Byla I-887-643/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir J. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Freshtravel“, dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Pareiškėjai A. D. ir J. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–10) prašydami:

51) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovė, Ūkio ministerija), 825,24 Eur turtinę žalą;

62) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7Skunde nurodė, kad pareiškėjai kelionių organizatoriui UAB ,,Freshtravel“ sumokėjo 868,28 Eur sumą už kelionę į Egiptą. Vizų nusipirkti nesuspėjo. Su kelionių organizatoriumi sutarties pasirašyti nesuspėjo, nes sutartį pasirašyti turėjo per 2 savaites (iki 2014-11-17), o kelionių organizatorius 2014-11-14 paskelbė apie savo nemokumą (bankrotą). Pareiškėjai iš kelionių organizatoriaus gavo tik kuponus. Pareiškėjas A. D. 2015-01-20 ir 2015-05-21 parašė prašymus Turizmo departamentui dėl kompensavimo procedūros inicijavimo. Draudimo bendrovė ,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas už neįvykusią kelionę išmokėjo 43,04 Eur kompensaciją. Likusi negrąžinta pinigų suma už kelionę yra 825,24 Eur, t. y. po 412,62 Eur kiekvienam.

8Ūkio ministerija atsiliepime (b. l. 21–29) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ), nei Lietuvos Respublikos teismų įstatymas, nei jokie kiti nacionaliniai ar tarptautiniai teisės aktai nesuteikia teismui įgaliojimų spręsti ir vertinti, ar valstybė, kaip E. S. narė, tinkamai įvykdė pareigas pagal E. S. sutartis (įskaitant dėl E. S. direktyvų vykdymo). Teismas negali kvestionuoti valstybės įsipareigojimų pagal E. S. teisę, be to, byloje nėra kompetentingų E. S. institucijų sprendimų, kuriuose būtų konstatuota, kad valstybė būtų padariusi E. S. teisės pažeidimų, kurių pagrindu valstybei galėtų kilti atsakomybė pareiškėjų atžvilgiu.

9Ūkio ministerijos manymu, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę žalą, kuri atsirado dėl BUAB „Freshtravel“ nemokumo. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja būtinoji deliktinės atsakomybės sąlyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus, t. y. neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad Komisija ar Teisingumo Teismas būtų konstatavę, jog valstybė į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos nuostatas. Byloje nesant tokių įrodymų nėra pagrindo išvadai, kad egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, atitinkamai taip pat nėra pagrindo pareiškėjams priteisti žalos atlyginimą.

10Pagal Turizmo įstatymas 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo nustatyta pareiga turėti laidavimo draudimą, ar garantiją, kurie, esant tam tikrai situacijai, užtikrintų turisto grąžinimą į pradinę jo išvykimo vietą ir sumokėtos sumos grąžinimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad į šio straipsnio teisės nuostatas pagal savo esmę ir prasmę yra perkeltas Direktyvos 7 straipsnis, todėl nėra pagrindo teigti, kad žala atsirado dėl Direktyvos 7 straipsnio neperkėlimo į nacionalinę teisę.

11Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai nepateikė tinkamų įrodymų, patvirtinančių skundo reikalavimą priteisti turtinę žalą. Atsakovės įsitikinimu, į bylą pateikti įrodymai nepatvirtina skundo reikalavimo priteisti turtinę žalą. Į bylą pateikti du ,,Grupinis.lt“ kuponai negali būti prilyginami sutarčiai, kadangi jie neatitinka CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatytų sutarties požymių, nes neįrodo pareiškėjų ir UAB ,,Freshtravel“ išreikštos valios sukurti turizmo paslaugų teikimo teisinius santykius, be kita ko, UAB ,,Freshtravel“ užtikrinant pareiškėjams kelionę. Visiškai neaišku, kokiu pagrindu 868,28 Eur suma buvo pervedama į UAB ,,Cherry Media Lt“ banko sąskaitą, kadangi iš skunde nurodytų faktinių aplinkybių nežinomi pinigų pervedimo minėtam juridiniam asmeniui pagrindai. Pareiškėja J. D. į bylą nepateikė jokių tinkamų įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji atliko kokius nors mokėjimus už kelionių organizatoriaus UAB ,,Freshtravel“ organizuotas keliones. Asmens, kaip turisto, nurodymo sutartyje aplinkybė (nesant atliktą mokėjimą patvirtinančių įrodymų), nepatvirtina fakto, kad toks asmuo pagal sutartį realiai sumokėjo už kelionę, be to, atliktą mokėjimą pagrindžia ne sutartis, o mokėjimą patvirtinantys specialūs dokumentai (mokėjimo nurodymai, pinigų priėmimo kvitai ir kt.). Vadinasi, pareiškėjos J. D. reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti atmesti, kadangi jie nėra pagrįsti jokiais tinkamai įrodymais. Ūkio ministerijos įsitikinimu, skundas turėtų būti atmestas vien todėl, kad pareiškėjai neįgytų teisės reikalauti dvigubo žalos atlyginimo tiek iš UAB ,,Freshtravel“ bankroto byloje, tiek ir iš valstybės.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – Turizmo departamentas) atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymėjo, kad Turizmo įstatyme nustatyta garantija, kurią kelionių organizatorius privalo suteikti vartotojams, dengtinos rizikos dydis nėra jokiu būdu ribojamas, priešingai, yra nustatomas tik minimalus tokios garantijos dydis, paliekant galimybę verslo subjektui pačiam atsakingai įvertinti savo veiklos riziką ir įsigyti pakankamą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kad nemokumo atveju būtų galima įvykdyti Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus įsipareigojimus turistams. T

13Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB ,,Freshtravel“ buvo iškelta bankroto byla, kurioje pareiškėjai turi teisę pareikšti reikalavimus dėl UAB ,,Freshtravel“ sukeltų nuostolių atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 5 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Freshtravel“ kreditorinių reikalavimų sąrašą, į kurį įtraukti ir nukentėjusių turistų, tarp jų ir mokėjimą atlikusio pareiškėjo A. D. reikalavimai 868,28 Eur (nesumažinus reikalavimų draudimo išmoka, nes reikalavimų pateikimo dieną bankroto administratorius UAB ,,Valdsita“ neturėjo duomenų apie draudimo išmokų išmokėjimą). Turizmo departamento nuomone, patirtos žalos atlyginimo pirmiausia turi būti siekiama reiškiant kreditorinius reikalavimus bankroto byloje ir (ar) civilinius ieškinius dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo baudžiamojo proceso tvarka, o ne reikalaujant žalos atlyginimo iš valstybės, kadangi prašoma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB ,,Freshtravel“ – veiksmų.

14Teismas

konstatuoja:

15Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės, tikėtina, netinkamo 1990 m. birželio 13 d. Tarybos direktyvos Nr. 90/314/EEB Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų (toliau – Direktyva) nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionės organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sąlygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.

16Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas iš ,,Grupinis.lt“ pirko du kuponus kelionei į Egiptą (b. l. 12, 13), už kuriuos 2014-11-04 mokėjimo nurodymu Nr. 48 (b. l. 11) į UAB ,,Cherry Media Lt“ sąskaitą pervedė 2 998 Lt (868,28 Eur) (mokėjimo paskirtyje nurodyta – ,,Grupinis.lt“ order # (525686961)). Kuponuose nurodyta, kad kelionės organizatorius yra UAB ,,Freshtravel“.

17Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo“ sustabdė pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą (b. l. 64).

18Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl galimai neteisėtai vykdomos UAB „Freshtravel“ veiklos (b. l. 66–67).

192014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (b. l. 65) Turizmo departamentas panaikino pažymėjimo Nr. 13769, patvirtinančio, kad UAB „Freshtravel“ atitinka kelionių organizatoriui keliamus reikalavimus ir gali teikti atitinkamas kelionių organizatoriaus paslaugas, galiojimą nuo 2014 m. lapkričio 29 d.

202015 m. rugsėjo 14 d. draudimo bendrovė ,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas į pareiškėjo A. D. sąskaitą pervedė 43,04 Eur (b. l. 16). Mokėjimo paskirtyje nurodyta – draudimo išmoka dėl UAB ,,Freshtravel“ neįvykdytų įsipareigojimų.

21Taigi, pareiškėjams liko negrąžinta 825,24 Eur suma, kurią prašo teismo priteisti iš atsakovės.

22Teismui, sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga išsiaiškinti, ar atsakovė yra tinkamas subjektas atlyginti pareiškėjų nurodytą žalą, ir jeigu taip, tai kokio dydžio žala turi būti atlyginta pareiškėjui.

23Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

24Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, Civiliniame kodekse apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiais nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

25Pareiškėjai, prašydami priteisti žalą iš Lietuvos valstybės, remiasi Direktyvos 7 bei 8 straipsnių nuostatomis.

26Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties šalis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grąžinti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. E. S. Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) yra konstatavęs, kad Direktyvos 7 straipsnis aiškintinas taip, kad juo draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas (2014 m. sausio 16 d. ESTT nutarties Ilona Baradics ir kt. prieš QBE Insurance (Europe) Ltd Magyarorsz?gi Fióktelepe ir Magyar ?llam, C-430/13, EU:C:2014:32, 39–41 p.).

27Direktyva, kartu su kitais E. S. teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo paslaugų teikimą, Lietuvos Respublikoje įgyvendinta Turizmo įstatyme. Nagrinėjamu atveju taikytina Turizmo įstatymo 8 straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2014 m. lapkričio 1 d., nes 2014 m. lapkričio 14 d. UAB „Freshtravel“ veikla buvo sustabdyta.

28Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių organizatoriai, siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimą arba finansų įstaigos laidavimą ar garantiją kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti už organizuotą turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grąžinimą turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiškėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties. Pagal Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių Turizmo įstatymo straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra: 1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu; 2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais; 3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieš ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimą pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas išvykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tūkstančių litų, kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais; 4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir išvykstamojo turizmo veiklą, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis).

29Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 patvirtinto Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. kovo 10 d.) 33 punkte buvo nustatyta, kad tuo atveju, jeigu bendra turistų pareikštų reikalavimų suma yra didesnė už laidavimo draudimo sutartyje nustatytą laidavimo draudimo sumą ar jos likutį, laidavimo draudimo išmoka pirmiausia mokama už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų esančio ir neturinčio galimybės savarankiškai grįžti į Lietuvos Respubliką turisto organizuoto grąžinimo į išvykimo vietą Lietuvos Respublikoje išlaidas ir su tuo susijusias kitas pagrįstas išlaidas, o likusi suma paskirstoma proporcingai turistų pareikštų reikalavimų dydžiui (Aprašo 29.2–29.4 ir 29.1 papunkčiuose nurodytais atvejais – negautų paslaugų vertei atlyginti).

30Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas turistų patirtų nuostolių dalies, likusios po Aprašo 33 punkte nustatyto kompensavimo, atlyginimas, nors, kaip jau buvo minėta, Direktyvos 7 straipsnis draudžia nacionalinės teisės aktus, kuriuose įtvirtinta tvarka negalima pasiekti to, kad vartotojui realiai būtų užtikrinta, jog kelionių organizatoriaus nemokumo atveju visi jo sumokėti pinigai bus grąžinti ir jis bus repatrijuotas.

31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-990-502/2017 išnagrinėjo iš esmės analogišką ginčą ir 2017 m. gegužės 8 d. nutartyje padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatoriui tapus nemokiam, jo organizuota kelionė neįvyko, o pareiškėjas gavo tik dalį už kelionę sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos. Kitaip tariant, nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiško turisto patirtų nuostolių atlyginimo kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turistų (šiuo atveju pareiškėjų) teisių apsaugos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatavo, kad Lietuvos valstybė šiuo atveju netinkamai perkėlė ir įgyvendino Direktyvos 7 straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, minėtoje administracinėje byloje taip pat konstatavo, kad nacionaliniais teisės aktais šiuo atveju nebuvo užtikrintas Direktyvos garantuojamas turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimas kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiškėjai patyrė turtinę žalą – tiesioginius nuostolius, kuriuos valstybė turi atlyginti (taip pat žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2094-502/2017).

32Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7 straipsnio perkėlimas į nacionalinę teisę (Turizmo įstatymo 8 straipsnį) yra konstatuotas nacionalinio teismo. Nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visišką pinigų, sumokėtų už kelionę, grąžinimą kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, apsauga, dėl to pareiškėjai patyrė nuostolių, kuriuos atsakovei Lietuvos valstybei kyla pareiga atlyginti.

33Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai negali būti laikomi pagrindu priteisti prašomo priteisti dydžio turtinę žalą. Atsakovės atstovės įsitikinimu, be kita ko, du ,,Grupinis.lt“ kuponai nepatvirtina skundo reikalavimo priteisti turtinę žalą, nes jie negali būti prilyginami sutarčiai, kadangi jie neatitinka CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatytų sutarties požymių.

34Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas turizmo paslaugų sutartį apibūdina kaip rašytinį susitarimą, kuriuo viena šalis – kelionių organizatorius įsipareigoja už atlyginimą kitai šaliai – turistui užtikrinti organizuotą turistinę kelionę, o turistas įsipareigoja kelionių organizatoriui sumokėti už suteiktas paslaugas. Teismo vertinimu, įstatymo ir nusistovėjusios teismų praktikos prasme, toks turizmo paslaugų teikimo sutarties apibrėžimas savaime nereiškia, jog rašytinės formos nesilaikymas tokio pobūdžio sutartį daro negaliojančią. CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti paprasta rašytine forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009). Vienu iš tokių atvejų yra laikytina turizmo paslaugų teikimo sutartis, kurios formą reglamentuoja jau minėtas Turizmo įstatymo 2 straipsnio 35 punktas. Tačiau, įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Turizmo įstatyme tokio imperatyvaus nurodymo nėra, tai reiškia, jog nesant tokio imperatyvaus nurodymo, sandorio formos nesilaikymas reikštų tik tai, jog sudarytas sandoris lieka galioti, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Be kita ko, CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 2 dalies nuostatų teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, būtent kai: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai įsigijo du kuponus kelionei į Egiptą, už kuriuos sumokėjo 2014-11-03, o nuo 2014-11-14 UAB ,,Freshtravel“ tapo nemoki, darytina išvada, kad pareiškėjai objektyviai negalėjo sandorio įforminti raštu, todėl šiuo atveju sandorio sudarymo faktą pareiškėjai įrodinėja kitais leistinais rašytiniais įrodymais (2014-11-03 mokėjimo nurodymas), kurie patvirtinta, jog sutartis visgi buvo sudaryta ir tarp šalių susiklostė paslaugų teisiniai santykiai.

35Ūkio ministerijos teigimu, pareiškėja J. D. apskritai nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji atliko kokius nors mokėjimus kelionių organizatoriui, todėl jos reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo turėtų būti atmesti. Tačiau teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Nustatyta, kad pareiškėjas A. D. įsigijo du kuponus kelionei į Egiptą, už kuriuos jis atliko mokėjimą. Pareiškėjai skunde nurodė, kad kelionę įsigijo dviejų asmenų šeima, t. y. A. D. ir J. D.. Taigi, jie abu buvo galutiniai naudos gavėjai, kurie nusipirko kelionių organizatoriaus paslaugas. CK 3.117 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpcija, kuri, nepaneigus bendra tvarka, reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso lygios bendro turto dalys. Todėl tai, kad prievolė sumokėti už perkamą kelionę buvo įvykdyta vieno iš sutuoktinių, nesant rašytinių duomenų, kad kitas turistas turėjo būti pareiškėja J. D., tačiau prievolę įvykdžiusiam pareiškėjui tvirtinant, kad kelionę įsigijo dviejų asmenų šeima, t. y. abu pareiškėjai, minėto vertinimo nekeičia. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog abu pareiškėjai patyrė žalą kelionių organizatoriui tapus nemokiam ir negrąžinus didžiosios dalies patirtų išlaidų dėl kelionės paketo įsigijimo.

36Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje turizmo paslaugų teikimo sutartys dėl organizuotų turistinių kelionių tarp kelionių organizatoriaus, veikiančio tiesiogiai arba per kelionių pardavimo agentus, ir turisto sudaromos vadovaujantis standartinėmis turizmo paslaugų teikimo sutarčių sąlygomis. Taigi, pagal įstatymą, Turizmo paslaugų sutartis galėjo būti sudaroma ne tik tiesiogiai su UAB „Freshtravel“, bet ir per kelionių pardavimo agentą, atitinkamai ir mokėjimai už pareiškėjų turistinę kelionę galėjo būti atliekami ne tiesiogiai UAB „Freshtravel“, bet ir kelionių pardavimo agentui (šiuo atveju UAB „Cherry Media Lt“), kuris, nebūdamas sutarties šalimi, veikė UAB „Freshtravel“ naudai. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, kad kuponuose nurodyta, jog kelionės organizatorius yra UAB ,,Freshtravel“

37Pareiškėjai nurodo, jog patyrė 825,24 Eur turtinę žalą, t. y. tokia suma jiems nebuvo kompensuota už neįvykusią kelionę, ir prašo šią sumą priteisti iš atsakovės. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti pareiškėjų prašymą priteisti turtinę žalą, todėl pareiškėjams lygiomis dalimis iš atsakovės priteistina 825,24 Eur turtinei žalai atlyginti, t. y. po 412,62 Eur kiekvienam pareiškėjui.

38Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 5 procentus metinių palūkanų jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

39Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ,,procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007)“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-872-556/2017). Bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjams iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Bylos iškėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena. Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2017 m. lapkričio 14 d. (b. l. 17–18), todėl nuo šios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą.

40Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–133 straipsniais,

Nutarė

41pareiškėjų A. D. ir J. D. skundą patenkinti.

42Priteisti pareiškėjui A. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 412,62 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 62 ct) turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (412,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

43Priteisti pareiškėjai J. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, 412,62 Eur (keturis šimtus dvylika eurų 62 ct) turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (412,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. lapkričio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

44Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 3. Teismas... 4. Pareiškėjai A. D. ir J. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą... 5. 1) priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos... 6. 2) priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo... 7. Skunde nurodė, kad pareiškėjai kelionių organizatoriui UAB ,,Freshtravel“... 8. Ūkio ministerija atsiliepime (b. l. 21–29) su skundu nesutinka, prašo jį... 9. Ūkio ministerijos manymu, kad šiuo atveju nėra pagrindo atlyginti turtinę... 10. Pagal Turizmo įstatymas 8 straipsnio nuostatas, kelionių organizatoriui buvo... 11. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiškėjai nepateikė tinkamų įrodymų,... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio... 13. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi... 14. Teismas... 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl... 16. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas iš ,,Grupinis.lt“... 17. Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. V-256 „Dėl... 18. Turizmo departamentas 2014 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. SD-1600 kreipėsi į... 19. 2014 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-274 (b. l. 65) Turizmo departamentas... 20. 2015 m. rugsėjo 14 d. draudimo bendrovė ,,Ergo Insurance SE“ Lietuvos... 21. Taigi, pareiškėjams liko negrąžinta 825,24 Eur suma, kurią prašo teismo... 22. Teismui, sprendžiant pareiškėjų skundo pagrįstumo klausimą, kyla pareiga... 23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271... 24. Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti,... 25. Pareiškėjai, prašydami priteisti žalą iš Lietuvos valstybės, remiasi... 26. Direktyvos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius... 27. Direktyva, kartu su kitais E. S. teisės aktais, reglamentuojančiais turizmo... 28. Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad kelionių... 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756... 30. Pažymėtina, kad nei Turizmo įstatyme, nei Apraše nėra reglamentuotas... 31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 32. Taigi, netinkamas 1990 m. birželio 13 d. Europos Tarybos Direktyvos 90/314 7... 33. Ūkio ministerijos nuomone, pareiškėjų į bylą pateikti įrodymai negali... 34. Teismas su šiais atsakovės atstovės argumentais nesutinka. Turizmo įstatymo... 35. Ūkio ministerijos teigimu, pareiškėja J. D. apskritai nepateikė jokių... 36. Turizmo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje... 37. Pareiškėjai nurodo, jog patyrė 825,24 Eur turtinę žalą, t. y. tokia suma... 38. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės,... 39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad... 40. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 41. pareiškėjų A. D. ir J. D. skundą patenkinti.... 42. Priteisti pareiškėjui A. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 43. Priteisti pareiškėjai J. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos... 44. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali...