Byla 1A-358-654/2018

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Žimkienės,

2sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,

3dalyvaujant prokurorei Daivai Virginijai Kazlauskaitei,

4nuteistojo R. B. gynėjui advokatui A. Cemnolonskui

5nuteistojo A. S. gynėjai advokatei Kristinai Sandraitei-Butvilienei,

6nuteistojo E. P. gynėjai advokatei Aušrai Saulėnienei,

7viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. B., A. S., E. P. apeliacinius skundus dėl 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. B., A. S., E. P. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu ir 6 dalimi R. B., A. S., E. P. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir R. B. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. S. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, E. P. paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis nuteistiesiems paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu ir galutinėmis bausmėmis R. B. paskirtas 1 metų laisvės atėmimas, o A. S. ir E. P. paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, jas atliekant pataisos namuose.

8Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti M. D., K. M., G. S., tačiau dėl jų skundai nėra paduoti.

9Nukentėjusiosios G. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistųjų M. D., R. B., K. M., E. P., G. S. ir A. S. priteista solidariai atlyginti nukentėjusiajai 300 eurų dydžio neturtinę žalą.

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11

  1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
  1. M. D., R. B., K. M., E. P., G. S., A. S. iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimą turtą, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas pasinaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, o būtent:

12M. D. 2015 m. gruodžio 11 d., 15.07 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, esančiuose J. Biliūno g. 14, Kybartuose, pasinaudodamas mobiliojo ryšio telefono aparatu IMEI Nr. ( - ) ir UAB ,,Tele2“ išankstinio papildymo paslaugos SIM kortele, kurios tel. Nr. ( - ), paskambino į mobiliojo ryšio tel. Nr. ( - ) G. S., kuriai melagingai prisistatė AB ,,Swedbank“ banko Saugos ir prevencijos skyriaus vyresniuoju konsultantu A. R. ir pranešė, kad buvo įsibrauta į jos banko sąskaitą ir jos vardu paimti greitieji vartojimo kreditai, bei nurodė, jog tam, kad atšaukti kreditų paraiškas ir sužinoti IP adresus, iš kurių buvo jungtasi prie G. S. banko sąskaitos, pastaroji neva turinti nurodyti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis, po ko pastaroji, apgaule įtikinta, padiktavo prašomus duomenis, tokiu būdu pokalbio metu iš G. S. apgaule įgijo jos AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, pakankamus finansinėms operacijoms inicijuoti – ID kodą, nuolatinį slaptažodį ir identifikavimo kodus, kuriuos tą pačią dieną, ne vėliau kaip iki 15.37 val., perdavė kartu Kybartų pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam A. S., kuris 15.37 val., pasinaudodamas nenustatytu mobiliojo ryšio telefono aparatu ir UAB ,,Tele2“ išankstinio papildymo paslaugos SIM kortele, kurios tel. Nr. ( - ) paskambinęs į tel. Nr. ( - ) G. S., paprašė jos elektroniniu būdu prisijungti prie G. S. vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos bei padiktavo jai reikiamus G. S. AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, po ko G. S., pasinaudodama nenustatytu įrenginiu, kuriam priskirtas IP adresas ( - ), prisijungė prie G. S. AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės paskyros ir A. S. nurodymu atliko bankinį pavedimą, kuriuo iš G. S. vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos į A. S. jai nurodytą R. B. pateiktą V. A., apgaulės būdu įtikintos leisti pasinaudoti savo banko sąskaita ir neturinčios tyčios, vardu atidarytą AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą pervedė 510,00 eurų, po ko E. P., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose, pasinaudodamas nenustatytu mobiliojo ryšio telefonu ir UAB ,,Tele2“ išankstinio papildymo paslaugos SIM kortele, kurios tel. Nr. ( - ), paskambino į tel. Nr. ( - ) K. M. ir su šiuo susitarė dėl sukčiavimo būdu įgytų pinigų pervedimo ir išgryninimo ir iš šio gavo bei A. S. perdavė T. Č. vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos numerį, po ko A. S., pasinaudodamas nenustatytu mobiliojo ryšio telefono aparatu ir UAB ,,Tele2“ išankstinio papildymo paslaugos SIM kortele, kurios tel. Nr. ( - ), paskambino į tel. Nr. ( - ) G. S., padiktavo jai reikiamus G. S. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis ir nurodė jai UAB ,,4“ elektroniniu būdu G. S. vardu pateikti paraišką dėl paskolos suteikimo ir iš G. S. vardu atidarytos banko sąskaitos į greituosius vartojimo kreditus teikiančios UAB ,,S“ vardu atidarytą banko sąskaitą pervesti 0,01 eurų registracijos patvirtinimo mokestį, po ko G. S., vykdydama A. S. nurodymus, pasinaudodama nenustatytu įrenginiu, kuriam priskirtas IP adresas ( - ) UAB ,,4“ internetinėje svetainėje ( - ) G. S. vardu pateikė paraišką dėl paskolos suteikimo, po ko paraiška buvo tenkinta ir 300,00 eurų dydžio kreditas pervestas į G. S. vardu atidarytą AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą, po ko G. S., vykdydama A. S. nurodymus, pasinaudodama iš A. S. įgytais prisijungimo prie G. S. elektroninės bankininkystės sistemos duomenimis ir elektroniniu būdu prisijungusi prie G. S. AB ,,Swedbank“ elektroninės bankininkystės paskyros, atliko bankinį pavedimą, kuriuo iš G. S. vardu atidarytos AB ,,Swedbank“ banko sąskaitos A. S. jai nurodytą K. M. E. P. pateiktą T. Č. vardu atidarytą AB ,,Swedbank“ banko sąskaitą pervedė 300,00 eurų, po ko T. Č. apgaule K. M. prašomas, neturėdamas tyčios, 2015 m. gruodžio 11 d., 18.31 val., AB ,,Swedbank“ bankomate, esančiame Šiauliuose, ( - ), minėtus pinigus išgrynino ir atidavė K. M..

13Tokiu būdu M. D., R. B., K. M., E. P., G. S., A. S., veikdami bendrininkų grupėje, apgaule savo ir kitų bendrininkų grupės narių naudai įgijo svetimą, G. S. priklausantį 510,00 eurų vertės, ir UAB ,,4“ priklausantį 300,00 eurų vertės turtą, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdami informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai įgijo, laikė ir perdavė svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas pasinaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis.

14Šiais savo veiksmais M. D., R. B., K. M., E. P., G. S., A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

  1. R. B. apeliacinio skundo argumentai
  1. Skunde R. B. prašo panaikinti 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodė, kad pirmosios instancijos teisme pripažino visas jam inkriminuotas nusikaltimų padarymo aplinkybes. Paaiškino, kad pažįsta kaltinamuosius M. D. ir A. S.. A. S. telefoniniu prašymu perdavė jam elektroninės bankininkystės duomenis. Nežinojo, kokie pinigai turėjo būti pervesti į A. S. nurodytą sąskaitą, sumos dydžio taip pat nežinojo. A. S. jam telefonu paaiškino, kad pinigus iš užsienio jam turi pervesti draugas. V. A. pati sutiko duoti savo bankinės sąskaitos duomenis, kuriuos jis perdavė A. S.. Kartu su ja ėjo išgryninti pinigų. Nukentėjusiosios nepažįsta. A. S. prašymu 490 eurų pašto perlaidą persiuntė jo nurodytos moters vardu ir adresu. Kad elektroninės bankininkystės duomenys bus panaudoti daryti nusikaltimus, nežinojo, nes A. S. to nesakė. Kitų nuteistųjų nepažįsta, su jais nebendravo. Nežinojo, kad A. S., pasinaudodamas iš jo gautais elektroninės bankininkystės duomenimis, ims kreditą. Nesant jo veikoje tyčios padaryti nusikaltimus, teismas jo atžvilgiu turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį.
  1. A. S. apeliacinio skundo argumentai
  1. Apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamus nuosprendžius Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies pažeidimo (absoliutaus nuosprendžio negaliojimo pagrindų) ir grąžinti baudžiamąsias bylas prokurorui, kad būtų panaikinti nepagrįsti kaltinimai, kad bylos būtų sujungtos į vieną procesą ir kad būtų išvengta baudimo už tą patį po keletą kartų.
    1. Skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė baudžiamojo įstatymo nuostatų, kad niekas nekaltas negali būti nuteistas, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas ir kai veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo sudėtį, o jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, baudžiamasis procesas negalimas. Nukrypimas nuo šių principinių nuostatų yra absoliutus nuosprendžio negaliojimo pagrindas ir toks sprendimas prieštarauja Konstitucijai. Taip pat buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą teismą nes apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėliojimais.
    2. Skunde nurodyta, kad dėl BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nuosprendžio neskundžia, bet kiti kaltinimai yra pagrįsti prielaidomis ir spėlionėmis. Kaltinimai baudžiamojoje byloje privalo būti įrodyti ir nekelti jokių abejonių. Apeliantas teigia, kad proceso metu nuosekliai tvirtino, kad inkriminuojamų nusikaltimų nėra padaręs, o šie jo parodymai nebuvo paneigti. Turėjo būti pateikti nenuginčijami jo kaltės įrodymai, tačiau to padaryta nebuvo. Pasitenkinta prielaidomis, kad inkriminuojami nusikaltimai galimai padaryti Kybartuose, tačiau galimybės būvimas neįrodo veikos padarymo, nes šią veiką galėjo padaryti bet kas iš kitų 400 Kybartų PN bausmę atliekančių nuteistųjų.
    3. Kaltinimai veikomis, numatytomis BK 214 ir 215 straipsniuose, ne tik nėra įrodyti, bet šiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų net nebuvo padaryta. Nepadaryta veika, kurią galima būtų kvalifikuoti pagal šiuo straipsnius. Sąvokos nuosprendyje privalo būti naudojamos neiškraipant jų prasmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato formuojamoje teismų praktikoje BK 214, 215 straipsnio išaiškinamuose akcentuojama, kad šie BK straipsniai numato atsakomybę tik už materialių elektroninių mokėjimo priemonių ar jų duomenų klastojimą, neteisėtą įgijimą, laikymą, realizavimą, panaudojimą. Materialiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis laikomos kredito ir debeto kortelės, elektroniniai bilietai ir t. t. Nematerialios mokėjimo priemonės nėra šiuose BK straipsniuose numatytų veikų dalykas. Virtualios mokėjimo kortelės, paslaugų teikimui reikalingi duomenys ir neteisėtas naudojimasis tokiais duomenimis nėra BK 214 ir 215 straipsniuose numatytas nusikaltimas. Šie straipsniai A. S. inkriminuoti nepagrįstai
    4. Įstatymas draudžia asmenį už tą pačia veiką bausti du kartus. Nusikalstamų veikų daugeto galimybės BK 214 ir 215 straipsniai nenumato. Nepriklausomai nuo to, kiek asmeniui yra inkriminuota mokėjimo priemonių duomenų neteisėtų įgijimų, perdavimų, laikymų, realizavimų, duomenų panaudojimų, tai yra laikoma viena veika. Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą, gali būti skiriama tik viena bausmė. Apeliantui ne tik ankstesniu 2018 m. sausio 17 d. apylinkės teismo nuosprendžiu buvo skirta nepagrįsta bausmė už neegzistuojančias veikas, bet skundžiamu nuosprendžiu skirtos dar keturios atskiros bausmės už tą pačią veiką. Be to, 2018 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu A. S. buvo du kartus nubaustas pagal tą patį kaltinimą (sutapo kaltinime nurodytos veikos laikas, vieta ir nukentėję asmenys).
    5. Nuteistojo teisinė padėtis nepagrįstai pasunkėja, jei bylos išskaidomos ir nagrinėjamos skirtingu laiku – padidėja nuteistojo asmens teistumų skaičius. Pagal Kauno miesto apylinkės teismo sprendimus, esant keliems subendrintiems nuosprendžiams visi šie nuosprendžiai privalo būti laikomi vienu asmens teistumu. Nepagrįstai išskaidžius bylų tyrimą, A. S. paskirta bausmė yra nepateisinamai griežta ir viršija straipsnių sankcijose nustatytą bausmės maksimumą. Vėlesnius kartus nagrinėdami kaltinimus teismai ta pačia veika nuosekliai didino teistumų skaičių ir nuteistojo asmenybę vertino kaip pavojingesnę.
    6. Apeliantas įvardija, kad skundžiamais nuosprendžiais neteisėtai patenkinus nepagrįstus ir netgi nepareikštus civilinius ieškinius, jam buvo padaryta žala. Civiliniai ieškiniai baudžiamosiose bylose privalėjo turėti rašytinę formą ir įteikti A. S. pasirašytinai. Civiliniuose ieškiniuose turėjo būti nurodyti šių ieškinių teisiniai pagrindai. Civilinis ieškinys turi būti pareikštas, o ne preziumuojamas. Motyvuodamas dokumentų pateikimo tvarką apeliantas remiasi civilinio proceso normomis. Šiais nepasirašytais ir nemotyvuotais ieškiniais jam yra padaryta turtinė žala.
  1. E. P. apeliacinio skundo argumentai
  1. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinti laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodė, kad nesutinka su visais argumentais, kurios atmetė pirmosios instancijos teismas. Teismas bylą išnagrinėjo sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Teisme E. P. ir kiti kaltinamieji pripažino visas aplinkybes ir davė parodymus. Apeliacinės instancijos teismas turėtų patikrinti kitus byloje esančius duomenis ir paskirti mažesnę bausmę, nes pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę.
  2. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
  3. Teismo posėdyje nuteistųjų advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Nuteistųjų R. B. ir E. P. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl R. B. apeliacinio skundo argumentų.
  1. Apelianto R. B. skundo motyvai yra nepagrįsti ir klaidinantys. Skunde nurodytas aplinkybes paneigia telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys. Iš šių pokalbių matyti, kad A. S. nurodymus R. B. vykdė ne pirmą kartą, žinojo nusikalstamos veikos pobūdį ir veikimo schemą. Jie tarpusavyje nuolatos bendravo ir derino veiksmus: aptarė tinkamiausią laiką pinigams išgryninti, tikrino kitoje byloje nukentėjusiąja pripažintos V. A. asmens duomenis dėl perlaidų tinkamumo, tarėsi dėl tinkamo banko padalinio ir grynųjų perlaidų per paštą. A. S. nurodė pervedamos sumos dydį, išgrynintinų sumų dydžius, pateikė tinkamiausią elgesio planą, kuriuo R. B. turėjo vadovautis. Telefoninių pokalbių metu jie aptarė už pinigų išgryninimą R. B. tenkančios pinigų sumos dalį. Nuteistieji suvokė, kad naudojasi kitų asmenų banko sąskaitomis neteisėtai gautiems pinigams perleisti bei išgryninti. Tai atsiskleidžia iš pokalbių po nepavykusių perlaidų, nes R. B. nerimavo, kad apie jų neteisėtus veiksmus gali sužinoti teisėsauga, o A. S. jį ramino ir papasakojo kaip elgtis. Taip pat, jie aptarė R. B. telefono sunaikinimą, nes įtarė, kad jų pokalbių gali būti klausomasi.
  2. R. B. yra nuteistas 2018 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kurias įvykdė kartu su A. S.. Be to savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis pripažino. Į tai atsižvelgęs teismas taikė jam BK 641 straipsnį ir trečdaliu sumažino bausmę.
  3. Šios aplinkybės atskleidžia, kad R. B. viską žinojo apie nusikalstamą veikos pobūdį. Suvokė, jog pinigai gauti neteisėtu būdu, o juos išgrynindamas, kartu su kitais bendrininkais jis daro nusikalstamą veiką ir norėjo taip veikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamą veiką R. B. padarė tiesiogine tyčia, todėl nėra pagrindo jį išteisinti.
Dėl A. S. apeliacinio skundo argumentų.
  1. Apeliaciniame skunde A. S. teigia, kad neginčija kaltės dėl jam inkriminuotos veikos pagal BK 182 straipsnį, tačiau nesutinka su kaltinimu dėl BK 214 ir 215 straipsnių. Apeliantas nurodė, kad teismas nuosprendį dėl šių nusikalstamų veikų priėmė remdamasis prielaidomis, kurios teisme net nebuvo įrodinėjamos. Apelianto skundo argumentai dėl kaltės yra visiškai nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas bylą nagrinėjo sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes nuteistieji proceso metu nurodė, kad pripažįsta savo kaltę ir sutinka su visomis aplinkybėmis, kuriomis jie buvo kaltinami. Natūralu, kad neatliekant įrodymų tyrimo išsamus įrodymų vertinimas nebuvo atliekamas, tačiau priešingai, nei teigiama skunde, nuteistieji kaltais pripažinti remiantis ne prielaidomis, o įrodymais.
  2. A. S. viso proceso metu tvirtino, jog nėra padaręs BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų ir šie parodymai nebuvo paneigti nenuginčijamais kaltės įrodymais. Šis skundo argumentas yra klaidingas ir nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. atsisakė duoti parodymus ir jokių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nedetalizavo. Teisme nuteistasis pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad gavęs iš M. D. duomenis apie nukentėjusiąją, susisiekė su laisvėje buvusiu R. B.. A. S. organizavo ir derino pinigų išgryninimo ir pašto perlaidų procedūras, koordinavo piniginių lėšų judėjimą ir R. B. veiksmus. Bendrininkei G. S. nurodė naudoti nešiojamąjį kompiuterį, kad būtų naudojamas modemas, o ne namų internetas, siekiant, jog būtų sunkiau susekti ir liktų mažiau įtartinų pėdsakų. Nuteistojo parodymai patvirtina, jog jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, nes stengėsi juos nuslėpti, juos maskavo, konspiravosi. A. S. buvo pagrindinis nusikalstamos veikos įgyvendinimo koordinatorius bei pasitelkęs kitų bendrininkų pagalbą siekė įvykdyti sugalvotą nusikalstamų veiksmų planą. Tokias išvadas patvirtina telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys. Iš pokalbių matyti, kad visus organizacinius klausimus sprendė A. S.. Jis disponavo neteisėtai gautomis elektroninių mokėjimų priemonėmis, skyrė užduotis G. S. ir R. B., derino neteisėtai gautų pinigų perleidimus, greitųjų kreditų ir paskolų paėmimą, suteikė bendrininkams duomenis reikalingus nusikalstamiems veiksmams atlikti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. S. kaltė padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra visiškai pagrįsta byloje esančiais įrodymais.
  3. Apeliantas nurodė, kad BK 214 ir 215 straipsniuose baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už nusikaltimus, kurie susiję su materialiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, t. y. kredito, debeto kortelės ir t. t. A. S. padarytos nusikalstamos veikos susijusios su nematerialiomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, (virtualios mokėjimo kortelės, paslaugų teikimui reikalingi duomenys), todėl šios mokėjimo priemonės nėra BK 214 ir 215 straipsniuose numatytų veikų objektas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuteistasis remiasi nebegaliojančiais įstatymais, nebeaktualia teismų praktika ir netinkamai interpretuoja teisės normas. Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymas nustato mokėjimo paslaugų teikėjų veiklą ir atsakomybę, mokėjimo paslaugas, jų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, mokėjimo paslaugų vartotojų ir mokėjimo paslaugų teikėjų teises ir pareigas, susijusias su mokėjimo paslaugomis, todėl net suderinus BK 214 ir 215 straipsnių sąvokas, Mokėjimų įstatymas lieka vienas iš šaltinių, padedančių nustatyti dalyko turinį. Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad mokėjimo priemonė – personalizuota priemonė ir (arba) tam tikros procedūros, dėl kurių susitaria mokėjimo paslaugų vartotojas ir mokėjimo paslaugų teikėjas ir kurias mokėjimo paslaugų vartotojas naudoja mokėjimo nurodymui inicijuoti. To paties įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje reglamentuota, kad nuotolinio ryšio priemonė – priemonė, kurią galima naudoti mokėjimo paslaugų sutarčiai per atstumą sudaryti, kai mokėjimo paslaugų teikėjas ir mokėjimo paslaugų vartotojas sudarydami sutartį kartu fiziškai nedalyvauja. 2 straipsnio 32 punkte nurodyta, kad unikalus identifikatorius – raidžių, skaičių ar simbolių derinys, kurį mokėjimo paslaugų teikėjas suteikia mokėjimo paslaugų vartotojui ir pagal kurį vienareikšmiškai atpažįstamas mokėjimo operacijoje dalyvaujantis mokėjimo paslaugų vartotojas ir (arba) mokėjimo operacijoje naudojama jo mokėjimo sąskaita. Šis įstatymas pateikia platesnę elektroninės mokėjimo priemonės sampratą, kuri apima ne tik materialias mokėjimo priemones, bet ir nuotolines mokėjimo priemones, kuriomis yra identifikuojamas mokėjimo paslaugų vartotojas.
  4. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Toks pats aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims. Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508/2014). Taigi, prisijungimų prie elektroninės bankininkystės duomenys, kuriais neteisėtai naudojosi nuteistieji, laikytinos elektroninėmis mokėjimo priemonėmis ir yra BK 214 straipsnyje ir 215 straipsnyje numatytų veikų dalykas.
  5. Apeliantas skunde pabrėžė, kad visos jo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 214 ir 215 straipsnius turėtų būti laikomos viena veika, už kurias būtų paskirta viena bausmė, nes minėti straipsniai nenumato nusikalstamų veikų daugeto galimybės. Šis skundo argumentas yra nepagrįstas, nes A. S., nors ir veikė panašiu metu bei toje pačioje vietoje (Kybartų PN), nusikalstamas veikas padarė prieš skirtingus asmenis, todėl negalima laikyti, kad jo veiksmais buvo padaryta viena veika. Veikdamas prieš skirtingus nukentėjusiuosius nuteistasis padarė kelis skirtingus nusikalstamus veiksmus, kurie nėra tarpusavyje susiję ar vienas nuo kito priklausomi. Šie veiksmai prasidėjo ir baigėsi skirtingu laiku, todėl jų negalima vertinti kaip vienos nusikalstamos veikos.
  6. Apeliantas teigė, kad 2018 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo du kartus nuteistas pagal tą patį kaltinimą. Susipažinus su 2018 m. sausio 17 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu matyti, kad A. S. buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2015 m. lapkričio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 10 d. Savo nusikalstamais veiksmas žalos padarė nukentėjusiesiems N. G. ir V. A.. Nagrinėjamu atveju nuteistasis nusikalstamą veiką prieš G. S. padarė 2015 m. gruodžio 11 d. Pagrindinės kaltinimo aplinkybės nesutampa, todėl ir šis A. S. skundo argumentas yra nepagrįstas.
  7. Ginčijo aplinkybę, kad jo padarytas nusikalstamas veikas nagrinėjant skirtingose baudžiamosiose bylose ir priimant kelis nuosprendžius, dėl tų pačių nusikalstamų veikų, yra sunkinama jo padėtis, nes nepagrįstai padaugėja teistumų skaičius. Kaip minėta, nuteistasis savo veiksmais padarė ne tapačias veikas prieš skirtingus nukentėjusiuosius. Ikiteisminio tyrimo įstaiga galėjo, tačiau neprivalėjo, sujungi skirtingus ikiteisminius tyrimus. Ikiteisminių tyrimų nesujungus baudžiamojo proceso nuostatos nebuvo pažeistos. Tokiu atveju svarbiausia yra tai, kad bausmė būtų paskirta tokia, kokia būtų paskirta visus nusikalstamus veiksmus nagrinėjant vienoje byloje, o tokia bausmė ir yra paskirta.
  8. A. S. skundo dalis dėl civilinio ieškinio yra pagrįsta. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Taigi, civilinis ieškinys turi būti pareiškiamas rašytine forma. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau pagal teismų praktiką baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinio ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-124-648/2016).
  9. BPK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Šią normą sistemiškai aiškinant kartu su BPK 109 straipsnio ir 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis toks reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas nustatyta tvarka paduodant civilinį ieškinį; civilinio ieškinio pateikimas yra būtina sąlyga reikalavimą atlyginti žalą pareiškusį asmenį pripažinti civiliniu ieškovu. Nesant byloje nustatyta tvarka pateikto civilinio ieškinio, pripažindama G. S. civiline ieškove tyrėja šių reikalavimų nesilaikė. Teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai nustatyta tvarka yra pateiktas civilinis ieškinys, o jo turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Vadovaujantis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vien tik fizinio asmens ar juridinio asmens atstovo žodinis pareiškimas apie jam nusikaltimu padarytą žalą arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimtas nutarimas pripažinti asmenį civiliniu ieškovu negali būti prilygintas civilinio ieškinio pareiškimui bei teismo išnagrinėtas, priimant vieną iš BPK 115 straipsnyje numatytų sprendimų.
  10. Pagal teismų praktiką teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Esant situacijai, kai nėra nustatyta tvarka pareikšto civilinio ieškinio ir asmuo buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos, teismas teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išaiškinti civiliniam ieškovui ar jo atstovui teisę paduoti civilinį ieškinį, tam padarydamas bylos nagrinėjimo pertrauką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-511/2017).
  11. Tačiau iš šios bylos matyti, jog pirmosios instancijos teismui šių veiksmų neatliko. 2017 m. birželio 22 d. posėdžio protokole nurodyta, kad nukentėjusioji G. S. jame dalyvavo. Tačiau posėdis buvo atidėtas neatvykus kitiems posėdžio dalyviams. Šiame posėdyje teismas nesiėmė jokių veiksmų paaiškinti civiline ieškove pripažintai G. S. civilinio ieškinio pateikimo tvarką. Kituose posėdžiuose G. S. nedalyvavo, o susirinkus kitiems proceso dalyviams teismas pradėjo bylos nagrinėjimą, ištyrė įrodymus ir paskelbė nuosprendį. Pradėjus įrodymų tyrimą G. S. neteko galimybės pareikšti civilinį ieškinį. Tokiu atveju pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusysis, kuriam nusikaltimu padaryta žala, tačiau civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, teisę į žalos atlyginimą gali realizuoti pateikdamas ieškinį civilinio proceso tvarka, o 2018 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo. Kadangi civilinis ieškinys byloje nepareikštas, teismas negali priimti jokio sprendimo dėl byloje nesančio ieškinio, todėl jokios sprendimo nepriima, o tik panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria išspręstas civilinio ieškinio klausimas.
Dėl E. P. apeliacinio skundo argumentų.
  1. Apeliantas ginčijo jam paskirtos bausmės dydį ir nurodė, kad visiškai pripažino savo kaltę, bet, jo manymu, teismas skyrė per griežtą bausmę. Be to, skunde apeliantas prašė panaikinti skundžiamą nuosprendį, tačiau nepateikė jokių nuosprendžio panaikinimą pagrindžiančių motyvų, todėl teismas dėl šios skundo dalies papildomai nepasisako ir įvertina tik nuteistajam paskirtos bausmės dydžio pagrįstumą.
  2. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. E. P. yra pripažintas kaltu bendrininkų grupėje padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 1981 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, t. y. du nesunkius ir du apysunkius nusikaltimus, kurių sankcijose numatytos alternatyvios bausmės.
  3. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apelianto skundu ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, kad nusikalstamas veikas padarė atlikdamas ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. E. P. anksčiau teistas 8 kartus, baustas administracine tvarka, veikos padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu nedirbo ir nesimokė, nes atliko bausmę už kitas nusikalstamas veikas. Įvertinęs šias aplinkybes apylinkės teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
  4. Apylinkės teismas už padarytą nusikaltimą E. P. pagrįstai paskyrė bausmes mažesnes už sankcijoje numatyta bausmės vidurkį. Teismas atsižvelgė į tai, kad teismo posėdžio metu apeliantas prisipažino ir paaiškino visas nusikaltimų aplinkybes. Paskirtas bausmes teismas subendrino ir vadovaudamasis BK 641 straipsniu sumažino vienu trečdaliu, t. y. iki 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo. Taigi atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad teismas skyrė per griežtą bausmę nuteistajam ir neatsižvelgė į tai, kad proceso metu jis pripažino savo kaltę. Apylinkės teismo paskirta bausmė nėra per griežta ar neteisinga, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui, ji paskirta tinkamai vadovaujantis baudžiamuoju įstatymu, o jos mažinti nėra pagrindo.

15Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kolegija

Nutarė

16nuteistųjų R. B., E. P. apeliacinius skundus atmesti.

17Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti dalyje. Panaikinti 2017 m. kovo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo išspręstas civilinio ieškinio klausimas. Kitoje dalyje A. S. skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai