Byla 3K-3-399/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Algio Norkūno, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių L. S., I. N. ir J. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. V., L. S., I. N. ieškinį atsakovams Vilniaus apskrities viršininko administracijai, UAB „JGK Statyba”, UAB „Aljos statyba“ dėl žemės nuomos, subnuomos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus; tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, V. V., Z. S.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į jų tėvų iki nacionalizacijos valdytą žemę. Nuosavybės teisės jiems iki šiol neatkurtos, nes žemė, kurią jie nori susigrąžinti natūra, yra priskirta valstybės išperkamai ir joje vykdoma gyvenamųjų namų statyba.

5Vyriausybė 1990 m. sprendimu skyrė Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (jos teisių perėmėjas yra atsakovas UAB ,,JGK Statyba“) 42,8 ha žemės sklypą Vilniaus rajone, Buivydiškių apylinkėje (dabar Vilniaus miestas, Pilaitės seniūnija) ir nustatė jo tikslinę naudojimo paskirtį – gyvenamųjų namų komplekso statyba. Vilniaus rajono savivaldybė 1996 m. sprendimu iš skirto 42,8 ha žemės sklypo – 33 ha priskyrė valstybės išperkamai žemei. Vilniaus miesto taryba 1998 m. patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą, pagal kurį šios žemės paskirtis nustatyta – Vilniaus miesto jaunimo gyvenamųjų namų kvartalas. Vilniaus apskrities viršininkas 1999 m. patvirtino šio valstybės išperkamo žemės sklypo planą. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr.513V patvirtino žemės sklypo detalųjį planą. Vilniaus apskrities viršininkas 2000 m. ne aukciono tvarka 99 metams išnuomojo žemės sklypą atsakovui UAB „JGK Statyba“, o šis 2004 m. dalį sklypo subnuomojo atsakovui UAB „Aljos statyba“.

6Ieškovai teigia, kad žemės sklypo nuomos ir subnuomos sutartys pažeidžia jų teises. Pagal Žemės reformos įstatymo nustatytą eiliškumą piliečiams žemės nuosa­vybės teisės atkuriamos pirmąją eile, o tik paskui žemė parduodama (privatizuojama) arba išnuomojama kitiems asmenims. Prašymus atkurti nuosavybės teises ieškovai padavė dar 1991 metais. Tačiau žemės sklypas, į kurį pateko visa ieškovų siekiama atgauti žemė, nepagrįstai buvo išnuomotas atsakovui. Išnuomoto žemės sklypo detalusis planas parengtas pažeidžiant įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kad į išnuomotą sklypą patenka ieškovams priklausantys pastatai ir sodai. Žemės nuomos sutartis yra sudaryta pažeidžiant įstatymus, neatsižvelgiant į esamus realius žemės naudotojus, todėl yra niekinė ir negalioja. Kadangi išnuomotame žemės sklype šiuo metu yra likę 24228 kv. m laisvos ir neužstatytos žemės, tai nuomos sutartį ieškovai ginčija dalyje dėl šio neužstatyto ploto, kuriame jiems galėtų būti atkurtos nuosavybės teisės.

7Ieškovai prašė:

81) pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos sutartį Nr. 623, kuria ne aukciono tvarka 99 metams UAB „JGK Statyba“ išnuomotas 63033 kv. m žemės sklypas Pilaitės seniūnijoje, Vilniuje;

92) pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 24 d. žemės subnuomos sutartį Nr. 02/195, sudarytą UAB „JGK Statyba“ ir UAB „Aljos statyba“, dalyje dėl 24228 kv. m laisvo ir neužstatyto žemės sklypo pagal ieškovų pateiktą pageidaujamo susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą;

103) panaikinti 2000 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 3669-01, kuriuo leista ne aukciono tvarka 99 metams išnuomoti UAB „JGK Statyba“ 63033 kv. m žemės sklypą, dalyje dėl 24228 kv. m. laisvo ir neužstatyto žemės sklypo;

114) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti ieškovams nuosavybės teises į jų tėvams iki nacionalizacijos priklausiusią žemę, grąžinant natūra 24228 kv. m laisvą ir neužstatytą žemės sklypą Pilaitės seniūnijoje, Dvarikščių km. pagal ieškovų pateiktą pageidautino susigrąžinti nuosavybėn žemės sklypo planą.

12II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė

13Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

14Teismas nustatė, kad ieškovai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į jų tėvų iki nacionalizacijos valdytą žemę, jie 1991 m. nustatyta tvarka pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises. Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. jos teisių perėmėjas – atsakovas UAB „JGK Statyba“) suteikė 42,8 ha žemės sklypą gyvenamųjų namų kompleksui statyti, į kurio plotą pateko dalis ieškovų paveldėtos žemės. Žemės sklypas gyvenamųjų namų statybai buvo suteiktas iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo priėmimo. Pagal iki 1997 m. sausio 22 d. galiojusią šio įstatymo 12 straipsnio 8 punktą redakciją (1993 m. liepos 15 d. Įstatymo Nr. I-229 redakcija), žemė, kuri šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo nustatyta tvarka suteikta neterminuotai naudotis ne žemės ūkio paskirties įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms, tačiau ten nieko nebuvo pastatyta ar kitaip nepanaudota pagal paskirtį, priskiriama valstybės išperkamai žemei tik Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius šios žemės skyrimo tikslingumą. Vilniaus rajono savivaldybė 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtino gyvenamųjų namų komplekso detalųjį užstatymo projektą, pagal kurį iš suteikto 42,8 ha žemės sklypo – 33 ha žemės buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. 1999 m. ši žemė buvo perduota administruoti Vilniaus miestui. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtino gyvenamųjų namų komplekso statybos detalųjį planą bei nustatė šio žemės sklypo ir gretimų namų valdų sklypų ribas. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2000 m. spalio 26 d. išnuomojo atsakovui UAB „JGK Statyba“ 63033 kv. m žemės sklypą, iš jo ploto išjungiant namų valdų žemės sklypų plotus.

15Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-5-622-2003, 2003 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė ieškovų skundus dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513V panaikinimo ir įpareigojimo atkurti jiems nuosavybės teises į žemę Dvarykščių kaime, Vilniaus rajone, grąžinant laisvą ir neužstatytą 3,145 ha žemės sklypą natūra. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. 1-1108-1113-16/2005, 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu atmetė ieškovų reikalavimus panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513V dalį ir Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 2416-41 dalį dėl 0,18 ha ir 0,17 ha namų valdos žemės sklypų suprojektavimo Dvarykščių kaime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 1 d. nutartimi šį teismo sprendimą paliko nepakeistą. Šie administracinio teismo sprendimai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje. Kadangi klausimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimo Nr. 513V pripažinimo negaliojančiu kelis kartus buvo išnagrinėtas administraciniame teisme, tai jis negali būti nagrinėjamas iš naujo bendrosios kompetencijos teisme.

16Teismas sprendė, kad esant galiojančiam ir nepanaikintam Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimui Nr.513V, kuriuo patvirtintas detalusis planas gyvenamųjų namų statybai, suprojektuotas žemės sklypas, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsniu, laikytinas valstybės išperkama žeme ir į šį sklypą nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos, todėl ieškovų ieškinys atmestinas.

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų ir trečiųjų asmenų V. V. ir Z. S. apeliacinį skundą, 2008 m. kovo 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis išvadomis ir sprendimo motyvacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą negali būti atkuriamos į tą žemę, kuri teisės aktų nustatyta tvarka yra priskirta valstybės išperkamai. Ne nuomos bei subnuomos sutartimi, o žymiai anksčiau priimtais, galiojančiais ir nenuginčytais valstybės institucijų sprendimais (Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p bei Vilniaus rajono savivaldybės 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511) žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises ieškovai, buvo priskirta valstybės išperkamai. Todėl negali būti pagrindas skundžiamam sprendimui panaikint ieškovų argumentai, kad valstybės išperkamai žemei turėtų būti priskiriama tik ta žemė, kuri iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įsigaliojimo buvo suteikta fiziniams asmenims individualių gyvenamųjų namų statybai ir neturėtų būti priskiriama žemė, skirta juridiniams asmenims ir kuri nėra užstatyta. Nepagrįstas ieškovų argumentas, kad ginčijama nuomos sutartimi atsakovui yra išnuomota ir ieškovams priklausanti žemė. Žemės sklypo plane prie nuomos sutarties Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V ieškovams suformuoti žemės sklypai yra atskirai pažymėti, nurodant, kad tie sklypai nėra išnuomoti. Klausimas dėl ieškovams suformuotų namų valdų žemės sklypų dydžio yra išspręstas įsiteisėjusiais administracinio teismo sprendimais.

18III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

19Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Jie teigia, kad teismai neteisingai išsprendė ginčą, nes netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, valstybinės žemės nuomos tvarką bei žemės priskyrimo valstybės išperkamai sąlygas; pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

20Skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Teismai konstatavo, kad atsakovas UAB „JGK Statyba“ yra Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos teisių perėmėjas į Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p skirtą žemės sklypą. Tačiau byloje esantys įrodymai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 12 d nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-292/2007) nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „JGK Statyba“ steigėjai neperdavė bendrovei jokių teisių į Vyriausybės potvarkiu Direkcijai skirtą valstybinę žemę.

22Teismai taip pat ignoravo rašytinius įrodymus, patvirtinančius akivaizdų faktą, kad į atsakovui išnuomotą žemės sklypą patenka dalis ieškovams priklausančių ūkinių pastatų ir sodai. Ginčijama nuomos sutartis sudaryta neatsižvelgiant į esamus žemės naudotojus, pažeidžiant įstatymus, todėl turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

232. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/1999, išaiškino, kad tuo atveju, jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nurodydamas, į kokį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, kad tai yra valstybinis laisvos žemės fondas. Ieškovams 1991 m. pateikus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ginčo žemės sklypas nuo to momento negalėjo būti traktuojamas kaip laisva valstybinė žemė. Žemės sklypas atsakovui išnuomotas pažeidžiant Įstatymo 5 straipsnio 2 dalį bei Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintą žemės įgijimo nuosavybėn eiliškumą.

253. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintą Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarką (toliau Tvarka) perduodami nuosavybėn neatlygintinai naudojami esamų privačių namų valdų žemės sklypai ir nauji žemės sklypai (gyvenamųjų namų statybai, daržui, sodui ar pan.) asmenims, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą. Tačiau ginčijamais įsakymu ir žemės nuomos sutartimi dalis ieškovų naudojamos ir namų valdos apskaitos byloje užfiksuotos žemės buvo išnuomota atsakovui, kuris niekada nebuvo tos žemės naudotojas.

26Be to, žemės nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant Tvarkos 28 punktą bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančius atvejus kada valstybinė žemė gali būti išnuomota ne konkurso būdu. Ginčijamos nuomos sutarties negalima priskirti nė vienam iš nurodytų atvejų.

274. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą, nustatantį žemės priskirimą valstybės išperkamai.

28Atsižvelgiant į valstybės interesus, šio punkto nuostata turi būti aiškinama siaurinamai, t. y. kad valstybė išperka tik valstybinėms, o ne privačioms įmonėms perduotą turtą. Teismai, gindami privačios įmonės interesus, priėmė neteisingus ir nepagrįstus sprendimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-384/1999 ir Nr. 3K-3-439/2004 yra išaiškinęs, kad: „Valstybė, įsipareigodama atkurti pažeistą nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, kaip faktinis to turto valdytojas, prisiėmė ir prievolę neperleisti to turto kitiems asmenims tol, kol galutinai nebus išspręstas šio turto grąžinimo klausimas. Valdomą turtą ji turi tvarkyti taip, kad pretendentų teisės atkurti nuosavybės teises natūra būtų įgyvendintos iš tikrųjų. Teismai, nagrinėdami bylas dėl teisėtumo ir pagrįstumo sandorių, kurie sudaryti su valstybės valdimu nusavintu turtu, turi vadovautis tokia pat nuostata ir taikyti įstatymus pretendentų teisėtų interesų gynimui“.

29Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „JGK Statyba“ prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

301. Skunde nepagrįstai teigiama, kad į išnuomotą žemės sklypą pateko dalis kasatoriams priklausančių statinių bei sodinių. Teismų nustatyta, kad namų valdų žemės sklypo plotai buvo iš išnuomoto žemės ploto išjungti, taip pat, kad įsiteisėjusiais administracinio teismo sprendimais yra išspręstas klausimas dėl kasatoriams suformuotų namų valdų žemės sklypų dydžio.

312. Kasatoriai apeliaciniame skunde neginčijo nuomos sutarties tuo pagrindu, kad ji buvo galimai neteisėtai sudaryta ne konkurso būdu, šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos apeliacinės instancijos teismo. Jie taip pat nesirėmė ieškinyje aplinkybėmis, susijusiomis su Vilniaus m. statomų JGK direkcijos teisių ir pareigų perdavimo atsakovui UAB „JGK Statyba“, šios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos teismų. Todėl šie skundo argumentai negali būti kasacijos nagrinėjimo dalykas.

324. Kasatoriai netinkamai aiškina Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą, teigdami, kad valstybė išperka tik valstybinėms, o ne privačioms įmonėms perduotą turtą. Be to, kasatoriai akivaizdžiai ignoruoja prejudicinę reikšmę šiai bylai turinčius administracinio teismo sprendimus, kuriuose konstatuota, kad atsakovui išnuomotas žemės sklypas, vadovaujantis Įstatymo 12 straipsniu, laikytinas valstybės išperkama žeme ir į šį sklypą nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos.

33Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Aljos statyba“ prašo skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

36Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Kasaciniame skunde keliami teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Byloje kilo ginčas tarp asmenų, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra, ir šio turto naudotojų – žemės sklypo nuomininkų.

37Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad ginčo žemė, sutinkamai su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktu priskirtina valstybės išperkamai. Kasatoriai savo skunde kelia šios normos taikymo klausimus, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėtose civilinėse bylose nutartyse ne vieną kartą yra pažymėjusi, kad jeigu asmuo nustatytu laiku ir tvarka padavė pareiškimą dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) atkūrimo, nurodydamas, į kokį nekilnojamąjį turtą prašo atkurti nuosavybės teisę, negalima traktuoti, jog tai yra valstybinis laisvos žemės fondas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje M. Z. prieš Vilniaus miesto valdybą, Vilniaus apskrities viršininko administraciją, bylos Nr. 3K-3-371/1999 m. ir kt.). Lietuvos Respublikos Seimui 1991 m. birželio 18 d. priėmus įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ bei nuosekliai tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą Nr. VIII-359, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kasacine tvarka nagrinėjamose bylose spręsdamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, nuosekliai formavo teismų praktiką ta linkme, kad tol, kol asmens nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nėra išspręstas, nekilnojamasis turtas, dėl kurio vyksta teisminiai ginčai, negali būti perleistas nuosavybėn kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1128/2000, 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-937/2002, 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-655/2004, 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2005).

39Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo paminėtos suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir neteisingai aiškino nurodyto Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas. Minėta Įstatymo norma nustato, jog žemė išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal Įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje pagal įstatymą yra užimta: namų valdų (sodybų) sklypų; valstybinių įstaigų ir organizacijų bei visuomeninės paskirties pastatams ir įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų, išskyrus poilsiaviečių ir statinių užimtus žemės sklypus; kitų visuomenės poreikiams naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių, paplūdimių ir kt.); yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ne šioje byloje kasatorių ginčijamomis žemės nuomos sutartimis, o galiojančiais ir nenuginčytais valstybės institucijų sprendimais ir jais patvirtintais teritorijų planavimo dokumentais (Vyriausybės 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p bei Vilniaus rajono savivaldybės 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511) žemė, į kurią pretenduoja atkurti nuosavybės teises ieškovai, buvo priskirta valstybės išperkamai. 1999 m. ši žemė buvo perduota administruoti Vilniaus miestui. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtino gyvenamųjų namų komplekso statybos detalųjį planą bei nustatė šio žemės sklypo ir gretimų namų valdų sklypų ribas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančiuose įstatymuose įtvirtintas asmens teisės įsigyti nuosavybėn ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą įgyvendinimas siejamas su teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Kasaciniame skunde keliami klausimai turi būti aiškinami kompleksiškai taikant Žemės reformos, Teritorijų planavimo bei Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatas.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai savo teises į žemės susigrąžinimą natūra jau gynė administracinės teisenos tvarka. Administracinis teismas nepatenkino pareiškėjų reikalavimų dėl įpareigojimo atstatyti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra. Šis teismas rėmėsi tokiomis nustatytomis aplinkybėmis ir motyvais: Vilniaus miesto valdybos 2000-03-09 sprendimu Nr.513V yra patvirtintas detalusis planas, kuriuo pareiškėjų pretenduojamame susigrąžinti natūra žemės sklype suprojektuota gyvenamųjų namų statyba. Bylos dalį dėl šio sprendimo panaikinimo administracinis teismas nutraukė, kadangi nepatenkino prašymo atnaujinti terminą dėl skundo padavimo. Nagrinėjamoje byloje bendrosios kompetencijos teismuose detalusis planas, kaip individualus teisės aktas, nebuvo ginčijamas.

41Žemės reformos įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis žemės įsigijimo privačion nuosavybėn būdus, kaip vieną jų numato nuosavybės teisių į žemę atkūrimą grąžinant ją natūra (šio straipsnio 1 punktas). Žemės grąžinimas piliečiams natūra yra sudėtinė žemės reformos dalis, kuri sutinkamai su Žemės reformos įstatymo 4 straipsniu vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis šiuo ir kitais žemės santykius reglamentuojančiais įstatymais ir atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas. Jau minėta, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktas žemės priskirtinumą valstybės išperkamai taip pat sieja su teritorijų planavimo dokumentais. Teritorijų planavimo politiką formuoja ir įgyvendina valstybės ir savivaldybių institucijos (Teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnis). Pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus savivaldybės institucijos patvirtina bendruosius (generalinius), specialiuosius ir detaliuosius planus, kuriuose raštu ir grafiškai pateikiami sprendimai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikšmių ir sąlygų (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32 punktas). Detalusis teritorijų planavimas – savivaldybės teritorijos dalių planavimas žemės sklypo riboms nustatyti, naudojimo ir veiklos jame plėtojimo sąlygoms nustatyti, pakeisti arba panaikinti. Vienu iš teritorijų planavimo dokumentų yra detalusis planas, t.y. teritorijų planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos žemės sklypų ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas (statybos ir kitos veiklos privalomosios sąlygos). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Vyriausybė 1990 m. gegužės 16 d. potvarkiu Nr. 142p Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijai (nuo 1991 m. rugpjūčio 19 d. jos teisių perėmėjas – atsakovas UAB „JGK Statyba“) suteikė 42,8 ha žemės sklypą gyvenamųjų namų kompleksui statyti, į kurio plotą pateko dalis ieškovų paveldėtos žemės. Žemės sklypas gyvenamųjų namų statybai buvo suteiktas iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo priėmimo, t.y. iki kasatoriams pateikiant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vilniaus rajono savivaldybė 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 511 patvirtino gyvenamųjų namų komplekso detalųjį užstatymo projektą, pagal kurį iš suteikto 42,8 ha žemės sklypo – 33 ha žemės buvo priskirta valstybės išperkamai žemei. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, jog šiuo sprendimu 9,8 ha žemės plotas, išjungtas iš minėto 42,8 ha žemės sklypo ir nepriskirtas valstybės išperkamai, buvo ne Dvarykščių kaime (kuriame buvo ieškovų tėvams priklausiusi žemė), o Vilkeliškių kaime (t.2, b.l.76, 116). Tokiu būdu, žemės sklypo, į kurį ieškovai pretenduoja atkurti nuosavybės teises, statusas minėtais sprendimais nebuvo pakeistas. Bylą nagrinėję teismai padarė teisingas išvadas, jog būtent šiais nenuginčytais administraciniais aktais ginčo žemė buvo priskirta valstybės išperkamai. Teismai taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2000 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 513V patvirtino gyvenamųjų namų komplekso statybos detalųjį planą bei nustatė šio žemės sklypo ir gretimų namų valdų sklypų ribas. Detalusis planas yra individualus teisės aktas, nuo kurio įsigaliojimo dienos suplanuotoje teritorijoje nustatyta tvarka netenka galios visi anksčiau priimti sprendiniai dėl žemės naudojimo, užstatymo sąlygų, veiklos plėtojimo pobūdžio ir ribojimų, o sprendimai, priimti po detaliojo plano įsigaliojimo dienos ir prieštaraujantys detaliajam planui, negalioja (detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 20 straipsnio 11 dalis). Taigi detaliojo plano esmė yra ta, kad jis rengiamas konkrečiam žemės sklypui, nustatant sąlygas, pagal kurias šis sklypas gali būti naudojamas, nepriklausomai nuo to, kam jis nuosavybės teise priklauso planavimo metu ar priklausys ateityje. Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi administracinių teismų sprendimais, nustatė, kad detalusis planas nėra nuginčytas, todėl sutinkamai su jau minėtomis įstatymų nuostatomis, yra privalomas. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis administraciniais aktais ir teritorijų planavimo dokumentais, ginčo žemė dar iki Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo priėmimo buvo suteikta gyvenamųjų namų komplekso statybai, todėl sutinkamai su Įstatymo 12 straipsnio 2 punktu yra valstybės išperkama, kadangi yra suteikta individualių gyvenamųjų namų statybai. Kasatoriai savo skunde šią įstatymo nuostatą aiškina netinkamai, teigdami, jog valstybė išperka tik valstybinėms, o ne privačioms įmonėms perduotą turtą. Kolegija pažymi, jog Įstatymo 12 straipsnio 2 punktas reglamentuoja išpirkimą žemės pagal jos buvimo vietą (t.y., kai žemė yra kaimo vietovėje bei po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje) ir pateikia baigtinį tokios žemės išpirkimo savarankiškų pagrindų sąrašą. Kolegija konstatuoja, jog žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, tuo atveju, kai žemė suteikta individualių namų statybai, nėra siejamas su statytojo, kaip asmens teisiniu statusu. Jeigu žemės sklypas individualių namų statybai yra suteiktas iki suinteresuotų asmenų prašymo atkurti į jį nuosavybės teises padavimo ir sprendimai dėl jo suteikimo nenuginčyti, tai nėra pagrindo panaikinti vėliau sudarytų šio sklypo ar jo dalių nuomos ar subnuomos sutarčių, kaip pažeidžiančių pretendentų teises ir kaip neatitinkančių Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies bei 12 straipsnio nuostatų, kadangi žemė yra valstybės išperkama. Nagrinėjamoje byloje, nustačius, kad žemė priklauso valstybės išperkamai, ginčijamų nuomos sutarčių teisėtumas nebegali būti kvescionuojamas, kadangi ieškovai, sutinkamai su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktu negali pretenduoti į žemės grąžinimą natūra.

42Pažeistų nuosavybės teisių gynimo principo pripažinimas prioritetiniu nereiškia, kad nuosavybės teisių atkūrimas, kaip pažeistų nuosavybės teisių gynimo būdas, yra absoliutus – nuosavybės teisių atkūrimo procese pagal įstatymą taikoma ribota, bet ne absoliuti restitucija. Juolab, atsižvelgiant į susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius bei nuosavybės teisių atkūrimo procesui esant tęstiniam ir pakankamai ilgam, įgaliotoms valstybės institucijoms tenka spręsti nekilnojamojo turto, kurio buvusių savininkų ar jų teisių perėmėjų, pripažintų pretendentais atkurti nuosavybes teises, nuosavybės teisių atkūrimo klausimas dar nėra išspręstas, naudojimo ir kitus klausimus. Šiuo klausimu yra suformuota plati Konstitucinio teismo doktrina, išdėstyta visoje eilėje nutarimų. Konstitucinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme numatytas žemės išpirkimas, savaime nepažeidžia nuosavybės neliečiamumo principo (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas).

43Kasacijos pagrindai nustatyti CPK 346 straipsnio 2 dalyje, o tiesiogiai su teismų praktika susiję kasacijos pagrindai – CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte. Pagal šios dalies 2 punktą kasacijos pagrindas yra nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Kokia praktika turi būti vertinama kaip suformuota, įstatyme neapibrėžta, bet Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstyta, kad kaip kasacijos pagrindas ji turi būti suprantama kaip ne vienkartinė, o nuosekli, išdėstyta keliose nutartyse ar taikyta keliose analogiškose faktinėse situacijose taisyklė. Kolegija konstatuoja, jog nuo kasatorių nurodomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylą nagrinėję teismai nenukrypo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota vienoda teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis ne a priori, o atsižvelgdami į visų nagrinėjamoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą. Taigi kasacinį skundą galima grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės išaiškinimais, kurie suformuluoti savo faktinėmis aplinkybėmis analogiškose arba iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas, bylose. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, kiek tai liečia administracinius aktus ir teritorijų planavimo dokumentus, skiriasi nuo kasatorių nurodomų bylų, kuriose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra priėmęs nutartis faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Nagrinėjamoje byloje ginčo žemės statusas buvo nustatytas dar iki ieškovams pateikiant prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl negalima teigti, kad turtas, į kurį pretenduoja ieškovai, atsakovams naudotis buvo perduotas neišsprendus nuosavybės teisių atkūrimo klausimo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra akcentuojamas interesų pusiausvyros principas, kurį ne kartą yra akcentavęs Konstitucinis teismas, pažymėdamas, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese turi būti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. Nutarimas). Kurio asmens interesai prioritetiškai turi būti ginami, priklauso nuo žemės sklypo suteikimo kitiems asmenims teisėtumo. Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jei dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių ir visuomenės poreikių nėra galimybių grąžinti žemę natūra, buvusiam savininkui yra garantuota teisė pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. Nutarimas).

44Kasatoriai skunde kelia klausimus, jog atsakovas UAB “JGK Statyba” nėra Vilniaus miesto statomų jaunimo gyvenamųjų kompleksų direkcijos, kuriai dar 1990 m. gegužės 16 d. Vyriausybės potvarkiu Nr.142p, buvo skirtas 42,8 ha žemės sklypas, teisių perėmėja, taip pat skundą grindžia Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos nuostatų pažeidimu. Kolegija konstatuoja, jog šie klausimai nebuvo ieškovų ieškinio pagrindu bei bylos nagrinėjimo dalyku teismuose, kurių sprendimai skundžiami kasacine tvarka. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, todėl kolegija dėl šių skundo argumentų nepasisako (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

45Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nepažeidė procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teismų praktikos šiais klausimais, todėl nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą ir naikinti teismų sprendimus pagal skunde išdėstytus argumentus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

46CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, prašė priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „JGK Statyba“, pateikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, turėjo 2000 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant šį procesinį dokumentą. Netenkinus ieškovių kasacinį skundą, atsakovams prašant priteisti bylinėjimosi išlaidas, pirmiausia reikia įvertinti, ar išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtino minimaliosios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Atsiliepimas į kasacinį skundą buvo pateiktas 2008 m. birželio 16 d. Nurodytų Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo sumokėtas advokatams mokestis už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą viršija rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento surašymą, todėl šios išlaidos atsakovams priteistinos iš ieškovių atitinkamai atsižvelgiant į nustatytą rekomendacinį jų dydį (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

48Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistus.

49Priteisti atsakovui UAB „JGK Statyba“ (įmonės kodas 120815910) po 533 (penkis šimtus trisdešimt tris) litus iš ieškovių I. N., J. V. ir L. bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į jų tėvų iki... 5. Vyriausybė 1990 m. sprendimu skyrė Vilniaus miesto statomų jaunimo... 6. Ieškovai teigia, kad žemės sklypo nuomos ir subnuomos sutartys pažeidžia... 7. Ieškovai prašė:... 8. 1) pripažinti negaliojančia 2000 m. spalio 26 d. žemės nuomos sutartį Nr.... 9. 2) pripažinti negaliojančia 2004 m. rugsėjo 24 d. žemės subnuomos sutartį... 10. 3) panaikinti 2000 m. spalio 26 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymą... 11. 4) įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją atkurti... 12. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė... 13. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimu... 14. Teismas nustatė, kad ieškovai yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į... 15. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas,... 16. Teismas sprendė, kad esant galiojančiam ir nepanaikintam Vilniaus miesto... 17. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 18. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 19. Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 20. Skundas grindžiamas šiais argumentais:... 21. 1. Teismai konstatavo, kad atsakovas UAB „JGK Statyba“ yra Vilniaus miesto... 22. Teismai taip pat ignoravo rašytinius įrodymus, patvirtinančius akivaizdų... 23. 2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1999 m. birželio 28 d. nutartyje, priimtoje... 25. 3. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintą... 26. Be to, žemės nuomos sutartis sudaryta pažeidžiant Tvarkos 28 punktą bei... 27. 4. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Piliečių nuosavybės teisių į... 28. Atsižvelgiant į valstybės interesus, šio punkto nuostata turi būti... 29. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „JGK Statyba“ prašo skundą... 30. 1. Skunde nepagrįstai teigiama, kad į išnuomotą žemės sklypą pateko... 31. 2. Kasatoriai apeliaciniame skunde neginčijo nuomos sutarties tuo pagrindu,... 32. 4. Kasatoriai netinkamai aiškina Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 33. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas UAB „Aljos statyba“ prašo... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 36. Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus... 37. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad ginčo žemė, sutinkamai su... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 39. Kasatorių teigimu, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo paminėtos... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriai savo teises į žemės... 41. Žemės reformos įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis žemės įsigijimo... 42. Pažeistų nuosavybės teisių gynimo principo pripažinimas prioritetiniu... 43. Kasacijos pagrindai nustatyti CPK 346 straipsnio 2 dalyje, o tiesiogiai su... 44. Kasatoriai skunde kelia klausimus, jog atsakovas UAB “JGK Statyba” nėra... 45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad... 46. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir... 49. Priteisti atsakovui UAB „JGK Statyba“ (įmonės kodas 120815910) po 533...