Byla 2A-37-657/2016
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko,

2sekretoriaujant Rasai Juronienei,

3dalyvaujant apeliantės atsakovės UAB „Inventora“ atstovams N. V. G., D. D., advokatui Vidui Adomaičiui, ieškovės UAB „Naujasis būstas“ atstovėms A. D., G. B., advokatei Rasai Gradauskienei,

4viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Inventora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-518-713/2014 pagal ieškovės UAB „Naujasis būstas“ ieškinį atsakovei UAB „Inventora“ dėl skolos priteisimo.

5Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7Ieškovė UAB „Naujasis būstas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Inventora“ 9 302,40 Lt skolos, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (T.1, b.l. 3-5). Nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. su atsakove sudarė Jungtinės veiklos sutartį. Šios sutarties 1.1 punktu šalys susitarė, kad partneriai kooperuos savo patirtį, žinias, finansinius, materialinius – techninius išteklius, ir dalyvaus atvirame konkurse „Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugos“. Pagal sutarties 2.3 punktą nustatytos įsipareigojimų dalys bendroje pasiūlymo vertėje, kur atsakovei numatyta 86 proc. viso projekto sumos, ieškovei – 14 proc. Sumažėjus projektuojamos teritorijos plotui viso projekto galutinė vertė buvo 382 853,68 Lt, todėl ieškovės dalis sudarė 53 599,52 Lt, tačiau atsakovė už atliktus darbus sumokėjo 44 297,12 Lt, todėl liko skolinga ieškovei 9 302,40 Lt.

8Kauno apylinkės teismas 2013-10-11 preliminariu sprendimu, ieškinį tenkino (T.1, b.l. 24-25).

9Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir nurodė, kad atsakovė pranešė ieškovei, kad užsakovė VĮ „Valstybės žemės fondas“ 2013 m. rugpjūčio 22 d. atsiskaitydama pagal pirmą Marijampolės apskrities Šakių rajono savivaldybės Plokščių seniūnijos Plokščių kadastro dalies žemės konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties 2013 m. gegužės 21 d. paslaugų perdavimo – priėmimo aktą pervedė į atsakovės sąskaitą banke 110 743,00 Lt be PVM. Pranešime taip pat nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. patikslinus projekto plotą, Konsolidacijos projekto pirkimo – pardavimo sutarties kaina pasikeitė į 316 408,00 Lt be PVM. Darbų kaina – 14 proc. visos Konsolidacijos projekto pirkimo –pardavimo sutarties sumos ir sudaro 44 297,20 Lt be PVM (T.1, b.l. 28-32). Jungtinės veiklos sutarties 2.3. punktu šalys nustatė įsipareigojimų dalis bendroje pasiūlymo vertėje, tačiau nesitarė dėl konkretaus kiekvienos šalies atlygio dydžio. Įsipareigojimų dalis analogiškai reiškia ir atlyginimo už suteiktas paslaugas pasidalijimo būdą. Galutinė Konsolidacijos sutarties kaina buvo 350 000,00 Lt, o 73 500,00 Lt PVM turėjo būti sumokėti į valstybės biudžetą. Po Konsolidacijos sutarties apimčių patikslinimo, sutarties kaina – 316 408,00 Lt plius PVM. Apie pasikeitusią kainą ieškovei buvo žinoma. Ieškovė nėra PVM mokėtoja, todėl negali reikalauti iš atsakovės sumokėti PVM mokestį 9 302,40 Lt, priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų. Atsakovė į valstybės biudžetą sumokėjo visą pridėtinės vertės mokestį 73 500,00 Lt, tame tarpe ir 9 302,40 Lt už ieškovę. Atsakovė prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

10Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą (T,1, b.l. 103-106). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimas ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nurodant, kad nagrinėdamas bylą iš naujo apeliacinės instancijos teismas turėtų nustatyti, ar atsakovė susigrąžino su Žemės konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartimi siejamą PVM ar tam tikrą jo dalį, koks realiai buvo gautas bendras pelnas pagal šią sutartį, ir tada spręsti dėl proporcingo šio pelno padalijimo sutartį vykdžiusioms partnerėms ir jų tarpusavio skolų (ne)buvimo.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei UAB „Naujas būstas“ iš atsakovės UAB „Inventora“ 9 302,40 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 140,00 Lt žyminio mokesčio ir 1 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (T,1, b.l. 103-106). Teismas nustatė, kad bendra projekto vertė po projekto patikslinimo – 382 853,68 Lt ir konstatavo, kad Jungtinės veiklos sutarties 12.3.2 punktu šalys susitarė dėl įsipareigojimo dalių apmokėjimo nuo viso projekto vertės, įskaitant PVM. Šia sutartimi nebuvo susitarta, kad atsakovė UAB „Inventora“ apmokės PVM mokesčius už ieškovę, todėl teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ji pagrįstai nesumokėjo ieškovei 9 302,40 Lt, kadangi ieškovė nebuvo PVM mokėtoja. Atsakovė privalėjo mokėti PVM mokestį, kadangi dėl šio mokesčio mokėjimo susitarė su užsakove VĮ „Valstybės žemės fondas“, pasirašydama Konsolidacijos sutartį (9 p., 10 p.). Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siūliusi ieškovei keisti Jungtinės veiklos sutarties sąlygas ir nustatyti apmokėjimą be PVM mokesčio. Teismo vertinimu, atsakovės raštai ieškovei dėl apmokėjimo sąlygų pasikeitimo nereiškia, jog buvo pakeista ir šalių sudarytos sutarties apmokėjimo sąlygos. Sudaryti Jungtinės veiklos sutartį pasiūlė atsakovė, o ieškovė priėmė sutarties sąlygas, todėl kilusios abejonės dėl sutarties sąlygų turi būti aiškinamos pasiūliusios šalies, t.y. atsakovės, nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.). Kadangi atsakovės veiksmai neatitiko prievolių vykdymo būdo, dėl kurio buvo susitarta Jungtinės veiklos sutarties 2.3; 2.3.1; 2.3.2 punktuose, teismas darė išvadą, kad sutarties prievolės sumokėti už atliktą darbą nuo visos projekto kainos vykdymas yra netinkamas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Inventora“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Naujas būstas“ ieškinį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (T.1, b. l. 109–118). Apeliantė teigia, kad teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai taikydamas įrodinėjimo civiliniame procese taisykles. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

151. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl Jungtinės veiklos sutarties sąlygas pasiūliusios šalies, o šios tikrovės neatitinkančios išvados didžiąja dalimi lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Nors atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl bendradarbiavimo, tačiau 2012 m. birželio 1 d. Jungtinės veiklos sutarties sąlygas, konkretų tekstą apeliantei pasiūlė būtent ieškovė. Teismo išvados, jog ieškovė yra šalis, priėmusi Jungtinės veiklos sutarties sąlygas, nemotyvuotos ir nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais ar šalių paaiškinimais. Šiuo atveju iškilę nesutarimai dėl sutarties sąlygų turi būti aiškinami apeliantės naudai.

162. Teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties sąlygas. Jungtinės veiklos sutarčiai aiškiai ir nedviprasmiškai nereglamentuojant, kaip paskirstomas pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, teismas privalėjo vadovautis įstatyminiu reglamentavimu ir spręsti, kad partneriai iš jungtinės veiklos gautą pelną – 316 408,00 Lt be PVM turėjo pasidalinti proporcingai partnerių indėlio į bendrą veiklą vertei. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 2.3.2 punktą buvo susitarta dėl įsipareigojimo dalių apmokėjimo nuo viso projekto vertės, įskaitant PVM, kadangi akivaizdu, jog jau analizuojant viešojo konkurso sąlygas, teikiant pasiūlymą ir sudarant Konsolidacijos paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį bei partneriams būnant jungtinėje veikloje, visiems turėjo būti aišku, kad partnerių sukurtas produktas, kurio pirminė vertė sudarė 350 000,00 Lt sukurs prievolę mokėti PVM. Teismas privalėjo vadovautis CK 6.974 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią kiekvienas partneris atsako už bendras išlaidas ir bendrus nuostolius proporcingai savo dalies dydžiui. CK 6.974 straipsnio 2 dalis nustato, kad susitarimas, kuris visiškai atleidžia vieną iš partnerių nuo bendrų išlaidų ar nuostolių padengimo, negalioja. Sprendimu teismas iš esmės atleido ieškovę nuo valstybei privalomų mokėti mokesčių, todėl toks sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir paliktas galioti. Nors Jungtinės veiklos sutartyje nėra aiškiai nurodyta, kad apeliantė apmokės PVM mokesčius už ieškovę UAB „Naujas būstas“, tačiau kitos šios sutarties nuostatos leidžia daryti logišką ir pagrįstą išvadą, kad visus mokesčius, susijusius su jungtine veikla, abiejų partnerių sąskaita sumokės apeliantė. Pirkime UAB „Inventora“ buvo paskirta jungtinę veiklą atstovaujančiu atsakingu partneriu. Tačiau nei Jungtinės veiklos sutarties 3.4. punktas, teigiantis, kad atsakingas partneris įsipareigoja sumokėti visus dėl sutarties vykdymo priklausančius mokesčius, nei koks kitas Jungtinės veiklos sutarties punktas negali būti suprantamas kaip apeliantės įsipareigojimas savo sąskaita padengti visus su projekto vykdymu susijusius mokesčius, tame tarpe ir PVM. Toks Jungtinės veiklos sutarties aiškinimas prieštarauja CK 6.974 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Aplinkybė, kad ieškove nėra PVM mokesčio mokėtoja nėra reikšminga, kadangi pati ieškovė pagal Jungtinės veiklos sutartį prisiėmė įsipareigojimą proporcingai savo įnašo daliai dengti su projektu susijusias išlaidas. Teismas netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų siūliusi ieškovei keisti Jungtinės veiklos sutarties sąlygas ir nustatyti apmokėjimą be PVM mokesčio.

17Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Naujas būstas“ prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą ir ieškovės naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 3-9). Nurodė, kad teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pagal šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties 2.3.2 punktą buvo susitarta dėl įsipareigojimo dalių apmokėjimo nuo viso projekto vertės, įskaitant PVM. Sutartyje nėra nurodyta, kad ieškovės įsipareigojimų dalis sudaro 14 procentų viso projekto sumos, atskaičius PVM. Būtent dėl sutarties 3.4 nuostatos, t.y. tai, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti visus dėl sutarties vykdymo priklausančius mokesčius, ir buvo susitarta, kad jos užmokestis sudarys 86 procentus viso projekto sumos. Atsakovė yra PVM mokėtoja, o ieškovė nėra, todėl atsakovė turi galimybę susigrąžinti jos pačios sumokėtą PVM. Atsakovei susigrąžinus sumokėtą PVM, jos sutarties vykdymo užmokesčio dalis nepagrįstai padidėtų ir sudarytų jau nebe 86 proc. viso projekto dalies, bet 88,43 proc. Atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai nori savo mokesčių mokėjimo naštą perkelti ieškovei. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad sumokėjo 9 302,40 Lt valstybei ar įrodymų, kad sumokėdama 9 302,40 Lt valstybei veikė ieškovės vardu. Apelianto argumentas, kad Jungtinės veiklos sutarties aiškinimas prieštarauja CK 6.974 straipsnio 2 dalies nuostatoms, yra nepagrįstas. Atsakovė sutarties vykdymo metu niekada nenurodė, kad pakeitė sutarties sąlygas ir ieškovės dalis sudarys ne 14 procentų nuo viso projekto dalies, bet 14 procentų nuo viso projekto dalies atskaičius PVM. Atsakovė visiškai nepagrįstai neapmokėjo visos sumos pagal pateiktą 2013 m. rugpjūčio 30 d. sąskaitą – faktūrą serija NBS Nr. 13-019. Toks sutarties vykdymas neatitinka sutarties šalių valios, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas netenkintinas.

20Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

21Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Naujas būstas“ ir atsakovė UAB „Inventora“ 2012 m. birželio 1 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. 1, pagal kurią jungtinės veikos partneriai įsipareigojo dalyvauti atvirame Žemės konsolidacijos projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų konkurse ir laimėjimo atveju įvykdyti pirkimo – pardavimo sutartį su perkančiąja organizacija (T.1, b.l. 6-9). Sutarties 2.3. punkte šalys nustatė, kad ieškovės įsipareigojimų dalis sudaro 14 procentų, o atsakovės įsipareigojimų dalis sudaro 86 procentus visos projekto sumos. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog ieškovė UAB „Naujas būstas“ nėra PVM mokėtoja, o atsakovė UAB „Inventora“ yra PVM mokėtoja.

22Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog ieškovė tinkamai vykdė įsipareigojimus pagal jungtinės veiklos sutartį. Atsakovė UAB „Inventora“ 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštu pranešė ieškovei UAB „Naujas būstas“ apie atsiskaitymą už atliktus darbus ir nurodė, jog į sąskaitą už atliktus darbus perves 44 297,20 Lt be PVM (T.1. b.l. 16). Ieškovė UAB „Naujas būstas“ 2013 m. rugpjūčio 30 d. pateikė atsakovei UAB „Inventora“ apmokėti PVM sąskaitą – faktūrą serija NBS Nr. 13-019 53.599,52 Lt sumai, kartu su 2013 m. rugpjūčio 30 d. aktu (T.1, b.l. 11-13). Atsakovė sąskaitą priėmė, tačiau ieškovei sumokėjo tik 44 297,12 Lt, neapmokėdama 9 302,40 Lt dalies, kurią sudaro mokėtinas PVM (T.1, b.l. 18).

23Civilinės teisės normos turtiniams santykiams, atsirandantiems iš viešosios teisės normų reglamentuojamos pareigos mokėti valstybės mokesčius, taikomos tik subsidiariai (CK 1.1 str. 2 d.). Byloje nesprendžiamas mokestinis ginčas dėl valstybei mokėtino pridėtinės vertės mokesčio ar pelno mokesčio. Civiliniai teisiniai santykiai negali daryti įtakos apmokestinimui, kurį reguliuoja viešosios teisės normos. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl civilinių teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Ginčas tarp šalių kilo dėl kainos, kurią už atliktus darbus pagal jungtinės veiklos sutartį ieškovei turi sumokėti atsakovė, t. y. ar ieškovės darbų kaina, dėl kurios susitarė šalys, apima ir mokėtiną pelno mokestį, ar šis mokestis mokėtinas tik atsakovės. Tai šioje byloje nustatoma pagal sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.).

24Dėl jungtinės veiklos sutarties aiškinimo. Šalys skirtingai aiškina aplinkybes, kas pateikė sutartį pasirašymui: ieškovė nurodė, jog sutartį pateikė atsakovė, tuo tarpu atsakovės teigimu, sutartį pateikė – ieškovė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog sudaryti Jungtinės veiklos sutartį pasiūlė atsakovė, o ieškovė priėmė sutarties sąlygas.

25Apeliantė UAB „Inventora“ nesutikdama su tokia teismo išvada nurodė, jog teismo išvada yra nemotyvuota ir palaikė savo poziciją, jog sutarties projektą pasiūlė ieškovė.

26Ginčo santykiai tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos sutarties pagrindu, todėl būtina nustatyti esmines sutarties sąlygas, dėl kurių, pasirašydamos šias sutartis, šalys susitarė. Aiškinant sutarčių sąlygas būtina vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurias reglamentuoja CK 6.193 straipsnis ir kasacinio teismo suformuota šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika.

27Kasacinis teismas, plėtodamas sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo praktiką, ne kartą yra konstatavęs, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 str. 1 d.). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015; kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010).

28Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t.y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai. Jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974-6.976 str.).

29Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 str. 1 d.). Taigi partnerių įnašų proporcijos, įnešto turto nuosavybė, pelno paskirstymas reglamentuojamas įstatymu, jei šalys nesusitaria kitaip. Kasacinio teismo praktikoje sutarties sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 str. 2 d.), bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą, sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes.

30Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška asociacija, kuri pasižymi bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

31Sudarydami tokius sandorius asmenys veikia sąžiningai, laisva valia, nevaržomi jokiais apribojimais ar tarpusavio ryšiais (santykiais), galinčiais turėti įtakos sandorio objekto kainai, susiklosčiusiomis rinkos sąlygomis siekdami abipusės maksimalios ekonominės naudos.

32Bylos nagrinėjimo metu apeliantės atstovė nurodė, jog ieškojo įmonės, kuri jau dalyvavo tokiame projekte ir sužinojusi, kad ieškovė analogiškame projekte dalyvavo, pasiūlė sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Ieškovės atstovė G. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog sutarties tekstą persiuntė atsakovei, tačiau apie PVM sutartyje nebuvo kalbama, nes ir anksčiau dalyvaujant kituose projektuose jokių klausimų dėl PVM nebuvo iškilę (2016-04-04 garso įrašo laikas 10:04:15). Atsakovė jokių pastabų nereiškė ir sutartį pasirašė.

33Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys susitarė, jog ieškovės įsipareigojimų dalis sudaro 14 procentų, o atsakovės – 86 procentus visos projekto sumos (sutarties 2.3 p.). Iš šalių sudarytos sutarties turinio nustatyta, jog ieškovė turėjo atlikti 14 proc. darbų (žemės vertinimo plano parengimas), atsakovė 86 proc. darbų (konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo darbai be žemės vertinimo plano parengimo) (sutarties 2.4.3. p., 2.5.1 p.); šalys taip pat susitarė, kad bendras išlaidas ir bendrus nuostolius, susijusius su dalyvavimu projekte šalys atsako proporcingai savo įnašo dydžiui, o visos išlaidos ir nuostoliai, susiję su vieno iš partnerių konkrečiais įsipareigojimais, tenka šiam partneriui, išskyrus atvejus, kai išlaidos ar nuostoliai patiriami dėl vieno ar abiejų partnerių kaltės (sutarties 4.2 p.). Sutarties 7.5 punkte numatyta, jog visus sutarties šalių tarpusavio santykius, atsirandančius iš sutarties ir neaptartus jos sąlygose, reglamentuoja Lietuvos įstatymai ir kiti teisės aktai. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys aiškiai susitarė tiek dėl iš bendros veiklos gautų pajamų, pelno, tiek dėl tiek nuostolių pasidalijimo ir šalių sudarytoje sutartyje nebuvo nuostatų dėl ieškovės už darbus iš projekto gaunamų pajamų apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu.

34Atsakovė neneigė to fakto, jog prieš pasirašydama su sutartimi susipažino, jai buvo žinomos sutarties sąlygos. Atsakovė yra verslininkė, todėl jai turėjo būti žinoma apie tai, kad ieškovė nėra PVM mokėtoja, kad perkančioji organizacija į bendrą projekto vertę įskaičiuos PVM mokestį, taip pat apie teisės aktais nustatytus ir tiek ieškovei, tiek atsakovei privalomus mokėti mokesčius, todėl sudarydama sutartį, turėjo ir galėjo įvertinti šias aplinkybes, o jeigu jungtinės veiklos sutarties sudarymas joje nurodytomis sąlygomis buvo nepriimtinas, turėjo teisę siūlyti pakeisti ar papildyti sutarties sąlygas dėl mokesčių mokėjimo arba atsisakyti ją sudaryti. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad sutarties sąlygos buvo siurprizinės, atsakovei nežinomos ar nesuprantamos. Vertinant šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo, pažymėtina ir tai, kad, atsakovei UAB „Inventora“ 2012 m. rugpjūčio 13 d. pasirašant paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį su VĮ Valstybės žemės fondu, ieškovės numatomų atlikti darbų (žemės vertinimo plano parengimas) kiekis sudarė 15 proc.; į bendrą projekto kainą buvo įskaičiuota visos išlaidos susijusios su žemės konsolidacijos projekto rengimu ir įgyvendinimu (tame tarpe atlyginimas už notaro paslaugas tvirtinant žemės konsolidacijos sutartį, projekto tikslinimo išlaidos, susirinkimų kvietimo išlaidos, reikalingos medžiagos įsigijimas ir kt.) (2012 m. rugpjūčio 13 d. sutarties 9 p.). Tai leidžia daryti išvadą, kad sudarant 2012 m. birželio 1 d. jungtinės veiklos sutartį, kurioje numatyta, jog už ieškovės atliktus darbus (žemės vertinimo plano parengimą) jai bus sumokama 14 proc. bendros projekto vertės, buvo apspręstas atsakovės mokėtinų mokesčių išskaičiavimas, ir sutarties sąlygos iš esmės tenkino apeliantę, nors tarp šalių ir nevyko konkrečių derybų dėl pridėtinės vertės mokesčio išskaičiavimo.

35CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal šalių tarpusavio teisių ir pareigų pobūdį jungtinės veiklos sutarties šalių teisės ir pareigos nėra tiesiogiai priešpriešinės kitų dalyvių pareigoms (t.y. vienos šalies teisė neatitinka kitos šalies pareigos, ir atvirkščiai), tačiau visos partnerystės sutarties šalys turi ir teisių, ir pareigų, šalių teisės ir pareigos skirtos bendram tikslui. Atsižvelgiant į šias šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties sąlygas, akivaizdu, kad partnerės aiškiai susitarė dėl bendrų išlaidų, susijusių su jungtine veikla vykdant Žemės konsolidacijos projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, bei gauto pelno paskirstymo, t.y. kiekviena partnerė atsako už bendras išlaidas proporcingai savo dalies dydžiui (CK 6.974 str. 1 d.) ir turi gauti šiam dydžiui proporcingą pelno dalį (CK 6.976 str. 1 d.). Šalims sutartyje konkrečiai neaptarus mokesčių mokėjimo ypatumų ir sutarus dėl konkrečių dalių nuo bendros projekto vertės, atsakovei UAB „Inventora“ atsirado pareiga mokėti sutartinę kainą už ieškovės atliktus darbus nuo bendros projekto sumos.

36Pažymėtina, kad pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisę atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais turinčios šalies prašymu teismas turi teisę išnagrinėti sutartį ar atskirą jos sąlygą ir jas atitinkamai pakeisti, kad sutartis ar atskira jos sąlyga atitiktų sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus. Taigi apeliantė, manydama, kad ieškovė pasirašytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgijo perdėtą pranašumą jos atžvilgiu dėl esminės šalių nelygybės, galėjo kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų(os) nuginčijimo (pakeitimo). Tačiau ji šia teise nepasinaudojo. Sutartinių santykių šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų ir šias sąlygas pradėjus vykdyti, o vėliau derybų keliu nepasiekus abipusio susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir suinteresuotai šaliai nesikreipus į teismą dėl sutarties sąlygų pakeitimo, sutartis privalo būti vykdoma pagal joje nustatytas (sutartas) sąlygas.

37Dėl mokesčių mokėjimo. Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys jungtinės veiklos sutarties sąlygomis susitarė dėl įsipareigojimo dalių apmokėjimo nuo viso projekto vertės, įskaitant PVM ir pagal sutarties sąlygas atsakovė UAB „Inventora“ nebuvo prisiėmusi įsipareigojimų apmokėti PVM už ieškovę UAB „Naujas būstas“.

38Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad patikslinta bendra projekto vertė pagal su perkančiąja organizacija VĮ Valstybės žemės fondas 2012 m. rugpjūčio 13 d. pasirašytą Marijampolės apskrities Šakių rajono savivaldybės Plokščių seniūnijos Plokščių kadastro vietovės dalies žemės konsolidacijos projekto Nr. 11G-KM-1-006939-PR001 rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20120813-1K yra 382 853,68 Lt su PVM (2013-05-30 PVM sąskaita – faktūra serija INS Nr. 0001716, 2014-08-29 PVM sąskaita – faktūra serija INS Nr. 0002196, 2015-01-26 PVM sąskaita – faktūra serija INS Nr. 0002433 (T.2, b.l. 105-116; 118; T.3, b.l. 4-10). Perkančioji organizacija VĮ Valstybės žemės fondas yra PVM mokėtoja (T.1, b.l. 33-44) ir už perkamas paslaugas pagal sutartį UAB „Inventora“ sumokėjo pagal pateiktas sąskaitas, kuriose nurodyta paslaugų kaina su PVM.

39Taigi, įvertinus galutinio projekto sumą ir šalių sudarytos jungtinės veiklos sutarties 2.3. punkto sąlygas, nustatyta, kad ieškovės prisiimtų įsipareigojimų dalis sudaro 53 599,52 Lt, o atsakovės prisiimti įsipareigojimai yra 329 254,16 Lt, nuo 382 853,68 Lt, t.y. nuo bendros projekto sumos įskaitant PVM.

40Pridėtinės vertės mokestis yra į valstybės biudžetą mokėtina suma, kurią privaloma mokėti visiems be išimties, t.y. tiek fiziniams asmenims, tiek ir juridiniams asmenims ir nėra įmonės patirtas nuostolis. Šį mokestį surenka PVM mokėtojai ir už savo pirkėjus sumoka valstybei, kadangi įmonė PVM mokėtoja parduoda savo prekes/paslaugas, t.y. šį mokestį sumoka paslaugos gavėjas per paslaugos teikėją kaip tarpininką. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje nustatyta, jog PVM mokėtojas – asmuo, kuriam pagal šį įstatymą nustatyta prievolė apskaičiuoti ir mokėti PVM ir kuris mokesčio administratoriaus įregistruotas PVM mokėtoju, įskaitant kitaip PVM tikslais registruotus asmenis, išskyrus asmenis, kurie yra registruoti kompensacinio PVM tarifo schemos tikslais. Šiame kontekste yra reikšminga aplinkybė, kad atsakovė yra PVM mokėtoja, o ieškovė – nėra. Atmestini apeliantės argumentai, jog ieškovei turėjo būti žinoma, kad projekto kaina bus apmokestinta PVM, kurį reikės sumokėti į biudžetą, nes pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį vykdantiems asmenims prievolė registruotis PVM mokėtojais atsiranda tuomet, kai konkrečiam asmeniui tenkanti atlygio suma už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas per paskutiniuosius 12 mėnesių yra didesnė negu 45 000 eurų (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 2 dalies komentaras).

41Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Naujas būstas“ 2013 m. vasario 4 d. pateikė atsakovei sąskaitą – faktūrą NBS Nr. 13-003, kurioje nurodyta mokėtina suma 59 290,00 Lt, neišskirdama PVM mokesčio (T.1, b.l. 12). Šią sąskaitą atsakovė priėmė. Atsakovė UAB „Inventora“ 2013 m. rugpjūčio 27 d. raštu pranešė ieškovei UAB „Naujas būstas“ apie atsiskaitymą už atliktus darbus ir nurodė, jog į sąskaitą už atliktus darbus perves 44 297,20 Lt be PVM (T.1. b.l. 16). Patikslinus bendrą projekto kainą, ieškovė 2013 m. rugpjūčio 30 d. išrašė ir pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą NBS Nr. 13-019 – 53 599,52 Lt sumai, neišskirdama PVM mokesčio, kartu su 2013 m. rugpjūčio 30 d. aktu (T.1, b.l. 11-13). Kaip jau minėta, atsakovė sąskaitą priėmė, tačiau ieškovei sumokėjo tik 44 297,12 Lt sumai, neapmokėdama 9 302,40 Lt dalies, kurią sudaro mokėtinas PVM (T.1, b.l. 18).

42Kai PVM mokėtojais neįsiregistravę asmenys už savo prekių tiekimą ir (arba) paslaugų teikimą išskiria PVM sumą, tai ši išskirtoji PVM suma turi būti sumokėta į biudžetą įstatyme nustatytais terminais, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumento, įskaitant ir kasos aparato kvitus, kuriame nepagrįstai išskirta PVM suma, išrašymo (išdavimo) (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 6 dalies komentaras). Kaip matyti iš byloje pateiktų sąskaitų – faktūrų ieškovė PVM mokesčio mokėtinoje sumoje neišskyrė, todėl jai neatsirado pareiga jo sumokėti į biudžetą. Pažymėtina, jog jeigu sąskaitoje būtų išskirtas PVM, jį į valstybės biudžetą turėtų sumokėti pati ieškovė, bet ne atsakovė.

43Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie iš bendros veiklos patirtus nuostolius, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, už visus atliktus darbus vykdant projektą turi būti atsiskaitoma šalių sudarytoje sutartyje nustatyta tvarka, nemažinant gautų lėšų sumos patirtų nuostolių ar išlaidų suma, juolab, kad, kaip jau minėta, išlaidos susijusios su žemės konsolidacijos projekto rengimu ir įgyvendinimu (tame tarpe ir už notaro paslaugas pagal atsakovės pateiktas sąskaitas, T.3, b.l. 14) pagal 2012 m. rugpjūčio 13 d. paslaugų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 20120813-1K 9 punktą buvo įskaičiuotos į bendrą projekto kainą.

44Tuo tarpu UAB „Inventora“ būdama PVM mokėtoja turi teisę ne tik susigrąžinti sumokėtą PVM mokestį ar jo dalį, bet gali jį įskaityti mokestinėms nepriemokoms ir/ar mokesčiams, kurių mokėjimo terminas nepasibaigęs, padengti, kt., jei už atitinkamą mokestinį laikotarpį sumokėtas deklaruojamas ar nedeklaruojamas mokestis (tame tarpe ir PVM mokestis) už perkamas paslaugas / prekes viršija sumokėtą PVM mokesčio sumą už parduodamas paslaugas / prekes (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. VA-186 patvirtintos Mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) taisyklės (naujas pavadinimas nuo 2016-01-01 – Mokesčio ir baudos už administracinį teisės pažeidimą permokos (skirtumo) ar nepagrįstai išieškotų sumų grąžinimo (įskaitymo) taisyklės).

45Nei iš atsakovės UAB „Inventora“ į bylą pateiktų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (T.2, b.l. 107, 112, 117), nei iš mokėjimo nurodymų (T.3, b.l. 18-24) nėra aišku, kokia sumokėta PVM suma yra tiesiogiai yra susijusi su vykdytu projektu.

46Byloje nustačius, kad patikslinta bendra projekto kaina yra 382 853,68 Lt su PVM, kurią atsakovė gavo iš pirkėjos VĮ Valstybės žemės fondas, kad pagal šalių sudarytą jungtinės veiklos sutartį šalims neaptarus pridėtinės vertės ir kitų mokesčių mokėjimo ypatumų, ir sutarus, kad ieškovei priklauso 14 proc., o atsakovei 86 proc. įsipareigojimų nuo bendros projekto vertės, kad projekto kainoje ieškovės atliekamiems darbams buvo numatyta skirti 15 proc. visos kainos, o šalys susitarė dėl mažesnės – 14 proc. ieškovei mokėtinos sumos, kad ieškovė pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą, kurioje atskirai neišskyrė PVM ir atsakovė pirminę sąskaitą priėmė, atsakovei UAB „Inventora“ atsirado pareiga sumokėti sutartyje numatytą 53 599,52 Lt atlygį už ieškovės atliktus darbus, kas atitinka sutartyje numatytus 14 proc. nuo bendros projekto kainos.

47Kiti argumentai dėl pelno mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

48Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes ir pagrįstai sprendė, jog šalims pagal jų dalį bendroje jungtinėje veikloje turėtų būti dalijamos visos gautos pajamos, į jas įskaitant ir PVM, nes kaip jau minėta, civiliniai teisiniai santykiai negali daryti įtakos apmokestinimui, kurį reguliuoja viešosios teisės normos, todėl apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimo nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 330 str.).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovės UAB „Inventora“ valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos: apeliacinės instancijos teismas patyrė 6,51 Eur, o kasacinės instancijos teismas – 7,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, viso 13,68 Eur (CPK 93 str., 96 str.).

50Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330 straipsniu teisėjų kolegija

Nutarė

51Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

52Priteisti iš atsakovės UAB „Inventora“, juridinio asmens kodas 300595490, valstybei 13,68 Eur (trylika eurų šešiasdešimt aštuonis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. Nr. ( - ) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

53Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Rasai Juronienei,... 3. dalyvaujant apeliantės atsakovės UAB „Inventora“ atstovams N. V. G., D.... 4. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 5. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 6. I.Ginčo esmė... 7. Ieškovė UAB „Naujasis būstas“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti... 8. Kauno apylinkės teismas 2013-10-11 preliminariu sprendimu, ieškinį tenkino... 9. Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo ir nurodė,... 10. Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu preliminarų sprendimą... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 28 d. sprendimu preliminarų sprendimą... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Inventora“ prašė panaikinti Kauno... 15. 1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl Jungtinės veiklos... 16. 2. Teismas netinkamai aiškino šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties... 17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Naujas būstas“ prašė... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 21. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Naujas būstas“ ir atsakovė UAB... 22. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, jog ieškovė tinkamai vykdė... 23. Civilinės teisės normos turtiniams santykiams, atsirandantiems iš viešosios... 24. Dėl jungtinės veiklos sutarties aiškinimo. Šalys skirtingai aiškina... 25. Apeliantė UAB „Inventora“ nesutikdama su tokia teismo išvada nurodė, jog... 26. Ginčo santykiai tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos sutarties... 27. Kasacinis teismas, plėtodamas sutarčių aiškinimo ir jų nuostatų taikymo... 28. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau... 29. Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai... 30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendra veikla kildinama ne iš... 31. Sudarydami tokius sandorius asmenys veikia sąžiningai, laisva valia,... 32. Bylos nagrinėjimo metu apeliantės atstovė nurodė, jog ieškojo įmonės,... 33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo šalys susitarė, jog ieškovės... 34. Atsakovė neneigė to fakto, jog prieš pasirašydama su sutartimi susipažino,... 35. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti... 36. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali... 37. Dėl mokesčių mokėjimo. Tenkindamas ieškinį, pirmosios instancijos teismas... 38. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju byloje surinktais... 39. Taigi, įvertinus galutinio projekto sumą ir šalių sudarytos jungtinės... 40. Pridėtinės vertės mokestis yra į valstybės biudžetą mokėtina suma,... 41. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Naujas... 42. Kai PVM mokėtojais neįsiregistravę asmenys už savo prekių tiekimą ir... 43. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie iš bendros veiklos patirtus... 44. Tuo tarpu UAB „Inventora“ būdama PVM mokėtoja turi teisę ne tik... 45. Nei iš atsakovės UAB „Inventora“ į bylą pateiktų Pridėtinės vertės... 46. Byloje nustačius, kad patikslinta bendra projekto kaina yra 382 853,68 Lt su... 47. Kiti argumentai dėl pelno mokesčio skaičiavimo ir mokėjimo neturi... 48. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Netenkinus apeliacinio skundo iš atsakovės UAB... 50. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 330... 51. Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 52. Priteisti iš atsakovės UAB „Inventora“, juridinio asmens kodas 300595490,... 53. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos....