Byla P-502-129-12
Dėl norminio administracinio akto ištyrimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario M. M. (M. M.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-50/2012 pagal atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario M. M. prašymą atsakovui Druskininkų savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir D. P. dėl norminio administracinio akto ištyrimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys M. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

  1. pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 „Dėl Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio plano pildymo“ (toliau – ir Sprendimas) 2 punktas, kuriame nuspręsta įgyvendinti Sprendimo 1 punkte nurodytą projektą, atliekant darbus 5 044 kv. m. sklype Neravų gatvėje, Druskininkuose, prieštarauja: 1) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) reikalavimams; 2) Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 1 straipsnio (1994 m. gegužės 31 d. įstatymo Nr. I-480 redakcija) 9 straipsnio 1 dalies (1994 m. gegužės 31 d. įstatymo Nr. I-480 redakcija) reikalavimams; 3) Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio (1994 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. I-533 redakcija) 6, 8 ir 12 punktų, 20 straipsnio (1994 m. liepos 7 d. įstatymo Nr. I-533 redakcija) 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimams, 3 dalies 6 punkto reikalavimams; 4) Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto (keista: 1) 2004 m. kovo 23 d. įstatymu Nr. IX-2076, 2) 2006 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. X-907) reikalavimams; 5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Įgyvendinimo tvarka ir sąlygos) 106 punkto (keista: 1) 2002 m. rugsėjo 19 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1475; 2) 2004 m. balandžio 7 d. nutarimu Nr. 387; 3) 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1101; 4) 2005 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 400; 5) 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 915) reikalavimams;
  2. Sprendimo 2 punktą laikyti panaikintu.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Pripažino Sprendimo 2 punktą prieštaraujančiu ABTĮ 14 straipsnio, Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalies, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6, 8 ir 12 punktų nuostatoms, todėl nusprendė laikyti jį panaikintu. Pripažino, kad panaikintas Sprendimo 2 punktas negali būti taikomas nuo jo priėmimo dienos. Įpareigojo atsakovą Druskininkų savivaldybės tarybą institucijos lėšomis paskelbti įsiteisėjusį teismo sprendimą „Valstybės žiniose“ bei Druskininkų krašto savaitraštyje „Druskonis“ ir per 14 dienų pateikti teismui po vieną egzempliorių spaudos leidinių, kuriuose buvo paskelbtas šis teismo sprendimas.

7III.

8Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti.

9IV.

10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A261-50/2012 tenkino Druskininkų savivaldybės tarybos apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikino ir bylą nutraukė.

11Teismas nurodė, kad teisingam bylos išsprendimui yra reikšminga nustatyti, ar ginčijamas šioje byloje sprendimas yra norminis administracinis aktas, nes tai sąlygoja teisę ginčyti norminio akto teisėtumą bei tokio akto teisėtumo nagrinėjimo procedūras.

12Atsakovo sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, kad sprendimas yra priimtas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 nutarimu Nr. 827 patvirtinta Strateginio planavimo metodika. Šio nutarimo preambulėje nurodoma, kad jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi. Nutarimo 2.1 punktu nustatyta, kad 2011-2013 metų strateginių veiklos planų projektai, atsižvelgiant į Strateginio planavimo metodikoje nustatytus reikalavimus, turi būti patikslinti ir patvirtinti įsigaliojus Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymui (nutarimo redakcija galiojanti nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.).

13Ginčijamo Sprendimo antru punktu nuspręsta „įgyvendinti 1 punkte nurodytą projektą atliekant darbus 5044 kv.m sklype Neravų gatvėje, Druskininkuose.“

14Sprendimo 1 punktas patvirtina, kad ginčijamu sprendimu atsakovas papildė Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio planą, kuriu nustatyta 2 prioriteto 1 tikslo 1.1 uždavinio 1.1.5 priemone „Seniūnijos-bendruomenės namų įkūrimas“.

15Pagal Metodikos 2 punktą priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo būdas, kuriam naudojami žmogiškieji, finansiniai ir materialiniai ištekliai. Šiuo punktu nustatytas metodikos tikslas (strateginis tikslas) – ilgos, vidutinės ar trumpos trukmės planavimo dokumentuose užsibrėžtas siekis, rodantis planuojamą pasiekti rezultatą per planavimo dokumento įgyvendinimo laikotarpį.

16Sprendimo priėmimo pagrindas yra Strateginio planavimo metodika. Tačiau šiame akte numatyti Strateginio planavimo metodikos tikslai patvirtina, kad pareiškėjo ginčijamas sprendimas nėra Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio plano sudėtinė dalis, nors ir yra inkorporuotas į jį ir yra atskiras sprendimas, kuriuo yra įgyvendinama strateginio plano 1.1.5 priemonė – „Seniūnijos-bendruomenės namų įkūrimas“.

17Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą individualus aktas yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Sprendimo 2 punktu yra išreikštas privalomas nurodymas įgyvendinti Strateginio plano punktą, atliekant darbus konkrečiame sklype. Toks įgyvendinimas pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį gali būti skirtas savivaldybės vykdomajai institucijai, tai yra savivaldybės administracijai ir šios institucijos konkretiems asmenims, direktoriui ar jo pavaduotojui.

18Tokiu būdu savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo yra įgyvendinama savivaldybės strateginio plano priemonė, yra individualus teisės aktas, kadangi yra vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ir konkrečiai situacijai.

19Šie požymiai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovo Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 „Dėl Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio plano pildymo“ 2 punktas yra individualaus akto sprendinys.

20Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

21Šiuo atveju pareiškimą pateikė Seimo narys, o ne asmuo, galimai kurio yra pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai.

22Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatas Seimo nariai gali teikti pareiškimą administraciniam teismui dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Pripažinus, kad šiuo atveju byla pagal Seimo nario pareiškimą pradėta dėl akto, kuris yra individualus, o ne norminis administracinis aktas, byla nutrauktina, nes Seimo narių pareiškimai dėl individualaus akto nepriskirtini nagrinėti administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23V.

24Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys M. M. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-50/2012 ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, t. y. dėl būtinumo užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

25Paaiškina, kad individuali byla pagal D. P. kreipimąsi dėl Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 „Dėl Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio plano pildymo“ 2 punkto panaikinimo nebuvo pradėta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2011 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-55/2011 ir 2011 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS62-360/2011 konstatavus, kad Sprendimo 2 punktas yra norminis administracinis aktas. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, padaręs išvadą, kad Sprendimo 2 punktas yra individualaus akto sprendinys, 2012 m. sausio 16 d. sprendimu norminę bylą Nr. A261-50/2012 nutraukė.

26Teisėjų kolegija konstatuoja:

27VI.

28Prašymas atmestinas, procesas neatnaujintinas.

29Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

30Proceso atnaujinimo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Iš minėtoje įstatymo normoje išvardintų proceso atnaujinimo pagrindų visumos matyti, kad jie yra susiję su administracinės bylos išsprendimu iš esmės. Minėtoje įstatymo normoje nurodytų pagrindų sąrašas yra baigtinis. Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

31Siekiant proceso atnaujino ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu pagrindu (kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą), pareiškėjui būtina pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galimai skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes, priešingu atveju, nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-10/2012).

32Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą, 2011 m. vasario 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-55/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02950-2010-2) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 28 d. nutartį atsisakyti priimi pareiškėjos skundą panaikino ir perdavė D. P. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Vykdydamas ši pavedimą Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 10 d. nutartimi D. P. patikslintą skundą, kuriame buvo prašoma pripažinti, kad Druskininkų savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. T1-171 „Dėl Druskininkų savivaldybės plėtros 2004–2013 metų strateginio plano pildymo“ 2 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ir jį panaikinti, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, patikrinęs šią nutartį, 2011 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-360/2011 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02950-2010-2) nurodė, kad bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu. Pažymėjo, kad individualioje administracinėje byloje norminio administracinio teisės akto teisėtumas gali būti tiriamas pareiškėjo, kai teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, prašymu arba teismo iniciatyva. Šiuo atveju pareiškėjai nesuformulavus konkretaus savarankiško reikalavimo dėl galimai jos pažeistų teisių gynimo, kurį būtų galima laikyti individualiu ginču, teismas negali priimti nagrinėti skundo, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą pagrįstai atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

33Taigi, kaip matyti, aptartose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse buvo nagrinėjamas skundo priėmimo klausimas, kurio dalyku yra procesinių prielaidų asmeniui kreiptis į teismą tinkamo realizavimo vertinimas. 2011 m. liepos 1 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS62-360/2011 teisėjų kolegija nepadarė materialinio teisinio pobūdžio išvadų, t. y. nesuformulavo jokių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, aktualių šiam atvejui. Išanalizavus pateiktą prašymą, pripažintina, jog pareiškėjas M. M. nenurodė tokių teismų praktikos formavimui reikšmingų administracinių bylų, kurių ratio decidendi būtų identiška norminėje administracinėje byloje Nr. A261-50/2012 nagrinėtai abstrakčiai teisinei situacijai, ir kuriose administraciniai teismai būtų iš esmės priešingai pasisakę dėl Sprendimo 2 punkto teisinės prigimties (jį priskyrę norminiams administraciniams aktams). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiškėjas įrodymais nepagrindė fakto, kad egzistuoja objektyvi būtinybė užtikrinti vienodą administracinių teismų praktikos formavimą panašaus pobūdžio administracinėse bylose, kuriose būtų priimti skirtingo turinio teismo sprendimai.

34Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-360/2011, kurioje be kita ko užsiminta apie tai, kad administracinių teismų praktikoje bendrojo teritorijų planavimo dokumentai laikomi norminiais teisės aktais, neužkerta kelio trečiajam suinteresuotam asmeniui ABTĮ nustatyta tvarka pateikti skundą teismui dėl Sprendimo 2 punkto panaikinimo, kartu prašant atnaujinti praleistą terminą jam paduoti remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. sprendime, priimame administracinėje byloje Nr. A261-50/2012, išdėstytais argumentais.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Nutarė

36Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario M. M. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A261-50/2012.

37Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys M. M.... 5. II.... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu... 7. III.... 8. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios... 9. IV.... 10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 16 d. sprendimu... 11. Teismas nurodė, kad teisingam bylos išsprendimui yra reikšminga nustatyti,... 12. Atsakovo sprendimo įžanginėje dalyje nurodoma, kad sprendimas yra priimtas... 13. Ginčijamo Sprendimo antru punktu nuspręsta „įgyvendinti 1 punkte nurodytą... 14. Sprendimo 1 punktas patvirtina, kad ginčijamu sprendimu atsakovas papildė... 15. Pagal Metodikos 2 punktą priemonė – užsibrėžto uždavinio įgyvendinimo... 16. Sprendimo priėmimo pagrindas yra Strateginio planavimo metodika. Tačiau... 17. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą individualus... 18. Tokiu būdu savivaldybės tarybos sprendimas, kuriuo yra įgyvendinama... 19. Šie požymiai sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovo Druskininkų... 20. Remiantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi skundą (prašymą) dėl viešojo... 21. Šiuo atveju pareiškimą pateikė Seimo narys, o ne asmuo, galimai kurio yra... 22. Pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalies nuostatas Seimo nariai gali teikti... 23. V.... 24. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys M. M.... 25. Paaiškina, kad individuali byla pagal D. P. kreipimąsi... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 27. VI.... 28. Prašymas atmestinas, procesas neatnaujintinas.... 29. Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir... 30. Proceso atnaujinimo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. Iš... 31. Siekiant proceso atnaujino ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytu... 32. Nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 33. Taigi, kaip matyti, aptartose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 34. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 36. Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario M. M.... 37. Nutartis neskundžiama....