Byla 2S-1703-638/2017
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. V., akcinė bendrovė „Swedbank“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Beta Medical“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Beta Medical“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. V., akcinė bendrovė „Swedbank“.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėja prašė panaikinti antstolės S. V. patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos areštuoto turto varžytynės Nr. ( - ) bei įpareigoti antstolę S. V. patenkinti 2017 m. kovo 2 d. skolininkės UAB „Beta Medical“ prašymą suteikti terminą areštuoto turto vertinimui atlikti. Pareiškėja nurodė, kad šiai dienai areštuotas turtas vykdomojoje byloje yra įkainotas 710 000 Eur suma, pagal 2015 m. gegužės mėnesį pateiktą ekspertizės aktą, parengtą vadovaujantis 2013-2014 m. nekilnojamojo turto rinkos duomenimis. Pareiškėjos teigimu, nekilnojamojo turto rinka per pastaruosius metus yra išaugusi, nekilnojamojo turto objektų vertės yra gerokai padidėjusios, taigi ir skolininkei priklausančio areštuoto turto rinkos vertė yra žymiai didesnė nei nustatyta vykdomojoje byloje. Nurodoma, jog antstolė vykdomojoje byloje atliko eilę neteisėtų veiksmų: neišnagrinėjo skolininkės pateikto prašymo dėl termino suteikimo turto vertinimui atlikti; turėdama duomenų apie netinkamą areštuoto turto vertę, antstolė nepaisė jai tenkančios pareigos užtikrinti tinkamą turto vertinimą ir tuo pačiu skolininkės iniciatyvos, kad turtas būtų tinkamai įvertintas; neišnagrinėjusi skolininkės prašymo ir neužtikrinusi tinkamo turto įvertinimo, antstolė paskelbė pirmąsias turto pardavimo varžytynes, nustatydama nepagrįstai mažą pradinę turto pardavimo kainą ir apie paskelbtas varžytynes net neinformavo skolininkės. Taigi, skolininkė negalėjo iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėjo, kuris būtų sutikęs už areštuotą turtą sumokėti realią šio turto rinkos kainą. Antstolė S. V. 2017 m. kovo 16 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui, prašydama skundą dėl antstolės veiksmų atmesti kaip nepagrįstą bei skirti UAB „Beta Medical“ direktoriui S. S. 5000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų prašė jo netenkinti, skirti pareiškėjai iki 5 792 Eur baudą. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ nurodė, kad visi pareiškėjos teikiami prašymai ir skundai yra ne kas kita, kaip siekis vilkinti vykdymo procesą bei nepateisinamas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą. Pareiškėja sistemingai vilkina skolos išieškojimo procesą, o ne siekia išsiaiškinti tikrąją ginčo turto vertę.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjos UAB „Beta Medical“ direktoriui S. S. skyrė 500 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. ( - ) nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertė buvo nustatinėjama tris kartus, o pareiškėja, prašydama suteikti galimybę iš naujo įvertinti areštuotą nekilnojamąjį turtą, nenurodo jokių naujų pagrįstų (objektyvių) argumentų bei aplinkybių, susijusių su turto vertės nustatymu. Pareiškėja jau eilę kartų ginčijo areštuoto jos nekilnojamojo turto nustatytą įkainojimą. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2S-298-230/2017 jau yra pasisakęs, jog tokie pakartotiniai UAB „Beta Medical“ prašymai įvertinti nekilnojamąjį turtą rodo skolininkės siekį vilkinti skolos išieškojimą vykdymo procese, nenorą nustatyti tikrąją ginčo turto rinkos vertę. Pareiškėja skundžia visus antstolės veiksmus, susijusius su varžytynėmis, net ir tuos, kurie yra praradę aktualumą, o po to vėl reiškia reikalavimą dėl naujo turto vertinimo. Pažymėtina, kad pareiškėja nėra mokėjusi už ginčo turto rinkos vertės nustatymą, prašė įmokų už turto vertinimą mokėjimą atidėti iki turto realizavimo pabaigos (v. b. l. 127, 182). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad antstolė pareiškėjos prašymu yra panaikinusi 2015 m. rugpjūčio 1 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo ir nustačiusi pareiškėjos pageidavimu ankstesniu ekspertizės aktu nustatytą didesnę - 710 000 Eur ginčo turto rinkos vertę. Nagrinėjamu atveju, skųsdama antstolės veiksmus ir prašydama suteikti terminą areštuoto turto vertinimui atlikti, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ekspertize nustatyta turto rinkos vertė pasikeitė ir yra neteisinga, prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams ar kt., nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą ginčo turto rinkos vertės nustatymą ar šio konkretaus turto vertės pokytį (pagerinimą ar pan.). Pareiškėja ginčija turto vertę remdamasi vien bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais apie bendrą nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo didėjimą, kurie negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl nustatytos turto vertės, sudarančiu pagrindą pakartotinai vertinti turtą. Įkeistas areštuotas turtas ne kartą buvo vertintas, o antstolė nustatydama turto vertę rėmėsi būtent eksperto pateikta išvada. Pažymėtina, jog vadovaujantis CPK 681 straipsnio 4 dalimi, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė, taigi, antstolė, nagrinėjamu atveju nustatydama turto pardavimo iš varžytynių kainą, nepažeidė įstatymo nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Teismas nurodė, jog pareiškėja jau ne pirmą kartą skundžia antstolės veiksmus, skundus grįsdama panašiais argumentais, nepaisant to, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais dėl šių argumentų nepagrįstumo jau yra pasisakyta, teismas tokiame pareiškėjos elgesyje įžvelgia akivaizdžius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-592-221/2017). Teismas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – akivaizdžiai nepagrįsto skundo dėl tų pačių ar panašių argumentų pateikimą teismui pareiškėjos direktoriui S. S. skyrė 500 Eur baudą.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Skolininkės manymu, teismas nepagrįstai sprendė, jog prašydama suteikti galimybę iš naujo įvertinti areštuotą nekilnojamąjį turtą skolininkė nenurodė jokių naujų pagrįstų (objektyvių) argumentų bei aplinkybių, susijusių su turto vertės nustatymu. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-592-221/2017 nekonstatavo, jog skolininkės išdėstyti motyvai dėl netinkamo turto įvertinimo vykdomojoje byloje yra nepagrįsti ir kad naujo turto vertinimo atlikimui nėra pagrindų. Netgi priešingai, nepaneigdamas skolininkės išdėstytų motyvų dėl netinkamos turto vertės pagrįstumo, Kauno apygardos teismas nurodė tik tiek, jog šių motyvų nepakanka tam, kad teismas galėtų įpareigoti antstolę skirti pakartotinę ekspertizę. Teismas nurodė, kad jeigu skolininkė siekia naujo turto įkainojimo vykdomojoje byloje, privalo pateikti objektyvius įrodymus, jog esamas turto įkainojimas yra netinkamas, neatitinkantis esamų nekilnojamojo turto rinkos sąlygų. Skolininkė antstolės prašė suteikti terminą gauti įrodymus, tad akivaizdu, kad prašymo teikimo stadijoje būsimų įrodymų skolininkė pateikti negalėjo. Prašymo ir skundo dėl antstolės veiksmų pateikimas vykdomosios bylos neužvilkino, todėl nei antstolei, nei išieškotojai jokių nepatogumų nesukėlė, priverstinio vykdymo veiksmų atlikimui nesukliudė. Gindama savo teises ir teisėtus interesus skolininkė niekam žalos nepadarė. Skolininkė yra suinteresuota, kad jai priklausantis turtas būtų realizuotas realia rinkos verte, o išieškotojos turimas finansinis reikalavimas patenkintas pilna apimtimi. Byloje surinkti įrodymai ir šiame atskirajame skunde išdėstyti motyvai patvirtina, jog skolininkė, skųsdama neteisėtus antstolės veiksmus, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl to skolininkės vadovui S. S. skundžiama nutartimi nepagrįstai buvo paskirta bauda. Suinteresuotas asmuo antstolė S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad antstolė siekė sudaryti visas sąlygas, kad būtų nustatyta reali nekilnojamojo turto esančio ( - ), ir priklausančio UAB „Beta Medical“ vertė, tačiau ir tai skolininkės netenkino, ir ji teikė įvairius nepagrįstus skundus, kad tik nebūtų pradėtas išieškojimas iš įkeisto turto. Skolininkė nurodė neturinti lėšų sumokėti už jai priklausančio turto vertės nustatymą, darytina prielaida, kad skolininkė tokio vertinimo nepateiks, nes iki šiol taip ir neatliko veiksmų, kurie patvirtintų jos siekį arba bent bandymus atsiskaityti su išieškotoju. Atkreiptinas dėmesys, jog 2017 m. balandžio 7 d. antstolės S. V. patvarkymu Nr. ( - ) UAB „Beta Medical“ įkeisto AB „Swedbank“ naudai ir areštuoto turto varžytynės Nr. ( - ) paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse neužsiregistravo nei vienas pirkėjas ir šis faktas leidžia teigti, jog varžytynių kaina nebuvo per maža. Išieškotojui išreiškus sutikimą, 2017 m. gegužės 10 d. turto perdavimo išieškotojui aktu AB „Swedbank“ buvo perduotas neparduotas varžytynėse skolininkui UAB „Beta Medical“ priklausęs turtas. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti, paskirti pareiškėjai baudą teismo nuožiūra. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad UAB „Beta Medical“ veiksmai patvirtina, kad ji sistemingai vilkina skolos išieškojimo procesą, o ne siekia išsiaiškinti tikrąją ginčo turto vertę. Tiek savo skundą, tiek atskirąjį skundą grindė išimtinai deklaratyviais teiginiais.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės S. V. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. ( - ) pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. ( - ) dėl 909 874,04 Eur skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB ,,Beta Medical“ kreditorės AB ,,Swedbank“ naudai (vykd. b., b. l. 21). Antstolė 2015 m. balandžio 10 d. turto arešto aktu areštavo UAB ,,Beta Medical“ turtą, t. y. butą (patalpą) (unikalus Nr. ( - )), butą (patalpą) (unikalus Nr. ( - )), žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), statinį (inžinerinį įrenginį) (unikalus Nr. ( - )), esančius adresu: ( - ), nurodant turto rinkos vertę pagal atliktą turto vertinimo ataskaitą – 655 410 Eur (v. b. l. 27-28, 29-112). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės, įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertė buvo nustatyta tris kartus: 2014 m. lapkričio 5 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turto rinkos vertė yra 655 410,1 Eur (v. b. l. 27-28, 29-112), 2015 m. gegužės 19 d. ekspertizės akte nurodyta, kad turto rinkos vertė yra 710 000 Eur (v. b. l. 133, 134), 2015 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte nurodyta, kad turto rinkos vertė yra 690 000 Eur (v. b. l. 191). Pareiškėja atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-592-221/2017 nekonstatavo, jog skolininkės išdėstyti motyvai dėl netinkamo turto įvertinimo vykdomojoje byloje yra nepagrįsti ir, kad naujo turto vertinimo atlikimui nėra pagrindų. Pareiškėjos teigimu, teismas nutartyje nurodė, kad jeigu skolininkė siekia naujo turto įkainojimo vykdomojoje byloje, skolininkė privalo pateikti objektyvius įrodymus, jog esamas turto įkainojimas yra netinkamas, neatitinkantis esamų nekilnojamojo turto rinkos sąlygų. Pažymėtina, kad pareiškėjos nurodyti atskirojo skundo argumentai Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-592-221/2017 nėra nurodyti. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas, 2017 m. kovo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-592-221/2017 išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, skundą atmetė. Byloje pareiškėja prašė panaikinti antstolės S. V. 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą Nr. ( - ) ir įpareigoti ją paskirti pakartotinę ekspertizę realiai UAB „Beta Medical“ priklausančio turto, esančio ( - ), rinkos vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad atliekant ekspertizę, vadovaujamasi tam tikrais turto vertės nustatymo principais ir metodais (atliekant 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizes naudoti lyginamasis ir pajamų metodai), turto vertinimą atlieka kvalifikuoti turto vertintojai. Pareiškėja nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie pasikeitusią jai priklausančio turto vertę, o pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai apie padidėjusias nekilnojamojo turto kainas negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl ekspertizės išvados, sudarančiu pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2017 m. kovo 2 d. pateikė antstolei prašymą, jog jai būtų suteiktas terminas, per kurį galėtų rasti kompetentingą turto vertintoją, galintį nustatyti realią areštuoto turto rinkos vertę pagal esamus rinkos sąlygas (v. b. l. 469, 470). Antstolė 2017 m. kovo 8 d. patvarkymu Nr. ( - ) UAB „Beta Medical“ prašymo netenkino ir paskelbė įkeisto turto ( - ), pirmąsias varžytines Nr. ( - ) (v. b. l. 479-480). Pirmosios instancijos teismui pateiktas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų iš esmės buvo grindžiamas tuo, kad nustatyta turto pardavimo iš varžytinių kaina yra aiškiai per maža ir todėl jai turėtų būti suteikta galimybė atlikti naują areštuoto turto vertinimą. Pareiškėja atskirajame skunde akcentuoja aplinkybę, kad yra suinteresuota jai priklausantį turtą realizuoti realia rinkos verte. Kaip minėta, pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertė buvo nustatyta tris kartus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnis numato, kad turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga (Turto vertinimo priežiūros tarnyba , www.tvpt.lt ) nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Iškilę ginčai dėl turto arba verslo vertės sprendžiami šalių susitarimu arba teismo tvarka, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliantė duomenų, kad ekspertizės aktai yra nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Be to, nepateikė duomenų, kad turto vertinimas yra atliktas pačios šalies iniciatyva, ir galimai vertinto turto vertė yra žymiai didesnė, kaip kad teigia pareiškėja. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad skųsdama antstolės veiksmus ir prašydama suteikti terminą areštuoto turto vertinimui atlikti, pareiškėja nepateikė įrodymų, kad ekspertize nustatyta turto rinkos vertė pasikeitė ir yra neteisinga, prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams ar kita, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą ginčo turto rinkos vertės nustatymą ar šio konkretaus turto vertės pokytį (pagerinimą ar pan.). Pažymėtina, kad priverstinio išieškojimo procesas nagrinėjamoje byloje tęsiasi nuo 2015 m. balandžio 9 d. Pareiškėja jau eilę kartų ginčijo areštuoto jos nekilnojamojo turto nustatytą įkainojimą. Liteko duomenimis, Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 4 d. civilinėje byloje Nr. 2S-298-230/2017 jau yra pasisakęs, jog tokie pakartotiniai UAB „Beta Medical“ prašymai įvertinti nekilnojamąjį turtą, rodo skolininkės siekį vilkinti skolos išieškojimą vykdymo procese, nenorą nustatyti tikrąją ginčo turto rinkos vertę. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-592-221/2017 yra pasisakęs, kad pareiškėjos elgesyje pastebėtini piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai. Kaip matyti iš bylos duomenų, antstolė siekė sudaryti sąlygas, kad būtų nustatyta reali nekilnojamojo turto, esančio ( - ) vertė, todėl atskirojo skundo argumentai dėl neteisėtų antstolės veiksmų atmestini kaip nepagrįsti. Be to pažymėtina, kad antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog 2017 m. balandžio 7 d. patvarkymu Nr. ( - ) UAB „Beta Medical“ įkeisto AB „Swedbank“ naudai ir areštuoto turto varžytynės Nr. ( - ) paskelbtos neįvykusiomis, nes varžytynėse neužsiregistravo nei vienas pirkėjas ir 2017 m. gegužės 10 d. turto perdavimo išieškotojui aktu AB „Swedbank“ buvo perduotas neparduotas varžytynėse skolininkui UAB „Beta Medical“ priklausęs turtas. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad pirkėjams nebuvo patraukli turto kaina. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad skųsdama neteisėtus antstolės veiksmus, nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, dėl to skolininkės vadovui S. S. skundžiama nutartimi nepagrįstai buvo paskirta bauda. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja vykdomoje byloje nuolat skundė antstolės atliekamus procesinius veiksmus, tačiau pareiškėjos skundai buvo atmetami kaip nepagrįsti. Spręstina, jog pareiškėja, sistemingai skųsdama antstolės veiksmus iš esmės siekia ne apginti savo teises, bet vilkinti vykdymo veiksmus t. y. užvilkinti turto iš varžytynių pardavimą, dėl to atmestinas atskirojo skundo argumentas, kad bauda paskirta nepagrįstai. Be to, Liteko duomenimis, Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11660-800/2017 netenkino pareiškėjos UAB „Beta Medical“ direktoriaus S. S. prašymo panaikinti 500 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjos veiksmus paskirdamas direktoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, dėl to nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ prašymo ir pakartotinai pareiškėjai skirti baudą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, pareiškėja nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14atskirąjį skundą atmesti.

15palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai