Byla e2A-2156-803/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onutės Gasiulytės, Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės (kolegijos pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovo UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ ieškinį dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-03 sprendimo Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 dalies panaikinimo, žalos atlyginimo, procesinių palūkanų priteisimo atsakovui J. L. ir atsakovo J. L. priešieškinį ieškovui UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

        1. Apeliacinėje byloje sprendžiama dėl darbuotojo, kuris buvo paskirtas į verslo klientų skyriaus vadovo pareigas ir su kuriuo buvo sudaryta visiška materialinės atsakomybės sutartis, žalos padarytos įmonei, atlyginimo dydžio.

52. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2016-02-03 sprendimo Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 dalį, kuria buvo atmesti jo reikalavimai, 2) visiškai tenkinti jo reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš J. L. 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

63. Ieškovas paaiškino, kad 2015-01-01 su atsakovu sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovui buvo pavestos verslo klientų skyriaus vadovo pareigos, taip pat su atsakovu buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Nurodė, kad 2015-09-08 į jų bendrą elektroninio pašto dėžutę ( - ) kreipėsi asmuo, prisistatęs A. P., elektroninis laiškas buvo gautas iš elektroninio pašto adreso ( - ), kuris nurodė esąs UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ darbuotojas ir išreiškė pageidavimą įsigyti kompiuterinės įrangos su mokėjimo atidėjimu, su interesantu komunikaciją užmezgė atsakovas, kuris sutiko pasirašyti sutartį apsikeičiant dokumentais elektroniniu paštu ir parduoti prekių su mokėjimo atidėjimu 1 mėnesiui, pirkėjo kurjeriui buvo atiduota kompiuterinės įrangos už 8 228,54 Eur (su PVM). Tuo pačiu elektroninio pašto adresu 2015-09-15 kreipėsi asmuo, prisistatęs K. M., kuris nurodė esąs UAB „Grigiškės“ darbuotojas, elektroninis laiškas buvo gautas iš elektroninio pašto adreso ( - ), jis paprašė įsigyti didelį kiekį kompiuterinės technikos su mokėjimo atidėjimu, atsakovas su interesantu apsikeitė skanuotos sutarties tekstais numatydamas 7 dienų mokėjimo atidėjimą, 2015-09-17 atsakovas atidavė prekių už 18 203,41 Eur (su PVM), o 2015-09-22 atsakovas, vis dar negavęs apmokėjimo už anksčiau atiduotas prekes, papildomai atidavė prekių dar už 10 575,33 Eur (su PVM). Ieškovas nurodė, kad pastebėjus neapmokėtą sąskaitą ir pradėjus aiškintis priežastis, susisiekus su AB „Grigiškės“ paaiškėjo, jog nei prekes užsakęs K. M., nei prekes paėmę M. L. ar S. G. nedirba ir niekada nedirbo AB „Grigiškės“, AB „Grigiškės“ niekada nepirko jokių prekių iš jų ir susirašinėjimui įmonė nenaudoja elektroninio pašto adresų, kurių galūnės yra @gmail.com, todėl dėl patirto sukčiavimo kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54229-15, atliktų kratų metu buvo surasta dalis prekių už 6 922,97 Eur, kurios įmonei buvo grąžintos. Nurodė, kad taip pat buvo susisiekta su UAB „Dzūkijos tvenkiniai“, kuri patvirtino, jog A. P. nėra ir niekada nebuvo jų darbuotojas, UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ nepirko ieškovo produkcijos ir savo veikloje nenaudoja elektroninio pašto adresų, kurių galūnės yra @bk.ru. Taigi atsakovas atidavė prekių už didesnę negu 37 000 Eur sumą nežinomiems asmenims, atsakovo buvo paprašyta pasiaiškinti, ieškovui pateiktuose pasiaiškinimuose atsakovas nenurodė jokių rimtų priežasčių, išskyrus tas, jog daug prekių su mokėjimu atidėjimu ketinę pirkti asmenys atsakovui pasirodė patikimi. Darbo ginčų komisija bendrovei priteisė tik 50 procentų padarytos žalos, nurodydama, kad šalių kaltė dėl žalos atsiradimo pasiskirstė po lygiai, su kuo bendrovė nesutinka, nes sutartyse buvo aiškiai nurodyta, jog pirkėjams negali būti išduota prekių kreditan už didesnę negu 5 000 Eur sumą, t. y. būdamas vadovaujančiu ieškovo administracijos darbuotoju atsakovas sau ir kitiems įmonės darbuotojams nustatė pareigą laikytis kliento kreditavimo limitų, nurodytų sutartyje (el. b. t. I, b. l. 1–9).

74. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad jis pas ieškovą dirbo nuo 2015-01-01 iki 2015-12-09, darbo sutartyje jo pareigos buvo nurodytos verslo klientų skyriaus vadovas, tačiau faktiškai jis dirbo technikos pardavėjo/konsultanto darbą, į kurį įėjo technikos pardavimas, ofise visi darbuotojai dirba vienoje patalpoje, tariasi, diskutuoja, jo vadovas mažmeninės prekybos vadovas L. V. taip pat dirba toje patalpoje, dėl pardavimo sandorio UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ jis tarėsi su juo, taip pat A. P. elektroninį susirašinėjimą matė pardavimų vadybininkas A. G., vadybininkas R. S., jie visi sutarė, kad aptarnauti A. P. galima, jo vadovas L. V. pritarė sutarties sudarymui, pasiūlė pasikonsultuoti dar su buhaltere D. E., kuri nurodė, kad jokių papildomų duomenų gauti nereikia ir sutartį pasirašyti galima, todėl jis, veikdamas L. V. ir D. E. nurodymais, sutartį sudarė; dėl pardavimo sandorio AB „Grigiškės“ nurodė, kad K. M. elektroninį susirašinėjimą matė L. V., A. G., R. S., sandoriui pritarė, kai po kelių dienų tas pats asmuo paprašė dar kelių kompiuterių, vėlavimo atsiskaityti už prekes dar nebuvo. Pažymėjo, kad darbdavys veikia rizikingoje pardavimų srityje, kur gali pasitaikyti sukčiavimo atvejų iš pirkėjų, tačiau visą riziką dėl tokių galimų praradimų jis siekia perkelti darbuotojui, jis jokių neteisėtų veiksmų neatliko, jis buvo apgautas lygiai taip pat kaip ir darbdavys, būtent nusikalstamas veikas padarę asmenys atliko neteisėtus veiksmus ir jie baudžiamųjų proceso poveikio priemonių pagalba privalės atlyginti žalą. Kartu pažymėjo, kad darbdavys nebuvo oficialiai nustatęs jokių privalomų limitų, taip pat teigė, kad jo finansinė padėtis yra prasta, gyvena iš skolintų lėšų, artimųjų finansinės paramos (el. b. t. VI, b. l. 1–16).

85. Atsakovas priešieškiniu prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2016-02-03 sprendimo Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 dalį, kurioje iš jo priteista 13 503,64 Eur materialinės žalos ieškovui ir nepriteista 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat prašė priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinyje atsakovas nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į ieškinį (el. b. t. III, b. l. 8–20, t. VII, b. l. 82–83).

96. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti bei priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nurodydamas, kad sprendimą viršyti kreditavimo limitus atsakovas priėmė pats, su niekuo nesitaręs, niekam nepranešęs, ofise nėra kolektyvinio sprendimų priėmimo; surastų ir grąžintų įrenginių vertė nesiekia atsakovo viršyto 5 000 Eur klientų kreditavimo limito, dėl to kelių surastų kompiuterių grąžinimo faktas neturi jokios įtakos atsakovo padarytos žalos atlyginimui. Teigė, kad atsakovo sutarčių sudarymas ir prekių už 37 007,28 Eur atidavimas nežinomiems (neegzistuojantiems) klientams nesilaikant limitų ir be menkiausių apmokėjimo garantijų, negali būti paaiškinamas jokiais pagrindais, išskyrus paties atsakovo dalyvavimu sukčiavimo schemoje arba visišku elementarių sveiko proto taisyklių ignoravimu, nesutiko, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta (el. b. t. VII, b. l. 1–7, t. VII, b. l. 82–83).

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

117. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu, konstatavo jog ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

128. Teismas nurodė, kad paties atsakovo su AB „Grigiškės“ ir UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ pasirašytų pirkimo–pardavimo sutarčių 4.4 p. buvo nurodytas 5 000 Eur kredito limitas, teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad žinojo sutartyse nurodytą kredito limitą, kredito limito sąvoką suprato, tačiau akivaizdu, kad atsakovas nesilaikė savo paties pasirašytų sutarčių nuostatų ir aukščiau aptartais atvejais (su AB „Grigiškės“ ir UAB „Dzūkijos tvenkiniai“) išdavė tariamiems pirkėjams prekes viršydamas šį limitą, taip atlikdamas neteisėtus veiksmus. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti ieškovo darbuotojai patvirtino, kad bendrovėje nėra kolektyvinių sprendimų priėmimo praktikos, konkrečios situacijos, niuansai su AB „Grigiškės“ ir UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ jiems nebuvo žinomi, taigi, atsakovas pats savarankiškai nusprendė netaikyti kredito limito byloje aptariamais AB „Grigiškės“ ir UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ atvejais.

  1. Įvertinęs atsakovo atstovo argumentą, jog darbdavys darbuotojui perkėlė visą riziką, teismas atkreipė dėmesį į aplinkybę, kad posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad verslo klientų skyriaus vadovo pareigas pradėjo eiti ir ėjo savo noru, vadinasi, suprato atsakomybės laipsnį. Teismas sutiko su Darbo ginčų komisijos teiginiu, kad faktinės bylos aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovas įmonės vardu parduodamas nusikalstamą veiką darantiems asmenims prekes pažeidė bendras pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, atsakovui darbo pobūdis ir specifika buvo žinomi, sušvelninti riziką jis turėjo plačią diskrecija.

1310.Teismas konstatavo, jog kiekvienam eiliniam asmeniui yra aišku, kad pagal pirkimo–pardavimo sutarties šabloną, su įrašyta kredito limito suma, darbdavys yra įtvirtinęs kredito limito privalomą sąlygą, akivaizdu, kad darbuotojas siekdamas keisti sąlygą sutartyje, kurią jam persiuntė darbdavys kaip pavyzdinę, jis turi kreiptis į pavaldų asmenį (atsakovo atveju – į įmonės direktorių; atsakovas yra išsilavinęs asmuo, užėmęs vadovaujančias pareigas beveik metus, todėl turėjo suprasti, jog jam neaiškiais darbiniais klausimais jis turi kreiptis į įmonės direktorių) sutikimo, pritarimo keisti sutarties sąlygą, tačiau atsakovas nesilakė elementaraus atidaus ir rūpestingo darbuotojo pareigos – ne tik, kad nesikreipė į bendrovės direktorių dėl kredito limito dydžio nustatymo konkrečiais atvejais, bet ir nesilaikė savo paties pirkimo–pardavimo sutartyse įrašyto 5 000 Eur kredito limito. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog Darbo ginčų komisijos teiginys, kad šalių kaltė atsiradusioje materialinėje žaloje pasiskirstė tolygiai, yra nepagrįstas. Teismas nurodė, kad atsakovo kaltė pasireiškė dideli neatsargumu, t. y. darbuotojas elgdamasis nerūpestingai, neatsakingai, aplaidžiai, neatidžiai neužtikrino jam patikėtų materialinių vertybių saugumą ir perdavė ieškovo prekes nežinomiems asmenims už jas neatsiskaičius, viršydamas savo paties nustatytą 5 000 Eur kredito limitą, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Atsakovas suprato ir suvokė, kad jis yra materialiai atsakingas už darbdavio prekes, kurias jis parduoda, ir turėjo jas saugoti, kad jų nepasisavintų kiti asmenys, tačiau tinkamai savo pareigų neatliko, nedėjo maksimalių pastangų tam, kad išsaugotų jam patikėtą turtą, nors turėjo ir galėjo suprasti, kad dėl tokių jo veiksmų (nepakankamo įsitikinimo klientų tapatybe, savo paties pasirašytose sutartyse nurodyto kredito limito viršijimo) gali kilti neigiamų padarinių.

1411.Teismas, padaręs išvadą dėl atsakovo neatsargios kaltės formos, įvertindamas, kad atsakovas buvo apgautas nesąžiningų asmenų, neturi nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame bute, nuo darbo santykių su ieškovu pabaigos (2015-12-09) nėra įsidarbinęs, atsižvelgęs į aplinkybes, paveikusias žalos atsiradimą, atsakovo turtinę padėtį, laikė, kad yra pagrindas 10 procentų mažinti priteistinos žalos sumą, remiantis DK 257 straipsnio 5 dalimi. Šią išvadą taip pat grindė teismų praktika (Kauno apygardos teismo 2015-03-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-40-153/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012).

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1612. Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje darbuotojo reikalavimai buvo atmesti, t. y. netenkinti šioje byloje darbdavio UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ pareikštų reikalavimų ir žalos iš atsakovo J. L. ieškovo naudai nepriteisti.

1713. Pažymėjo, jog teismas nepagrįstai pasisakė, kad Darbdavio kaltės nagrinėjamoje situacijoje neįžvelgia, ir darbuotojas privalo prisiimti visą atsakomybę 100 procentų, nes sudarė sutartis su nusikaltimus padariusiais asmenimis, nurodė kredito limitą ir pats jį pažeidė. 2016-04-12 teismo posėdžio metu darbuotojas teismui žodžiu paaiškino, kad jis neturi aukštojo išsilavinimo, neturi ilgametės patirties vadovauti pardavimams nuo proceso pradžios iki pabaigos, nes yra išdirbęs tik 9 mėnesius pardavimų srityje, jį darbdavys buvo palikęs dirbti darbą be jokios kontrolės savo paties nuožiūra. Be to, pas darbdavį nebuvo nustatyta jokių oficialių kredito limitų. Tai, kad darbuotojas pats nusistatė limitą (5000 EUR per sandorį), nereiškia, kad ir turėjo jo laikytis. Darbuotojas galėjo nusistatyti bet kokio dydžio limitą (5000 EUR, 50 000 EUR, 500 000 EUR ir pan.) ir vienintelis atsakomybės matas, kuo teismas vadovavosi, tai buvo paties darbuotojo pažeistas jo paties nustatytas limitas.

1814.Darbdavys, sąžiningai įgyvendindamas DK 256 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, privalėjo bent jau didesnės vertės sandorius vizuoti ir prižiūrėti, duoti arba ne sutikimą jiems sudaryti, kontroliuoti, kaip parduodamas jo turtas: pavyzdžiui, kad nebūtų parduodamas didelės vertės turtas nemokiems asmenims, kad nebūtų jis parduodamas kitomis įmonėmis apsimetančiais asmenims. Tuo tarpu darbuotojo atlyginimas priklausė nuo pardavimų apimčių, todėl jis netgi buvo skatinamas kuo daugiau parduoti be jokios priežiūros. Taip pat žala nebūtų kilusi, jeigu darbdavys būtų apmokęs darbuotoją atskirti pavojingus laiškus ir neparduoti prekių potencialiems apsimetėliams arba bent jau būtų užtikrinęs SPAM filtrų taikymą. Jeigu tokia apsauga būtų taikoma, tai nusikaltimą padariusių asmenų laiškai būtų „filtruojami“ ir būtų pasiekę adresatą darbdavį su specialiu žymėjimu arba nepasiekę apskritai.

1915. Darbuotojas pripažįsta, kad dėl savo nepatyrimo, nuovargio ir kitų faktorių jis pažeidė savo paties įtvirtintą limitą, tačiau tai nėra vien jo kaltė. Kaip ir nėra vien tik apelianto kaltė, kad jis prekes pardavė asmenims iš nežinomų/keistų elektroninio pašto dėžučių, kurie, kaip paaiškėjo, buvo nusikaltėliai, turintys tikslą išvilioti turtą. Kita vertus, darbdavys nebuvo pravedęs jokių mokymų ir instrukcijų, kaip atpažinti nusikalstamą veiką darančius asmenis šioje srityje. Darbdavys apskritai neakcentuodavo šios galimos problemos ir netgi nenumatė tokios rizikos. Darbdavys nė karto nekėlė darbuotojo kvalifikacijos šioje srityje ir apskritai šiose pareigose. Žala nebūtų kilusi arba jos kilimas būtų minimizuotas, jeigu Darbdavys į tokias atsakingas pareigas su itin aukštu atsakomybės laipsniu būtų priėmęs jau patyrusį asmenį, turintį tokio atsakingo darbo patirties, o ne tik vidurinį išsilavinimą turintį atsakovą, kuris dar tik mokosi dirbti.

2016. Teismas klaidingai teigia, kad darbdavys buvo parengęs ir persiuntęs pirkimo pardavimo sutarties šabloną, - tai patys darbuotojai pasirengė tokį šabloną, kuris neturėjo jokio privalomo pobūdžio. Tiesiog dėl to, kad darbdavys nereglamentavo daugelio darbinių klausimų, tai pas jį susidarė tam tikra toleruojama darbuotojų savivalė, šią aplinkybę patvirtina 2014 m. lapkričio 26 d. elektroninis darbuotojų susirašinėjimas. Nagrinėjamu atveju žala kilusi nebūtų, jeigu Darbdavys būtų reglamentavęs Darbuotojo pareigybę ir būtų nustatęs Darbuotojo pareigą tartis su įmonės vadovybe bei tam tikrų sandorių vizavimą. Tokiu atveju būtų nustatyti netinkami pirkėjai dar prieš jiems parduodant prekes, būtų išsamiai peržvelgiamas toks pardavimas (subjektai, sąlygos ir kt.).

2117. Teismas sprendimu nepagrįstai priteistiną žalą iš darbuotojo sumažino tik 10 procentų. Mažindamas atlygintinos žalos dydį rėmėsi 1) Kauno apygardos teismo 2015-03-13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-40-153/2015, ir 2) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012) teigdamas, kad 10 procentų dydis yra tinkamas ir atitinka nurodytą praktiką. Tačiau Kauno apygardos teismo 2015-03-13 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-40-153/2015 buvo panaikintas kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-605-313/2015 dar prieš priimant šį sprendimą; ir šioje byloje žalos atlyginimas buvo sumažintas ne 10 procentų, o 30 procentų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012 sprendė visai kitokią situaciją, t. y. kai ieškovės prašė pripažinti jų atleidimą iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo (vagystės) neteisėtu, o atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš materialiai atsakingų ieškovų žalos. Taigi su šia byla nagrinėjama byla faktinėmis aplinkybėmis nėra panaši. Kadangi atsakovas žalą sukėlė dėl netyčinių veiksmų (sukelti žalos nesiekė, nežinojo, kad įrangą perka asmenys, neatstovaujantys nurodytų įmonių) bei yra sunki jo finansinė padėtis (iki šiol nedirba ir neaišku, ar gaus darbą, nuolat kaupiasi skolos ir kt.), tai žala jam yra mažintina daugiau negu šioje byloje ją sumažino pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, turėtų būti sumažintas priteistinos žalos dydis 50 proc.

2218. Teismo pozicija kad City Bee automobilis, sporto klubas ir nuomojamas butas yra prabangos objektai, visiškai nepagrįsta. Darbuotojas neturi automobilio, tačiau jam neišvengiamai kelis kartus jo buvo prireikę, todėl išsinuomojo City Bee automobilį, kurį nuomoti yra pigiau nei važiuoti taksi ar autobusu (be to, autobusu ne visas reikiamas vietas galima pasiekti), o į City Bee mokestį yra įskaičiuotas ir kuras, taigi, ši paslauga pigesnė alternatyva kitoms transporto priemonėms. Nepagrįstas teismo teiginys, kad darbuotojas nuomoja brangų butą ir todėl gali pasirinkti pigesnį variantą. Pabrėžtina, kad rinkoje buto nuomos kaina 320 EUR per mėnesį (Darbuotojo sudarytos nuomos sutarties 4.1 punktas) yra priskirtina vienai iš mažesnių. Darbuotojo lankomas Good Life Fitness sporto klubas nėra prabangos prekė, bent jau už tokią kainą, kokią moka atsakovas, t. y. 29 EUR per mėnesį.

2319. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovo (apelianto) reikalavimus atmesti, nes apeliantas pripažįsta, jog dėl savo nepatyrimo, nuovargio ir kitų faktorių jis tikrai pažeidė savo paties nustatytus klientų kreditavimo limitus. Pripažinęs savo kaltę, apeliantas pats paneigė apeliacinio skundo argumentus dėl darbdavio kaltės buvimo. Jei iki apeliacinio skundo pateikimo dienos darbuotojas tvirtino nebuvus priimtiems lokaliniams aktams, dėl kurių darbuotojas nežinojo savo funkcijų, tai apeliaciniame skunde atsiradus atsakovo prisipažinimui, liko tik nauji argumentai - darbuotojo nepatyrimas, nuovargis ir pan. Siekdamas įrodyti šias „naujas“ aplinkybes kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė naujus įrodymus, tačiau jie negali būti prijungti prie bylos. Ginčas byloje kilo ne dėl atsakovo sprendimų sudaryti ginčo sandorius apskritai, tačiau tik dėl atsakovo sprendimų nukrypti nuo įprastos pardavimų praktikos bei suteikti nežinomiems klientams prekių kreditan daugiau negu tai buvo leistina sutartyse numatytais kreditavimo limitais. Apeliantas įrodinėdamas darbdavio kaltę nepaaiškina, kaip atsakovo kvalifikacijos kėlimas galėjo būti susijęs su valingu ir sąmoningu paties apelianto sprendimu nesilaikyti nustatyto klientų kreditavimo limito. Žala yra susijusi tik su ginčo sandorių vykdymu, parduotų prekių vertėmis, sąmoningu atsakovui nustatytų limitų nesilaikymu

2420. Atsakovas žinojo nustatytus kredito limitus ir suprato jų prasmę. Be to, apelianto argumentai yra tarpusavyje prieštaraujantys. Vienu atveju nurodoma, kad darbuotojas vykdė vadovų L. V. ir buhalterės D. E. nurodymus, o kitu atveju, įrodinėjama, jog veikė niekieno kontroliuojamas. Savo skunde apeliantas nurodo, jog iš jo priteistina žala mažintina todėl, kad darbdavys visiškai nereglamentavo darbuotojo darbo proceso ir leido veikti savo rizika be jokios priežiūros. Taigi atsakovas paneigia savo ankstesnę poziciją byloje, kuriuose įrodinėjo, jog atlikdamas ginčo pardavimus besąlygiškai vykdė vadovo L. V. ir buhalterės D. E. nurodymus. Šios aplinkybės negali egzistuoti abi kartu. Apeliacinio skundo argumentai, jog darbdavys privalėjo bent jau didesnės vertės sandorius vizuoti ir prižiūrėti, duoti arba neduoti sutikimą jiems sudaryti yra visiškai nauji, anksčiau niekada atsakovo nenaudoti. Taip pat apeliantas naudoja pirmos instancijos teisme nenagrinėtus argumentus dėl patirties. Anksčiau byloje įrodinėjęs, jog pardavimus vykdė darbdavio nurodymu, o 2015.04.12 dienos teismo posėdžio metu pripažinęs, jog turėjo patirties atliekant didelius pardavimus, dabar apeliaciniame skunde įrodinėja savo nepatyrimą. Verslo skyriaus vadovo pareigose apeliantas dirbo 9 mėnesius. Tai yra pakankamas ilgas laiko tarpas atsakovui susipažinti su darbuotojo pareigomis. Atsakovo pasiaiškinimo tekstas: „Dažnai didelės įmonės perka didelėmis sumomis“, patvirtina, jog apeliantas aiškiai turėjo patirties vykdant didelės apimties pardavimus. Prekės buvo atiduotos tik dėl to, jog „iš bendravimo klientas sukėlė pasitikėjimą“. Situacija, kai pats darbuotojas sutartimis nustatė 5000 EUR kliento kreditavimo limitus ir pats jų nesilaikė, patvirtina visiškai nebuvus jokios darbdavio kaltės.

2521. Įrodinėdamas savo atsakomybės mažinimo pagrindus atsakovas remiasi visiškai savo ratio decidendi nepanašiais teismų precedentais. Atsakovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3k-3-605-313/2015, kurioje iš žalą padariusio darbuotojo priteista pinigų suma buvo sumažinta 30%, teismai rėmėsi tuo, jog atsakovas niekur nedirba, jo šeimoje auga 4 mažamečiai vaikai. Nagrinėjamoje byloje atsakovo turtinė padėtis iš esmės skiriasi. Atsakovas yra jaunas, darbingas. Lankosi sporto klube, naudojasi CityBee automobilių nuomos paslaugomis, nuomojasi nepigų naujos statybos būstą, verčiasi laisvai samdomo fotografo veikla. Įrodinėdamas savo atsakomybės mažinimo pagrindus atsakovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3k-3-384/2012, kurioje kasacinis teismas sumažino vairuotojo, praradusio krovinį atsakomybę 50%. Atsakovas įrodinėja, jog kitoje byloje nustatytas 50% dydis taikytinas ir atsakovui, tačiau nenurodo jokių argumentų, kuo byla dėl vairuotojo praradusio krovinį atsakomybės yra panaši į sąmoningą klientų kreditavimo limitų nesilaikymą, kaip kad yra atsakovo atveju. Taip pat nėra pagrindo remtis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis bylose Nr. 3K-327/2004 bei nutartimi 3K-7-2/2004, nes minėtose bylose atsakovo atsakomybė buvo sumažinta dėl eismo įvykių metu darbuotojų darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde atsakovas dar karta kartoja, jog jo finansinė padėtis yra sunki, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys apie tai, jog atsakovas paskolų neturi, yra nesusituokęs, vaikų neturi, atsakovo nuomoja nemažą, nepigų naujos statybos butą, naudojasi CityBee automobilių nuomos paslaugomis (nors posėdžio metu pripažino kartu su drauge turįs ir naudojantis kitą automobilį). Atsakovo apeliaciniame skunde pateikta butų nuomos kainos lentelė nelaikytina leistinu įrodymu atsakovo pozicijai pagrįsti, lentelėje pateikti butai yra naujai įrengti, centriniuose miesto rajonuose. Galiausiai, atsakovo pateikiami įrodymai nebuvo pateikti į bylą pirmoje bylos instancijoje. Reklamuodamasis kaip profesionalus fotografas ir taip ieškodamas klientų atsakovas ne tik gauna papildomas neoficialias pajamas, tačiau iš viešai internete skelbiamų J. L. nuotraukų matyti, jog atsakovas turi nepigiai kainuojančią fotografijos techniką. Taigi, apeliaciniame skunde pateikti atsakovo argumentai dėl prastos atsakovo turtinės padėties nelaikytini rimtais ir sąžiningais argumentais. Atsakovas apeliaciniame skunde ėmė įrodinėti, jog jis nėra išsilavinęs asmuo, nedirbo vadovaujančio darbo, turi tik vidurinį išsilavinimą. Taip pat ėmė neigti įrodinėjimo nereikalaujančius teiginius, jog atsakovas yra jaunas ir darbingas. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės prasilenkia su atsakovo teismui duotais paaiškinimais, kuriuose atsakovas pats patvirtino, jog 2016.04.12 dieną jau buvo sutaręs su kitu darbdaviu dėl darbo, buvo sutaręs dėl kiek mažesnio už buvusį darbo užmokesčio dydžio (žr. 2016.04.12 dienos teismo posėdžio garso įrašo 15 min. 05 sek.). 2016.04.12 dienos teismo posėdžio metu nurodė savo išsilavinimą esant - nebaigtą aukštąjį, o ne vidurinį (2016.04.12 dienos teismo posėdžio garso įrašo 15 min. 35 sek.).

2622. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovui kredito limitai nebuvo aiškūs, nebuvo aišku, kaip juos taikyti. Šias aplinkybes paneigia atsakovo paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu bei konstatuoti sprendime: „teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad žinojo sutartyse nurodytą kredito limitą, kredito limito sąvoką suprato“. Be to atsakovas teisme patvirtino, jog turėjo didelių pardavimų patirties, kitais klientų kreditavimo atvejais konsultuodavosi su įmonės vadovais. Taip pat apeliaciniame skunde tvirtinama, jog pagrindas mažinti atsakovo atlygintinos žalos dydį yra atsakovo klaida parduoti prekes nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Ieškovo įsitikinimu, klaidos aplinkybė negali turėti jokios reikšmės, kadangi atsakovo atsakomybė kyla ne dėl ginčijamo sandorio sudarymo, tačiau vien tik dėl neatsakingo sandorio vykdymo. Visą žalą iki 5000 EUR kredito limito sumos kiekvienos atsakovo sudarytos sutarties atveju prisiėmė darbdavys.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2923. Byloje nustatyta, kad apeliantas pagal 2015-01-01 sudarytą darbo sutartį Nr. DPC-DS150101-01 buvo priimtas į Verslo klientų skyriaus vadovo pareigas; šalys susitarė dėl 795,82 eurų mėnesinės algos. Apeliantas įrodinėja, kad jis dirbo technikos pardavėjo/konsultanto darbą, į kurį įėjo technikos pardavimas. Byloje kilo ginčas dėl atlygintinos materialinės žalos dydžio, kai 2015-09-09 tarp ieškovo, atstovaujamo atsakovo, ir UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PDPC20150909-01, kurios 4.4 p. buvo įtvirtintas 5 000 Eur kredito limitas (el. b. t. I, b. l. 27–28), 2015-09-10 išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DPC Nr. 215734996 pirkėjui UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ 8 228,54 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 29), ir kai 2015-09-16 tarp ieškovo, atstovaujamo atsakovo, ir AB „Grigiškės“ buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis Nr. PDPC20150916-01, kurios 4.4 p. buvo įtvirtintas 5 000 Eur kredito limitas (el. b. t. I, b. l. 31–32), 2015-09-17 išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DPC Nr. 215736111 pirkėjui AB „Grigiškės“ 18 303,41 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 33), 2015-09-22 išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija DPC Nr. 215736808 pirkėjui AB „Grigiškės“ 10 575,33 Eur sumai (el. b. t. I, b. l. 34). Dėl šių sandorių ieškovas patyrė 37 007,28 Eur žalą, nes šie pardavimai buvo fiktyvūs (el. b. t. I, b. l. 35, 36). Darbdavys (ieškovas) pateikė pareiškimą Darbo ginčų komisijai, dėl kurio buvo pradėta darbo byla Nr. APS-1-23 dėl 27 007,28 EUR. Darbo byloje Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kuriuo darbdavio reikalavimą tenkino iš dalies, t. y. priteisė 13 503,64 EUR. Komisija pažymėjo, kad darbdavys nesiėmė jokių veiksmų tam, kad užkirstų kelią žalai atsirasti, todėl žalą padalino perpus po lygiai šalims. Tokį sprendimą apkundė teismui tiek darbuotojas, tiek darbdavys.

3024.Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus nustatytas pareigas. Ji kyla iš darbuotojo pareigos rūpestingai ir atsargiai elgtis su darbdavio turtu ir nepažeisti šio konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamybę. Nurodytos atsakomybės tikslas – kad darbuotojas atlygintų darbdaviui padarytus nuostolius darbo teisės normų nustatytu dydžiu ir tvarka (DK 246 straipsnis).

3125.Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK sąlygos, sampratą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rūšis (tiesioginė ar netiesioginė tyčia, neatsargumas dėl per didelio pasitikėjimo ar nerūpestingumo) yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009), tačiau kaltės forma yra aktuali sprendžiant dėl darbuotojui taikomos atsakomybės apimties. DK 254 straipsnyje nustatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio kodekso 255 straipsnyje. Pagal 255 straipsnio 1 dalies 1 punktą, darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta tyčia.

3226.Taigi darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra nustatomas tiek pagl bendrųjų teisės normų, ar individualių norminių aktų reglamentuotos tvarkos pažeidimą. Apeliantas į bylą 2014-11-26 pateiktais elektroniniais laiškais įrodinėja, kad kreditavimo limitų riziką buvo apsprendę patys darbuotojai. Teisėjų kolegija, įvertinusi L. V. ir P. S., kurie dirbo pas atsakovą vadybininkais, susirašinėjimą, sutinka, jog apeliantas įrodė aplinkybę, kad limitas buvo nustatomas darbuotojo nuožiūra, jiems susitariant mažesnėms įmonėms taikyti 7000 – 10000 Lt sumą, o didesnėms – didesnę. Bet kuriuo atveju, civilinės sutarties sąlyga, kuri nėra visais atvejais standartinė ir naudojama didesnėje dalyje sandorių šalių patogumui, negali patvirtinti darbo pareigų pažeidimo per se. Darbdavys jokiame teisės akte nebuvo numatęs draudimo neperduoti technikos, jei viršytas kredito limitas, inter alia, jo apibrėžęs. Tai reiškia, kad darbdavys nebuvo priėmęs vidaus administravimo teisės akto, reglamentuojančio pardavimų procesą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, jog žala kilo sąmoninigu atsakovui nustatytų limitų nesilaikymu, atmetamas. Tokiu atveju, būtina spręsti kiek darbuojas ir kiek darbdavys yra atsakingi už kilusią žalą.

3327.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, jog pripažinęs savo kaltę apeliantas pats paneigė savo skundo argumentus dėl darbdavio kaltės buvimo. Tai galėtų būti aplinkybė, mažinanti atsakovo (apelianto) atsakomybę, bet ji nėra šalinti ieškovo, kaip darbdavio veikos neteisėtumą, pasireiškusią neveikimu, t.y. teisės akto nepriėmimu dėl pardavimų proceso reglamentavimo.

3428.Tai, kad atsakovas pats patvirtino, jog žinojo sudaromose sutartyse buvus nustatytus kredito limitus, suprato kredito limitų esmę ir paskirtį, nereiškia, kad atsakovas būdamas jauno amžiaus sugebėjo įvertinti sandorio riziką UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ ir AB „Grigiškės“ atvejais. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nukrypimas nuo įparastos pardavimų praktikos negali būti pakankamu argumentu konstatuoti atsakovo tyčią kaip kaltės formą ir tuo pagrindu reikalauti visiško materialinės žalos atlyginimo. Šios nutarties 25 punkte jau išaiškinta, kad pagal kasacinio teismo praktiką neteisėta veika darbo teisiniuose santykiuose suprantama kaip darbo pareigų, nustatytų įstatymų, kitų norminių teisės aktų, tarp jų – vidaus, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

3529.DK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise.

3630.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad suteikti nežinomiems klientams prekių kreditan daugiau negu tai buvo leistina sutartyse numatytais kreditavimo limitais yra apskritai nelogiška. Teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės nurodo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar atsakovas pasielgė protingai, reikėtų atsižvelgti į tai, kokius protingumo standartus suformavo darbdavys įmonėje. Nors ieškovas remiasi argumentu, kad tai buvo kredito limitas, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, jis nebuvo stabilus ir dėl jo buvo sprendžiama pagal užsakovą vadybininkų nuožiūra. Į bylą 2014-11-26 pateikti elektroniniais laiškai paneigia liudytojų, kurie dirba pas atsakovą, L. V., A. G., R. S. parodymus, jog jie turėjo privalomai atsiklausti savo tiesioginio vadovo dėl kredito limito dydžio. Ieškovas nepaneigė atsakovo (apelianto) nurodytos aplinkybės, kad jis apsisprendė dėl sandorio sudarymo UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ ir AB „Grigiškės“ atvejais pasitaręs su L. V. ir D. E. (CPK 12, 178 straipsniai).

3731.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pripažįsta (1.6 punktas), jog pats darbuotojas sutartimis nustatė 5000 EUR kliento kreditavimo limitus ir prašo jam taikyti atsakomybę tiek, kiek pats apeliantas jų nesilaikė. Tai reiškia, kad darbuotojui buvo suteikta teisė apsibrėžti savo atsakomybės ribas. Tokiu atveju tampa pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad darbuotojas galėjo netgi apskritai nenusistatyti limito, arba nusistatyti 5 000 000 EUR ir nieko nebūtų pažeidęs.

3832.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė, jog atlyginimas priklausė nuo pardavimų apimčių, galėjo paveikti rizikuoti darbuotoją ir veikti neatsakingai. Taip pat pripažįsta pagrįstu argumentą, kad suformuoti protingo elgesio standartą, kuris nebūtų interpretuojamas pagal sandorio aplinkybes, priklausė darbdaviui (DK 229 straipsnis). Bet kuriuo atveju, darbdavys, norėdamas kompetentingo darbuotojo, privalo organizuoti mokymus, supažindinti susirinkimų metu apie darbe galinčias kilti grėsmes, įdiegti patikros sistemas, leidžiančias išvengti darbuotojo apgaulės iš trečiųjų asmenų nusikalstamos veikos. Apeliantas nurodė, kad, pavyzdžiui, SPAM filtro paslaugas teikia TEO, https://pagalba.teo.lt/verslui/internetas/ar-triguba-apsauga-apsaugo-nuo-nepageidaujamu-laisku-spam-4212: Ieškovas dėl šios aplinkybės atsiliepime į apeliacinį skundą nepasisakė.

3933.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl to, kad jei darbuotojas pareigas pradėjo eiti savo noru, dar savaime nereiškia, kad jis suprato savo atsakomybės laipsnį, nes pareigų pasirinkimą paveikė motyvacija išmokti daugiau profesinėje srityje, būti lyderiu pardavimų srityje ateityje, įgyti patirties, uždirbti, siekiant susikurti geresnes gyvenimo sąlygas. Tačiau spręsdamas dėl darbdavio kaltės, neįvertino aplinkybės, kad paskyrus į pareigas, nebuvo įsitikinta apelianto gebėjimais jas užimti. Tai reiškia, kad apeliacinio skundo argumentas dėl verslo rizikos perkėlimo darbuotojui yra pagrįstas. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas nepaaiškina, kaip atsakovo kvalifikacijos kėlimas galėjo būti susijęs su valingu ir sąmoningu paties apelianto sprendimu nesilaikyti nustatyto klientų kreditavimo limito. Teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės pažymi, jog valingas elgesio pasirinkimas priklauso nuo toje profesijoje suformuoto protingo elgesio standarto, nes pagal tai asmuo priima sprendimus. Taigi akivaizdu, jog rizikos veiksnių išaiškinimas, juos susiejant su kredito limitu, galėjo paveikti atsakovo (apelianto) apsisprendimą dėl sandorio sudarymo UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ ir AB „Grigiškės“ atvejais. Tokiu atveju Darbo ginčo komisijos išvada, kad ieškovas, neparengęs lokalinių norminių aktų, reglamentuojančių darbuotojų elgesį (veiksmus) santykiuose su subjektais, kurie išreikšdavo valią įsigyti įmonės prekes su atsiskaitymo atidėjimu, neparengęs atsakovo pareigų aprašymo, prisiėmė tam tikrą riziką, yra teisinga.

4034.Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog apelianto argumentai, kad darbdavys privalėjo bent jau didesnės vertės sandorius vizuoti ir prižiūrėti, duoti arba neduoti sutikimą jiems sudaryti yra visiškai nauji, anksčiau niekada atsakovo nenaudoti. Šios aplinkybės buvo nurodytos teismo posėdžio metu liudytojų L. V., A. G., R. S., parodžius, kad jie turėjo privalomai atsiklausti savo tiesioginio vadovo dėl kredito limito dydžio. Taigi apeliantas jais ir pasinaudojo, įrodinėdamas darbdavio pareigų pažeidimą, prašydamas sumažinti priteistą materialinės žalos dydį.

4135.Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas 2015-04-12 dienos teismo posėdžio metu pripažinęs, jog turėjo patirties atliekant didelius pardavimus, dabar apeliaciniame skunde įrodinėja savo nepatyrimą. Verslo skyriaus vadovo pareigose apeliantas dirbo 9 mėnesius. Tai yra pakankamas ilgas laiko tarpas atsakovui susipažinti su darbuotojo pareigomis.

4236.Pasisakant dėl patirties, vykdant didelius pardavimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas, kaip darbdavys, naudodamasis kito darbdavio ar paties darbuotojo darbinės veiklos rezultatais, neinvestuodamas pats į darbuotoją, negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jo kompetencijos dirbant būtent jam (DK 95 straipsnio 5 dalis, 188 straipsnio 1 dalis), kai prieš priimant į darbą, nebuvo įsitikinta dėl jo gebėjimų veikti Verslo skyriaus vadovo pareigose ir jis nebuvo instruktuotas bet jau pareiginėmis nuostatomis (DK 95 straipsnio 1 dalis, 232 straipsnis). Tai, kad apeliantas sugebėjo dirbti 9 mėnesius, įrodo, jog jo sprendimai sudarant sandorius atitiko įprastą praktiką darbovietėje, nekėlė ieškovui įtarimo (CPK 185 straipsnis). Kaip minėta, teisėjų kolegija sprendė, kad dėl sandorio sudarymo UAB „Dzūkijos tvenkiniai“ ir AB „Grigiškės“ atvejai apelianto buvo įvertinti kaip atitinkantys faktinę tvarką, kurios negalima įvertinti pagal legalumo standartą, nes ieškovas nebuvo parengęs lokalinių norminių aktų, reglamentuojančių darbuotojų elgesį (veiksmus) santykiuose su subjektais, kurie išreikšdavo valią įsigyti įmonės prekes su atsiskaitymo atidėjimu.

4337.Tačiau teisėjų kolegija pritaria Darbo ginčų komisijos argumentui, kad faktinės bylos aplinkybės leidžia pripažinti, kad atsakovas įmonės vardu parduodamas nusikalstamą veiką darantiems asmenims prekes pažeidė bendras pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, atsakovui darbo pobūdis ir specifika buvo žinomi, sušvelninti riziką jis turėjo plačią diskreciją (pvz., paprašyti avansinio mokėjimo, sutikrinti elektroninių paštų adresus su įmonių internetinėmis svetainėmis), tačiau nesiėmė jokių atitinkamų priemonių, atsakovo elgesys negali būti pripažintas, kaip atitinkantis priimtiną riziką. Taigi apeliantas pažeidė DK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą bendro pobūdžio pareigą laikytis protingų bendro gyvenimo taisyklių. Apeliantas turėjo ir galėjo suvokti, kad jo darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu, priėmimu, išdavimu, pardavimu, kurios turi didelę piniginę vertę. Tuo pasireiškė jo kaltė dėl netinkamo pareigų vykdymo (DK 234 straipsnis). Taigi apeliantas galėjo imtis įprastų atsargumo priemonių, kokias nurodė Darbo ginčų komisija. Be to, sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis taip pat įpareigojo elgtis atsargiai ir atsakingai. Kita vertus, apeliantas pripažino, kad dėl savo nepatyrimo, nuovargio ir kitų faktorių jis pažeidė savo paties įtvirtintą limitą. Tokiu atveju apeliacinis skundas dalyje, kurioje prašoma žalos iš darbuotojo J. L. darbdavio naudai nepriteisti, atmetamas (CPK 185 straipsnis).

44Dėl teismo sprendimu mažinamo priteistinos žalos dydžio

4538. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisija pagrįstai konstatavo, jog apelianto kaltės forma pasireiškė kaip neatsargi. Pripažino, jog ieškovo neveikimas turėjo priežastinį ryšį su kilusia žala (nutarties 26, 32 punktai (CK 6.246, 6.247 straipsniai)). Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog Darbo ginčų komisija pagrįstai sumažino 50 procentų prašomos priteisti žalos dydį, konstatuodama abipusiai lygiai kaltus veiksmus.

4639. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl materialinės žalos dydžio mažinimo, neįvertino aplinkybės, kad prašomas taikyti atsakomybės dydis yra neadekvatus sutartam su apeliantu darbo užmokesčiui (795,82 eurų mėnesinės alga). Tai reiškia, kad darbuotojui, pasirašiusiam visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal jo gaunamą darbo užmokestį, taikoma neproporcingai didelė atsakomybė už neatsargia kaltės forma padarytą žalą. CK 1.5 straipsnio 1 dalis įpareigoja civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinant savo teises bei atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje konstatuojama, kad būtent teisingumo principas, nustatant darbdavio ir darbuotojų teisių ir pareigų santykį darbo ir materialinės atsakomybės sutartimis buvo pažeistas. Apeliantas, priimant į darbą, nebuvo apmokytas, neįsitikinta jo gebėjimais užimti Verslo klientų skyriaus vadovo pareigas, apeliantas dirbo be aiškių darbdavio laikomų protingais standartų, neturėjo pareigybės aprašymo, darbo vietoje nebuvo įdiegta programinė įranga dėl SPAM filtrų taikymo. Pažymėtina ir tai, kad įsigaliosiantis naujasis Darbo kodeksas nenumato visiškos materialinės atsakomybės sutarčių, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, jis įpareigojamas ją atlyginti ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu. Taigi įstatymo leidėjas, naujai įvertinęs darbo sutarties šalių teises ir pareigas, sprendė, kad toks perspektyvoje teisinių santykių sureguliavimas labiau atitinka teisingumo principą.

4740. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė neaktualia teismų praktika ir sprendimais, kurie buvo pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo dar iki priimant ginčo sprendimą. Teisėjų kolegija, pasisakydama tiek dėl apelianto, tiek dėl atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo nurodytos kasacinio teismo praktikos, pažymi, kad nei teismas, nei šalių nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika negalėjo būti taikoma nagrinėjamoje byloje.

4841. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios.

4942. Apeliantas prašė sumažinti 50 procentų priteistinos žalos dydį remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-07-30 nutartimi civilinėje byloje UAB „Transtira“ v. G. B., bylos Nr. 3K-3-384/2012, tačiau pats nurodė, kad šioje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl vairuotojui ekspeditoriui taikomos atsakomybės. Kaip teisingai nurodė ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, negalima remtis nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi 3K-327/2004, nei nutartimi 3K-7-2/2004, nes minėtose bylose atsakovo atsakomybė buvo sumažinta dėl eismo įvykių metu darbuotojų darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl tinkamo Verslo klientų skyriaus vadovo pareigų vykdymo.

5043. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad jog Darbo ginčų komisija pagrįstai sumažino 50 procentų prašomos priteisti žalos dydį, konstatuodama abipusiai lygiai kaltus veiksmus. Tai reiškia, kad šalių nurodomos aplinkybės dėl apelianto turtinės padėties nėra teisiškai reikšmingos ir nekeičia bylos teisinio rezultato, todėl nevertinamos, o dėl šalių nurodytos kasacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta finansinės padėties reikšmė priteistinos sumos dydžio mažinimui, plačiau nepasisakoma.

5144. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, sprendžia apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, todėl pakeičia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta ieškovo UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ ieškinį patenkinti iš dalies ir pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-03 sprendimą Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 – priteisti ieškovui UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ (į. k. 211589420) iš atsakovo J. L. (a. k. ( - ) 24 307 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius tris šimtus septynis eurus) žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

52Dėl apelianto paaiškinimų ir naujai pateiktų įrodymų

5345. CPK 42 straipsnis numato teisę pateikti paaiškinimus, tačiau ši teisė apeliaciniame procese yra apribota pareigos – laikytis pirmosios instancijos teisme nagrinėtų faktinių aplinkybių (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis) bei ginčo nagrinėjimo tvarkos. Nagrinėjama byla apeliaciniame procese skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės teikti paaiškinimus. Paaiškinimų, išreiškiant juos kaip kalbą, pateikimas yra galimas žodiniame procese (CPK 324 straipsnis). Tuo tarpu apeliantas prašyme dėl papildomų įrodymų prijungimo dar kartą teikia argumentus dėl bylos esmės, todėl juos atsisakoma priimti.

5446. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra patiekti nauji įrodymai dėl apeliaciniame skunde ir paaiškinimuose nurodytų aplinkybių apie neapmokėtus viršvalandžius, taip pat darbą ir atostogų metu, kurie nebuvo tirti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Kartu pažymi, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008). Tokiu atveju apelianto argumentas, kad teismui suteiktas aktyvus vaidmuo nagrinėjant darbo bylas visais atvejai sudaro galimybę išeiti iš ginčo ribų yra nepagrįstas. Atkreipia dėmesį, kad teismas gali priimti sprendimą tik dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 straipsnis).

55Dėl bylinėjimosi išlaidų

5633. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Nagrinėjamoje byloje tiek ieškovo, tiek atsakovo priešinis reikalavimai buvo atmesti, konstatuojant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-03 sprendimo Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 teisėtumą ir pagrįstumą. Tai reiškia, kad pakeitus teismo sprendimą, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

5734. Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinis skundas yra tenkintas iš dalies, patenkinat atsakovo reikalavimus 50 procentų. Atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už apeliacinį skundą (CPK 83 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteisiama 273,50 eurų žyminio mokesčio (240307 eurų apeliaciniu skundu ginčijama suma x 75 proc. / 50 proc.) už apeliacinį skundą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

5835. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

60atsakovo J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

61Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

62ieškovo UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ ieškinį atmesti.

63Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2016-02-03 sprendimą Nr. DGKS-600 darbo byloje Nr. APS-1-23 – priteisti ieškovui UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ (į. k. 211589420) iš atsakovo J. L. (a. k. ( - ) 13 503,64 Eur (trylika tūkstančių penkis šimtus tris eurus 64 ct) žalos atlyginimo.

64Priteisti ieškovui UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ (į. k. 211589420) iš atsakovo J. L. (a. k. ( - ) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (13 503,64 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-03-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

65Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

66Priešieškinį atmesti.

67Teismo 2016-03-01 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

68Priteisti iš ieškovo UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ (j. a. k. 211589420) 273,50 eurų žyminio mokesčio valstybei (turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui).

69Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ginčo esmė
          5. 2. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DESKTOP PUBLISHING... 6. 3. Ieškovas paaiškino, kad 2015-01-01 su atsakovu sudarė darbo sutartį,... 7. 4. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka.... 8. 5. Atsakovas priešieškiniu prašė panaikinti Darbo ginčų komisijos... 9. 6. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti bei... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu,... 12. 8. Teismas nurodė, kad paties atsakovo su AB „Grigiškės“ ir UAB... 13. 10.Teismas konstatavo, jog kiekvienam eiliniam asmeniui yra aišku, kad pagal... 14. 11.Teismas, padaręs išvadą dėl atsakovo neatsargios kaltės formos,... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. 12. Ieškovas pateiktame apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės... 17. 13. Pažymėjo, jog teismas nepagrįstai pasisakė, kad Darbdavio kaltės... 18. 14.Darbdavys, sąžiningai įgyvendindamas DK 256 straipsnio 1 dalyje... 19. 15. Darbuotojas pripažįsta, kad dėl savo nepatyrimo, nuovargio ir kitų... 20. 16. Teismas klaidingai teigia, kad darbdavys buvo parengęs ir persiuntęs... 21. 17. Teismas sprendimu nepagrįstai priteistiną žalą iš darbuotojo sumažino... 22. 18. Teismo pozicija kad City Bee automobilis, sporto klubas ir nuomojamas butas... 23. 19. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atsakovo (apelianto)... 24. 20. Atsakovas žinojo nustatytus kredito limitus ir suprato jų prasmę. Be to,... 25. 21. Įrodinėdamas savo atsakomybės mažinimo pagrindus atsakovas remiasi... 26. 22. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovui kredito limitai nebuvo... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 29. 23. Byloje nustatyta, kad apeliantas pagal 2015-01-01 sudarytą darbo sutartį... 30. 24.Darbuotojo materialinė atsakomybė pagal darbo teisę suprantama kaip... 31. 25.Aiškindamas neteisėtos veikos, kaip materialinės atsakomybės pagal DK... 32. 26.Taigi darbo pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas yra nustatomas tiek... 33. 27.Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu atsiliepimo į apeliacinį skundą... 34. 28.Tai, kad atsakovas pats patvirtino, jog žinojo sudaromose sutartyse buvus... 35. 29.DK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad įgyvendindami savo teises bei... 36. 30.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas nurodė, kad suteikti... 37. 31.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas... 38. 32.Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybė,... 39. 33.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 40. 34.Teisėjų kolegija nesutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą... 41. 35.Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad atsakovas 2015-04-12 dienos... 42. 36.Pasisakant dėl patirties, vykdant didelius pardavimus, teisėjų kolegija... 43. 37.Tačiau teisėjų kolegija pritaria Darbo ginčų komisijos argumentui, kad... 44. Dėl teismo sprendimu mažinamo priteistinos žalos dydžio... 45. 38. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Darbo ginčų komisija... 46. 39. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos... 47. 40. Apeliantas įrodinėja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą... 48. 41. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas... 49. 42. Apeliantas prašė sumažinti 50 procentų priteistinos žalos dydį... 50. 43. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad jog Darbo... 51. 44. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus,... 52. Dėl apelianto paaiškinimų ir naujai pateiktų įrodymų... 53. 45. CPK 42 straipsnis numato teisę pateikti paaiškinimus, tačiau ši teisė... 54. 46. CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi... 55. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 56. 33. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis,... 57. 34. Teisėjų kolegija sprendė, kad apeliacinis skundas yra tenkintas iš... 58. 35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 60. atsakovo J. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 61. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimą pakeisti... 62. ieškovo UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ ieškinį atmesti.... 63. Palikti nepakeistą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie... 64. Priteisti ieškovui UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ (į. k. 211589420)... 65. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 66. Priešieškinį atmesti.... 67. Teismo 2016-03-01 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti... 68. Priteisti iš ieškovo UAB „DESKTOP PUBLISHING COMPUTERS“ (j. a. k.... 69. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....