Byla 1A-42-166/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Stasio Punio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Vaitiekūnienei, gynėjui advokatui V. B., nuteistajam E. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo:

2E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalyje, ir skirta jam 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, 3 dalimi, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

61. E. K. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo, pažeisdamas specialias elgesio saugumą reglamentuojančias taisykles, atėmė kitam žmogui gyvybę, o būtent: jis, dirbdamas mechanizatoriumi UAB „duomenys neskelbtini“ (įmonės kodas ( - ), būstinės adresas: ( - ), Kaunas) pagal 2014 m. sausio 6 d. darbo sutartį Nr. 982, UAB „duomenys neskelbtini“ atstovaujančiam generaliniam direktoriui J. G. (rangovui) ir UAB „duomenys neskelbtini“ atstovaujančiam direktoriui T. L. (subrangovui) pasirašius 2015 m. birželio 8 d. statybos subrangos sutartį Nr. SR321, kuria susitarta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ atliks statybų objekto „Administracinio pastato DELTA (skl. kad. Nr. 0101/0021:502) Vilniaus m., statybos projektas“, esančio J. B. g. – A. R. N. g. sankirtoje, Vilniuje, polių ir galvenų darbo projekto parengimo ir suderinimo bei polių įrengimo darbus, vykdančiosios direktorės R. M. 2015 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. I 15/06/18-1 „Dėl komandiruočių tikslo ir laiko“ jį paskyrus dirbti UAB „duomenys neskelbtini“ objekte – administraciniame pastate DELTA, esančiame J. B. g. – A. R. N. g. sankirtoje, Vilniuje, būdamas 2015 m. liepos 13 d. pasirašytinai supažindintas su UAB „duomenys neskelbtini“ technikos direktoriaus A. S. pasirašyta „Spraustinių polių įrengimo darbų organizavimo instrukcija“, kurioje nurodyta: „Mechanizatorius atlieka bet kokius veiksmus su poliakale, tik gavus brigadininko betonuotojo nurodymus“; „Vibracinės poliakalės mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 44“, patvirtinta UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus T. L. 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 14 D/S, kurios 29.2 punkte nurodyta: „poliakalės mašinistui draudžiama vykdyti bet kokius veiksmus su poliakalės mechanizmais be brigadininko – betonuotojo nurodymų“, 2015 m. rugpjūčio 12 d., apie 13 val. 30 min., dirbdamas UAB „duomenys neskelbtini“ statybvietėje, esančioje J. B. g. – A. R. N. g. sankirtoje, Vilniuje, toje pačioje statybvietėje, netoli poliakalės esančiose galvenose, dirbusiam UAB „duomenys neskelbtini“ betonuotojui A. P., nesilaikydamas minimų instrukcijų reikalavimų, svirtelių pagalba valdydamas poliakalę, jos griebtuvu paėmęs vieno 16 m ilgio vamzdžio, įbesto į gruntą, viršutinį galą, vibracijos pagalba vamzdį ištraukęs iš grunto ir pakėlęs apie 50 cm., padaręs posūkį ir išlyginęs strėlę, pastatęs vamzdį į brigadininko – betonuotojo A. K. nurodytą vietą, t. y. būdamas „laukimo-stovėjimo režime“, be brigadininko – betonuotojo nurodymų valdė poliakalę, iš poliakalės griebtų išsprūdus vamzdžiui ir šiam krentant žemyn, sužalojo A. P., dėl ko pastarajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda kaktoje ir dešinėje rankoje, odos nubrozdinimais kūne, daugybiniais abipusiais šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės pažeidimais, aortos plyšimu, krūtininių II-V, juosmeninių I-II slankstelių daugiaskeveldriniais lūžiais su nugaros smegenų nutraukimu, skeveldriniu kaukolės pamato lūžiu su smegenų suardymu ir kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais, kairio šeivikaulio skeveldriniu lūžiu, kairio kelio sąnario kryžminių raiščių plyšimu, dešinio šlaunikaulio daugiaskeveldriniu lūžiu, daugybinėmis kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose (specialisto išvada Nr. MII 19/15 (01)), dėl ko A. P. įvykio vietoje mirė.

7Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

8II. Apeliacinio skundo argumentai

92. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

103. Apeliantas teigia, kad inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, teismo išvados neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, o jo kaltė pagrįsta prielaidomis. Apeliantas nurodo, jog 2015 m. rugpjūčio 12 d. dirbdamas poliakalėje nepadarė nei vieno veiksmo be brigadininko-betonuotojo A. K. nurodymų. Kai brigadininko A. K. nurodymu išvibruodamas ištraukė vamzdį iš žemės, griebtuvu užspaudus vamzdžio galą, ji nešė į brigadininko A. K. nurodytą vietą ir tuo metu brigadininkas A. K. stovintis prieš apeliantą ir parodė gestu, kad pastarasis turi pastatyti vamzdį ant žemės, o nenešti į vamzdžio paskirties vietą. Pasak apelianto, jo nurodymą jis aiškiai suprato ir leido vamzdį žemyn į A. K. nurodytą vietą, o tuo metu vamzdis, dar nepalietęs žemės, išsprūdo iš griebtuvo. Apeliantas pažymi, kad prieš nukrentant vamzdžiui, jokių kitokių veiksmų neatliko, tik tą veiksmą, kurį nurodė A. K., t. y. tik leido vamzdį žemyn.

114. Apeliantas nurodo ir tai, kad nuosprendyje nėra sukonkretinta, kokius veiksmus atliko be brigadininko nurodymų, neaišku kodėl vamzdis išsprūdo iš griebtuvo. Pasak apelianto teismas daro prielaidą, kad jeigu jis vienintelis buvo poliakalės kabinoje tuo metu, kai dėl nenustatytų aplinkybių vamzdis krito, ir tai reiškia, kad jis atliko veiksmus su poliakalės mechanizmais be brigadininko nurodymų, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte. Apeliantas pažymi, jog nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais, abejonėmis.

125. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog liudytojas brigadininkas A. K. patvirtino tai, kad vamzdis išsprūdo iš griebtuvo ir nukrito per labai trumpą laiką po jo (A. K.) nurodymo nuleisti vamzdį ant žemės, ir tai patvirtina, kad vamzdis iš griebtuvo išslydo dar pilnai nepastačius vamzdžio ant žemės. Pažymima, jog nenustačius priežasties, kodėl gi vamzdis išsprūdo iš griebtuvo ir nukrito, apelianto atžvilgiu teismas turėjo priimti išteisinantį nuosprendį.

136. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis E. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

14III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

157. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

168. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu nuosprendžiu, apeliaciniu skundu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai padarė išvadą dėl nuteistojo E. K. kaltės. Nors apeliantas nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, o jo kaltė grįsta prielaidomis, tačiau teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apelianto teiginius, jog jis nėra kaltas dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, paneigia nuosprendyje aptarti ir išanalizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 str. ir nenustatyta, kad būtų pažeisti įrodymų leistinumo bei liečiamumo principai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei konstatuoti, kad šioje byloje buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegija jokio teisinio pagrindo neturi. Byloje, remiantis ištirtais įrodymais, nustatyta, kad E. K. dėl neatsargumo, pažeisdamas specialias elgesio saugumą reglamentuojančias taisykles, atėmė kitam žmogui gyvybę, o būtent, kad be brigadininko – betonuotojo nurodymų valdė poliakalę, iš poliakalės griebtų išsprūdus vamzdžiui ir šiam krentant žemyn, sužalojo A. P.. Tuo tarpu apelianto byloje nustatytų aplinkybių savitas interpretavimas vertintinas kaip pasirinkta gynybos pozicija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju teismo padarytos išvados yra išsamios, pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis ir tinkamai motyvuotos. Teisėjų kolegijai abejonių dėl E. K. kaltės nekyla.

179. Nuteistasis E. K. kaltės nepripažįsta, nurodo, jog vamzdį kėlė su brigadininko žinia, kad viską darė pagal brigadininko nurodymus. Nors apeliantas savo kaltę neigia, tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, jog kaltė įrodyta, E. K. padaryti specialiųjų elgesio saugumo taisyklių pažeidimai ir priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo mirties yra nustatyti teisingai. Šią išvadą patvirtina byloje surinkti įrodymai: liudytojų A. K., K. S., J. G., K. B., O. P., Ž. M., A. K., Valstybinės darbo inspekcijos vyr. inspektoriaus A. M., specialistės J. R. parodymais, LTEC specialisto išvada, Valstybinės darbo inspekcijos nelaimingo atsitikimo aktu, kita bylos medžiaga, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo kaltę.

1810. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui, kuris dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Šį nusikaltimą apibūdina trys esminiai požymiai: 1) veika (pirmiau nurodytas taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), 2) padariniai (kito žmogaus mirtis), 3) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti visų trijų objektyviųjų požymių buvimą, taip pat subjektyvųjį požymį – kaltę (neatsargumą, pasireiškiantį nusikalstamu nerūpestingumu arba nusikalstamu pasitikėjimu). Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Sprendžiant klausimą, ar nusikalstama veika padaryta pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, būtina išanalizuoti, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra nustatyti konkrečioje jo veiklos srityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-942/2015, 2K-181-489/2017).

1911. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. K. dirbo poliakalės mechanizatoriumi, tam jis turėjo visus reikalingus dokumentus: „Traktoriaus ir savaeigės mašinos (traktorininko) pažymėjimą“ Nr. 0140982 ir pažymėjimą Nr. PD/KK-01093, liudijantį, kad mokėsi pagal 14 valandų „Poliakalės mašinisto“ mokymo programą, yra atestuotas ir gali dirbti poliakale. E. K. statybvietėje dirbo pagal K. S. 2015 m. liepos 3 d. sudarytą „Monolitinių vibropolių įrengimo technologinę kortelę“. Vamzdis, kuris sukantis poliakalei iškrito iš jos griebtų, prieš jį paimant, stovėjo gretimai poliakalės jo sumontavimo vietoje įvibruotas žemėje į 6 metrų gylį virš žemės paviršiaus, jo aukštis buvo apie 10 metrų. Poliakalės griebto pagalba E. K. turėjo tiksliai paimti už šio vamzdžio galo, esančio 10 metrų aukštyje, o tai apsunkino matomumą, todėl, tikėtina, kad vamzdžio galas į poliakalės griebtus buvo paimtas nepilnai. Poliakalės konstrukcijoje nenumatyti jokie davikliai, kurie fiksuotų ir duotų signalą operatoriui, kad griebtas nepilnai ar neteisingai paėmė vamzdžio galą, todėl įmonės „Spraustinių polių įrengimo darbų organizavimo“ instrukcijoje, sudarytoje technologijų ir technikos direktoriaus A. S., numatyta, kad poliakalės mechanizatoriaus darbų, tame tarpe vamzdžio paėmimą, koordinuoja brigadininkas. Šiuo atveju E. K. darbą turėjo koordinuoti brigadininkas-betonuotojas A. K.. E. K. 2015 m. liepos 13 d. pasirašytinai buvo supažindintas su UAB „duomenys neskelbtini“ „Spraustinių polių įrengimo darbų organizavimo instrukcija“, kurioje nurodyta, kad mechanizatorius atlieka bet kokius veiksmus su poliakale, tik gavus brigadininko betonuotojo nurodymus. Pagal „Vibracinės poliakalės mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 44, patvirtintos UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus T. L. 2007 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 14 D/S, su kuria E. K. buvo supažindintas ir tai patvirtinęs savo parašu 2015 m. liepos 27 d., punktą 29.2 poliakalės mašinistui draudžiama vykdyti bet kokius veiksmus su poliakalės mechanizmais be brigadininko-betonuotojo nurodymų. Taigi E. K. žinojo (to neneigia ir pats) nustatytas taisykles ir savo pareigas, susijusias su poliakalės valdymu, o būtent, kad poliakalės mašinistui (nuteistajam) draudžiama vykdyti bet kokius veiksmus su poliakalės mechanizmais be brigadininko-betonuotojo nurodymų, tačiau jų nesilaikė.

2012. Kad nuteistasis veiksmus atliko be brigadininko žinios patvirtina ir kiti byloje esantys faktiniai duomenys. Liudytojas brigadininkas A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nurodė, kad jam buvo pranešta, kad dingsta betonas, nueidamas pažiūrėti, kur dingsta betonas, taip ir pasakė. Liudytojas nurodė, kad vamzdis tuo metu pakeltas nebuvo, E. K. buvo vietoje stovėjimo režime. E. K. nurodymų nedavė, kad kažką darytų ar nedarytų, pasakė, kad palauktų, kol pažiūrės, ką daryti, E. K. linktelėjo. Pastebėtina, jog siekiant pašalinti kylančius prieštaravimus tarp E. K. ir A. K. parodymų, patikrinti apelianto keliamą versiją, šis liudytojas (A. K.) teisme buvo apklaustas du kartus ir abu kartus patvirtino, kad jam nueinant pasižiūrėti, kur dingsta betonas, vamzdis buvo pastatytas ant žemės, tuo pat metu vamzdžio viršutinį galą laikant poliakalės griebtuve. Kaip ir pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegijai netikėti liudytojo A. K. parodymais nėra jokio pagrindo. Liudytojas Ž. M. parodė, kad kai ištraukė vamzdį, iš karto nuėjo pažiūrėti, kur dingsta betonas. Prieš tai vamzdis buvo ištrauktas iš žemės ir stovėjo, polis jau buvo įrengtas. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad E. K. be brigadininko nurodymų vykdė darbus ir tokie jo veiksmai sąlygojo nelaimingą atsitikimą. Taip pat išvadoje nurodyta, jog nelaimingo atsitikimo metu vykdyti darbai, tikėtina, neatitiko Technologinės kortelės, Priedo Nr. 1, Instrukcijos Nr. 44.26 punkto reikalavimų, kad darbą koordinuoja ir duoda nurodymus brigadininkas, o mechanizatorius visus poliakalės veiksmus privalo vykdyti tik pagal gaunamus brigadininko nurodymus, ir tai sąlygojo pavojingo veiksnio susidarymą. Ekspertė J. R. teisme savo išvadą patvirtino. Be to ekspertė nurodė, jog apie tai, kad vamzdis buvo paimtas tuo metu, kai nebuvo brigadininko, ji rėmėsi paties E. K. 2015 m. rugpjūčio 17 d. paaiškinimu. Nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo technologinio proceso (reglamento) nustatytos darbo atlikimo tvarkos pažeidimai. E. K., A. K. savo veiksmais, prieš pat krintant vamzdžiui, nesilaikė įmonės technikos direktoriaus A. S. sudarytos „Spraustinių polių įrengimo darbų organizavimo“ instrukcijos reikalavimo: „Mechanizatorius atlieka bet kokius veiksmus su poliakale, tik gavus brigadininko betonuotojo nurodymus“. Liudytojas A. M. pirmosios instancijos teisme patvirtino nelaimingo atsitikimo darbe akto teisingumą. Nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotoms aplinkybėms, kitą dieną po įvykio patikrinus poliakalės techninį stovį, ją apžiūrėjus ir išbandžius jos veikimą nustatyta, jog poliakalė techniškai tvarkinga. Be to, apylinkės teismui buvo pateiktos poliakalės žurnalo ir poliakalės sistemos patikros ataskaitų kopijos, iš kurių matyti, kad poliakalės, kurią valdė nuteistasis, gedimų vykdant darbus minėtoje statybvietėje nebuvo užfiksuota, kas reiškia, kad poliakalė atitiko jai keliamus reikalavimus. Taigi nors nuteistasis E. K. kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia, vis tik byloje yra neginčijami įrodymai apie tai, kad E. K. dėl neatsargumo, pažeisdamas specialias elgesio saugumą reglamentuojančias taisykles, atėmė kitam žmogui gyvybę. Nagrinėjamu atveju aukštesniajam teismui nekyla abejonių dėl apelianto veiksmų ir nukentėjusiojo sužalojimo priežastinio ryšio buvimo, visos konkrečios specialios elgesio saugumo taisyklės, kurių nesilaikė nuteistasis, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra įvardytos, padarytas pažeidimas įrodytas. Byloje nustatyta, kad nuteistasis iki aptariamo įvykio dirbo poliakalės mechanizatoriumi, tam jis turėjo visus reikalingus dokumentus, buvo supažindintas su saugos bei kitomis instrukcija, taigi neabejotinai žinojo specialias elgesio saugumo taisykles, tačiau jų nesilaikė, tai yra, be brigadininko nurodymų valdė poliakalę. Nustatyta, kad poliakalė buvo tvarkinga, todėl vamzdis pats, mechanizatoriui neatlikus jokių veiksmų, negalėjo išsprūsti iš griebtuvo.

2113. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje nėra sukonkretinta, kokius veiksmus atliko be brigadininko nurodymų, neaišku kodėl vamzdis išsprūdo iš griebtuvo. Pasak apelianto teismas daro prielaidą, kad jeigu jis vienintelis buvo poliakalės kabinoje tuo metu, kai dėl nenustatytų aplinkybių vamzdis krito, ir reiškia, kad jis atliko veiksmus su poliakalės mechanizmais be brigadininko nurodymų, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte. Pastebėtina, kad dėl šių apelianto argumentų, motyvuotai buvo pasisakęs pirmosios instancijos teismas. Teismas atkreipė dėmesį, jog tai, kad nagrinėjamu atveju ir nėra galimybės nustatyti, kokius konkrečius veiksmus atliko E. K. būdamas poliakalės kabinoje, dėl kurių išsprūdo vamzdis, nes niekas tų veiksmų ir nematė (t. y. buvo nuspaudęs arba atleidęs vieną ar kitą mygtuką). Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šios bylos esmė ir yra ta, kad, poliakalei esant techniškai tvarkingai, E. K. būnant jos kabinoje, po to, kai brigadininko nurodymu vamzdis buvo pastatytas ant žemės, o kitas vamzdžio galas buvo laikomas poliakalės griebtuve, šis vamzdis nukrito ir mirtinai sužalojo A. P.. Ką konkrečiai padarė kaltinamasis būdamas poliakalės kabinoje, nėra esminė bylos aplinkybė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad negalėjimas nustatyti konkrečių E. K. veiksmų, nesudaro pagrindo jį išteisinti, nes, neturėdamas teisės atlikti bet kokių veiksmų be brigadininko nurodymų, jis vamzdžio išsprūdimo iš griebtuvo ir kritimo metu vienintelis buvo poliakalės kabinoje kas reiškia, kad atlikto veiksmus su poliakalės mechanizmais be brigadininko nurodymų, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte.

2214. Šioje byloje nustatyta ir daugiau darbo atlikimo tvarkos pažeidimų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad visi darbuotojai buvo instruktuoti, praėję jų darbą atitinkančius apmokymus, tačiau statybvietėje trūko vidinės kontrolės. Pavojinga zona, į kurią pateko A. P., nebuvo atitverta ar tinkamai pažymėta. Darbams vadovavęs K. S. negalėjo paaiškinti, kodėl A. P. pateko į pavojingą zoną ir ką toje zonoje veikė. Pagal vieno iš darbuotojų paaiškinimą, statybvietėje nebuvo tikrinamas darbuotojų blaivumas. Pastebėtina ir tai, kad nuteistojo poliakalės kabinoje buvo laikomi pašaliniai daiktai. Nors minėti pažeidimai buvo, tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų ir pirmosios instancijos ištirtų įrodymų viseto - jie nelaimingo atsitikimo nelėmė. Pateiktoje sąlyginėje Specialisto išvadoje nurodyta, kad jeigu poliakalės mechanizatorius E. K. be brigadininko nurodymų vykdė darbus ir netinkamai suėmė vamzdį, tai tokie jo veiksmai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą; nelaimingo atsitikimo metu vykdyti darbai, tikėtina, neatitiko Technologinės kortelės, Priedo Nr. 1, Instrukcijos Nr. 44 26 punkto reikalavimų, kad darbą koordinuoja ir duoda nurodymus brigadininkas, o mechanizatorius visus poliakalės veiksmus privalo vykdyti tik pagal gaunamus brigadininko nurodymus, ir tai sąlygojo pavojingo veiksnio susidarymą. Kaip jau paminėta aukščiau, bylos duomenimis nustatyta, jog E. K. dirbdamas poliakalės kabinoje veikė be brigadininko A. K. nurodymų, kas lėmė vamzdžio nukritimą ir A. P. mirtį.

2315. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. K. betarpiškai buvo atsakingas už mechanizmo (padidinto pavojaus šaltinio) saugų naudojimą, o bylos duomenimis nustatyta, kad jis veikė neatsargiai, neatidžiai, dėl ko išsprūdęs vamzdis mirtinai traumavo nukentėjusįjį. Pastebėtina ir tai, kad iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. 15.55 val. E. K. nustatytas 0,22 promilių girtumo laipsnis. Nuteistasis iškėlė versiją, kad dirbo su brigadininko žinia, tačiau nustatyta ir specialisto išvada patvirtinta, kad nelaimingą atsitikimą lėmė būtent E. K. veiksmai. Todėl jo veiksmai yra tiesioginiame (betarpiškajame) priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis ir dėl to E. K. negali būti išteisinamas, nesant jo kaltės. Nuteistojo E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Nuteistajam paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 straipsnio, 41 straipsnio nuostatų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nuteistojo E. K. apeliacinis skundas netenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 18 d. nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi.

2416. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

25nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. E. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 3. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, 3 dalimi, E.... 4. Kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5.
  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos... 6. 1. E. K. nuteistas už tai, kad dėl neatsargumo, pažeisdamas specialias... 7. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 132... 8. II. Apeliacinio skundo argumentai... 9. 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 10. 3. Apeliantas teigia, kad inkriminuoto nusikaltimo nepadarė, teismo išvados... 11. 4. Apeliantas nurodo ir tai, kad nuosprendyje nėra sukonkretinta, kokius... 12. 5. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog liudytojas brigadininkas A. K. patvirtino... 13. 6. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistasis E.... 14. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 15. 7. Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.... 16. 8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos... 17. 9. Nuteistasis E. K. kaltės nepripažįsta, nurodo, jog vamzdį kėlė su... 18. 10. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kyla asmeniui,... 19. 11. Byloje nustatyta, kad nuteistasis E. K. dirbo poliakalės mechanizatoriumi,... 20. 12. Kad nuteistasis veiksmus atliko be brigadininko žinios patvirtina ir kiti... 21. 13. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendyje nėra... 22. 14. Šioje byloje nustatyta ir daugiau darbo atlikimo tvarkos pažeidimų. Iš... 23. 15. Nagrinėjamu atveju nuteistasis E. K. betarpiškai buvo atsakingas už... 24. 16. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 25. nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti....