Byla 2S-592-221/2017
Dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. V., akcinė bendrovė „Swedbank“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Beta Medical“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Beta Medical“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė S. V., akcinė bendrovė „Swedbank“.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėja prašė panaikinti antstolės S. V. 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą Nr. S-11122254 ir įpareigoti ją paskirti pakartotinę ekspertizę realiai UAB „Beta Medical“ priklausančio turto, esančio ( - ), rinkos vertei nustatyti. Pareiškėja nurodė, kad antstolės S. V. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0114/15/00555 pagal Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-627-285/2014 dėl 909 874,04 Eur skolos, palūkanų ir procesinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB „Beta Medical“ išieškotojos AB „Swedbank“ naudai. Šioje vykdomojoje byloje yra areštuotas pareiškėjai priklausantis nekilnojamasis turtas: pastatas (gimdymo klinika), kurio unikalus Nr. ( - ), plotas 599,91 kv. m, žemės sklypas, kurio unikalus Nr. ( - ), plotas 0,1845 ha, statinys (inžinerinis įrenginys), kurio unikalus Nr. ( - ), esantys ( - ). Antstolė, vadovaudamasi UAB „Ober-haus“ 2015 m. gegužės 19 d. ekspertizės aktu, 2016 m. vasario 9 d. patvarkymu Nr. S-11112970 pareiškėjai priklausantį turtą įkainojo 710 000 Eur suma. 2016 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja pateikė antstolei prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir turto perkainojimo vykdomojoje byloje. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad nuo atlikto turto vertinimo yra praėjęs beveik 1,5 metų laikotarpis, atliekant nurodytą vertinimą buvo remiamasi senais 2013 m. antro pusmečio – 2014 m. pirmo pusmečio nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais, nekilnojamojo turto rinkos situacija yra iš esmės pasikeitusi, rinka yra žymiai išaugusi, nekilnojamojo turto kainos yra žymiai pakilusios. 2016 m. rugsėjo 29 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-11122254, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą. Šiame patvarkyme antstolė visiškai nepasisakė dėl pareiškėjos prašyme išdėstytų motyvų ir pateiktų juos patvirtinančių įrodymų. Pareiškėja pateikė antstolei duomenis, patvirtinančius, jog jai priklausantis turtas vykdomojoje byloje yra įvertintas netinkamai, pernelyg maža, rinkos sąlygų neatitinkančia verte. Antstolė, turėdama objektyvius įrodymus, patvirtinančius netinkamą pareiškėjai priklausančio turto įkainojimą vykdomojoje byloje, nepaskyrė pakartotinės ekspertizės, pažeisdama jai keliamą imperatyvią pareigą užtikrinti tinkamą turto įkainojimą vykdomojoje byloje. Antstolė S. V. 2016 m. spalio 17 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo, skundą kartu su vykdomąja byla Nr. 0114/15/00555 persiuntė Kauno apylinkės teismui, prašė skirti UAB „Beta Medical“ direktoriui S. S. 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Antstolė nurodė, kad, vykdant Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-627-285/2014 dėl 909 874,04 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojos AB „Swedbank“ naudai, buvo areštuotas UAB „Beta Medical“ įkeistas nekilnojamas turtas, esantis ( - ), turto arešto aktu turto vertė nustatyta 655 410 Eur. Pareiškėja 2015 m. balandžio 30 d. pateikė prieštaravimus dėl antstolės atlikto areštuoto turto įkainojimo, prašė skirti ekspertizę pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Pareiškėjos prašymas buvo patenkintas, turto vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė, kurią atlikus UAB „Ober-haus“, 2015 m. gegužės 19 d. turtas buvo įvertintas 710 000 Eur. Pareiškėja 2015 m. liepos 13 d. pateikė skundą dėl turto vertinimo ir prašė skirti papildomą ekspertizę. 2015 m. liepos 28 d. patvarkymu antstolė paskyrė papildomą ekspertizę, pavesdama ją atlikti UAB „Resolution valuations“. Gavus pareiškėjos 2015 m. liepos 30 d. pareiškimą dėl eksperto nušalinimo, 2015 m. liepos 30 d. patvarkymu ekspertizė pavesta atlikti UAB „Turto vertė“ ekspertui G. J. B., kuris 2015 m. rugpjūčio 31 d. pateikė ekspertizės aktą su išvada, kad pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 690 000 Eur. Pareiškėja 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikė dar vieną skundą dėl turto vertinimo ir prašė skirti dar vieną papildomą ekspertizę. Šio skundo netenkinus ir skundą perdavus nagrinėti Kauno apylinkės teismui, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24952-877/2015 pareiškėjos skundas pripažintas nepagrįstu. Antstolė 2016 m. sausio 28 d. paskelbė viešąsias varžytynes įkeistam pareiškėjos turtui, nustatydama 552 000 Eur pradinę pardavimo kainą. Antstolės kontoroje 2016 m. vasario 3 d. gautas dar vienas pareiškėjos skundas, kuriuo buvo prašoma įkeisto nekilnojamojo turto vertę nustatyti pagal pirminį vertinimą. Išieškotojai neprieštaraujant, antstolės 2016 m. vasario 9 d. patvarkymu įkeisto turto varžytynės buvo atšauktos (CPK 703 straipsnis) ir turto vertė nustatyta 710 000 Eur, taip pat nurodyta, kad skolininkė iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto puslapyje gali pati arba pavesti kitiems asmenims susirasti areštuoto turto pirkėją, varžytynes numatyta skelbti 2016 m. kovo 1 d. Nors varžytynės buvo atšauktos, tačiau pareiškėja pateikė dar vieną skundą, prašydama pripažinti neteisėtomis atšauktas varžytynes. Šis pareiškėjos skundas buvo atmestas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismų. Antstolė pažymėjo, kad varžytynėse bus nustatyta pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos kaina, kuri nebūtinai turės atitikti vertinimą. Antstolės nuomone, pareiškėjos prašymas yra deklaratyvus, prašymo argumentai ir nurodomos aplinkybės neįrodo būtinybės pakartotinai skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Pareiškėja teikia įvairius skundus dėl antstolio veiksmų šioje byloje, kurie yra nepagrįsti ir tokiu būdu veikia prieš greitą teismo sprendimo vykdymą ir skolos išieškojimą išieškotojos AB „Swedbank“ naudai. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepime į pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų prašė jo netenkinti, skirti pareiškėjai iki 5 792 Eur baudą. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ nurodė, kad pareiškėja, prašydama skirti trečią pakartotinę ekspertizę jai priklausančio ginčo turto rinkos vertei nustatyti ir teigdama, jog per 1,5 metų laikotarpį pasikeitė kainos nekilnojamojo turto rinkoje, skundą grindžia išimtinai deklaratyviais teiginiais apie nepanašaus plotu ir dislokacijos vieta turto pardavimo kainas, nurodytas pardavėjų paskelbtuose skelbimuose, o ne šio konkretaus turto vertinimu. Pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdama įvairius skundus siekia vilkinti vykdymo procesą, apsunkinti skolos išieškojimą ir antstolio veiksmų vykdymą, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą įsiteisėjusio vykdomojo dokumento įvykdymą, todėl, vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai turėtų būti paskirta bauda už nepagrįsto ir nesąžiningo skundo pateikimą.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, netenkino suinteresuotų asmenų prašymo dėl baudos skyrimo pareiškėjos direktoriui. Teismas nustatė, kad, skųsdama antstolės veiksmus ir prašydama pakartotinės ekspertizės skyrimo bei turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555, pareiškėja antstolei nepateikė įrodymų, kad 2015 m. gegužės 19 d. ekspertize nustatyta turto rinkos vertė pasikeitė ir yra neteisinga, prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams ar kita, nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą ginčo turto rinkos vertės nustatymą ar šio konkretaus turto vertės pokytį (pagerinimą ar pan.). Teismas sprendė, kad ginčo turto įkainojimą vykdymo procese pareiškėja ginčija remdamasi savo pačios nuomone, internetinių portalų skelbimais, bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais apie bendrą nekilnojamojo turto rinkos aktyvumo didėjimą, bet ne nauja turto vertintojų išvada dėl didesnės turto vertės ar duomenimis apie veiksmus, kurie padidino ginčo nekilnojamojo turto vertę. Pareiškėjos pateikta „2016 I pusmečio ekonomikos ir NT rinkos apžvalga“ neįrodo, jog ginčo turto įkainojimas neatitinka realijų ir yra neteisingas, pateikti skelbimai apie nekilnojamo turto objektus visiškai nesutampa su ginčo nekilnojamuoju turtu plotu, lokacijos vieta, galbūt ir turto būkle, žemės sklypai be statinių negali būti lyginami su žemės sklypu, kuriame yra statiniai. Teismas pažymėjo, kad nekilnojamojo turto skelbimuose yra nurodyta pageidaujama, bet ne realiai gautina kaina. Teismas padarė išvadą, kad antstolė laikėsi CPK reglamentuotos areštuoto turto įkainojimo tvarkos, turtas vien vykdymo procese vertintas du kartus, paaiškėjus, jog vėlesniu turto vertinimu nustatyta mažesnė rinkos vertė, pareiškėjos prašymu buvo nustatyta didesnė realizuojamo turto kaina pagal pirmesnę ekspertizę (CPK 681, 682 straipsniai). Teismas nurodė, kad skolininkė iki varžytynių paskelbimo turi teisę siūlyti pati ar per kitus asmenis areštuoto turto pirkėją, kuris sutiktų sumokėti pareiškėjos (skolininkės) pageidaujamą kainą, todėl pareiškėja gali aktyviai naudotis tokia teise ir surasti tokį pirkėją, bet to nepadarė, nors priverstinio išieškojimo procesas tęsiasi nuo 2015 m. balandžio 9 d. Teismas netenkino suinteresuotų asmenų prašymų dėl baudos skyrimo pareiškėjos direktoriui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja dėl pakartotinės ekspertizės ginčo turto rinkos vertei nustatyti kreipėsi į teismą antrą kartą, tačiau pripažino, jog pastebėtini piktnaudžiavimo savo teisėmis požymiai.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir patenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nepagrįstai konstatuota, kad skolininkė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jai priklausantis turtas vykdomojoje byloje yra įvertintas ir įkainotas netinkamai. Skolininkė, prašydama antstolės skirti pakartotinę ekspertizę vykdomojoje byloje ir skųsdama antstolės atsisakymą tai padaryti, akcentavo, jog skolininkei priklausančio turto vertė vykdomojoje byloje buvo nustatyta 2015 m. gegužės mėnesį, t. y. daugiau kaip prieš 1,5 metų, nustatinėjant skolininkei priklausančio turto vertę, ekspertizės akte buvo remiamasi 2013 m. antro pusmečio – 2014 m. pirmo pusmečio nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais. Skolininkė nurodė, jog nekilnojamojo turto rinka ir nekilnojamojo turto objektų kainos per trejų metų laikotarpį žymiai pakito, rinka išsiplėtė, o kainos gerokai išaugo. Nurodytiems argumentams pagrįsti skolininkė į vykdomąją bylą pateikė rašytinius įrodymus, nekilnojamojo turto ekspertų straipsnius, tačiau jų nevertino nei antstolė, nei pirmosios instancijos teismas. Taip pat nebuvo tinkamai vertinami ir skolininkės į vykdomąją bylą pateikti duomenys apie konkrečius, šiuo metu rinkoje parduodamus nekilnojamojo turto objektus, iš esmės analogiškus skolininkės turimam turtui. Skolininkė pateikė įrodymus, jog ne tik skolininkės turtui analogiškas turtas (esantis toje pačioje geografinėje lokacijoje ir tokios pačios paskirties), bet netgi ir prastesnis turtas, esantis mažiau patrauklioje Kauno miesto vietoje, laisvoje rinkoje yra vertinamas gerokai brangiau, nei vykdomojoje byloje nustatyta skolininkei priklausančio turto rinkos vertė. Įvertinus šiuo metu egzistuojančias rinkos tendencijas ir pateiktus įrodymus, skolininkei priklausančio turto rinkos vertė šiuo metu turėtų sudaryti apie 1,5 mln. Eur, įvertinant tai, jog turtą sudaro pastato ir žemės sklypo kompleksas. Išieškotojos turimam finansiniam reikalavimui patenkinti šiuo metu yra vykdomas išieškojimas ir iš skolininkės vadovui S. S. priklausančio turto (antstolio R. S. vykdoma vykdomoji byla Nr. 0070/15/00663). Šioje vykdomojoje byloje skolininkės vadovui priklausantis turtas buvo įvertintas 2016 m. sausio mėnesį, priverstinis turto realizavimas buvo pradėtas vykdyti praėjus daugiau kaip devyniems mėnesiams nuo atlikto įkainojimo. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-27528-375/2016 patenkino skolininkės vadovo skundą dėl antstolės veiksmų ir įpareigojo išieškojimą vykdantį antstolį paskirti pakartotinę ekspertizę realiai skolininkės vadovui priklausančio turto rinkos vertei nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog skolininkei priklausantis turtas vykdomojoje byloje buvo įvertintas prieš 1,5 metų, remiantis trejų metų senumo duomenimis, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu turto perkainojimo institutu, turėjo įpareigoti antstolę paskirti pakartotinę ekspertizę. Nepagrįstai vadovautasi Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-503-259/2014, nes nagrinėjamo ginčo ir Kauno apygardos teismo nagrinėto ginčo faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Nepagrįstai nurodyta, kad tarp šalių kilusiame ginče yra pastebėtini skolininkės piktnaudžiavimo savo teisėmis požymiai. Skųsdama antstolės atsisakymą paskirti pakartotinę ekspertizę, skolininkė gina savo teisę į tinkamą ir teisingą jai priklausančio turto įvertinimą vykdomojoje byloje. Suinteresuotas asmuo antstolė S. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad už abi paskirtas pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto ekspertizes ji nemokėjo, teikė prašymus atleisti nuo sumokėjimo už paskirtas ekspertizes. Šie prašymai buvo patenkinti, nes buvo aišku, kad, netenkinus prašymų, bus teikiami skundai, kurie vėliau bus nagrinėjami teisme. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė dėl visų pareiškėjos skundo argumentų, pagrįstai nurodė, kad skundo argumentas dėl padidėjusių kainų nekilnojamojo turto rinkoje yra deklaratyvus, paminėtos pagal skelbimus internete parduodamo nekilnojamojo turto 1 kv. m kainos negalima lyginti su pareiškėjos turtu, nes jis yra netapatus įkeistam ir įvertintam pareiškėjos turtui, esančiam ( - ), dydžiu, plotu, lokacijos vieta, technine būkle. Priverstinio išieškojimo procesas vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555 tęsiasi nuo 2015 m. balandžio 9 d., todėl pareiškėja turėjo pakankamai laiko surasti ir pasiūlyti areštuotam turtui pirkėją, kuris sutiktų sumokėti tokią kainą, kokią pageidauja gauti pareiškėja, tačiau pareiškėja iki šiol neatliko jokių realių veiksmų. Suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo nutarties nekeisti, paskirti pareiškėjai iki 5 792 Eur baudą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su UAB „Ober-haus“ ir UAB „Inreal“ paskelbtais straipsniais nėra tinkami argumentai, siekiant pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, nes nei viename iš nurodytų straipsnių nėra kalbama apie konkretų pareiškėjai priklausantį turtą, iš kurio vykdomas išieškojimas. Ginčo nagrinėjimui nėra aktualūs pareiškėjos samprotavimai apie kitose, su ja susijusiose bylose priimtus teismų sprendimus, nes prejudicinę reikšmę turi tik tokios aplinkybės, kurios nustatytos bylose, kuriose dalyvavo tie patys asmenys.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė S. V. vykdo Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-627-285/2014 dėl 909 874,04 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB ,,Beta Medical“ išieškotojos AB ,,Swedbank“ naudai. Antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, 2015 m. balandžio 10 d. turto arešto aktu areštavo pareiškėjos turtą: butą (patalpą), unikalus Nr. ( - ), butą (patalpą), unikalus Nr. ( - ), žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), statinį (inžinerinį įrenginį), unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ). Antstolė turto arešto akte nurodė, kad viso areštuoto turto vertė – 655 410 Eur. Antstolė, įkainodama areštuojamą turtą, vadovavosi išieškotojos pateikta UAB „Newsec valuations“ 2014 m. lapkričio 5 d. turto vertinimo ataskaita. Pareiškėja pareiškė prieštaravimus dėl antstolės atlikto areštuoto turto įkainojimo, prašydama skirti ekspertizę pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė 2015 m. gegužės 13 d. patvarkymu paskyrė turto ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, turto ekspertizę pavedė atlikti UAB ,,Ober-Haus“. Kitu 2015 m. gegužės 13 d. patvarkymu antstolė, tenkindama pareiškėjos prašymą, atidėjo 787 Eur apmokėjimą už atliktą ekspertizę iki turto realizavimo pabaigos. UAB ,,Ober-Haus“ ekspertizės akte Nr. 1493A EKZ_2015 AGA KAUN nustatė, kad ekspertizės objekto – gimdymo klinikų, kiemo statinių su žemės sklypu, esančių ( - ), rinkos vertė 2015 m. gegužės 19 d. yra 710 000 Eur. Antstolė 2015 m. gegužės 29 d. patvarkymu nustatė areštuoto turto vertę – 710 000 Eur, varžytynių pradinę kainą – 568 000 Eur. Pareiškėja pareiškė prieštaravimus dėl UAB ,,Ober-Haus“ ekspertizės akto, paprašė skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė 2015 m. liepos 28 d. patvarkymu paskyrė papildomą ekspertizę pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertei nustatyti, ją pavedė atlikti UAB ,,Resoliution valuations“, pareiškėjos prašymu atidėjo įmokos už papildomą turto ekspertizę sumokėjimą iki turto realizavimo pabaigos. 2015 m. liepos 30 d. pareiškėja pareiškė turto vertintojui UAB ,,Resoliution valuations“ nušalinimą, todėl 2015 m. liepos 30 d. patvarkymu antstolė papildomą ekspertizę pavedė atlikti UAB ,,Turto vertė“ ekspertui G. J. B. UAB ,,Turto vertė“ ekspertizės akte nurodė, kad ekspertizės objekto – nekilnojamojo turto, kaip nedalomos visumos, esančios ( - ), nustatyta rinkos vertė vertinimo dieną, 2015 m. rugpjūčio 13 d., yra 690 000 Eur. Antstolė 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymu nustatė, kad areštuoto turto vertė – 690 000 Eur, varžytynių pradinė kaina – 552 000 Eur. Pareiškėja, nesutikdama su UAB ,,Turto vertė“ ekspertizės aktu nustatyta nekilnojamojo turto verte, 2015 m. rugsėjo 4 d. pareiškė prieštaravimus, prašydama skirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos prieštaravimus. Antstolė 2015 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu atmetė ir pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje bei, prašydama skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, persiuntė skundą nagrinėti teismui. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai taip pat netenkino pareiškėjos skundo. Antstolė 2016 m. sausio 28 d. paskelbė viešąsias varžytynes įkeistam pareiškėjos turtui, nustatydama 552 000 Eur pradinę pardavimo kainą. Antstolės kontoroje 2016 m. vasario 3 d. gautas pareiškėjos skundas, kuriuo ji prašė varžytynes pripažinti neteisėtomis. Vienu iš skundo argumentų pareiškėja teigė, kad nekilnojamojo turto vertė turi būti nustatyta pagal pirminį vertinimą. Antstolė 2016 m. vasario 9 d. patvarkymu atšaukė įkeisto turto varžytynes, panaikino 2015 m. rugpjūčio 31 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo, nustatė, kad įkeisto pareiškėjos turto vertė yra 710 000 Eur. Pareiškėja 2016 m. kovo 15 d. padavė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama iš esmės išnagrinėti jos 2016 m. vasario 3 d. skundą. Antstolė 2016 m. balandžio 1 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo, jį su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai taip pat atmetė pareiškėjos skundą. 2016 m. rugsėjo 28 d. pareiškėja padavė antstolei prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir turto perkainojimo. Antstolė 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos prašymą. 2016 m. spalio 10 d. pareiškėja padavė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymą ir įpareigoti antstolę paskirti pakartotinę ekspertizę realiai pareiškėjai priklausančio turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė netenkino pareiškėjos skundo, jį su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą atmesti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų motyvavo tuo, kad pareiškėja neįrodė, jog ginčo turto rinkos vertė nustatyta neteisingai. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, kad skundo argumentams, jog jai priklausantis turtas įkainotas netinkamai, nes turto vertė nustatyta prieš 1,5 metų, ekspertizės akte remtasi trejų metų senumo sandoriais, nekilnojamojo turto kainos yra žymiai išaugusios, pagrįsti ji pateikė nekilnojamojo turto ekspertų straipsnius, skelbimus apie parduodamus iš esmės analogiškus pareiškėjos turimam turtui nekilnojamojo turto objektus. Taip pat pareiškėja nurodo, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėjos vadovo, iš kurio turto vykdomas išieškojimas, skundas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo teismo buvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. 2S-503-259/2014, pareiškėja nepiktnaudžiauja savo teisėmis, tik gina savo teisę į tinkamą jai priklausančio turto įvertinimą. Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009, 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų tiesioginį komercinį sandorį po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų. Taigi pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti turi teisę skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išieškotojui ar skolininkui pareiškus motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertė buvo nustatyta tris kartus: 2014 m. lapkričio 5 d. turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad turto rinkos vertė yra 655 410,1 Eur, 2015 m. gegužės 19 d. ekspertizės akte nurodyta, kad turto rinkos vertė yra 710 000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės akte nurodyta, kad turto rinkos vertė yra 690 000 Eur. Pareiškėja nesutinka su ekspertų nustatytomis ginčo turto vertėmis, teigdama, kad jai priklausančio turto rinkos vertė šiuo metu turėtų sudaryti apie 1,5 mln. Eur, todėl antstolė turi paskirti pakartotinę ekspertizę pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė savo teiginių apie padidėjusią jai priklausančio nekilnojamojo turto vertę, todėl antstolei nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį pagrindas skirti papildomą ekspertizę yra vykdymo proceso dalyvio motyvuotas prieštaravimas dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie sudaro pagrindą abejoti turto vertės įkainojimo teisingumu, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 682 straipsnio 2 dalies turinys suponuoja išvadą, kad motyvuotas prieštaravimas ekspertizės išvadoms galėtų būti duomenys, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę nei nustatyta ekspertizės akte. Pareiškėja poreikį skirti pakartotinę ekspertizę grindė tuo, kad nuo atlikto turto vertinimo yra praėjęs beveik 1,5 metų laikotarpis, atliekant nurodytą vertinimą buvo remiamasi senais 2013 m. antro pusmečio – 2014 m. pirmo pusmečio nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais, nekilnojamojo turto rinkos situacija yra iš esmės pasikeitusi, rinka yra žymiai išaugusi, nekilnojamojo turto kainos yra žymiai pakilusios. Šiems teiginiams pagrįsti pareiškėja pateikė straipsnius iš internetinių portalų, ekonomikos ir NT rinkos apžvalgą, komercinio nekilnojamojo turto rinkos komentarą, skelbimus apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). Apeliacinio teismo vertinimu, pareiškėjos pateikti duomenys nepagrindžia pareiškėjos teiginių apie netinkamai nustatytą jai priklausančio turto vertę, nes šie duomenys nėra tiesiogiai susiję su konkrečiu pareiškėjai priklausančiu turtu ir jo verte. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pateikti skelbimai apie nekilnojamo turto objektus nesutampa su ginčo nekilnojamuoju turtu plotu, lokacijos vieta, galbūt ir turto būkle, žemės sklypai be statinių negali būti lyginami su žemės sklypu, kuriame yra statiniai, be to, nekilnojamojo turto skelbimuose yra nurodyta pageidaujama, bet ne realiai gautina kaina. Apeliacinės instancijos teismas apžymi, kad, atliekant ekspertizę, vadovaujamasi tam tikrais turto vertės nustatymo principais ir metodais (atliekant 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizes naudoti lyginamasis ir pajamų metodai), turto vertinimą atlieka kvalifikuoti turto vertintojai. Pareiškėja nepateikė kvalifikuoto turto vertintojo ataskaitos apie pasikeitusią jai priklausančio turto vertę, o pareiškėjos deklaratyvūs teiginiai apie padidėjusias nekilnojamojo turto kainas negali būti laikomi motyvuotu prieštaravimu dėl ekspertizės išvados, sudarančiu pagrindą skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjos pateikti straipsniai ir skelbimai nepaneigia ekspertizės aktais nustatytos turto vertės, taip pat nepagrindžia ginčo objekto vertės padidėjimo. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad nuo atlikto turto vertinimo yra praėjęs beveik 1,5 metų laikotarpis, atliekant vertinimą buvo remiamasi senais 2013 m. antro pusmečio – 2014 m. pirmo pusmečio nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais, taip pat nepaneigia ekspertizės aktais nustatytos ginčo turto vertės teisingumo, nes, kaip minėta, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių turto vertintojų nustatytos turto vertės nepagrįstumą. Kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų apie kitokią ginčo turto rinkos vertę nei nustatyta vykdomojoje byloje esančiame UAB ,,Ober-Haus“ 2015 m. gegužės 19 d. ekspertizės akte, antstolė pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjai buvo išaiškinta jos teisė iki varžytynių paskelbimo siūlyti pačiai ar per kitus asmenis areštuoto turto pirkėją, kuris sutiktų sumokėti pareiškėjos (skolininkės) pageidaujamą kainą, tačiau ji to nepadarė, nors priverstinio išieškojimo procesas tęsiasi nuo 2015 m. balandžio 9 d. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja skundo dėl antstolio veiksmų negrindė argumentu, kad pareiškėjos vadovo, iš kurio turto taip pat vykdomas išieškojimas, skundas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo teismo buvo patenkintas. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme. Nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija. Tai susiję su tuo, kad bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas (pareiškėja), ieškinyje (skunde) nurodydamas ieškinio (skundo) faktinį pagrindą ir dalyką. O apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal ieškovo (pareiškėjos) apibrėžtas bylos ribas. Pareiškėjos argumentas dėl pareiškėjo vadovo turto vertinimo suformuluotas tik atskirajame skunde, juo pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų nebuvo grindžiamas pirmosios instancijos teisme, todėl, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės kontrolės metu negali būti vertinamas. Visgi apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš pareiškėjos pateiktos Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-27528-375/2016 matyti, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiamas įmokos už pakartotinės ekspertizės atlikimą atidėjimo klausimas, be to, nurodytos ir šios bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, kadangi civilinėje byloje Nr. 2YT-27528-375/2016 pakartotinės ekspertizės skyrimo klausimas buvo sprendžiamas pirmą kartą, o nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašymas dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo buvo patenkintas antstolės 2015 m. liepos 28 d. patvarkymu. Pareiškėja nagrinėjamoje byloje nesutinka nei su viena ekspertų nustatyta turto verte, kaip neatitinkančia realios ginčo turto rinkos kainos, todėl prašo vėl skirti pakartotinę ekspertizę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi ir tai, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai teigiama, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje paminėjo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-503-259/2014, kurioje pareiškėjas skundė antstolio veiksmus atsisakyti skirti papildomą ekspertizę, skundą grįsdamas tuo, kad turto vertinimas buvo atliktas daugiau nei prieš 5 mėnesius, per šį laikotarpį nekilnojamojo turto kainos žymiai padidėjo, o ši informacija ne kartą buvo skelbiama viešai per žiniasklaidos priemones. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėja, paminėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės nors ir nėra identiškos, tačiau yra labai panašios, todėl pirmosios instancijos teismo rėmimasis Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-503-259/2014 nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį pripažinti neteisėta ir nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinėmis teisėmis turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal jų paskirtį – užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Konstitucijos 28 straipsnis, CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai šalis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis (įskaitant nesąžiningą nepagrįsto ieškinio, apeliacinio skundo pareiškimą, kito procesinio dokumento pateikimą), jai gali būti taikomos sankcijos, nustatytos CPK 95 straipsnyje. Kadangi pareiškėja jau ne pirmą kartą skundžia antstolės veiksmus, skundus grįsdama panašiais argumentais, nepaisant to, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais dėl šių argumentų nepagrįstumo jau yra pasisakyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tokiame pareiškėjos elgesyje pastebėtini piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai. Visgi pirmosios instancijos teismas nekonstatavo pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pateikimas negali būti traktuojamas kaip naudojimąsis procesine teise ne pagal jos paskirtį. Atsižvelgiant į tai, netenkintinas suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ prašymas dėl baudos pareiškėjai skyrimo. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, pareiškėja atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

13Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

14palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį.

15Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai