Byla 2-5862-901/2013
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo; išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laurai Karmazaitei,

2sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,

3dalyvaujant ieškovui A. G. ir jo atstovei advokatei D. O.,

4atsakovei R. G. ir jos atstovui advokatui A. K.,

5Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. P.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovės R. G. priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo; išvadą teikianti institucija Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

7Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

8Ieškovas A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, turto padalijimo palaiko ir prašo jį tenkinti, susitaikymo termino prašo nenustatyti, su atsakovės priešieškiniu sutinka iš dalies (1-3, 54-57 b.l.). Ieškovas prašo teismo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nustatyti dukros M. G., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina R. G., priteisti iš A. G. išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės; santuokoje įgytus lengvuosius automobilius AUDI 80 AVANT, v/n ( - ) ir AUDI 80, v/n ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovei R. G.; išlaikymo iš atsakovės neprašo. Ieškovas nurodė, kad šalys susituokė 1991-03-16 Šiaulių rajono CMS. Nuo 2012-07-07 ieškovas su atsakove gyvena skyrium, nepalaiko šeimyninių santykių, santuokinio gyvenimo. Su atsakove nesutaria, nes jau kuris laikas skiriasi jų gyvenimo būdas, supratimas apie buitį, tvarką, švarą, atsakovė be jo sutikimo namuose augina šešis katinus, kitus gyvūnus, trukdo jam bendrauti su giminaičiais. Dėl atsakovės charakterio ypatumų ir jos keliamų gyvūnų nešvaros, nuolatinių priekaištų namuose kyla konfliktai, kurių vienas jau buvo spręstas baudžiamąja tvarka, todėl ieškovas daugiau nebenori palaikyti ryšių su atsakove. Ieškovas dirba V. R. IĮ vairuotoju, jo vidutinis atlyginimas kas mėnesį yra 824,50 Lt. Ieškovas dukrą remia ir ketina remti po 400 Lt geranoriškai, daugiau pinigų išskirti išlaikymui negali, nes pats nepragyventų.

9Atsakovė R. G. su ieškiniu nesutinka, reiškia priešieškinį, prašydama santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, priteisti iš ieškovo jai 2000 Lt neturtinės žalos ir išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, dukros gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove ir iš ieškovo priteisti dukrai išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės (45-46 b.l.). Nurodė, kad ypač pastaraisiais metais tarp šalių iškildavo įvairaus pobūdžio konfliktų, kurie pasibaigdavo ieškovo fizinio ir psichinio smurto panaudojimu prieš atsakovę. Ieškovas šeimą paliko dar 2012 m. liepos mėnesį. Ieškovo siūlomas vaikui išlaikymo dydis per mažas, neatitinka teismų formuojamos praktikos. Atsakovė daug metų niekur nedirba, nuolatinių pajamų negauna, jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto neturi, pagal galimybes rūpinasi ir išlaiko savo nepilnametę dukrą, todėl dabartinė jos finansinė padėtis neleidžia tinkamai savęs išlaikyti, be to ji augina šalių nepilnametę dukrą, dėl ko šiai dienai R. G. yra reikalingas periodinis išlaikymas.

10Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

11Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. G. ir R. G. santuoka įregistruota 1991-03-16 Šiaulių rajono CMS, įrašo Nr. 57 (I t. 5 b.l.). Santuokoje 1996-05-30 gimė dukra M. G., kuri šiuo metu dar yra nepilnametė (7 b.l.).

12Dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos ir išlaikymo kitam sutuoktiniui priteisimo.

13Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 str. nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio kaltės. CK 3.60 str. 2 d. kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia, kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. CK 3.60 str. 3 d. preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra teistas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktiniai, sudarę santuoką, įgyja CK trečioje knygoje numatytas teises ir pareigas, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos pasekmė (CK 3.26-3.30,3.35-3.36,3.85,3.92 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos.

14Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, dėl jos charakterio ypatybių, iššaukiančių jo agresiją, jos nesiskaitymo su ieškovo nuomone, trukdymo bendrauti su giminaičiais, dėl jos naudojamo psichologinio smurto. Atsakovė be jo sutikimo namuose augina šešis katinus, kitus gyvūnus, dėl jos keliamų gyvūnų nešvaros, nuolatinių priekaištų namuose kyla konfliktai. Ieškovas šeimą buvo priverstas palikti po 2012 m. kilusio konflikto, kurio metu neapsikentęs pastūmė atsakovę, tačiau jis atsakovės nemušė ir anksčiau prieš atsakovę nesmurtaudavo, konfliktai baigdavosi apsižodžiavimais arba ieškovas išeidavo pas giminaičius. Dėl to, kad ir nesibaigtų konfliktai smurtu, kurių vienas jau buvo spręstas baudžiamąja tvarka, todėl ieškovas daugiau nebenori palaikyti ryšių su atsakove. Ieškovas dėl darbo pobūdžio namo grįžta tik savaitgaliais, o radęs netvarkingą buitį priverstas eiti pas giminaičius, kur galėtų pailsėti. Ieškovas dukrą visada rėmė ir ketina remti ir toliau geranoriškai. Iki kol ieškovas buvo priverstas išeiti iš šeimos jis visada rėmė ir atsakovę, kuri nuo pat vaiko gimimo nedirba ir buvo jo išlaikoma, ieškovas vienas išlaikė būstą, mokėjo visus mokesčius. Ieškovo atstovės teigimu, atsakovės nenoras ieškotis darbo kai dukra jau paaugo, o šiuo metu yra beveik pilnametė, kai atsakovė neturi jokių sveikatos problemų, trukdančių jai dirbti, niekuo nepateisinamas, o tai, kad atsakovė įprato būti išlaikoma ieškovo taip pat nesuteikia jai teisės reikalauti, kad po skyrybų ieškovas ją ir toliau išlaikytų.

15Atsakovės teigimu, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo naudoto psichologinio ir fizinio smurto, dėl to kad jis šeimą paliko ir ja nesirūpino daugiau kaip metus. 2013-03-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-304-776/2013 dėl fizinio skausmo sukėlimo ieškovas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai R. G. susitaikius su kaltinamuoju bei kartu įpareigotas gyventi skyrium nuo atsakovės. Atsakovas šeimą paliko dar 2012 m. liepos mėnesį, t.y. anksčiau, nei jam buvo nustatyti minėti įpareigojimai baudžiamojoje byloje ir šeimos reikalais beveik nesidomėjo, atsakovės visai nerėmė. Nepaisant viso to, atsakovė stengėsi išsaugoti šeimą, ieškovui pareiškus ieškinį dėl santuokos nutraukimo teikė prašymą teismui dėl termino skyrimo šalių susitaikymui, tačiau prašymas buvo atmestas, o ieškovas kategoriškai atsisako galimybės susitaikyti. Ieškovo elgesys, dėl kurio faktiškai iširo šeima, t.y. fizinis smurtas, patyčios, įžeidinėjimai, šeimos palikimas, o taip pat ir pats ilgametės santuokos nutraukimo faktas atsakovei sukėlė daug nemalonių išgyvenimų, įskaitant fizinį skausmą, nuolatinį stresą bei nerimą, dėl ko atsakovė ne tik patyrė, bet ir iki šiol patiria neturtinę žalą.

16Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2012 m. liepos mėn. Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 96-1-00535-12 medžiagos, specialisto išvados matyti, kad 2012-07-06 konflikto su žmona metu girtas A. G. tempė sutuoktinę už plaukų, ją pastūmė, tačiau jos nemušė ir nesužalojo. Tą dieną A. G. buvo laikinai sulaikytas, 2012-07-08 nutartimi jam skirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. G.. 2013-03-01 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-304-776/2013 dėl fizinio skausmo sukėlimo A. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajai R. G. susitaikius su kaltinamuoju, o kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikintas. Akivaizdu, kad įpareigojus ieškovą A. G. gyventi skyrium nuo nukentėjusios, šis negalėjo kartu su ja gyventi. Atsakovė neįrodė, kad ieškovas šeimą (R. G. ir jų dukrą) paliko anksčiau nei po minėto konflikto pritaikyti apribojimai kaltinamajam, taip pat neįrodė, kad ieškovas ir anksčiau prieš ją fiziškai smurtavo, nes atsakovė nepaaiškino, kada tiksliai tai buvo, nepateikė jokių rašytinių dokumentų (pareiškimų policijai ir pan.), nepilnametės dukros M. G., kuri palaiko motiną skyrybų byloje, parodymai yra šališki, be to skiriasi nuo motinos, todėl remtis jais negalima, kitų liudytojų parodymais šalys nesirėmė (CPK 178 str.). Tačiau teismas norėtų pažymėti, kad po apribojimų A. G. grįžti gyventi su R. G. ir jų dukra panaikinimų, A. G. į šeimą negrįžo, kategoriškai atsisakė taikytis teisminio nagrinėjimo metu. Jo teiginiai, kad dėl atsakovės charakterio jis vėl gali nesusivaldyti rodo, kad jis gali būti linkęs į smurtą. Nors ieškovas ir nebuvo nuteistas, nors atsakovė ir nekaltina jo neištikimybe, o jų dukros parodymai, kad ieškovas galimai turi kitas moteris gal net vaikų niekuo neparemti ir vertintini kritiškai, tačiau tai, kad ieškovas šeimą paliko, kad ieškovas pripažįsta, kad jis negali susivaldyti konfliktų metu, be to nerodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą, patvirtina ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Taip pat teismas norėtų atkreipti dėmesį, kad ieškovas 2013 m. rugpjūčio mėn. buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus už 2013-07-03 eismo įvykį, kurio metu nežymiai nukentėjo jo nepilnametė dukra M. G., iš ko matyti ieškovo ne itin rūpestingą elgesį vaiko atžvilgiu (36 b.l.). Teismas taip pat nori pažymėti, kad ieškovo nenoras taikytis su atsakove taip pat yra nulemtas ir pačios atsakovės veiksmų, - jos nepaisymo ieškovo nuomonės namuose laikant augintinius, trukdymas ieškovui bendrauti su giminaičiais, taip pat nepaisymas to, kad ieškovas grįžęs savaitgaliais iš reisų darbe norėtų rasti jaukią ir mylinčią šeimą, tvarkingus namus. Akivaizdu tai, kad dėl per didelio augintinių skaičiaus namie palaikyti švarą objektyviai neįmanoma, o nuolatiniai konfliktai namie vertė ieškovą bėgti iš namų. Kad atsakovė yra sudėtingo charakterio parodė ir jos elgesys teismo posėdžio metu - ji nuolat pertraukinėjo proceso dalyvius (ypač ieškovo atstovę), rodė jiems ir teismui nepagarbą, kalbėjo be eilės nepaisydama teisėjos įspėjimų, dėl posėdžio tvarkos nesilaikymo buvo laikinai pašalinta iš teismo posėdžių salės. Visa tai įvertinęs teismas pripažįsta, kad santuoka taip pat iširo ir dėl atsakovės kaltės (CPK 185 str.). Kadangi vienas sutuoktinių (ieškovas) neišreiškė jokio noro taikytis, teismas taip pat nemato galimybės jų šeimą išsaugoti, todėl A. G. ir R. G. santuoka nutrauktina dėl abiejų jų kaltės (CK 3.61 str. 2 d., CPK 178, 185 str.). Nesant ginčo dėl pavardžių, po santuokos nutraukimo, sutuoktiniams paliktinos turimos pavardės, - Gylys, Gylienė (CK 3.69 str.).

17Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šalims viena iš kitos nepriteistina neturtinė žala taip pat nepriteistinas išlaikymas vienas kitam (CK 3.70 str.), teismas plačiau nepasisako dėl to. Teismas norėtų pastebėti, kad atsakovės nenoras ieškotis darbo, neturint jokių sveikatos sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų dirbti, ir tiesiog įpratimas būti išlaikomai ieškovo niekaip nesuteikia jai teisės reikalauti, kad po skyrybų ieškovas ją ir toliau išlaikytų.

18Dėl santuokinio turto padalijimo.

19Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias faktines aplinkybes, pats parinkti santuokinio turto padalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2006), prioritetą skirdamas turto padalijimo natūra principui. Dalydamas santuokinį turtą natūra teismas turi atsižvelgti ir į tai, kuriam iš sutuoktiniui šis turtas yra reikalingesnis, taip pat atsižvelgiant į sutuoktinių kreditorių interesus.

20Iš pateiktų dokumentų matyti, kad santuokos metu sutuoktiniai bendro nekilnojamo turto neįgijo, ieškovo 2010 m. paveldėta dalis nekilnojamo turto yra jos asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nėra dalintina (CK 3.88 str., 3.89 str. 1 d. 2 p.; 8-11 b.l.). Ieškovo vardu registruotos dvi transporto priemonės, įgytos santuokos metu - AUDI 80 AVANT, rinkos vertė 1000 Lt, v/n ( - ) ir AUDI 80, v/n ( - ) rinkos vertė 50 Lt, atsakovės vardu nėra registruotų transporto priemonių (12-13 b.l.). Atsakovė automobilių vertės neginčijo. Ieškovas prašo minėtus jo vardu registruotus automobilius po santuokos nutraukimo palikti atsakovei, kompensacijos už juos neprašo, atsakovė iš esmės tokiam ieškovo prašymui neprieštaravo. Todėl nesant ginčo dėl šio kilnojamo turto padalijimo, po santuokos nutraukimo transporto priemonės AUDI 80 AVANT, v/n ( - ) ir AUDI 80, v/n ( - ), asmeninės nuosavybės teise priteistinos atsakovei R. G..

21Ieškovas ir atsakovė patvirtino, kad kito dalintino turto nėra. Sutuoktiniai taip pat patvirtino, kad kreditorinių įsipareigojimų neturi.

22Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

23Ieškovas prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina R. G., priteisti iš A. G. išlaikymą nepilnametei dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės. Su tuo atsakovė sutiko, kuri nurodė, kad dukra šiuo metu gyvena su ja ir jas sieja artimas ryšys. Kad šio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina ir Vaikų teisių apsaugos skyrių atstovė, kuri teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktą 2013-07-11 išvadą (21-24 b.l.), nurodė, kad jų šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, jie neturi duomenų, kad atsakovė netinkamai vykdytų motinos pareigas. M. G. pati prašo jos gyvenamąją vietą nustatyti su motina (38 b.l.). Be to, kad vaiku geriau galėtų pasirūpinti jo motina, bet ne vaiko tėvas, rodo tai, kad ieškovas nevengdavo konfliktuoti su atsakove vaiko akivaizdoje, be to jis kartą elgėsi itin nerūpestingai, - 2013-07-03 ieškovui vairuojant transporto priemonę SCANIA R 124L, jam vežant dukrą ne keleiviui skirtoje vietoje, stabdymo metu ši nukrito ir susižalojo, už ką A. G. buvo nubaustas administracine tvarka (36 b.l.).

24Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nenustatyta, kad atsakovei būtų apribota motinos valdžia, kad ji netinkamai prižiūrėtų nepilnametį vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, bei nesant ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas M. G. gyvenamąją vietą nutaria nustatyti su jo motina – atsakove R. G. (CK 3.169 str.). Kadangi byloje nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, neribojant bendravimo trukmės ir vietos (CK 3.164 str., 3.169 str., CPK 185 str.).

25Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pagrindiniai priteistino vaiko išlaikymo dydį lemiantys kriterijai, įtvirtinti CK, yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Orientaciniu kriterijumi LR teisinėje praktikoje, nustatant išlaikymo vaikui dydį, laikytina mėnesio minimalios algos dydis (MMA), kuris šiuo metu siekia 1000 Lt.

26Ieškovas prašo teismo priteisti iš jo po 400 Lt periodinių išmokomis kas mėnesį nepilnametei dukrai. Ieškovas dirba V. R. IĮ vairuotoju, jo vidutinis atlyginimas kas mėnesį yra 824,50 Lt, kitų pajamų neturi (14 b.l.). Ieškovas dukrą remia ir ketina remtis po 400 Lt geranoriškai, daugiau pinigų išskirti išlaikymui negali, nes pats nepragyventų. Ieškovas nuosavybės teise turi paveldėtą 1/6 dalį buto, adresu ( - ), turimus jo vardu registruotus du automobilius po santuokos nutraukimo prašė teismo palikti atsakovei, kito turto ieškovas neturi. Atsakovės vardu registruoto nekilnojamo ir kilnojamo turto nėra. Minėtus automobilius teismas šiuo sprendimu atsižvelgiant į šalių nuomonę nusprendė palikti atsakovei.

27Atsakovė priešieškiniu prašo teismo priteisti iš ieškovo didesnį išlaikymo dydį - po 500 Lt periodinių išmokomis kas mėnesį. Nurodė, kad ieškovas yra dirbantis, gauna nuolatines pajamas, jo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės, kuri šiuo metu nedirba ir nuolatinių pajamų negauna (47-48 b.l.). Atsakovė priešieškinyje yra nurodžius, kad kiekvieną mėnesį jai yra reikalingos lėšos dukros maistui (apie 300 Lt), rūbams, avalynei (apie 300 Lt), vaistams, vitaminams, higienos priemonėms (apie 150 Lt), komunalinėms paslaugoms (apie 200 Lt), laisvalaikiui (apie 100 Lt) (46 b.l.). Atsakovės atstovas pažymėjo, kad šiuo metu orientacinis kriterijus priteisiant išlaikymą yra po 500 Lt, be to, kadangi šiuo metu atsakovė neturi jokių pajamų, o su ja lieka gyventi vaikas, todėl iš ieškovo turėtų būti priteistas didesnis išlaikymo vaikui dydis.

28Nors atsakovė, su kuria lieka nepilnametis vaikas, kaip teigia šiuo metu pajamų neturi, tačiau kaip jau minėta atsakovė kažkokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų užsidirbti ne tik savo pragyvenimui bet ir dukros išlaikymui, nenustatyta, be to, atsakovė net nesiregistruoja darbo biržoje. Kaip ieškovė pripažino ją su dukra remia atsakovės tėvai. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymo pareiga negali būti perkeliama tik vaiko tėvui, kurio pajamos nėra didelės ir priteisus iš jo atsakovės prašomą išlaikymo dydį jis pats neturėtų iš ko pragyventi, pavalgyti apsirengti ir susimokėti mokesčius. Nenustatyta, kad tiek ieškovas tiek atsakovė turėtų daugiau išlaikytinių. Tėvai privalo įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą užauginti vaikus, elgtis apdairiai, rūpestingai ir imtis visų įmanomų priemonių gauti didesnes pajamas, kad galėtų skirti jiems išlaikymą bent minimaliems jų poreikiams tenkinti. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti asmenybes, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Reikėtų pažymėti, kad ieškovas pagal savo gaunamas pajamas ir taip siūlo pakankamai didelį išlaikymą dukrai. Iš šalių paaiškinimų, jų nepilnametės dukros parodymų matyti, kad atsakovė daugiau kaip ieškovo siūlomos sumos vaikui net neišleidžia. Duomenų apie tai, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų bent kiek prisidėti prie savo dukros išlaikymo byloje nėra, o vaiko tėvas su siūlomu periodiniu išlaikymu ne tik prisideda ir ketina prisidėti daugiau nei vaiko motina, didesnio išlaikymo teikti vaikui objektyviai neturi galimybių, todėl teismas sutinka, kad ieškovo siūlomas išlaikymo dydis šiuo atveju yra adekvatus ir pakankamas, kad nenukentėtų tiek vaiko tiek paties ieškovo interesai. Visa tai įvertinus ieškovo prašymas dėl ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymo priteisimo iš jo vaikui, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina, tenkintinas, priteisiant nepilnametei M. G. išlaikymą iš ieškovo A. G. po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą (CPK 178, 185 str., 376 str., CK 3.190, 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

30Ieškovas už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sumokėjo 144,00 Lt žyminio mokesčio, nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo buvo atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 2 p.; 4 b.l.). Atsakovė už priešieškinį (už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo bei už reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo) sumokėjo 204,00 Lt žyminio mokesčio, nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo buvo atleista pagal įstatymą. Šalys už išvestinį reikalavimą dėl kilnojamo turto, kurio vertė 1050,00 Lt, padalijimo nesumokėjo, nesant ginčo dėl šio turo padalijimo, šalims susimokėjus už pagrindinius reikalavimus, teismas vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais žyminio mokesčio už šį reikalavimą nereikalauja ir išlaidos už šį reikalavimą paliktinos valstybei (CPK 93 str.).

31Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleistos, išieškomos iš šalių į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalių pagrindinis reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, buvo patenkintas iš dalies ir santuoka nutraukta dėl abiejų kaltės, laikytina, kad jų reikalavimai patenkinti 50 proc. Abi šalys už pagrindinį reikalavimą sumokėjo po 144 Lt žyminio mokesčio, todėl jų reikalavimus patenkinus 50 proc., iš kiekvieno jų vienas kitam priteistina (iš atsakovės ieškovui, iš ieškovo atsakovei) pusė sumokėto žyminio mokesčio (72 Lt), šį mokestį kaip vienarūšį reikalavimą įskaitant ir faktiškai nepriteisinat šio mokesčio dalies vienai šaliai iš kitos. Atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nebuvo patenkintas, kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl atsakovės sumokėtas žyminis mokestis už šį reikalavimą iš ieškovo nėra priteistinas.

32Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas pilnai, o ieškovės priešieškininis reikalavimas dėl didesnio išlaikymo vaikui atmestas, nuo kurio mokesčio mokėjimo šalys buvo atleistos, todėl iš atsakovės valstybei priteistinas žyminis mokestis, mokėtinas už atmestąją dalį, t.y. 36,00 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1d. 3 p., 93 str.).

33Iki bylos išnagrinėjimo šalys nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie jų šioje byloje turėtas atstovavimo išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nėra spręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

34Valstybės biudžetui 3,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma iš šalių nepriteistina, nes ji laikytina mažesne nei minimali (10 Lt) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

35Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 260, 270, 385 str., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.59, 3.60 str., teismas

Nutarė

36Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

37Nutraukti A. G., a.k. ( - ) ir R. G. (ikisantuokinė pavardė Tamašauskaitė), a.k. ( - ) santuoką, sudarytą 1991 m. kovo 16 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 57, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant santuokines pavardes – G., G.

38Padalinti A. G. ir R. G. santuokoje įgytą turtą - R. G. asmeninėn nuosavybėn priteisti lengvuosius automobilius AUDI 80 AVANT, v/n ( - ) ir AUDI 80, v/n ( - ).

39Nustatyti nepilnametės dukros M. G., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su jos motina R. G..

40Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. ( - ) nepilnamečiui vaikui M. G., gim. ( - ), po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamų periodinių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, nustatant uzufrukto teisę motinai tvarkyti priteistą išlaikymą.

41Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

42Priteisti iš atsakovės R. G. valstybės naudai 36,00 Lt (trisdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.

43Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Laurai Karmazaitei,... 2. sekretoriaujant Virginijai Matiušovienei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. G. ir jo atstovei advokatei D. O.,... 4. atsakovei R. G. ir jos atstovui advokatui A. K.,... 5. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. P.,... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G.... 7. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 8. Ieškovas A. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito... 9. Atsakovė R. G. su ieškiniu nesutinka, reiškia priešieškinį, prašydama... 10. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.... 11. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. G. ir R. G. santuoka... 12. Dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos ir išlaikymo kitam sutuoktiniui... 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.60 str. nustato sąlygas,... 14. Ieškovas nurodo, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, dėl jos... 15. Atsakovės teigimu, santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, dėl jo naudoto... 16. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena nuo 2012 m.... 17. Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės,... 18. Dėl santuokinio turto padalijimo.... 19. Spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti... 20. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad santuokos metu sutuoktiniai bendro... 21. Ieškovas ir atsakovė patvirtino, kad kito dalintino turto nėra. Sutuoktiniai... 22. Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.... 23. Ieškovas prašo teismo nustatyti nepilnamečio vaiko M. G., gim. ( - ),... 24. Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai... 25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų... 26. Ieškovas prašo teismo priteisti iš jo po 400 Lt periodinių išmokomis kas... 27. Atsakovė priešieškiniu prašo teismo priteisti iš ieškovo didesnį... 28. Nors atsakovė, su kuria lieka nepilnametis vaikas, kaip teigia šiuo metu... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 30. Ieškovas už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo sumokėjo... 31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 32. Kadangi ieškovo ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas... 33. Iki bylos išnagrinėjimo šalys nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie... 34. Valstybės biudžetui 3,00 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma... 35. Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso... 36. Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.... 37. Nutraukti A. G., a.k. ( - ) ir R. G. (ikisantuokinė pavardė Tamašauskaitė),... 38. Padalinti A. G. ir R. G. santuokoje įgytą turtą - R. G. asmeninėn... 39. Nustatyti nepilnametės dukros M. G., a.k. ( - ) gyvenamąją vietą su jos... 40. Priteisti iš atsakovo A. G., a.k. ( - ) nepilnamečiui vaikui M. G., gim. ( -... 41. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.... 42. Priteisti iš atsakovės R. G. valstybės naudai 36,00 Lt (trisdešimt šešis... 43. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...