Byla 2A-309/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Piškinaitės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovams B. L., advokatei Snežanai Raižienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Ekra“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-385-622/2010 pagal pareiškėjų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Neringos žuvis“ ir akcinės bendrovės „Ekra“ pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities viršininko administracija (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos ministerijos), Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Neringos miesto savivaldybė.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjas BUAB „Neringos žuvis“ kreipėsi į teismą dėl pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog BUAB „Neringos žuvis“ nuosavybės teise valdo statinius, esančius ( - ). Nurodė, jog bankroto administratorius nustatė, jog 1994 m. balandžio 1 d. valstybinės Neringos žuvininkystės įmonės balanse buvo įrašyta 687 752 Lt vertės nebaigta statyba. BUAB „Neringos statyba“ buvo įgijusi nuosavybės teisę į statinius, esančius ( - ). Nuosavybės teisių atsiradimo momentas yra siejamas su nekilnojamojo daikto perdavimu. Dėl UAB „Neringos žuvis“ nuosavybės teisių įregistravimo į statinius, esančius ( - ), bankroto administratorius kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą. Prašymas buvo atmestas, nes nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys teisių perėjimą iš Valstybinio kooperatinio žuvininkystės susivienijimo į Valstybinę Neringos žuvininkystės įmonę. Bankroto administratorius dėl dokumentų, patvirtinančių teisių perėmimą, kreipėsi į buvusį BUAB „Neringos žuvis“ vadovą, tačiau buvęs vadovas paaiškino, kad šie dokumentai yra dingę. Todėl pareiškėjas neteismine tvarka negali atkurti prarastų dokumentų.

5Pareiškėjas AB „Ekra“ prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog AB „Ekra“ statinius, esančius ( - ), valdo nuosavybės teise. Nurodė, jog Neringos miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1987 m. rugpjūčio 5 d. aktu parinko 0,9 ha ir paskyrė 0,32 ha ploto sklypą Kauno specializuotam trestui Nidos gamybinio pastato statybai. 1989 metais buvo parengtas Kauno specializuoto tresto gamybinės bazės Nidoje individualus statybos darbų projektas ir pradėti statybos darbai (sumontuoti pamatai). Valstybinė vandenvalos ir kitų mechanizuotų ir specialiųjų darbų įmonė „Ekra“ buvo įregistruota 1991 m. sausio 22 d. ir tuo metu buvo struktūrinis Kauno specializuoto tresto padalinys. Likviduojant valstybinę gamybinę – komercinę įmonę „Kauno specializuotas trestas“ VVĮ „Ekra“ buvo įpareigota į savo balansą perimti visą buvusių KST darbuotojų akcinį kapitalą. Dėl valstybinės vandenvalos įmonės „Ekra“ reorganizacijos 1993 m. spalio 8 d. turto perdavimo – priėmimo aktu AB „Ekra“ buvo perduota visa VVĮ „Ekra“ nuosavybė, tarp kurios buvo ir Nidos gamybinė bazė ( ( - ) gatvėje), akto 3 punkte įvardinta kaip nebaigti kapitaliniai darbai, kurių vertė 2 051 Lt. Lietuvos Respublikos Statybos ir urbanistikos ministerijos 1995 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 141 buvo leista AB „Ekra“ vardu atlikti teisinę pastatų registraciją. Ginčo statiniai yra žemės sklype, kuris buvo paskirtas Kauno specializuotam trestui, o tai patvirtina, kad AB „Ekra“ yra ginčo statinių teisėta statytoja ir savininkė. Dėl ginčo statinių nuosavybės teisių įregistravimo AB „Ekra“ kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą. Tačiau bendrovės prašymas buvo atmestas, nurodant, jog pateiktų dokumentų nepakanka daiktinių teisių įregistravimui. Kadangi daugiau dokumentų bendrovėje neišliko, nuosavybės teisė į statinius turėtų būti pripažinta teismo

6Suinteresuoto asmens Neringos miesto savivaldybės atstovas AB „Ekra“ pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti, BUAB „Neringos žuvis“ pareiškimą prašė atmesti. Suinteresuoti asmenys Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ir Klaipėdos apskrities viršininko administracija nurodė, kad su pareiškimais nesutinka ir juos, kaip nepagrįstus, prašė atmesti.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu abiejų pareiškėjų pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmetė. Nurodė, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktui nustatyti yra būtinos dvi sąlygos: 1) kad asmuo buvo įstatymų nustatyta tvarka įgijęs nuosavybės teisę į pastatus ir 2) kad turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, kurie yra prarasti. Pažymėjo, kad pastato valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, kai nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų. Nurodė, kad nuosavybės teisės atsiradimas yra siejamas su nekilnojamojo daikto registracija. Tuo tarpu ginčo statiniai nėra ir nebuvo įregistruoti. Taigi atsižvelgdamas į minėtą aplinkybę ir ištyręs byloje esančius įrodymus, teismas nustatė, kad pareiškėjai neįrodė, jog jie būtų turėję teisę į statinius ( - ).

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Pareiškėjas AB „Ekra“ pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 14d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir patenkinti AB „Ekra“ pareiškimą – nustatyti juridinį faktą, kad AB „Ekra“ nebaigtus statyti statinius ( - ), valdo nuosavybės teise. Šį prašymą grindė tokiais argumentais:

111. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas.

122. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylose dėl juridinių faktų nustatymo esančius įrodinėjimo ypatumus t. y. kad minėtose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Apeliantas pateikė netiesioginius ir tiesioginius įrodymus, pagrindžiančius AB „Ekra“ nuosavybės teisę į ginčo statinius, todėl pirmosios instancijos teismas, jei būtų tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, turėjo patenkinti apelianto pareiškimą.

133. Teismas nepagrįstai laikė svarbiu VĮ „Registrų centras“ argumentą, kad nuosavybės teisės atsiradimas yra siejamas su nekilnojamojo turto registracija, nes pagal ginčo statinio statybų metu galiojusius įstatymus turto savininkui nekilo pareiga įregistruoti pastatytas pastato dalis. Be to, teismas nepagrįstai vadovavosi VĮ „Registrų centras“ atsisakymu įregistruoti nuosavybės teisę, nes visose bylose dėl juridinio fakto nustatymo yra kreipiamasi į teismą po to, kai registraciją vykdanti valstybės institucija atsisako įregistruoti prašomą juridinį faktą.

14BUAB „Neringos žuvis“ pateikė atsiliepimą į apelianto apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą (panaikinti dalį dėl BUAB „Neringos žuvis“ reikalavimų) ir priimti naują sprendimą – nustatyti BUAB „Neringos žuvis“ nuosavybės teisės faktą į statinius, esančius ( - ). Nurodo, kad AB „Ekra“ neįrodė savo nuosavybės teisės į ginčo statinius, o konkrečiai, nepateikė ir nenurodė dėl kokių priežasčių negali pateikti pastato suformavimą patvirtinančio kompetentingo viešojo administravimo subjekto sprendimo. AB „Ekra“ nuosavybės teise į ginčo statinius leidžia abejoti ir ta aplinkybė, kad, anot apelianto, ginčo statiniai pradėti statyti 1989 m., o juos leista įregistruoti 1995 m., nors minėti pastatai buvo statomi 1996 – 2006 metais.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas netenkintinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

18Lietuvos teismų praktikoje yra išaiškinta, kad reikalavimas, pareikštas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise, nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155 ir kt.).

19Dėl UAB „Ekra“ reikalavimo

20UAB „Ekra“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir patenkinti AB „Ekra“ pareiškimą – nustatyti juridinį faktą, kad AB „Ekra“ nebaigtus statyti statinius ( - ), valdo nuosavybės teise. Dėl šios priežasties yra reikalinga įvertinti byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo statiniais.

21Remiantis Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto aktu (b. l. 87 t. 1), nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla Nr. 23/541101 (b. l. 140 t. 1), pateiktu Kauno specializuoto tresto bazės darbo projektu (b. l. 88-89 t. 1), UAB „Korporacija matininkai“ nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (b. l. 133-137 t. 1) ir ekspertizės aktu (b. l. 137-139 t. 2), galima daryti prielaidą, jog statiniai, esantys ( - ), galimai priklausė valstybinei gamybinei – komercinei įmonei „Kauno specializuotas trestas“. Tokią prielaidą galima būtų daryti, nes iš minėtų dokumentų matyti bei eksperto išvada yra patvirtinta, jog statinys, esantis ( - ), yra pradėtas statyti pagal „Kauno specializuoto tresto“ bazės darbo projektą „Kauno specializuotam trestui“ paskirtame sklype tarp dujų sandėlių ir transformatorinės pastotės.

22Padarius prielaidą, kad galimai ginčo statiniai priklausė „Kauno specializuotam trestui“, yra reikalinga įrodyti kitą reikšmingą aplinkybę, t. y. jog ginčo objektu esantys statiniai buvo perduoti „Kauno specializuoto tresto“ teisių perėmėjui UAB „Ekra“. Šiai aplinkybei pagrįsti UAB „Ekra“ pateikė du perdavimo - priėmimo aktus. Iš 1992 m. birželio 1 d. turto perdavimo – priėmimo akto (b. l. 96 t. 1) matyti, kad UAB „Ekra buvo perduoti pastatai, mašinos, poilsio inventorius ir kt. Iš 1993 m. spalio 8 d. turto perdavimo – priėmimo akto ( b. l. 112-113, t. 1) matyti, kad UAB „Ekra“ buvo perduoti nebaigti kapitaliniai darbai, gamybos atsargos, piniginės lėšos ir kt. Visgi nė viename turto perdavimo – priėmimo akte nėra detalizuota, koks konkrečiai turtas buvo perduotas. Kartu minėtuose aktuose nebuvo nurodyta, jog UAB „Ekra“ yra perduodami statiniai, esantys ( - ). Apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad papildomų dokumentų, kuriuose būtų detalizuotas minėtais perdavimo – priėmimo aktais perduotas turtas, pateikti neturi galimybės. Kitų įrodymų pagrindžiančių apelianto prašymą taip pat nepateikta.

23Įvertinusi visus minėtus įrodymus ir aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog, netgi padarius prielaidą, jog ginčo statiniai priklausė „Kauno specializuotam trestui“, byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų pripažinti kaip tikėtiną aplinkybę, jog ginčo statiniai buvo perleisti ir nuosavybės teise priklauso UAB „Ekra“. Taigi apeliantas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų siekiant nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teisę t. y. sąlygos, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu. Pripažinus, jog vienos iš būtinų sąlygų siekiant nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teisę nėra, atskirai dėl kitų sąlygų teismas nepasisako. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto skundo ir nustatyti jo prašomą juridinį faktą.

24Dėl BUAB „Neringos žuvis“ reikalavimo

25BUAB „Neringos žuvis“ atsiliepimu į apelianto skundą prašo iš dalies panaikinti skundžiamą sprendimą (panaikinti dalį dėl BUAB „Neringos žuvis“ reikalavimų) ir priimti naują sprendimą – nustatyti BUAB „Neringos žuvis“ nuosavybės teisės faktą į statinius, esančius ( - ). Dėl šios priežasties yra reikalinga įvertinti byloje esančius įrodymus, susijusius su ginčo statiniais.

26BUAB „Neringos žuvis“ savo nuosavybės teisei į ginčo statinius pagrįsti pateikė šiuos įrodymus: Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 102 ir posėdžio protokolą (b. l. 13-15 t. 1), 1996 m. birželio 20 d. ir 1998 m. gruodžio 20 d. statybos leidimus (b. l. 16, 17 t. 1), techninę užduotį (b. l. 18 t. 1), 1996 m. spalio 22 d. perdavimo – priėmimo aktą (b. l. 87 t. 2). Iš Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimo ir posėdžio protokolo matyti, kad Neringos žuvininkystės ūkiui, kurio teisių perėmėju yra BUAB „Neringos žuvis“, skirtas 0,4 ha ploto žemės sklypas antrame Nidos ūkio sektoriuje į vakarus nuo esamos transformatorinės pastotės. Techninėje užduotyje nurodyta, kad minėtame sklype, kuris yra ( - ) g., yra projektuojami nauji statiniai. Statybos leidimai yra išduoti vykdyti statybas būtent paskirtajame 0,4 ha ploto sklype. Iš byloje esančio pripažinimo tinkamu naudoti akto, nurodyta, kad 1996 m. birželio 20 d. statybos leidimas yra išduotas statiniams, esantiems ( - ). Remiantis minėtais duomenimis, darytina išvada, kad BUAB „Neringos žuvis“ pateikti įrodymai galimai pagrindžia įmonės nuosavybės teisę į statinius, esančius ( - ), bet ne į ginčo statinius, esančius ( - ). 1996 m. spalio 22 d. perdavimo – priėmimo aktas taip pat nepagrindžia BUAB „Neringos žuvis“ nuosavybės teisės į ginčo statinius, nes iš minėto akto matyti, kad BUAB „Neringos žuvis“ perleista nebaigta statyba, esanti ( - ) ir ( - ), tačiau ne į ( - ), kas yra ginčo objektu.

27Įvertinusi visus minėtus įrodymus ir aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad BUAB „Neringos žuvis“ neįrodė vienos iš būtinų sąlygų siekiant nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teisę t. y. sąlygos, jog pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu. Pripažinus, jog vienos iš būtinų sąlygų siekiant nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teisę nėra, atskirai dėl kitų sąlygų teismas nepasisako. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti BUAB „Neringos žuvis“ reikalavimo ir panaikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

28Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 236 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.