičiavimas negali būti laikomas tiksliu, nes padaryta žala paskaičiuota pagal nesurinkto dyzelino kiekį nuo bendro išsiliejusio dyzelino kiekio – 600 litrų, konstatavus, kad viso V. G. cisternoje buvo 1000 litru dyzelino. Tačiau įvertinus bylos duomenis, pačio V. G. parodymus tiek šioje byloje, tiek ir tiriamoje baudžiamojoje byloje, bei tai, kad dyzelinas buvo įsigytas 2006-12-28, nuo tada buvo V. G. naudojamas ūkio reikmėm, visiškai tikėtina, kad V. G. cisternoje, iki kuro išsiliejimo, buvo apie 900 litrų dyzelino. Remiantis tuo žala perskaičiuotina. Nustačius kad išsiliejo ne 600 o 500 litrų dyzelino, įvertinus surinkto dyzelino kiekį (431 litrą) nustatytina, kad į aplinką pateko 69 litro dyzelino ir pagal tai paskaičiuotina žala aplinkai, remiantis 2002-09-09 Aplinkos ministro įsakymu „Dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“, pagal žalos paskaičiavimo formulę, įvertinant kad kinta Qn (išmestų teršalų kiekis, 69 ltr. x 0,84/1000 = 0,05796). Todėl Žn (padarytos žalos dydis) = 146500 (Tn teršalų tarifas) x 1,273 (In indeksavimo koeficientas) x 0,05796 (Qn išmestų teršalų kiekis) x 1 (Kkat koeficientas) = 10 809, 22 Lt.

11Teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas šiuo metu yra senatvės pensininkas, pripažino padaręs pažeidimą (aplinkos teršimą), už ką buvo nubaustas ATPK tvarka, nustačius teršimo faktą ėmėsi visų reikiamų ir neatidėliotinų priemonių likviduoti teršimo žalai padaryti, žalą padarė ne tyčia, prie žalos padarymo galimai prisidėjo neteisėti trečiųjų asmenų veiksmai (šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas), atsižvelgus į atsakovo sveikatos būklę bei į jo žmonos sveikatos būklę (atsakovo teismui pateiktus duomenis b.l. 27-32), į atsakovo turtinę padėtį bei šiuo metu gaunamas pajamas, o taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), mažina žalos dydį iki 5000 Lt (CK 6.282 str. 3 d.).

12Iš atsakovo priteistinos įstatymo nustatyto dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.)

13Kadangi ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, todėl bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., b.l. 2) .

14Vadovaudamasis ( - ) straipsniu, teismas

Nutarė

15Ieškinį patenkinti iš dalies.

16Priteisti iš atsakovo V. G., a.k. ( - ) 5000 Lt (penkis tūkstančius litų) padarytai žalai atlyginti atsakovui Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui, įmonės kodas 190742529, bei 150 Lt (šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 9,30 Lt (devynis litus 30 ct.) pašto išlaidų, valstybei.

17Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai