Byla A-756-818-13
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės, Ramūno Gadliausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui J. B., J. G., atsakovo atstovams V. S., I. R., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus teisių perėmėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK Statyba” skundą atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė Korporacija „Matininkai“) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „JGK Statyba“ (toliau – ir UAB „JGK Statyba“) su skundu (I t., b. l. 2–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį ir tenkinti UAB „JGK Statyba“ skundą įpareigojant Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių (toliau – ir Žemėtvarkos skyrius) užtikrinti Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 12 punkto vykdymą, projekto papildymo eigos kontrolę, pavedant UAB Korporacija „Matininkai“ suderinti su UAB „JGK Statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirtos teritorijos ribas.

5Nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 23 d. prašymu Nr. 01/196 UAB „JGK Statyba“ kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, prašydama užtikrinti Tvarkos 12 punkto vykdymą, pavedant UAB Korporacija „Matininkai“ projekto papildymo eigos kontrolę suderinti su UAB „JGK Statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirtos teritorijos ribomis. Pareiškėjas atsakymo iš minėtų institucijų negavo, t. y. šios institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 28 straipsniu, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Administracinių ginčų komisija). Pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 12 punktą, žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamų sklypų ribos aptariamos su kiekvienu asmeniu, pageidaujančiu privatizuoti ar nuomoti žemę, tačiau niekas su UAB „JGK Statyba“ sklypo ribų neaptarinėjo, dėl ko buvo pažeistas minėto akto vykdymas. Pagal Žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 40 punktą, kai piliečiai, su kuriais derinami suprojektuoti žemės sklypai, nesutinka su suprojektuotų žemės sklypų vieta ir ribomis, jie per 15 darbo dienų nuo projekto derinimo savo nesutikimą bei pretenzijas raštu pateikia žemėtvarkos skyriui, kuris privalo per 15 darbo dienų nuo pretenzijų pateikimo jas išnagrinėti. Kadangi su pareiškėju sklypo ribų niekas nederino, nesuteikė informacijos apie žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą, pareiškėjas negalėjo pasinaudoti minėtuose poįstatyminiuose aktuose jam suteikta galimybe reikšti savo nesutikimą ar pretenzijas. Projekto svarstymas ir derinimas yra vienas iš projekto rengimo ir įgyvendinimo etapų (Metodikos 9.4 p.), kuriame UAB „JGK Statyba“ ne dėl savo kaltės nedalyvavo. Pagal Metodikos 19.7 punktą, informacija susijusi su žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimu yra vieša, todėl savo skundą pareiškėjas grindė ir VAĮ 19 ir 28 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis, jog kiekviena viešojo administravimo institucija privalo priimti asmenų prašymus ir juos nagrinėti pagal savo kompetenciją, o prašymo nagrinėjimas negali tęstis ilgiau kaip 30 dienų.

6Atsakovas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 31–32) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

7Pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Administracinių ginčų komisijos 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, nenurodė, kurią būtent šio sprendimo dalį jis prašo panaikinti. Vadinasi, pareiškėjo skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų. Be to, pareiškėjas nepateikė teismui ginčijamo akto, tuo pažeisdamas ABTĮ 24 straipsnio l dalies reikalavimus. Pareiškėjas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Žemės reformos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį, nes nesikreipė į Vyriausybės įgaliotą instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą, kaip į ikiteisminę ginčo nagrinėjimo instituciją. Pareiškėjas skunde nenurodė derinimo būtinumo teisinio pagrindo, kokia teisės norma būtų pažeista neatlikus tokio derinimo.

8Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB Korporacija „Matininkai“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

9II.

10Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu (I t., b. l. 45-48) pareiškėjo skundą tenkino: panaikino Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. A(G)-30 ir įpareigojo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“, rengdamas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, įvykdytų Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo tvarkos 12 punktą ir suderintų su UAB „JGK Statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), ribas.

11Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimu byla pagal pareiškėjo skundą buvo nutraukta kaip nežinybinga, nes pareiškėjas pasinaudojo teismine gynyba dėl skundžiamos institucijos vengimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus, o pareiškėjo reikalavimui įpareigoti atlikti veiksmus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta speciali ikiteisminė skundų (dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo, žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų neatitikimo) nagrinėjimo tvarka. Minėtame Administracinių ginčų komisijos sprendime nurodyta, kad pareiškėjas privalėjo šios tvarkos laikytis ir tik vėliau ABTĮ nustatyta tvarka teikti skundą apygardos administraciniam teismui.

12Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Administracinių ginčų komisijai skundė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus neveikimą.

132004 m. rugsėjo 23 d. prašymu Nr. 01/196 pareiškėjas kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, prašydamas užtikrinti Tvarkos 12 punkto vykdymą – pavedant UAB Korporacija „Matininkai“ projekto papildymo eigos kontrolę suderinti su UAB „JGK Statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirtos teritorijos ribas (b. 1. 23–24). Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo prašymą išnagrinėjo bei pranešė jam apie prašymo nagrinėjimo rezultatus, todėl atsakovo pozicija pagrįstai buvo pripažinta kaip neveikimas, nes jis neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal VAĮ 19, 28 bei 31 straipsnių reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Administracinių ginčų komisija pagrįstai (ABTĮ 5 str. 2 d.) priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti, tačiau nepagrįstai nutraukė bylą kaip nežinybingą. Administracinių ginčų komisijos sprendimo priėmimo metu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas pagal UAB „JGK Statyba“ skundą nebuvo įsiteisėjęs, todėl jis negalėjo būti pagrindu nutraukti bylą, nes buvo privalomas tik po įsiteisėjimo (ABTĮ 96 str. 4 d.). Be to, Administracinių ginčų komisija taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, teikdamas skundą, privalėjo laikytis ginčo sprendimo tvarkos, numatytos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje (ši teisės norma taikoma skundams dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų tinkamumo bei žemės privatizavimui ir nuomai parengtų dokumentų atitikimo įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams). Skundams dėl žemės reformą vykdančių institucijų neveikimo įstatymas išankstinės ginčo sprendimo tvarkos nenustatė. Atsakovas privalėjo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, jam tokių veiksmų neatlikus, pareiškėjo skundą Administracinių ginčų komisija privalėjo išnagrinėti iš esmės, o ne nutraukti bylą kaip nežinybingą.

14Atsižvelgdamas į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Administracinių ginčų komisijos sprendimas yra naikintinas, nes dėl nurodytų teisės aktų pažeidimų jis yra neteisėtas (ABTĮ 89 str. l d. l p.).

15Aptardamas skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 145p pareiškėjui gyvenamųjų namų komplekso statybai buvo skirtas 42,8 ha žemės sklypas, esantis ( - ), Vilniaus rajone. Minėtas sklypas buvo skirtas Vilniaus miesto statomo jaunimo gyvenamojo komplekso direkcijai, kurios teisių perėmėja nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. yra UAB „JGK Statyba“. Žemės sklypas buvo perduotas 1990 m. gegužės 25 d. aktu Vilniaus statomo jaunimo gyvenamojo komplekso direkcijai pagal atribojimo brėžinyje nurodytas ribas. Sklypas vietoje buvo pažymėtas gelžbetoniniais riboženkliais, buvo parengti iki šiol galiojantys detalūs sklypo planai. Tai patvirtina, kad pareiškėjas teisėtai valdo ir naudoja 33 ha žemės sklypą ir jokių įrodymų, paneigiančių pareiškėjo teises į jo valdomą minėtą žemės sklypą byloje nėra. Pareiškėjui perduotas žemės sklypas Lietuvos Respublikos Vilniaus miesto Vilniaus ir Trakų rajono savivaldybių teritorijų administracinių ribų pakeitimo 1996 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. I-1304 priskirtas ir perduotas Vilniaus miesto savivaldybei.

16Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir šiai bylai turi prejudicinę reikšmę, todėl juo nustatyti faktai iš naujo neįrodinėtini. Kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas teisėtai naudoja 33 ha žemės sklypą, šiuo metu esantį Vilniaus miesto ( - ), ir siekia įteisinti faktinius nuomos santykius, teismas konstatavo, jog pareiškėjas pagrįstai kėlė reikalavimą taikyti ginčo santykiams Tvarkos nuostatas, nes Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 5516-01 nuo 2003 m. lapkričio 15 d. buvo pradėtas rengti Vilniaus Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pildymas, į kurio rengimo teritoriją patenka ir pareiškėjo valdomas žemės sklypas. Pagal Tvarkos 12 punktą žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamų sklypų ribos aptariamos su kiekvienu asmeniu, pageidaujančiu privatizuoti ar nuomoti žemę. Pareiškėjas nurodė ir atsakovas nepaneigė, jog žemės sklypo ribų niekas neaptarinėjo, nors yra rengiamas žemės reformos projekto papildymas.

17Atsižvelgiant į Tvarkos 12 punktą, Metodikos 40 punktą bei į tai, kad žemės sklypo ribos nebuvo derinamos su pareiškėju, teismas konstatavo, jog tuo buvo apribota pareiškėjo teisė dalyvauti rengiant žemės reformos projektą, todėl ši jo teisė turi būti ginama. Teismas vadovavosi Metodikos 90 punktu ir padarė išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą užtikrinti Tvarkos 12 punkto vykdymą yra pagrįstas.

18III.

19Atsakovas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (I t., b. l. 51–54) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB „JGK Statyba“ skundą atmesti.

20Teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus ir netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas yra naikintinas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

211. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nurodyto komplekso statybai buvo skirtas būtent 33 ha ploto žemės sklypas, kad šis sklypas buvo suteiktas pareiškėjui ir kad toks sklypas yra suformuotas. Teismas taip pat netinkamai konstatavo, kad pareiškėjas valdo 33 ha žemės sklypą, kadangi toks žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Negalima teisėtai valdyti daikto, kurio nėra. Pareiškėjas nepateikė 33 ha sklypo plano, geodezinių matavimų, o pirmosios instancijos teismas dalyje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus priėmė sprendimą neegzistuojančio dalyko atžvilgiu. Taip pat nėra duomenų, kad 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ numatytas plotas yra 33 ha. Be to, teiginys, kad UAB „JGK Statyba“ naudojasi 33 ha žemės sklypu neatitinka tikrovės, nes Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtino „JGK Salotė“ ketvirto kvartalo antros dalies nedidelių veiklos mastų detalųjį planą 6,3033 ha žemės plote. Šią suplanuotą teritoriją kaip atskirą 6,3033 ha žemės sklypą Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. spalio 26 d. išnuomavo 99 metams UAB „JGK Statyba“. UAB „JGK Statyba“ išnuomotame žemės sklype vykdė statybos darbus ir pastatytus pastatus pardavė kitiems asmenims, todėl pagal susitarimus prie Valstybinės žemės nuomos sutarties, buvo mažinamas pareiškėjo nuomojamas plotas ir šiuo metu pareiškėjas iš valstybės nuomoja 43,950 kv. m plotą.

222. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 133 patvirtintas ir Vilniaus rajono valdybos sprendimu Nr. 511 pakoreguotas ir patikslintas Jaunimo gyvenamojo komplekso, esančio ( - ) kaime, ( - ) seniūnijoje, Vilniaus rajone (pagal dabartinį administracinį teritorinį suskirstymą Vilniaus mieste) detalusis planas, kuriuo suplanuotos teritorijos ribos nesutampa su 1980 m. atribojimo brėžinyje nurodytomis ribomis ir apima kitą, nei 33 ha, plotą. Todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, netinkamai taikė Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Tvarkos 12 punktą, kadangi nurodyta norma įpareigoja derinti su asmenimis projektuojamas žemėnaudas arba pageidaujamus nuomoti (privatizuoti) sklypus, tačiau ginčijamame sprendime nurodytas 33 ha sklypas nelaikytinas atitinkančiu šią sąvoką. Įpareigojimas užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“ įvykdytų Tvarkos 12 punktą ir suderintų su UAB „JGK Statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto žemės sklypo ribas, yra neįvykdytinas, kadangi nurodytas plotas nelaikytinas žemės sklypu ir nėra nurodytinas žemės reformos žemėtvarkos projekte dalykas. Be to, nurodytoje teritorijoje suformuoti sklypai, kurie nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims, ir naujo žemės sklypo suformavimas ant jau suformuotų ir įregistruotų nekilnojamojo turto registre sklypų negalimas.

23Pareiškėjas UAB „JGK Statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (I t., b. l. 60–61) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

24Teigė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I4-1078/04 buvo nustatyta, jog UAB „JGK Statyba“ teisėtai valdo ir naudoja 33 ha žemės sklypą ir jokių įrodymų, paneigiančių UAB „JGK Statyba“ teisę į jos valdomą minėtą žemės sklypą, atsakovas nepateikė. Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje iš naujo neįrodinėjamos nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tokiu būdu, priešingi atsakovo teiginiai dėl UAB „JGK Statyba“ teisėtai valdomo ir naudojamo 33 ha žemės sklypo ploto yra nepagrįsti ir neteisėti. Taip pat visos aplinkybės dėl pareiškėjo naudojamo 33 ha žemės sklypo ploto atsakovui yra žinomos, o priešingi teiginiai yra klaidinantys teismą.

25Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą „neegzistuojančio dalyko atžvilgiu“. Minėtos aplinkybės taip pat buvo nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, kuris turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

26Be to, nors atsakovas teigia, jog į dalį UAB „JGK Statyba“ skirtų žemės sklypų yra įregistruotos trečiųjų asmenų daiktinės teisės, tačiau tokios informacijos teismui nepateikė, nedalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, nors jam apie tai buvo pranešta tinkamai, ir šių klausimų išvis nekėlė. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina bylos nagrinėjimą, kadangi apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, dėl kurių pirmosios instancijos teismui nepasisakė, ir jas patvirtinančių įrodymų nepateikė.

27Pagal Tvarkos 12 punktą žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamų sklypų ribos aptariamos su kiekvienu asmeniu, pageidaujančiu privatizuoti ar nuomoti žemę. Atsakovui yra žinomas pareiškėjo siekis išsinuomoti jam Vyriausybės potvarkiu suteiktą ir pareiškėjo teisėtai naudojamą sklypą. Todėl atsakovo teiginiai, jog minėta norma pareiškėjo atžvilgiu nėra taikytina, visiškai nepagrįsti ir nemotyvuoti. Iki šiol niekas su UAB „JGK Statyba“ sklypo ribų neaptarinėjo, dėl ko yra pažeistas minėto teisės akto vykdymas. Todėl pirmosios instancijos teismas savo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu pagrįstai įpareigojo atsakovą atlikti jam pagal įstatymą priklausančius atlikti veiksmus.

28IV.

29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi (I t., b. l. 90–95) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetė.

30Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, kurioje dalyvavo tos pačios šalys, kaip ir šioje byloje, nustatyta, kad pareiškėjui suteiktas žemės sklypas patenka į Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo rengimo teritoriją. Šiuo teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjui pateikti Buivydiškių kadastro vietovės valstybės išperkamos ir neprivatizuotinos žemės planą, į kurį patenka ir pareiškėjui priskirtas žemės sklypas. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo atsiradę teisiniai santykiai žemės reformos žemėtvarkos projekto Buivydiškių kadastro vietovėje rengimo srityje, kurie tiek pareiškėjui, tiek atsakovui sukūrė atitinkamas teises ir pareigas rengiant šį projektą.

31Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2004 m. rugsėjo 23 d. raštu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, jog žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas neatlieka su pareiškėju jam priskirto žemės sklypo ploto ir vietos ribų suderinimo veiksmų bei prašė užtikrinti šių veiksmų atlikimą. Į šį pareiškėjo prašymą atsakovas neatsakė, t. y. dėl šio prašymo nustatyta tvarka nepriėmė jokio sprendimo. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 5516-01 3.2.3 punktu atsakovui buvo pavesta kontroliuoti projekto rengimo eigą. Be to, Tvarkos 18 punktu (2002 m. balandžio 20 d. redakcija) atsakovas buvo įpareigotas per 15 darbo dienų išnagrinėti pateiktas tokio pobūdžio pretenzijas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog atsakovui nesiėmus jokių veiksmų dėl pareiškėjo pateikto prašymo, jis neatliko jam priskirtų pareigų, nes neįvykdė minėtų teisės aktų reikalavimų bei kartu pažeidė ir pareiškėjo teises, kurios pastarajam atsirado žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo procese.

32V.

33Atsakovo teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 10 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl apskričių viršininkų administracijų likvidavimo“ 5.4 p.) 2012 m. gegužės 31 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismu padavė prašymą (II t., b. l. 100–116), kuriuo prašė: 1) atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005; 2) nustačius, kad praleistas terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti, šį terminą atnaujinti; 3) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą; 4) sustabdyti išieškojimą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo pagrindu 2005 m. spalio 4 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I-647-8. Pagrindas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje – ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punktas (kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį).

34Atsakovas paaiškino, kad UAB „JGK Statyba“ Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (administracinės bylos Nr. I4-1078/2004), kuriame teismo prašė įpareigoti atsakovą Žemėtvarkos skyrių pažymėti Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme valstybės išperkamos ir UAB „JGK Statyba“ gyvenamųjų namų komplekso statybai suteiktos žemės plotus bei ribas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu UAB „JGK Statyba“ skundą patenkino ir konstatavo, jog UAB „JGK Statyba“ teisėtai valdo ir naudoja 33 ha žemės sklypą ir tai nenuginčyta. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje įsiteisėjo 2004 m. gruodžio 29 d.

35Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-647-8/2005 pagal UAB „JGK Statyba“ skundą dėl Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. A(G)-30 dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. LVAT 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-875/2005 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą paliko nepakeistą.

36LVAT 2005 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P5-104/2005 išnagrinėjo L. S., I. N. ir J. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I4-1078/2004 ir konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų, todėl vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, atnaujino procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I4-1078/2004 ir perdavė šią bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

37Bylą iš naujo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2009 m. kovo 26 d. sprendime (naujos administracinės bylos Nr. I-386-142/2009) konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos aplinkybės, paneigiančios pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ teisę reikalauti, jog 33 ha žemės sklypas, esantis ( - ) seniūnijoje, Vilniaus mieste, būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei, ir nusprendė pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ skundą atmesti bei panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I4-1078/2004. 2009 m. kovo 26 d. sprendime teismas nurodė, kad dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p skirto 42,8 ha žemės sklypo gyvenamųjų namų komplekso statybai ir dėl susiklosčiusių teisinių santykių tarp UAB „JGK Statyba“ bei valstybinės žemės patikėtinio Vilniaus apskrities viršininko yra išsamiai pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006 ir Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008. Žemės nuomos santykiai tarp valstybinės žemės patikėtinio Vilniaus apskrities viršininko ir UAB „JGK Statyba“ baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., sutartis atnaujinta nebuvo.

38LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi 2009 m. kovo 29 d. sprendimą palikto nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendime pagrįstai nurodė, jog vadovaujantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, teismas iš naujo neįrodinėja faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006 bei Lietuvos aukščiausiojo teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008) tarp tų pačių šalių. Teisėjų kolegija taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada šioje administracinėje byloje, kad pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti pagrindas buvo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkis Nr. 142p, šiuo aktu pareiškėjas negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atsakovas rengtų žemės reformos projekto papildymą ir suteiktą minėtu potvarkiu žemės sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę.

39Taigi, prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tuo, kad administracinėje byloje Nr. I4-1078/2004 (kurioje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas turėjo prejudicinę reikšmę priimant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą ir LVAT 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį) buvo atnaujintas procesas ir bylą išnagrinėjus iš naujo, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nutarė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. (administracinėje byloje Nr. I4-1078/2004) priimtą sprendimą ir pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ skundą atmesti kaip nepagrįstą. Įsiteisėjus LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutarčiai, teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados yra iš esmės priešingos aplinkybėms bei išvadoms, nustatytoms 2004 m. gruodžio 16 d. sprendime nagrinėjant tą pačią bylą.

40Apie LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį atsakovui tapo žinoma šios nutarties paskelbimo dieną, tačiau atsakovas nežinojo, jog pareiškėjas, ignoruodamas teismų sprendimus, kuriais teismai konstatavo, kad UAB „JGK Statyba“ 2000 m. gegužės 24 d. pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, neturi reikalavimo teisės dėl viso jo nurodomo 33 ha žemės sklypo, reikalaus, kad antstolė tęstų vykdymo veiksmus. Apie tokius UAB „JGK Statyba“ ketinimus sužinojo tik 2012 m. balandžio 12 d. gavęs antstolės V. M. 2012 m. balandžio 10 d. patvarkymą. Todėl trijų mėnesių terminas prašymui atnaujinti procesą paduoti turi būti skaičiuojamas nuo nurodytos datos.

41Be to, atsakovas mano, kad visos šios aplinkybės nagrinėjamu atveju patvirtina viešojo intereso egzistavimo faktą. Egzistuojantis viešasis interesas turi būti vertinamas kaip savarankiškas pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005.

42Pareiškėjas UAB „JGK Statyba“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo (III t., b. l. 1–4) nurodė, kad su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutinka ir prašė jo netenkinti. Atsiliepimą grindė tokiais argumentais:

431. Nuo 2005 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip 5 metai (6 metai 9 mėnesiai ir 22 dienos), todėl Nacionalinės žemės tarnybos prašymas dėl proceso atnaujinimo negalėjo būti paduotas. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus ir kitą įstatymu nustatytą terminą – nuo tos dienos, kada Nacionalinė žemės tarnyba sužinojo apie jos prašyme nurodytą LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kurią Nacionalinė žemės tarnyba nurodo, kaip proceso atnaujinimo pagrindą, praėjo 21 mėnuo ir 7 dienos. Be to, ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas negali būti atnaujintas ir dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba šį terminą prašo atnaujinti ne dėl svarbių priežasčių, o dėl to, jog nesitikėjo, kad UAB „JGK Statyba“ reikalaus, kad būtų tęsiamas 2005 m. spalio 4 d. užvestos vykdomosios bylos Nr. 0015/05/02482 vykdymas.

442. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 nėra priimtas 2004 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I4-1078/2004 pagrindu. 2009 m. kovo 26 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009 (kuriuo buvo panaikintas 2004 m. gruodžio 16 d. teismo sprendimas) teismas nurodė, kad išsprendžiamas UAB „JGK Statyba“ reikalavimas žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo parengiamosios stadijos rengimo metu 33 ha ploto žemės sklypo pažymėjimo, kaip valstybės išperkamos žemės. Pripažinus, kad Nacionalinės žemės tarnybos ir UAB „JGK Statyba“ teisiniai santykiai dėl žemės naudojimo yra civilinio teisinio pobūdžio, teismas vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi dėl nuomos santykių buvimo (nebuvimo), tačiau nesivadovavo 2008 m. rugpjūčio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2008 dėl 33 hektarų žemės sklypo statuso. Teismų sprendimai dėl UAB „JGK Statyba“, Nacionalinės žemės tarnybos ir pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą 33 ha žemės sklypo ribose teisinių santykių prieštaringi ir šie santykiai nėra išnagrinėti visais aspektais. UAB „JGK Statyba“ yra ne tik valstybinės žemės nuomininkas, tačiau taip pat yra asmuo turintis užstatymo teisę ir teisę naudotis Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p paskirtu žemės sklypu bei siekti užstatymui skirtos žemės naudojimą įforminti nuomos ar žemės pirkimo-pardavimo sutartimis. Ginčuose dėl nuomos sutarčių sudarymo būtina, jog UAB „JGK Statyba“ ir Nacionalinė žemės tarnyba žinotų 33 ha žemės sklypo ribas, jas bendrai suderintų ir dėl to nesiginčytų.

45VI.

46Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi atnaujino terminą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti bei jį tenkino. Atnaujino procesą administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 (Nr. A8-875-05) pagal pareiškėjo UAB „JGK Statyba” skundą atsakovui Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir perdavė bylą LVAT nagrinėti iš naujo bei sustabdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 vykdymą iki tol, kol bus iš naujo išnagrinėta administracinė byla ir įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas.

47Teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ skundą ir panaikino Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijos 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą bei įpareigojo Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas UAB Korporacija „Matininkai“, rengdamas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, įvykdytų Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo bei įgyvendinimo tvarkos 12 punktą ir suderintų su UAB „JGK Statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto 33 ha ploto žemės sklypo, esančio Vilniaus miesto ( - ) seniūnijoje, ribas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2005 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį. Šioje administracinėje byloje 2005 m. balandžio 1 d. priimtu sprendimu buvo konstatuota, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatyta, jog pareiškėjas teisėtai naudoja 33 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus m. ( - ) seniūnijoje ir siekia įteisinti faktinius nuomos santykius. 2005 m. balandžio 1 d. sprendime taip pat padaryta išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimo prejudicinę reikšmę pripažino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartyje.

48Nacionalinė žemės tarnyba, prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, neteisėtu bei panaikintu teismo sprendimu nurodė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. administracinėje byloje Nr. I4-1078/04 priimtą sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. spalio 5 d. nutartimi atnaujino procesą Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I4-1078/04 bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą (administracinė byla Nr. I-386-142/2009), kuriuo panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, ir pareiškėjo UAB „JGK Statyba“ skundą atmetė. Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008 padarytomis išvadomis, kad tarp valstybinės žemės savininko ir UAB „JGK Statyba“ buvo žemės nuomos santykiai, kurie baigėsi 2000 m. gegužės 24 d., sutartis atnaujinta nebuvo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendime be kita ko konstatavo, kad pasibaigus teisiniams santykiams, kuriems atsirasti pagrindu buvo 1990 m. gegužės 16 d. Vyriausybės potvarkis 142p, šiuo aktu pareiškėjas jau negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atitinkamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos struktūrinis padalinys rengtų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir suteiktą Vyriausybės potvarkiu sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę.

49Šioje administracinėje byloje priimtas sprendimas buvo grindžiamas administracinėje byloje Nr. I4-1078/04 nustatytomis aplinkybėmis, o išvada, kad pareiškėjas teisėtai naudoja Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p skirtą 33 ha žemės sklypą, esantį Vilniaus m. ( - ) seniūnijoje, šioje byloje buvo laikoma prejudicine. Tačiau administracinėje byloje Nr. I4-1078/04 2004 m. gruodžio 16 d. priimtas teismo sprendimas buvo panaikintas inter alia konstatavus, kad teisiniai santykiai, kuriems atsirasti pagrindu buvo 1990 m. gegužės 16 d. Vyriausybės potvarkis 142p, yra pasibaigę ir šiuo aktu pareiškėjas jau negali pagrįsti teisės reikalauti, kad atitinkamas Vilniaus apskrities viršininko administracijos struktūrinis padalinys rengtų žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą ir suteiktą Vyriausybės potvarkiu sklypą pažymėtų kaip valstybės išperkamą žemę. Administracinėje byloje, kurioje buvo prašoma atnaujinti procesą priimtu sprendimu Žemėtvarkos skyrius buvo įpareigotas užtikrinti, kad žemės reformos žemėtvarkos projekto rengėjas, rengdamas Vilniaus rajono Buivydiškių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, suderintų su UAB „JGK Statyba“ 1 500 gyventojų komplekso „Salotė“ individualių gyvenamųjų namų ir jų aptarnaujančių objektų statybai skirto konkretaus ploto žemės sklypo – 33 ha, esančio Vilniaus miesto ( - ) seniūnijoje, ribas. Pareiškėjo teisė į nurodyto dydžio žemės sklypą šioje byloje nebuvo vertinama – ji buvo pripažinta atsižvelgus į administracinėje byloje Nr. I4-1078/04 nustatytas prejudicinę galią turinčias aplinkybes.

50Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant aptartos aplinkybės sudarė pagrindą išvadai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas (administracinėje byloje Nr. I4-1078/04) buvo panaikintas kaip neteisėtas ar nepagrįstas, kuris turėjo lemiamos įtakos priimant sprendimą šioje byloje, todėl procesas administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 galėtų būti atnaujinamas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

51Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo naujai paaiškėja aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nustatomi tam tikri pažeidimai. Šiuo atveju ABTĮ numato proceso atnaujinimo institutą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, kuris taikomas tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu.

52ABTĮ 156 straipsnis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 156 straipsnio 2 bei 3 dalyje nustatyti terminai yra naikinamieji, t. y. šiems terminams pasibaigus asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą (žr. pvz., 2007 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P2-117/2007; 2009 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-65/2009).

53Atsakovas prašymą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išsiuntė paštu – 2012 m. gegužės 31 d. (spaudas ant voko, II t., b. l. 180). Todėl atsakovo kreipimosi su prašymu atnaujinti procesą šioje byloje dieną, nuo šioje byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo (2005 m. rugsėjo 8 d.) buvo praėję daugiau kaip penkeri metai. Ši aplinkybė, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 3 dalimi, eliminuoja prašymo atnaujinti bylos procesą pateikimo galimybę. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra galimas teisės aktų aiškinimas vien pažodžiui. Teismas, taikydamas net ir pakankamai aiškiai suformuluotas teisės normas, turi atsižvelgti į jų paskirtį, sisteminį ryšį su kitomis teisės normomis, reglamentuojančiomis aktualius visuomeninius santykius. Iš Konstitucijos kylanti teismo, kaip vienintelės vykdančios teisingumą institucijos, priedermė teisingai išspręsti kiekvieną bylą lemia tai, kad teismas ne tik iš esmės nagrinėdamas byloje kilusį materialinį teisinį ginčą vadovautųsi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, bet šiuos principus taikytų ir spręsdamas procesinio pobūdžio klausimus. Šioje konkrečioje byloje matydama išskirtinę teisinę situaciją, bei tai, kad atsakovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai teikia itin svarų pagrindą manyti, kad Nacionalinė žemės tarnyba gali būti įpareigojama vykdyti teismo sprendimą, kurio įvykdymas yra neįmanomas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti atsakovo prašymo padavimo termino atnaujinimo klausimą.

54Atsakovas neneigė, kad apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-415/2010, kuria buvo paliktas nepakeistas 2009 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-386-142/2009, kuriuo buvo panaikintas 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, sužinojo nutarties paskelbimo dieną – t. y. 2010 m. rugsėjo 24 d. Tačiau į teismą dėl proceso administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 atnaujinimo nesikreipė, nes nemanė, kad UAB „JGK Statyba“, ignoruodama teismų sprendimus: Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-430-45/2006 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-415/2010, kuriais teismai konstatavo, kad UAB „JGK Statyba“ 2000 m. gegužės 24 d. pasibaigus nuomos teisiniams santykiams, neturi reikalavimo teisės dėl viso jo nurodomo 33 ha žemės sklypo, reikalaus, kad antstolė, užuot nutraukusi vykdomąją bylą, tęs vykdymo veiksmus. Apie tokius UAB „JGK Statyba“ ketinimus sužinojo tik 2012 m. balandžio 12 d., gavęs antstolės 2012 m. balandžio 10 d. patvarkymą.

55Kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, palikta spręsti teismo diskrecijai. Įvertinusi byloje susidariusią išskirtinę situaciją, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad prašymo atnaujinti procesą terminas šioje byloje atsakovui turi būti atnaujintas ir taip sudaryta galimybė patikrinti, ar teismo sprendimas, kurio priverstinio vykdymo siekia pareiškėjas, tačiau kurio negalimumą įvykdyti akcentuoja atsakovas, panaikinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2004 m. gruodžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I4-1078/04, yra teisėtas ir pagrįstas.

56Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

57VII.

58Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinėje byloje Nr. P492‑164/2012, procesas šioje byloje atnaujintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu – panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti tą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

59Atsižvelgiant į pareiškėjo keliamas abejones dėl sprendimo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje pagrįstumo, nagrinėjamu atveju pirmiausiai pasisakytina dėl teismo, kuriam po proceso atnaujinimo buvo perduota iš naujo nagrinėti administracinę bylą, teisės vertinti, ar buvo paisoma prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų, apimties.

60Šiuo klausimu paminėtina, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 straipsnio 1 dalimi, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudaryta teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka, nekviesdama į posėdį bylos proceso dalyvių. Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. Prireikus teismas turi teisę pareikalauti iš prašymą padavusio asmens papildomų įrodymų minėtais klausimais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 158 str. 2 d.). Jeigu prašymas paduotas nepraleidus įstatymo nustatytų terminų ir yra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas priima nutartį dėl proceso atnaujinimo, kurioje nurodo, koks teismas nagrinės bylą iš esmės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 str. 2 d.). Priėmus šią nutartį dėl proceso atnaujinimo, byla nagrinėti iš naujo paprastai perduodama tos pačios instancijos teismui, kurio sprendimas, nutarimas ar nutartis yra skundžiami (Administracinių bylų teisenos įstatymo 160 str. 1 d.), kuris bylą nagrinėja pakartotinai pagal pirmosios instancijos teismo proceso ar apeliacinio proceso taisykles priklausomai nuo to, kurioje byloje buvo prašoma atnaujinimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 161 str.). Galiausiai Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalis nustato, jog kai atnaujinus procesą administracinis teismas išnagrinėja bylą iš naujo, tai priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti prašymą, o apskųstą teismo sprendimą, nutarimą ar nutartį palikti nepakeistą; 2) pakeisti apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį; 3) panaikinti apskųstą sprendimą, nutarimą ar nutartį ir priimti naują sprendimą, nutarimą ar nutartį.

61Iš šių nuostatų pirmiausiai matyti, kad įstatymo nustatyto termino pateikti prašymą atnaujinti procesą paisymas yra kumuliatyvi procesinė prielaida tenkinti šį prašymą, t. y. aplinkybė, jog suinteresuoti asmenys prašymą atnaujinti procesą pateikė praleidę aptariamus terminus ir nėra pagrindo šių terminų atnaujinti, paprastai yra pakankamas ir savarankiškas pagrindas atsisakyti tenkinti šį prašymą. Pabrėžtina ir tai, kad aptariamų terminų nustatymas proceso įstatymuose nėra savitikslis, šių terminų paskirtis yra užtikrinti susiklosčiusių teisinių santykių stabilumą, sudarant prielaidas atitinkamų teisinių santykių subjektams tinkamai įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus.

62Iš tiesų proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams ir sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 24 d nutartis administracinėje byloje Nr. P520‑110/2012; 2013 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2662/2012). Siekiant užtikrinti normalią teisinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusija (pareiškimo Nr. 8564/020) ir kt.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502‑48/2013; 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P556-139/2013).

63Toliau nurodytina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 1 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 3 dalimi, prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį, kuris nagrinėjamoje byloje netaikytinas. Atskirai paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog minėtų naikinamųjų vienerių ir (ar) penkerių metų terminų prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas paprastai yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti šį prašymą (žr. pvz., 2009 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P556-65/2009; 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-85/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-161/2012; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-231/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-96/2013 ir kt.).

64Minėta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų tenkinimo klausimas yra išsprendžiamas šį prašymą nagrinėjančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko sudarytos teisėjų kolegijos priimama nutartimi, kuri įsiteisėja jos paskelbimo momentu bei yra neskundžiama. Tačiau tai savaime nereiškia, kad aptariamas klausimas dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo ribojimo laiku nebėra aktualus bylą, kurioje atnaujintas procesas, nagrinėjant iš naujo.

65Iš tiesų Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios proceso įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtose administracinėse bylose atnaujinimą, nesuteikia Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui įgaliojimų sprendžiant prašymą dėl proceso atnaujinimo iš naujo nagrinėti bylą iš esmės, tokia procedūra negali būti tapatinama su apeliaciniu procesu, o čia tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502‑187/2010, 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P858‑149/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63‑44/2012; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-159/2013). Šios (tarpinės) procedūros, kurioje svarstoma, ar atnaujinti procesą, metu proceso įstatyme numatytų prielaidų procesui atnaujinti (įskaitant procesinius terminus) tenkinimas patikrinamas tik tiek ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina sprendimui atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje byloje priimti. Be to, nors priėmus sprendimą atnaujinti procesą atsiranda tam tikras atitinkamų santykių dalyvių teisinis neapibrėžtumas, tačiau res judicata galią turinčiu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutartimi ar nutarimu nustatyta ginčo šalių teisinė padėtis galutinai pasikeičia tik teismui iš naujo išnagrinėjus atnaujintą bylą ir priėmus vieną iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų. Kitaip tariant, nutartimi, kuria procesas atnaujinamas, tik sudaromos prielaidos spręsti, ar procesinį sprendimą, dėl kurio paduotas prašymas atnaujinti procesą, būtina pakeisti, panaikinti ar palikti nepakeistą, bet galutinai dėl apskųsto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nėra pasisakoma – tai turi būti daroma proceso atnaujinimo ribose ir apimtimi iš naujo nagrinėjant bylą. Būtent teisėjų kolegijai, kuri nagrinėja atnaujintą bylą, tenka pareiga ir išimtinė kompetencija priimti vieną iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, t. y. nuspręsti, ar būtina daryti intervenciją į užbaigtoje byloje įsiteisėjusį teismo sprendimą, nutartį ar nutarimą ir jo pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Galiausiai, skirtingai nei nutartyje atnaujinti procesą nurodomi proceso atnaujinimo pagrindai, aptariami terminai nelemia bylos nagrinėjimo iš naujo ribų ir apimties – terminai šioje (proceso atnaujinimo) stadijoje svarbūs tik nusprendžiant, ar procesas gali būti atnaujintas.

66Šiomis aplinkybėmis, bei atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, naikinamieji terminai, kaip teisinės tvarkos elementas, yra priemonė susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, teisinių procedūrų operatyvumui, teisiniam apibrėžtumui ir tikrumui užtikrinti, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą, kurioje atnaujintas procesas, iš naujo nagrinėjantis pirmosios ar apeliacinės instancijos administracinis teismas nėra besąlygiškai saistomas nutartyje atnaujinti procesą pateikto vertinimo dėl aptariamų terminų. Šis (bylą iš naujo nagrinėjantis) teismas, nustatęs, jog yra praleisti Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti naikinamieji terminai, paprastai turėtų priimti šio įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą sprendimą – prašymą atmesti. Priešingas vertinimas, t. y., kad prašymo dėl proceso atnaujinimo termino klausimas gali būti sprendžiamas tik priimant nutartį dėl proceso atnaujinimo, suponuotų išvadą, kad net tais atvejais, kai iš naujo nagrinėjant bylą paaiškėja (nustatomos) objektyvios aplinkybės, kurios leidžia neabejotinai konstatuoti nepagrįstą termino prašymui dėl proceso atnaujinimo praleidimą, arba nustatoma akivaizdi prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjusios teisėjų kolegijos klaida sprendžiant aptariamų terminų laikymosi klausimą, įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutarties, nutarimas) vis vien galėtų būti pakeistas ar panaikintas, o susiklostę teisiniai santykiai – nepagrįstai pakeisti. Toks aiškinimas, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nebūtų suderinamas su šiame baigiamajame teismo akte aptartais proceso atnaujinimo, kaip išskirtinio instituto, tikslais, aptariamų (naikinamųjų) terminų paskirtimi.

67Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalyje numatytą vienerių, tiek to paties straipsnio 3 dalyje nurodytą penkerių metų naikinamuosius terminus. Todėl, laikantis minėtų proceso taisyklių, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas revizuoti įsiteisėjusius ir res judicata galią įgijusius Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį turi būti atmestas. Pabrėžtina, jog šioje byloje nenustatyta jokių objektyviais duomenimis pagrįstų išskirtinų ir (ar) ypatingų aplinkybių, kurios leistų kitaip vertinti aptariamų terminų pažeidimą ir šio pažeidimo pasekmes. Priešingai, ginčo atveju šie terminai iš esmės buvo praleisti, nes atsakovas nesielgė apdairiai ir rūpestingai, rėmėsi objektyviai nepagrįstomis prielaidomis apie galimus UAB „JGK Statyba“ veiksmus, susijusius su įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymu, nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje. Toks atsakovo nerūpestingumas, delsimas, neatsakingumas, esant šioje byloje susiklosčiusioms aplinkybėms, negali būti pateisinamas ir sudaryti pagrindą revizuoti įsiteisėjusį teismo sprendimą atnaujinus procesą, kai įstatyme nustatytas naikinamasis terminas prašymams dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas. Pabrėžtina ir tai, jog argumentai, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo momentu dėl po tikrinamų teismo sprendimų įsiteisėjimo dienos susiklosčiusių aplinkybių (galimai) nebėra galimybės jų (sprendimų) įvykdyti, kaip nagrinėjamu atveju teigia atsakovas, šioje byloje negali būti vertinami (pripažįstami) sudarančiais prielaidas kitaip vertinti aptariamų naikinamųjų terminų pažeidimą.

68Šiomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas atmestinas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartis paliktini nepakeistais (Administracinių bylų teisenos įstatymo 162 str. 1 d. 1 p.).

69Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

Nutarė

70Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. balandžio 1 d. sprendimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistais.

71Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „JGK Statyba“ (toliau – ir UAB... 5. Nurodė, kad 2004 m. rugsėjo 23 d. prašymu Nr. 01/196 UAB „JGK Statyba“... 6. Atsakovas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškėjo... 7. Pažymėjo, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Administracinių ginčų... 8. Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB Korporacija „Matininkai“ atsiliepimo... 9. II.... 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. balandžio 1 d. sprendimu (I... 11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities... 12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas Administracinių ginčų komisijai... 13. 2004 m. rugsėjo 23 d. prašymu Nr. 01/196 pareiškėjas kreipėsi į... 14. Atsižvelgdamas į išdėstytą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog... 15. Aptardamas skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti jo kompetencijai... 16. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Vilniaus apygardos... 17. Atsižvelgiant į Tvarkos 12 punktą, Metodikos 40 punktą bei į tai, kad... 18. III.... 19. Atsakovas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (toliau – ir apeliantas)... 20. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus... 21. 1. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad nurodyto komplekso statybai buvo... 22. 2. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 133 patvirtintas ir Vilniaus rajono... 23. Pareiškėjas UAB „JGK Statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (I t.,... 24. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad... 25. Pareiškėjas nesutiko ir su atsakovo teiginiais, kad pirmosios instancijos... 26. Be to, nors atsakovas teigia, jog į dalį UAB „JGK Statyba“ skirtų... 27. Pagal Tvarkos 12 punktą žemės reformos žemėtvarkos projektuose... 28. IV.... 29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2005 m.... 30. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje... 31. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2004 m. rugsėjo 23 d. raštu... 32. V.... 33. Atsakovo teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio... 34. Atsakovas paaiškino, kad UAB „JGK Statyba“ Vilniaus apygardos... 35. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę... 36. LVAT 2005 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P5-104/2005... 37. Bylą iš naujo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas,... 38. LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi 2009 m. kovo 29 d. sprendimą palikto... 39. Taigi, prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tuo, kad administracinėje... 40. Apie LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį atsakovui tapo žinoma šios... 41. Be to, atsakovas mano, kad visos šios aplinkybės nagrinėjamu atveju... 42. Pareiškėjas UAB „JGK Statyba“ atsiliepime į prašymą dėl proceso... 43. 1. Nuo 2005 m. balandžio 1 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo... 44. 2. Teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005 nėra priimtas... 45. VI.... 46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi... 47. Teisėjų kolegija nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-647-8/2005... 48. Nacionalinė žemės tarnyba, prašydama atnaujinti procesą ABTĮ 153... 49. Šioje administracinėje byloje priimtas sprendimas buvo grindžiamas... 50. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylą nagrinėjant aptartos aplinkybės sudarė... 51. Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas... 52. ABTĮ 156 straipsnis nustato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti... 53. Atsakovas prašymą atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje... 54. Atsakovas neneigė, kad apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010... 55. Kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis,... 56. Išplėstinė teisėjų kolegija... 57. VII.... 58. Procesą šioje administracinėje byloje atnaujinusi Lietuvos vyriausiojo... 59. Atsižvelgiant į pareiškėjo keliamas abejones dėl sprendimo atnaujinti... 60. Šiuo klausimu paminėtina, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos... 61. Iš šių nuostatų pirmiausiai matyti, kad įstatymo nustatyto termino... 62. Iš tiesų proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip išimtinis... 63. Toliau nurodytina, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo... 64. Minėta, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminų tenkinimo... 65. Iš tiesų Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos,... 66. Šiomis aplinkybėmis, bei atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta,... 67. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas prašymą dėl proceso... 68. Šiomis aplinkybėmis nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas atmestinas ir... 69. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 70. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą... 71. Nutartis neskundžiama....