Byla 2K-508/2014
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Viktoro Aiduko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutarties.

2Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu E. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimu, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – dvejų metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė iš dalies sudėta su bausme, paskirta pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta trejų metų laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė iš dalies sudėta su Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta ketveri metai laisvės atėmimo.

3Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir J. M. bei E. B., tačiau jie dėl nuteisimo kasacine tvarka nesiskundžia.

4Iš E. Ž. ir J. M. solidariai priteista UAB „ITM Inkasso“ 1174,85 Lt, UAB „4finance“ – 941,33 Lt turtinės žalos.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 17 d. nutartimi nuteistojo E. Ž. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7E. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti: 2012 m. sausio 17 d., apie 14.00 val., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, veikdamas bendrai su J. M. bei kitais nenustatytais asmenimis, J. M. iš mobiliojo ryšio telefono paskambinus E. B. ir ją įtikinus pasakyti sutuoktinio A. B. asmens kodą, elektroninės bankininkystės duomenis, o šiai padiktavus J. M. prašomus savo sutuoktinio A. B. duomenis, neteisėtai įgijo AB „Swedbank“ A. B. išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodžių kortelės duomenis.

8Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, E. Ž. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą: 2012 m. sausio 18 d. 10.31 val., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, veikdamas bendrai su J. M. bei kitais nenustatytais asmenimis, apgaule, siekdamas užvaldyti UAB „4Finance“ priklausančius pinigus, pasinaudodamas A. B. sudaryta elektroninės bankininkystės sutartimi, panaudodamas interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. B. tapatybę patvirtinančius duomenis, t. y. A. B. AB „Swedbank“ suteiktą vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, interneto svetainėje www.smscredit.lt A. B. vardu sudarė kreditinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „4Finance“, pagal kurią 2012 m. sausio 18 d. į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 750 Lt, po to šiuos pinigus 2012 m. sausio 18 d. pervedė iš A. B. sąskaitos į E. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip, veikdamas bendrai su J. M., įgijo svetimą turtą, po kurio užvaldymo J. M. telefonu nurodė E. B. perduoti AB „Swedbank“ banko kortelę jo motinai V. M., o šiai nurodė iš UAB „4Finance“ gautus 750 Lt pervesti į nenustatytų asmenų sąskaitas, taip padarydamas UAB „4Finance“ 750 Lt turtinę žalą.

9Po to, tęsdamas nuskalstamą veiką, E. Ž. neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą: 2012 m. sausio 18 d. 10.55 val., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje–kalėjime, veikdamas bendrai su J. M. bei kitais nenustatytais asmenimis, apgaule, siekdamas užvaldyti UAB „Nordecum“ priklausančius pinigus, pasinaudodamas A. B. sudaryta elektroninės bankininkystės sutartimi, panaudodamas interneto prieigą, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai panaudojo A. B. tapatybę patvirtinančius duomenis, t. y. A. B. AB „Swedbank“ suteiktą vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodą bei slaptažodį, interneto svetainėje www.smspinigai.lt A. B. vardu sudarė kreditinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Nordecum“, pagal kurią 2012 m. sausio 18 d. į A. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 700 Lt, po to šiuos pinigus 2012 m. sausio 18 d. pervedė iš A. B. sąskaitos į E. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip, veikdamas bendrai su J. M., įgijo svetimą turtą, po kurio užvaldymo J. M. telefonu nurodė E. B. perduoti jai priklausančią AB „Swedbank“ banko kortelę jo motinai V. M., o šiai nurodė iš UAB „Nordecum“ gautus 700 Lt pervesti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų sąskaitas, taip padarydamas UAB „Nordecum“ 700 Lt turtinę žalą.

10Kasaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir bylą nutraukti.

11Kasatorius teigia, kad jam nebuvo leista tinkamai susipažinti su bylos medžiaga pabaigus ikiteisminį tyrimą, neįteikti civiliniai ieškiniai, taigi jis nežinojo, kuo yra kaltinamas. Valstybės paskirti gynėjai tinkamai neatliko savo pareigų: nesurašė apeliacinio ir kasacinio skundų, neginčijo nepagrįstų kaltinimų, teisės susipažinti su byla pažeidimo, teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, ieškinių pagrindų, teisės pažeidimų neskundė ir taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 48 straipsnio 2 dalis. Gynėja R. Grefienė palaikė kaltinimo interesus, raštu pareiškus jai nušalinimą į tai reaguota formaliai. Nuteistasis, cituodamas BPK 50, 51 straipsnius, 52 straipsnio 2 dalį, 127 straipsnio 6 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 3 dalį, 293 straipsnio 2 dalį, 322, 323 straipsnius, 364 straipsnio 6 dalį, 375 straipsnio 1 dalį, teigia, kad suimtam asmeniui gynėjas skiriamas priverstinai, neatsižvelgiant į jo nuomonę, atsisakyti gynėjo neleidžiama, o jei gynėjas netinkamai atlieka savo pareigas, suimtasis praranda teisę dalyvauti teismo posėdžiuose, susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teisminiuose ginčuose.

12Pirmosios instancijos teismas priteisė iš kasatoriaus ne tik UAB „ITM Inkasso“ bei UAB „4finance“ be sutarčių į A. B. sąskaitą pervestas sumas, bet ir šių įmonių negautąjį pelną. Civiliniams ieškovams ieškiniai galėjo būti priteisti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio pagrindu, t. y. kaip be sutarties ar kitokio teisėto pagrindo perduotas turtas, ir tik iš asmens, kuriam šis turtas buvo perduotas. Kadangi su bylos medžiaga E. Ž. nebuvo supažindintas, civilinių ieškovų UAB „ITM Inkasso“ ir UAB „4finance“ ieškiniai įteikti nebuvo, teismo posėdžiuose šie civiliniai ieškovai nedalyvavo, buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a ir d punktų nuostatos.

13Taip pat, anot kasatoriaus, jo veikoje nebuvo nusikaltimo sudėties. BK 214 ir 215 straipsniuose numatyto nusikaltimo objektas yra elektroninės mokėjimo priemonės, tačiau byloje nebuvo įvardyta jokia elektroninė mokėjimo priemonė, taip pat nenurodyta, kaip reiškėsi apgaulė ir veiksmų neteisėtumas. Pasak nuteistojo E. Ž., CK 6.913 straipsnyje apibrėžta banko sąskaitos sąvoka. Banko sąskaita yra paslauga, taigi ji nėra materiali; vadinasi, banko sąskaita negali būti nusikaltimų, numatytų BK 214 ir 215 straipsniuose, objektas. Byloje buvo nagrinėjamas naudojimasis AB „Swedbank“ teikiama paslauga „Bankas internetu“. Pats pavadinimas rodo, kad „Bankas internetu“ yra paslauga, o paslauga nėra materiali. Naudojimuisi šia paslauga išduotos priemonės – vartotojo vardas, paties vartotojo pasirinktas pirminis slaptažodis, antrinių slaptažodžių sąrašas – negali būti interpretuojamos nei kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nei kaip materialusis objektas. Paslaugos „Bankas internetu“ valdymo priemonės buvo gautos ne iš pašalinio asmens, o iš A. B. sutuoktinės, taigi niekas neturėjo pagrindo manyti, kad paslaugos valdymo priemonės galėjo būti gautos neteisėtu būdu. Teisės aktai nenumato draudimo naudotis kito asmens banko sąskaita; CK 6.915 straipsnis numato asmenų, turinčių teisę disponuoti banko sąskaitoje esančiomis lėšomis, daugetą. Bet kuris asmuo, kuriam žinomas paslaugos „Bankas internetu“ vartotojo vardas, paties vartotojo pasirinktas pirminis slaptažodis, antriniai slaptažodžiai, kuris yra įsitikinęs, kad šios priemonės jam perduotos teisėtai, paslaugomis naudojasi teisėtai. Taip pat E. Ž. nurodo, kad jo veiksmuose nėra subjektyviojo požymio – tyčios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-475/2009). UAB „ITM Inkasso“ ir UAB „4Finance“ savo iniciatyva perveda savo pačių pasirinkto dydžio pinigų sumas į tas banko sąskaitas, iš kurių yra gavę 0,01 Lt mokestį. Taigi, anot kasatoriaus, nėra pagrindo kalbėti apie kokias nors apgaulės apraiškas, nes byloje nustatyta, kad 0,01 Lt mokestis buvo pervestas. Nesant tyčios ir apgaulės E. Ž. negalėjo būti nuteistas ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

14Nuteistasis E. Ž. kasaciniame skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir vadovavosi kaltumo prezumpcija, jo parodymų nepaneigė įrodymais, nemotyvuotai atmetė E. Ž. parodymus vien todėl, kad jie nesutapo su kaltinimo versija. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra teiginių, neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių – neva jis gavo iš A. B. bankininkystės duomenis, paskambino savo pažįstamiems ir šiuos duomenis perdavė. Jis tik skolino savo telefoną J. M., pats telefonu su niekuo nebendravo, jam niekas jokių duomenų neperdavė, pats niekam jokių duomenų taip pat neperdavė. Apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas J. R., davęs reikšmingus parodymus, tačiau jo parodymai apeliacinės instancijos teismo liko neįvertinti.

15Šioje baudžiamojoje byloje sąvoka „kreditas“ buvo pavartota kita prasme, specifinės šios sąvokos prasmės nuosprendyje neatskleidžiant. CK 6.881 straipsnis apibrėžia kreditavimo sutarties sampratą: 1) kreditoriumi gali būti tik bankas ar kita Banko licenciją turinti kredito įstaiga; 2) privalo būti sudaryta kreditavimo sutartis. CK 6.882 straipsnyje nurodoma, kad kreditavimo sutartis privalo būti rašytinė. Šio reikalavimo nesilaikymas kreditavimo sutartį daro negaliojančią. Pagal CK 6.871 straipsnį, jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Taigi skundžiamame nuosprendyje ir nutartyje sąvokos „Kreditas“ ir „Paskola“ neatitinka įstatyme nustatyto apibrėžimo, nėra specialiai apibrėžtos pačiame nuosprendyje ir nutartyje, tai daro skundžiamo nuosprendžio ir nutarties teiginius absoliučiai klaidingus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nuosprendį bei nutartį grindė prielaidomis ir spėliojimais, nes byloje nėra duomenų apie pateiktus šių bendrovių licencijavimo dokumentus, taigi nepatvirtintas jų legitimiškumas, nenustatytas asmenų, turinčių teisę veikti šių juridinių asmenų vardu, ratas. Nuosprendis neatitinka baigiamiesiems teismo aktams keliamų aiškumo reikalavimų, nes neaišku, apie kokį kreditą kalbama, kas yra kredito davėjas, kas gavėjas, kas kredito sutarties šalys. Baudžiamojoje byloje, be to, buvo pavartota sąvoka „A. B. tapatybę patvirtinantys duomenys“, niekaip neaptariant jos turinio. Fizinio asmens tapatybę patvirtinantys duomenys – tokia sąvoka nėra įtvirtinta jokiame teisės akte. Sąvoka „teisėto naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenys“ yra vartojama BK 214 ir 215 straipsniuose, kalbant apie elektronines mokėjimo priemones. Ši sąvoka apibrėžia duomenis, identifikuojančius, kad naudojantis mokėjimo priemonę asmuo šią priemonę naudoja teisėtai. Kadangi teisėtų mokėjimo priemonės naudotojų daugeto galimybė yra įtvirtinta įstatyme, be to, teisėtu mokėjimo priemonės naudotoju gali būti ir juridinis asmuo, ir įgaliotas asmuo, šie duomenys jokiu būdu neidentifikuoja fizinio asmens tapatybės. Nuosprendyje iš esmės teigiama, neva A. B. asmens tapatybę patvirtina AB „Swedbank“ išduoti duomenys.

16Atsiliepimu į nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas prašo kasacinį skundą atmesti.

17Atsiliepime teigiama, kad E. Ž. kasaciniame skunde nesutinka su teismo nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, išvadomis dėl įrodymų vertinimo, siūlo kitaip, jam palankia linkme vertinti jo paties parodymus, nuteistojo J. M., liudytojo J. R. parodymus. Tai nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir tokie kasacinio skundo argumentai turi būti palikti nenagrinėti. Taip pat paliktini nenagrinėti ir kasacinio skundo argumentai, susiję su baudžiamojoje byloje priteistų civilinių ieškinių pagrįstumu ir jų dydžiu, nes šie klausimai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebuvo nagrinėti. Teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, tirdami ir vertindami įrodymus. Vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to nori nuteistasis, neduoda pagrindo teigti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. E. Ž. veikos faktines aplinkybes, tyčios turinį teismai nustatė kruopščiai ir visapusiškai įvertinę pačių nuteistųjų, nukentėjusiojo A. B. ir liudytojų parodymus, telefoninių pokalbių išklotines, banko sąskaitų išrašų duomenis bei kitą rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų visumą. Visi šie įrodymai buvo gauti teisėtu būdu, sudaro vientisą loginę įrodymų grandinę. Greitieji kreditai buvo paimti neketinant jų grąžinti, t. y. siekiant išvengti turtinės prievolės. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nutartyje buvo įvertinti ir liudytojo J. R. parodymai. Šis liudytojas patvirtino, kad E. Ž. izoliatoriaus kameroje J. M. aiškino apie greitųjų kreditų gavimo sąlygas, kad J. M. E. Ž. telefonu skambino savo draugei E., liudytojo vardu į izoliatoriaus sąskaitą buvo pervesta 280 Lt. Įvertinęs šiuos parodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jie iš esmės neprieštarauja nuteistojo J. M. parodymams apie E. Ž. vaidmenį nusikaltimų padaryme.

18Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, visuose su E. Ž. atliekamuose procesiniuose veiksmuose dalyvavo gynėja advokatė R. Grefienė; byloje nėra jokių duomenų, kad gynėja netinkamai atliko savo pareigas. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis jokių konkrečių priekaištų savo gynėjai taip pat nepareiškė, proceso metu gynėja buvo aktyvi. Neatitinka tiesos ir kasatoriaus teiginiai dėl jo teisės pačiam susipažinti su bylos medžiaga pažeidimo. Nuteistojo E. Ž. teisės į gynybą pažeistos nebuvo, jis jomis realiai pasinaudojo.

19Nuteistojo E. Ž. kasacinis skundas atmestinas.

20Dėl nuteistojo E. Ž. teisės į gynybą pažeidimo

21Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad valstybės paskirti gynėjai tinkamai neatliko savo pareigų, todėl nebuvo užtikrinta jo tinkama gynyba.

22Kaltinamojo teisė į gynybą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalyje. Sukonkretindamas konstitucinės teisės į gynybą nuostatas ir nustatydamas jų įgyvendinimo garantijas, baudžiamojo proceso įstatymas nustato gynėjo kvietimo, paskyrimo ir atsisakymo nuo jo tvarką (BPK 50-52 straipsniai). BPK 51 straipsnyje nurodyti būtinojo gynėjo dalyvavimo atvejai. Vienas iš tų atvejų numatytas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte: gynėjo dalyvavimas būtinas, kai kaltinamasis yra suimtas. Be to, gynėjo dalyvavimas privalomas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 52 straipsnio 1 dalį kaltinamasis (nuteistasis) turi konstitucinę pasirinkimo laisvę gintis pačiam ar padedant advokatui – gynėjui. Pasinaudodamas šia laisve kaltinamasis (nuteistasis) turi teisę bet kuriame bylos nagrinėjimo etape atsisakyti gynėjo paslaugų. Vis dėlto kaltinamojo atsisakymas gynėjo yra teismui neprivalomas tada, kai kyla abejonių dėl jo galimybės pasinaudoti teise į gynybą (BPK 52 straipsnio 2 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas 1992 m. rugsėjo 25 d. byloje Croissant prieš Vokietiją (Croissant v. Germany, no. 13611/88, judgement of 25 September 1992) išaiškino, kad gynėjo paskyrimas kaltinamajam prieš jo valią nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto bei 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą. Kaltinamajam suteikiama teisė į jo pasirinktą gynėją, tačiau šios nuostatos nenumato, kad kaltinamojo teisė būtent į pasirinkto gynėjo pagalbą yra absoliuti. Ji gali būti ribojama, kai teikiama nemokama teisinė pagalba ir kai tai būtina siekiant įgyvendinti teisingumo interesus.

23Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisė pačiam pasirinkti advokatą, skirtingai negu teisė turėti advokatą, nėra absoliuti; įstatymuose gali būti nustatyta, kad tais atvejais, kai asmens gynybos įgyvendinimui kyla realių sunkumų, teismas gali pasiūlyti šiam asmeniui pasirinkti kitą advokatą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas). Gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo gynėjo tarpusavio reikalas, kasatoriaus subjektyvi neigiama nuomonė apie jam suteiktos teisinės pagalbos kokybę nėra pagrindas konstatuoti teisės į gynybą suvaržymo ar netinkamo interesų gynimo (realios teisinės pagalbos neturėjimo) (Daud v. Portugal, no. 22600/93, judgement of 21 April 1998).

24Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad E. Ž. 2012 m. spalio 9 d. įteiktas pranešimas apie įtarimą. Tą pačią dieną advokatė R. Grefienė buvo paskirta įtariamojo

25E. Ž. gynėja BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir E. Ž. naudojosi advokatės R. Grefienės, kaip savo gynėjos, teisinėmis paslaugomis (įtariamojo apklausų, akistatos tarp J. M. ir E. Ž. metu). Protokole apie paskelbimą įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą nurodyta, kad šiame procesiniame veiksme dalyvavo ir įtariamojo gynėja, tačiau E. Ž. susipažinti su tyrimo medžiaga ir pasirašyti protokole atsisakė. 2013 m. kovo 7 d. E. Ž. įteikė prašymą dėl minėto gynėjo atsisakymo. 2013 m. kovo 18 d. prokuroro nutarimu atmestas jo prašymas dėl gynėjo atsisakymo, motyvuojant tokį sprendimą priežasčių tam nebuvimu. Ikiteisminio tyrimo teisėjui toks nutarimas skųstas nebuvo.

26Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme advokatė R. Grefienė taip pat dalyvavo. Iš pirmosios instancijos teismo protokolo matyti, kad gynėja įgyvendino savo procesinę teisę užduoti klausimus procese, aktyviai ja naudojosi. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. Ž. jokių priekaištų dėl gynėjos R. Grefienės nekokybiško darbo nereiškė. Apeliaciniame skunde jis jokių argumentų dėl gynėjos (advokatės) veiklos taip pat nepateikė.

27Apeliacinės instancijos teisme E. Ž. gynė advokatė Angelė Fominienė. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausti E. Ž. prašyti liudytojai. Savo gynėjai E. Ž. proceso metu jokių priekaištų dėl jos darbo neturėjo.

28Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau paminėtas aplinkybes, daro išvadą, kad tiek ikiteisminiame tyrime, tiek nagrinėjant bylą teisme nebuvo pažeista nuteistojo E. Ž. teisė į gynybą.

29Dėl nuteistojo E. Ž. veikos kvalifikavimo

30Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pats aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-389/2013). Svetimi elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys – tai konkrečiam naudotojui būdingi ar konkrečiam naudotojui priskirti duomenys, kuriais naudotis elektroninių mokėjimo priemonių duomenų naudotojas ar kredito įstaiga nėra išreiškusi sutikimo. Svetimos elektroninio mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenų panaudojimas finansinei operacijai atlikti – tai svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių pateikimas kredito įstaigai, siekiant gauti informaciją apie elektroninius pinigus arba sudaryti nurodymą disponuoti kredito įstaigoje atidarytoje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Pagal bylos aplinkybes neabejotina, kad E. Ž. tokie naudotojo A. B. duomenys (vartotojo identifikavimo numeris, PIN kodas bei slaptažodžių kortelės duomenys) buvo svetimi – jis juos neteisėtai įgijo, veikdamas kartu su J. M. ir kitais nenustatytais asmenimis.

31Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ne už duomenų panaudojimą, bet už neteisėtą finansinės operacijos atlikimą panaudojant tokius duomenis. Būtinasis veikos požymis apgaulė pasisavinant svetimą turtą teismų buvo nustatytas ir atskleistas, tai pasireiškė tuo, kad buvo pateikti kredito įmonėms kito asmens duomenys, prisistatant juo elektroninėje erdvėje ir taip suklaidintos UAB „4finance“ ir UAB „Nordecum“, kurios, apgaule įtikintos, pervedė atitinkamas kaltinime nurodytas sumas. Kadangi veikiant nusikalstamai buvo ne tik pateikti tapatybės patvirtinimo priemonių duomenys kredito įstaigoms, bet ir gautas patvirtinimas iš jų apie disponavimą kredito įstaigos sąskaitose esančiomis lėšomis (apie sąskaitoje esančių lėšų pervedimą į konkrečią sąskaitą), tai nuteistojo nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

32Dėl civilinių ieškinių

33Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „ITM Inkasso“ 2013 m. vasario 13 d. pareiškė 1174,85 Lt civilinį ieškinį atsakovams J. M. ir E. Ž.; 2013 m. vasario 28 d. tyrėjos nutarimu UAB „ITM Inkasso“ pripažinta civiliniu ieškovu; 2013 m. vasario 1 d. pareikštas UAB „4finance“ civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. 2013 m. vasario 28 d. nutarimu UAB „4finance“ pripažinta civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje. Tiek UAB „ITM Inkasso“, tiek UAB „4finance“ civiliniuose ieškiniuose akivaizdžiai matyti, kas sudaro civilinio ieškinio dalyką: t. y. ne tik pasiskolintos sumos, bet ir pagal sutartis priklausančios palūkanos. Civilinio ieškinio dalykas pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurį žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2009). Taigi kasatoriaus skunde nurodomas argumentas neatitinka šiuo metu aktualios teismų praktikos. Civilinio ieškinio dydis yra numatytas kaltinamajame akte, byloje yra informacijos apie tai, kad kaltinamojo akto nuorašą E. Ž. gavo. Pagal BPK 252 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant. Tiek UAB „ITM Inkasso“, tiek UAB „4finance“ išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Prielaidų, kad nuteistasis E. Ž. būtų nežinojęs apie civilinio ieškinio dydį, ar negalėjęs jo ginčyti, nėra.

34Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu... 3. Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir J. M. bei E. B., tačiau jie dėl nuteisimo... 4. Iš E. Ž. ir J. M. solidariai priteista UAB „ITM Inkasso“ 1174,85 Lt, UAB... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 6. Teisėjų kolegija... 7. E. Ž. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo svetimos elektroninės... 8. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, E. Ž. neteisėtai inicijavo ir atliko... 9. Po to, tęsdamas nuskalstamą veiką, E. Ž. neteisėtai inicijavo ir atliko... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis E. Ž. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 11. Kasatorius teigia, kad jam nebuvo leista tinkamai susipažinti su bylos... 12. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš kasatoriaus ne tik UAB „ITM... 13. Taip pat, anot kasatoriaus, jo veikoje nebuvo nusikaltimo sudėties. BK 214 ir... 14. Nuteistasis E. Ž. kasaciniame skunde pabrėžia, kad pirmosios instancijos... 15. Šioje baudžiamojoje byloje sąvoka „kreditas“ buvo pavartota kita prasme,... 16. Atsiliepimu į nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 17. Atsiliepime teigiama, kad E. Ž. kasaciniame skunde nesutinka su teismo... 18. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, visuose su E. Ž.... 19. Nuteistojo E. Ž. kasacinis skundas atmestinas.... 20. Dėl nuteistojo E. Ž. teisės į gynybą pažeidimo... 21. Kasatorius kasaciniame skunde teigia, kad valstybės paskirti gynėjai tinkamai... 22. Kaltinamojo teisė į gynybą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31... 23. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad teisė pačiam pasirinkti... 24. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad E. Ž. 2012 m.... 25. E. Ž. gynėja BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu ir E. Ž. naudojosi... 26. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme advokatė R. Grefienė taip pat... 27. Apeliacinės instancijos teisme E. Ž. gynė advokatė Angelė Fominienė.... 28. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau... 29. Dėl nuteistojo E. Ž. veikos kvalifikavimo ... 30. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė... 31. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį baudžiama ne už duomenų panaudojimą, bet... 32. Dėl civilinių ieškinių... 33. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „ITM Inkasso“ 2013 m.... 34. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 35. Nuteistojo E. Ž. kasacinį skundą atmesti....