Byla 2K-5-942/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, gynėjai advokatei Renatai Narbutienei, nukentėjusiojo atstovui advokatui Nikolajui Voinovui (Nikolaj Voinov), teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžio.

2Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu V. R. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties. B. B. (B. B.) ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmesti.

3Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis. V. R. nuteistas pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo visiškai atlyginti nukentėjusiajam B. B. nusikaltimu padarytą 1503 Lt žalą. Nukentėjusiojo B. B. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. R. nukentėjusiajam priteista 1503 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Iš V. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 35 566,93 Lt už S. B. gydymą.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokurorės ir nukentėjusiojo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5V. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 11 d., apie 11.30 val., būdamas lentpjūvės, priklausančios T. R., esančios Šalčininkų r., (duomenys neskelbtini), naudotoju pagal 2010 m. balandžio 8 d. įgaliojimą, nepaisydamas visuotinai pripažintų bendrųjų atsargumo taisyklių, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatantį, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui; Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 439 „Dėl Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių patvirtinimo“, 2.3 punktą, nustatantį, kad savininkai privalo garantuoti, jog gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių bei interesų, dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nekreipdamas dėmesio į tai, kad lentpjūvės teritorija neaptverta ir bet kuriuo metu į ją gali patekti pašaliniai asmenys, nepakabinęs įspėjamųjų ženklų apie laikomą agresyvų šunį, taip nesilaikydamas atsargumo reikalavimų, nenumatė, jog dėl jo nerūpestingos veikos gali mirti kitas žmogus, tačiau pagal buvusią situaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti: S. B. priartėjus prie lentpjūvės, prie kurios lauke buvo pririštas šuo, šis ją apkandžiojo, taip padarydamas S. B. abiejų blauzdų kąstines žaizdas, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, tai komplikavosi abiejų blauzdų odos ir poodžio flegmona ir nekroze, giliųjų kojų venų tromboflebitu, abiejų plaučių arterijų masyvia trombembolija, taip dėl neatsargumo, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, atėmė S. B. gyvybę.

6Nuteistasis V. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. išteisinamąjį nuosprendį.

7Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas. Kasatoriaus nuomone, BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodyta veika susijusi su taisyklių, nustatytų specialiuose teisės aktuose, pažeidimu. Apkaltinamasis nuosprendis jam negalėjo būti priimtas, nes V. R. neveikimu nepažeidė nei visuotinai pripažintų bendrojo atsargumo taisyklių, nei atsargumo reikalavimų, o įspėjamųjų ženklų pakabinimas nėra laikytinas teisės aktų nustatytomis specialiomis elgesio saugumo taisyklėmis. Atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį negali kilti pažeidus bet kokias taisykles – tik teisės aktais įtvirtintas specialias elgesio saugumo taisykles. Kasatorius sutinka turintis pareigą užtikrinti, kad jo laikomas gyvūnas nekeltų grėsmės, tačiau jis teigia tinkamai užtikrinęs asmenų apsaugą nuo savo gyvūno; vis dėlto objektyviai negali užtikrinti, kad, asmeniui netinkamai elgiantis su gyvūnu, šis nereaguos. Niekas niekada nevaikščiodavo po lentpjūvės teritoriją toje vietoje, kurioje buvo pririštas šuo, šuns buvimo vieta buvo įrengta tinkamai, jis nė karto nebuvo nutrūkęs nuo grandinės, prie kurios buvo pririštas, visuomet buvo tinkamai laikomas. Lentpjūvės teritorija buvo neaptverta ne dėl kasatoriaus kaltės, o dėl patvirtinto detaliojo plano, už kurį atsakingos konkrečios institucijos, nebuvimo. Byloje yra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad mirusiajai ne kartą buvo uždrausta vaikščioti po lentpjūvės teritoriją, pabrėžiant, jog ten vyksta darbai, yra šuo, tačiau mirusioji sąmoningai toliau vaikščiojo po lentpjūvės teritoriją. Tai, anot kasatoriaus, patvirtina mirusiosios aplaidumą, neatsargumą, galbūt negalėjimą tinkamai suvokti savo veiksmų reikšmės ir galimų padarinių. Šios aplinkybės negali būti laikomos pagrindu priimti apkaltinamąjį nuosprendį, motyvuojant tuo, kad buvo pažeistas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas. Apkaltinamasis nuosprendis motyvuojamas Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimu, 2.3 punktu. Šias taisykles kasatorius teigia tinkamai vykdęs: šuo buvo jo valdomoje privačioje teritorijoje, šunimi buvo rūpinamasi (jis skiepijamas, susirgęs gydomas, imamasi prevencinių priemonių dėl parazitų ir pan.), laikomas tinkamai pririštas, o grandinės ilgis buvo toks, kad buvo aiški teritorija, kurią šuo pasiekia. Taip pat yra duomenų apie tai, jog nukentėjusioji S. B. anksčiau yra erzinusi nuteistojo šunį, vaikščiojusi po teritoriją, kurioje nuteistasis vykdo komercinę veiklą. Šuo niekada nebuvo užpuolęs jokio asmens, niekas nesiskundė ir apie galimą šuns keliamą grėsmę neinformavo. Įvykis turėtų būti vertinamas kaip kazusas. Teismas, be to, netinkamai įvertino įrodymus: nevertino liudytojų parodymų, faktinės situacijos, buvusios iki įvykio, – nei mirusiosios asmenybės, nei aplinkybės, kad ji nepaisė svetimos nuosavybės, neretai erzindavo šunį, vaikščiodavo po lentpjūvės teritoriją, nors jai tai buvo draudžiama, galbūt dėl senyvo amžiaus ne visiškai gebėjo kontroliuoti savo elgesį, o kartu su mirusiąja gyvenęs piktnaudžiaujantis alkoholiu jos sūnus nesirūpino savo garbaus amžiaus motina.

8Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai priteisė žalą pagal civilinius ieškinius Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiajam B. B. Nebuvo atsižvelgta į nuteistojo V. R. turtinę padėtį, nukentėjusiojo B. B. paaiškinimus dėl neturtinės žalos pasireiškimo būdo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad S. B. mirė ne nuo šuns įkandimo, o nuo sepsio. Apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo pasisakyta dėl neturtinės žalos dydžio – taigi nėra būtinų ir pakankamų argumentų. Teismas, tenkindamas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį, neanalizavo priežastinio ryšio tarp mirties ir V. R. veiksmų.

9Nuteistojo V. R. kasacinis skundas tenkintinas.

10Dėl V. R. veikos kvalifikavimo

11Kaltinimas V. R. pareikštas dėl BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui (dviem ar daugiau žmonių), pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Taigi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali; kvalifikuojant veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ir veiką, ir padarinius, ir priežastinį ryšį tarp jų. Pačioje BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijoje expressis verbis numatyti tik padariniai – žmogaus mirtis. Tai reiškia, kad pripažįstant asmenį kaltu dėl šio nusikaltimo nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-512/2014).

12Siekiant išsiaiškinti veiką apibūdinančius požymius straipsnio dispozicija kreipia į kitus teisės aktus, t. y. ji suformuluota kaip blanketinė. Būtent BK straipsnis (jo tekstas), o ne teisės norma nukreipia į kitą teisės aktą, kad išsamiai ir visapusiškai būtų atskleista formuluojama baudžiamosios teisės norma (jos dispozicija). Šio straipsnio dispozicijos blanketiškumą rodo tai, kad nusikalstama veika aprašoma kaip padaroma pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialaus elgesio saugumo taisykles. BK 132 straipsnio 3 dalies dispozicijos aprašyme vartojama formuluotė „pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles“ rodo, jog šios dispozicijos nukreipimo į kitus teisės aktus konkretumas yra didesnis.

13Kiekvienam asmeniui galioja įpareigojimas elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Ši teisinė pareiga nustatyta kaip reikalavimas elgtis tam tikru būdu arba kaip nurodymas tam tikru būdu nesielgti.

14Bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos sampratos neįmanoma apibrėžti a priori, todėl kiekvienu atveju reikia atsižvelgti į konkrečią situaciją, kurioje veikia asmuo, ir kokią veiklą jis vykdo, nes ši definicija, pasižyminti savo dinamiškumu, kinta priklausomai nuo aplinkybių.

15Taigi specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos. Asmuo, įgyvendindamas savo teises, turi nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių – tai iš Konstitucijos (28 straipsnis) kylanti nuostata. Iš požiūrio į teisę kaip subjektinių teisių ir pareigų vienovę kyla asmens teisių santykinumas. Specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais. Siekiant atskleisti BK 132 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, reikia išanalizuoti teisinio reguliavimo, susijusio su tam tikro pobūdžio veikimo galimybėmis, kontekstą. Tik tokiu atveju būtų aišku, kokie draudimai ir įpareigojimai asmeniui yra numatyti konkrečioje jo veiklos sityje bei kokios teisėtos veikos apimties bet kuris asmuo iš jo gali pagrįstai tikėtis.

16Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nustatė, kad V. R. panaudos pagrindu valdomos neaptvertos lentpjūvės teritorijoje buvo pririštas agresyvus šuo. Nukentėjusiąją, ėjusią per lentpjūvės teritoriją, jis apkandžiojo, dėl to ši mirė. Kaltinimas reikštas pažeidus: 1) visuotinai pripažintas bendrąsias saugumo taisykles; 2) Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktą; 3) Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo taisyklių 2.3 punktą. V. R. neatsargus elgesys kaltinime paaiškintas taip: „nekreipė dėmesio į tai, kad lentpjūvė neaptverta, ir nepakabino įspėjamųjų ženklų apie agresyvų šunį“.

17Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalį bausmė gali būti skiriama ir taikoma tik remiantis įstatymu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo 2003 m. birželio 10 d. nutarime detalizavo, kad Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalis, pagal kurią bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu, inter alia reiškia, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti, kokios veikos yra nusikalstamos, taip pat baudžiamąją atsakomybę už tokias veikas. Pagal BK 2 straipsnio 4 dalį pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 331 straipsnio 2 dalimi, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, be to, surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų, taigi ir laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų (apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje taip pat yra nurodyta, jog rūpestingas ir apdairus savininkas visais atvejais privalo imtis visų reikiamų apsaugos priemonių kontroliuoti savo gyvūnų elgesį (pavyzdžiui, statyti užtvarus, papildomai juos supančioti), kad užkirstų kelią neigiamoms pasekmėms atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324/2011).

19Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neaiškiai ir nekonkrečiai nurodė V. R. veikos pasireiškimo būdą. Visuotinai pripažintų saugumo taisyklių pažeidimas yra pernelyg deklaratyvus, nesuponuoja veikos apibrėžties BK 132 straipsnio 3 dalies prasme, nes ji reikalauja nurodyti konkrečias elgesio saugumo taisykles bei jų reikalavimų pažeidimus. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo (gyvūnų gerovės apsaugos) įstatymo paskirtis, be kita ko, yra ir apibrėžti fizinių asmenų elgesio su naminiais gyvūnais bendruosius principus, kad būtų užtikrintas žmonių saugumas (1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintos ir pagrindinės įstatyme vartojamos sąvokos. Atskirtos naminio gyvūno (2 straipsnio 3 dalis) ir agresyvaus šuns (2 straipsnio 10 dalis) sąvokos: agresyvūs šunys apibūdinami kaip kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pagal veikos metu galiojusį Agresyvių šunų veislių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu, tai kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai (amerikiečių pitbulterjeras, bandogas (amerikiečių mastifas) ir pavojingų šunų veislės bei jų mišrūnai (amerikiečių Stafordšyro terjeras, Stafordšyro bulterjeras, amerikiečių buldogas, Argentinos dogas, Fila Brasileiro (brazilų mastifas), Kangalas (turkų aviganis), Kaukazo aviganis, Pietų Rusijos aviganis). Sąrašas yra baigtinis, taigi plečiamai jo aiškinti nėra leistina. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistojo šuo būtų pripažįstamas agresyviu, taigi kaltinime pavartota „agresyvaus šuns“ sąvoka yra ne teisinis, o buitinis terminas. Įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje yra numatyta bendra pareiga gyvūnų savininkams garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Taip pat įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta gyvūno savininko pareiga nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, 4 dalyje pažymima, kad gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui. Bendrą pareigą V. R. pagal įstatymo normas įvykdė – šuo neaptvertoje jo valdomoje lentpjūvės teritorijoje buvo pririštas.

20Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 439 „Dėl Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių patvirtinimo“, 1.2 punkte įtvirtinta atviros savininko valdos sąvoka – tai neaptverta valda. Pagal 2.3 punktą yra asmeniui bendro pobūdžio pareiga – gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei ir nepažeis kitų asmenų teisių bei interesų. Taisyklės reglamentuoja atvejus, kada sarginiai šunys gali būti laikomi nepririšti (2.5.3 ir 2.5.4 punktai). Jose nenustatyta, kad kai atviroje teritorijoje laikomas pririštas sarginis šuo, privalomas specialus teritorijos ženklinimas, nors kaltinime, pareikštame V. R., tai nepagrįstai pažymėta. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi šių taisyklių 2.5.3 punktu (uždarosiose savininko valdose, sodo bendrijose ir vienkiemiuose šunis leidžiama laikyti tik pririštus arba palaidus gerai aptvertuose voljeruose). Šią normą teismas aiškino taip, kad leidžiama savininko valdose šunis laikyti tik pririštus arba palaidus gerai aptvertuose voljeruose tik tuo atveju, jei minėtos valdos yra uždaros. Apeliacinės instancijos teismas čia akcentavo imperatyviojo teisinio reguliavimo metodo esmę: viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad pririšto šuns laikymas neaptvertoje teritorijoje apskritai nereglamentuotas, asmens teisėtas lūkestis yra žinoti, kokios tikslios jo elgesio teisėtumo ribos. Pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. V. R. veika pagal BK 132 straipsnio 3 dalį niekaip nepasireiškė. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad S. B. neatsargumas niekaip negalėjo būti nustatytas šiuo atveju, nes lentpjūvės teritorija buvo atvira ir bet kam laisvai prieinama, nepagrįstas. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada sutikti nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje nenustatyta, kokius elgesio saugumo reikalavimus pažeidė šuns savininkas V. R., taip pat atsižvelgdamas į S. B. didelį neatsargumą, taip pat faktą, kad jai buvo žinoma apie pririštą šunį, pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį V. R.

21Pabrėžtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad lentpjūvės, kurios valdytoju įvykio metu buvo V. R., teritorija nėra aptverta; V. R. nurodė priežastis, dėl kurių teritorijos negalėjo aptverti (nėra suformuotas žemės sklypas – tai patvirtina Nacionalinės žemės tarnybos Šalčininkų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. raštas, kuriame nurodyta, jog prašymas dėl žemės sklypo projektavimo, bus nagrinėjamas tik rengiant Pabradės kadastro vietovės projektą, kuris numatomas 2013 m. birželio 4 d. V. R. prašymas dėl žemės sklypo projektavimo gautas 2011 m. gruodžio 23 d.). Iš S. B. sūnaus parodymų matyti, kad jo motina pro lentpjūvę eidavo iš savo namų į fermą, nes toks kelias yra trumpesnis.

22Dėl civilinių ieškinių

23Pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. R. išteisinamąjį nuosprendį, B. B. ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo netenkino, nes V. R. veiksmuose nenustatyta veikos, numatytos BK 132 straipsnio 3 dalyje, požymių. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalį, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką, arba palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

24Taigi nukentėjusiojo B. B. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniai turėjo būti ne atmesti, o palikti nenagrinėti, nes pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį V. R. konstatavęs, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 132 straipsnio 3 dalyje, požymių.

25Tad pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė veikos kvalifikavimo klaidos ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuosprendis keičiamas dėl civilinių ieškinių klausimų išsprendimo (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,

Nutarė

27Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendį ir palikti galioti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendį su pakeitimais: B. B. ieškinį V. R. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį V. R. dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtus.

28Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nuosprendžiu V.... 3. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos,... 5. V. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. liepos 11 d., apie 11.30 val., būdamas... 6. Nuteistasis V. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 7. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai... 8. Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai priteisė žalą... 9. Nuteistojo V. R. kasacinis skundas tenkintinas.... 10. Dėl V. R. veikos kvalifikavimo... 11. Kaltinimas V. R. pareikštas dėl BK 132 straipsnio 3 dalyje nustatytos... 12. Siekiant išsiaiškinti veiką apibūdinančius požymius straipsnio... 13. Kiekvienam asmeniui galioja įpareigojimas elgtis taip, kad savo veiksmais... 14. Bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos sampratos neįmanoma apibrėžti a... 15. Taigi specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios... 16. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 17. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 4 dalį bausmė gali... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje taip pat yra nurodyta,... 19. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas neaiškiai ir nekonkrečiai... 20. Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo laikinų taisyklių, patvirtintų... 21. Pabrėžtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad lentpjūvės,... 22. Dėl civilinių ieškinių... 23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. R. išteisinamąjį nuosprendį,... 24. Taigi nukentėjusiojo B. B. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškiniai... 25. Tad pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė veikos... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 27. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 28. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....