Byla 2A-192-653/2015
Dėl 15000 Lt žalos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. L. apeliacinį skundą dėl 2014-01-27 Vilniaus apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui M. L., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, A. K., R. Ž., Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl 15000 Lt žalos priteisimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 15 000 Lt žalos atlyginimo dėl nesąžiningo praturtėjimo, 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2011 m. sausio 7 d. pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį už 15 000 Lt įsigijo iš atsakovo automobilį. Vėliau teisėsaugos institucijos paėmė automobilį bei grąžino savininkui A. K.. Ieškovo nuomone atsakovas, nebūdamas automobilio savininku, neturėjo teisės jo parduoti ieškovui. Automobilį grąžinus savininkui, ieškovas patyrė žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovo.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog automobilis įsigytas teisėtai ir atlygintinai pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį ir, kaip sąžiningas įgijėjas, pardavė jį ieškovui taip pat pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį, o ieškovas nustojo faktiškai valdyti ir neteko savo turto tiek dėl nusikalstamų savo draugo veiksmų, kuris buvo sulaikytas ir nuteistas už labai sunkų nusikaltimą, tiek dėl teisėsaugos institucijų veiksmų, ikiteisminio tyrimo metu nepagrįstai grąžinusių automobilį kitam asmeniui, tiek dėl paties ieškovo nerūpestingumo, perdavusio automobilį ne kartą teistam už įvairius nusikaltimus asmeniui, o taip pat nereikalavusio ikiteisminio tyrimo metu grąžinti paimto automobilio. Ginčo automobilis Mercedes Benz S320 nuosavybės teise priklauso ieškovui R. M., kaip sąžiningam šio turto įgijėjui, pats atsakovas sąžiningai šį automobilį įgijo iš piliečio R. Ž. pagal rašytinę pirkimo – pardavimo sutartį. Sandorių sudarymo metu nebuvo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti automobilio perleidimo teisėtumu, kadangi tiek VĮ „Regitra“ viešajame transporto priemonių registre, tiek policijos duomenų bazėje nebuvo duomenų apie automobilio areštus ar disponavimo apribojimus. Taip pat visus asmenis dalyvavusius automobilio perleidimo santykiuose, siejo atitinkamos sutartys, kurios iki šiol nustatyta tvarka nebuvo nuginčytos ir pripažintos negaliojančiomis.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

72014-01-27 Vilniaus apylinkės teismo sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 15 000 Lt už sumokėtą automobilį Mercedes Benz S320, valst.

8Nr. ( - ), 5 proc. metininių procesinių palūkanų už priteistą sumą (15000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-05-28 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1450 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš atsakovo trečiojo asmens A. K. naudai 400 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisti valstybei iš atsakovo 97,79 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme.

9Teismas nustatė, kad nors ieškovas ieškinį grindžia žalos atlyginimą reglamentuojančiomis teisės normomis, tačiau teismas nėra saistomas šalių pateiktu teisiniu vertinimu. Teisinių santykių kvalifikavimą bei jiems taikytiną teisės normą parenka bylą nagrinėjantis teismas.

10Taip pat teismas konstatavo, kad automobilio registracija asmens vardu nėra juridinis faktas, sukuriantis to asmens nuosavybės teisę, tačiau automobilio registracijos duomenys yra vienas iš įrodymų, galinčių patvirtinti nuosavybės teisę.

11Teismas nustatė, kad automobilis Mercedes Benz S320, valst. Nr. ( - ), buvo registruotas A. K. vardu. 2010-09-28 tarp R. Ž. ir A. K. sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad A. K. už 36 000 pardavė išsimokėtinai automobilį Mercedes Benz S320 R. Ž.. R. Ž. įsipareigojo A. K. mokėti kas mėnesį (6 mėnesius) įmokas iki 20 mėnesio dienos po 6000 Lt. Sutartyje pažymima, kad visa suma turi būti sumokėta iki 2011-05-20, o R. Ž. pilnai nesumokėjus už automobilį, automobilis liks A. K. nuosavybėje, taip pat A. K. liks ir pinigai, kurie buvo sumokėti už automobilį. Teismas konstatavo, kad šalys, sudarydamos minėtą sutartį, iš esmės sutarė, jog automobilis R. Ž. nuosavybėn bus perduotas tik tuo atveju, jeigu bus pilnai atsiskaityta su A. K.. Tarp R. Ž. ir A. K. susiklostė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai teisiniai santykiai bei nuosavybės teisė minėtos sutarties pagrindu pirkėjui neperėjo, kadangi pirkėjas R. Ž. nesumokėjo visos sutartyje numatytos kainos (CK 6.411 straipsnio 1 dalis, 6.413 straipsnis).

122010-11-22 tarp R. Ž. ir M. L. buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad R. Ž. pardavė automobilį Mercedes Benz S320, valstybinis Nr. ( - ), M. L.. Sutartyje nurodyta, jog dėl tam tikrų priežasčių automobilis registruotas draugo vardu, automobilio perregistruoti negalima. Sutartyje nurodyta, kad R. Ž. iš M. L. už automobilį gavo 14 000 Lt sumą, o likusius 5000 Lt gaus vėliau, perrašius automobilį M. L. vardu. Ž. Ž. įsipareigojo perrašyti automobilį iki gruodžio 22 d. Atsižvelgiant į tai bei nesant duomenų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog automobilis buvo perrašytas (iki gruodžio 22 d.) M. L. vardu, teismas konstatavo, kad automobilis nuosavybės teise nepriklausė R. Ž. (CK 4.48 straipsnis) ir šios aplinkybės buvo žinomos atsakovui. Aplinkybę, jog sudarant sutartį, atsakovas buvo informuotas, kad automobilis nuosavybės teise nepriklauso R. Ž., taip pat patvirtina R. Ž. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu bei paties atsakovo M. L. paaiškinimai, jog R. Ž. sutarties sudarymo metu žadėjo sutvarkyti dokumentus, reikiamus automobilio perrašymui jo vardu, tačiau prisiimto įsipareigojimo neįvykdė. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovo duoti parodymai, jog automobilis negali būti registruojamas atsakovo vardu, nes jis priklauso R. Ž. draugui, taip pat įrodo, jog atsakovui buvo žinoma, kad automobilis nepriklausė R. Ž.. Tačiau nepaisant to, atsakovas, įdėjo skelbimą į www.autogidas.lt, jog parduodamas Mercedes Benz automobilis. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, teismas konstatavo, jog sutarties, sudarytos tarp R. Ž. ir M. L., pagrindu, automobilis nebuvo perleistas ir negalėjo būti perleistas atsakovui nuosavybės teise, kadangi R. Ž. nebuvo automobilio savininkas ir tai buvo žinoma atsakovui (CK 4.48 straipsnis).

132011-01-07 M. L. ir R. M. pasirašė ir apsikeitė rašteliais, kuriuose nurodyta, jog M. L. pardavė R. M. automobilį Mercedes Benz S320, valst. Nr. ( - ) bei atsakovas perdavė pastarąjį automobilį ieškovui. Ieškovas atsakovui už automobilį sumokėjo 15000 Lt. Tarp M. L. ir R. M. 2010-01-07 buvo sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.159 straipsnis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamoje byloje nustačius, jog atsakovas, nebūdamas automobilio savininku, neturėjo teisės parduoti automobilio, teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011-01-07 sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis (T. 1, b. l. 50-51) yra niekinė, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnis, 4.48 straipsnio 1 dalis, 6.307 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju konstatavus, jog sutartis yra niekinė, šalys negali būti grąžintos į pradinę padėtį, kadangi atsakovas pardavė ne sau priklausantį daiktą, kuris šiuo metu yra grąžintas savininkui A. K.. Dėl to teismo vertinimu nagrinėjamu atveju taikytina vienašalė restitucija, pagal kurią atsakovas turi grąžinti ieškovui 15 000 Lt sumokėtą sumą (CK 6.323 straipsnio 1 dalis). Papildomai teismas pažymėjo, jog remiantis R. Ž. paaiškinimais bei paties atsakovo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nustatyta, kad atsakovui kilus įtarimų, jog R. Ž. gali negrąžinti iš atsakovo pasiskolintų pinigų bei pareikalauti grąžinti automobilį Mercedes Benz, atsakovas nedelsiant jį perleido ieškovui, nors atsakovas žinojo (turėjo žinoti), jog automobilis nuosavybės teise jam nepriklausė, taip pat nepriklausė ir R. Ž., o ateityje pirkėjas gali turėti neigiamų pasekmių, automobilio savininkui pareikalavus jį grąžinti. Toks atsakovo elgesys, teismo vertinimu, nesuderinamas su CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios įpareigoja asmenis laikytis įstatymų, įgyvendinant savo teises, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

14Teismas darė išvadą, kad aplinkybės apie automobilio Mercedes Benz grąžinimo savininkui teisėtumą nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, ieškovas (pirkėjas) neginčija automobilio grąžinimo A. K. pagrįstumo bei nereikalauja nuostolių iš atsakovo atlyginimo. Atsakovo pareiga grąžinti ieškovui pinigus atsirado ne dėl to, kad automobilis teisėsaugos institucijų sprendimu buvo grąžintas savininkui, o dėl to, kad atsakovas, nebūdamas teisėtu automobilio savininku, pardavė jį ieškovui ir minėta aplinkybė jam buvo žinoma.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

17Nurodė, kad teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas ir savo iniciatyva pripažino automobilio pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu. Ieškovas aiškiai reikalavo žalos atlyginimo ir nurodė faktines aplinkybes, susijusias su žalos padarymo aplinkybėmis. Ieškovas negrindė ieškinio teisinais argumentais, nenurodė teisinio ieškinio pagrindo. Teismas, pažeisdamas rungimosi bei lygiateisiškumo principus, pats parinko ieškovui jo teisių gynimo būdą. Ieškovas nurodė, kad jam netekus automobilio, jis patyrė žalą. Taip pat ieškovas nesiekė pasinaudoti CK 6.323 str. Ieškovas buvo atstovaujamas profesionalių teisininkų.

18Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kad šalių sudarytas sandoris nėra niekinis, bet nuginčijamas. Apeliantas tokią išvadą grindžia LAT 2012-11-29 nutartimi c.b. Nr.

193K-3-531/2012. Taip pat teismas negalėjo taikyti vienašalės restitucijos bei remtis CK 6.323 str.

201 d., nes automobilis nebuvo atiteistas iš ieškovo.

21Apeliantas nurodė, kad jis sąžiningai įsigijo automobilį ir turėjo teisę jį parduoti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas, pirkdamas automobilį, žinojo ar turėjo žinoti, kad jis nepriklausė R. Ž.. Tai, kad automobilis buvo registruotas A. K. vardu nereiškia, kad automobilis negalėjo priklausyti jo pardavėjui R. Ž.. Teismas neteisingai vertino atsakovo parodymus, duotus 2011-06-07 liudytojo apklausos protokole bei nepagrįstai rėmėsi R. Ž. paaiškinimais, kurie prieštarauja rašytiniam įrodymui – 2010-11-22 sandoriui.

22Ieškovas neįrodė, kad jis patyrė žalą ir prarado automobilį dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir kaltės, kildindamas reikalavimą iš civilinės atsakomybės instituto. Ieškovas, kaip ir atsakovas, įsigijo automobilį žinodamas, kad jis registruotas kito asmens vardu ir tokios sąlygos jam tiko. Jis nereikalavo grąžinti jam automobilio. Ieškovo veiksmai parodo, kad jis prisidėjo prie turto netekimo.

23Trečiasis asmuo LR Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu buvo akivaizdus.

24Trečiais asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pakartojo teismo išvadas, su kuriomis sutiko. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

26IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27Apeliacinis skundas atmestinas.

28Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

29Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas ir savo iniciatyva pripažino automobilio pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo šalies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylą pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Taigi, tokiais atvejais sandorių teisėtumo įvertinimas nelaikytinas pažeidžiančiu proceso rungimosi ir lygiateisiškumo principus.

31CK 6.305 straipsnyje nustatyta pirkimo-pardavimo sutarties samprata, pagal kurią pardavėjas turi pareigą perduoti pirkėjui šio perkamą daiktą. CK 6.317 straipsnyje detaliai reglamentuotas šios pagrindinės pardavėjo pareigos turinys. Daikto perdavimas reiškia nuosavybės teisių į daiktą ir pirkto daikto realų perdavimą. Tik esant šiai juridinių faktų sudėčiai, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pirkėjas tampa teisėtu pirkto daikto savininku. CK 6.317 straipsnio

322 dalyje įtvirtinta įstatyminė pardavėjo garantija – nuosavybės teisės įparduodamą daiktą patvirtinimas. Pažymėtina, kad bylose dėl žalos, atsiradusios pardavėjui pažeidus minėtą pareigą, atlyginimo, teismo pasinaudojimas teise ex officio pripažinti sandorį negaliojančiu atitinka ir teismų praktiką (Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje

33Nr. 2A-76-264/2015; 2007-05-29 Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A - 172 - 40/2007).

34Nagrinėjamu atveju teismo nustatytos aplinkybės, jog 2010-09-28 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties pagrindu pirkėjui R. Ž. nuosavybės teisės neperėjo, kadangi pirkėjas

35R. Ž. nesumokėjo visos sutartyje numatytos kainos ir šio fakto minėto sandorio šalys neginčija, taip pat VĮ Regitros duomenys apie tikrąjį savininką, leido teismui pagrįstai vertinti kaip akivaizdų faktą, jog tarp ieškovo ir atsakovo 2011-01-07 sudaryta automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė, kadangi prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnis, 4.48 straipsnio 1 dalis, 6.307 straipsnio 1 dalis, 6.317 straipsnio 1 dalis). Šią išvadą papildomai patvirtina ir byloje esantys teismo aptarti ir motyvuotai įvertinti įrodymai, liudijantys, kad atsakovui buvo žinoma apie tai, jog R. Ž. nebuvo automobilio savininku. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, t.y. iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Konstatuotina, kad kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu. Atsakovo bei R. Ž. paaiškinimus, duotus bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, teismas vertino sistemiškai kartu su rašytiniais įrodymais, tame tarpe su viešais VĮ Regitros duomenimis, bei aptardamas 2010-11-22 sutarties turinio įrodomąją reikšmę. Teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius bylos duomenis bei padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių, todėl apelianto argumentai dėl įrodymų vertinimo atmestini.

36Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, kad pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą dėl pagrindų, atsiradusių iki sutarties įvykdymo, daiktas iš pirkėjo grąžinamas savininkui, o pardavėjas privalo pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą bei atlyginti turėtus nuostolius (CK 6.307 str.

373 d., 6.323 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Tai reiškia, kad galima vienašalė restitucija (CK 1.81 str.

383 d.). Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad sudarant sandorį tarp ieškovo ir atsakovo, faktiškai nebuvo įvykdyta pardavėjo prievolė užtikrinti, kad jam priklauso nuosavybės teisė į parduodamą automobilį. Atsižvelgiant į išdėstytas apylinkes teismas pagrįstai savo iniciatyva tarp ginčo šalių sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.78 str. 5 d., 1.80 str.) ir taikė vienašalę restituciją. Pažymėtina ir tai, kad toks restitucijos taikymo būdas atitiko ieškinyje nurodytą pagrindą: ieškovas prašė priteisti jam 15 000 Lt žalos atlyginimo dėl nesąžiningo praturtėjimo, ieškovui netekus turto dėl to, kad atsakovas, nebūdamas automobilio savininku, neturėjo teisės jo parduoti ieškovui. Taigi, sandorį pripažinus niekiniu, atsakovui atsiranda pareiga grąžinti ieškovui be pagrindo gautas sumas, t.y. teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo ginčo santykius. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl 2010-11-22 sandorio įrodomosios vertės, nes byloje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog sudarant šį sandorį automobilis R. Ž. nepriklausė ir šios aplinkybės buvo žinomos atsakovui. Taigi, vertinant šį sandorį, teismas darė išvadą, jog nuosavybės teisė atsakovui neperėjo. Nagrinėjamo ginčo tarp R. M. ir apelianto atveju šios išvados yra pakankamos, o klausimas dėl sandorio, sudaryto tarp apelianto ir R. Ž., galiojimo nesudaro šios bylos dalyko. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovo pareigą grąžinti ieškovui sumokėtą automobilio kainą dėl to, kad atsakovas, nebūdamas teisėtu automobilio savininku, pardavė jį ieškovui ir minėta aplinkybė jam buvo žinoma. Tuo tarpu aplinkybė, kad automobilis nebuvo atiteistas iš ieškovo teismo sprendimu, bet grąžintas savininkui ikiteisminio tyrimo įstaigos sprendimu, nepaneigia atsakovo pareigos grąžinti ieškovui jo be pagrindo sumokėtą automobilio kainą.

39Kaip teisingai nurodė apeliantas, tarp A. K. ir R. Ž. susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių turinio jie neginčija, kaip ir fakto, jog nuosavybės teisė pagal sutarties sąlygas R. Ž. neperėjo. Todėl ieškovo teiginiai kaip turėjo ginti savo teises A. K. yra teisiškai nereikšmingi, tuo labiau, kad apelianto nurodyta CK 6.414 str. 3 d., numatanti pardavėjo teisė nedelsiant reikalauti likusios sumos grąžinimo, nepaneigia sutartyje bei įstatyme numatytos pardavėjo nuosavybės teisės į daiktą ir šios teisės gynimo (CK 6.411 str. 1 d.). Kaip buvo minėta, teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog apie šias aplinkybes atsakovas žinojo sudarydamas sandorius.

40Sprendžiant dėl restitucijos, pažymėtina, kad ieškinys nėra susijęs su daikto išreikalavimu iš neteisėto valdymo, todėl apelianto argumentai dėl šalių sąžiningumo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, ieškovas šioje byloje nereikalavo papildomų išlaidų ar nuostolių, susijusių su nuosavybės praradimu, todėl teismo pritaikytas restitucijos būdas (ieškovo patirtos žalos - sumokėtos atsakovui kainos už automobilio įsigijimą grąžinimas) yra proporcingas, teisėtas bei atitinka CK 1.5 str. principus. Be to, apelianto nurodytos aplinkybės, kad ieškovas, kuris netapo automobilio savininku, nereikalavo grąžinti iš jo paimtą ir savininkui grąžintą automobilį, yra nelogiškos ir neįrodo jokių bylai reikšmingų aplinkybių.

41Apelianto nurodyta teismų praktika - LAT 2012-11-29 nutartimi c.b. Nr. 3K-3-531/2012 – šiuo atveju netaikytina, nes tos bylos aplinkybės ir išaiškinimai dėl teismo teisės ex officio pripažinti įpėdinio pagal įstatymą sudarytą nuomos sutartį negaliojančia skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, todėl joje pateikti išaiškinimai (ratio decidendi) neaktualūs nagrinėjamoje byloje.

42Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.

43Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

44Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto M. L. ieškovo R. M. naudai priteistina 600 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma (2 t. b.l. 114-115).

45Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Nutarė

462014-01-27 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.

47Priteisti iš apelianto M. L. ieškovo R. M. naudai 600 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. 2014-01-27 Vilniaus apylinkės teismo sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti:... 8. Nr. ( - ), 5 proc. metininių procesinių palūkanų už priteistą sumą... 9. Teismas nustatė, kad nors ieškovas ieškinį grindžia žalos atlyginimą... 10. Taip pat teismas konstatavo, kad automobilio registracija asmens vardu nėra... 11. Teismas nustatė, kad automobilis Mercedes Benz S320, valst. Nr. ( - ), buvo... 12. 2010-11-22 tarp R. Ž. ir M. L. buvo sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad... 13. 2011-01-07 M. L. ir R. M. pasirašė ir apsikeitė rašteliais, kuriuose... 14. Teismas darė išvadą, kad aplinkybės apie automobilio Mercedes Benz... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 16. Apeliantas apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą... 17. Nurodė, kad teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas ir savo iniciatyva... 18. Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, kad šalių sudarytas... 19. 3K-3-531/2012. Taip pat teismas negalėjo taikyti vienašalės restitucijos bei... 20. 1 d., nes automobilis nebuvo atiteistas iš ieškovo.... 21. Apeliantas nurodė, kad jis sąžiningai įsigijo automobilį ir turėjo teisę... 22. Ieškovas neįrodė, kad jis patyrė žalą ir prarado automobilį dėl... 23. Trečiasis asmuo LR Generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į... 24. Trečiais asmuo Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą į... 25. Ieškovas R. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė... 26. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 27. Apeliacinis skundas atmestinas.... 28. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos... 29. Apeliantas nurodė, kad teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas ir savo... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex... 31. CK 6.305 straipsnyje nustatyta pirkimo-pardavimo sutarties samprata, pagal... 32. 2 dalyje įtvirtinta įstatyminė pardavėjo garantija – nuosavybės teisės... 33. Nr. 2A-76-264/2015; 2007-05-29 Šiaulių apygardos teismo 2007 m. gegužės 29... 34. Nagrinėjamu atveju teismo nustatytos aplinkybės, jog 2010-09-28... 35. R. Ž. nesumokėjo visos sutartyje numatytos kainos ir šio fakto minėto... 36. Pripažinus sutartį negaliojančia dėl to, kad pardavėjas pardavė jam... 37. 3 d., 6.323 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 29... 38. 3 d.). Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad... 39. Kaip teisingai nurodė apeliantas, tarp A. K. ir R. Ž. susiklostė... 40. Sprendžiant dėl restitucijos, pažymėtina, kad ieškinys nėra susijęs su... 41. Apelianto nurodyta teismų praktika - LAT 2012-11-29 nutartimi c.b. Nr.... 42. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei... 44. Netenkinus apeliacinio skundo, iš apelianto M. L. ieškovo R. M. naudai... 45. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija... 46. 2014-01-27 Vilniaus apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 47. Priteisti iš apelianto M. L. ieškovo R. M. naudai 600 Lt apeliacinės...